- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-03
- Bylos Nr.
- 1A-604-485/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13337-2025-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- M. J.
- Advokatai
- Sigitas Štaraitis
- Kategorijos
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
- 2.4.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. (toliau – ir apeliantas) gynėjo advokato Sigito Štaraičio (toliau – ir apelianto atstovas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nubaustas 60 MGL, tai yra 3 000 Eur dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, M. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti M. J. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, M. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuoti vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 8 167 Eur (aštuonis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus) valstybės naudai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. J. nuteistas už tai, kad, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus "Draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims", 2025 m. balandžio 16 d., apie 14.13 val., įmonės teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), vairavo savaeigę mašiną, „ Bommag BC 601 RB" valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu "Alcotest 7510", Nr. ARRF-0001 patikros sertifikato Nr.2216049 buvo nustatytas daugiau nei 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas– tai yra 2,31 (promilės) girtumas.
2. Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, inkriminuota nusikalstama veika įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, bausmė paskirta įvertinus padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį ir nuteistojo asmenybę.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Nuteistojo M. J. advokatas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį ir M. J. bylą nutraukti, nes jo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką nepagrįsta abejonių nekeliančiais duomenimis. Apelianto atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai M. J. nuoseklius parodymus vertino tik kaip gynybinę poziciją, ir dėl to kaltinamojo atžvilgiu priėmė neteisingą sprendimą.
1.1. Skunde nurodoma, kad M. J. viso bylos proceso metu kaltės dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam nepripažino bei nurodė, kad baigęs darbą jis užgesino savaeigę mašiną Bommag BC 601 RB ir garažo patalpose vartojo alkoholį, t. y., kad jis būdamas neblaivus savaeigės mašinos nevairavo ir tik buvo prie jos priėjęs pasiimti ten paliktą telefoną. Be to, iš ryto darbo pradžioje M. J. sukonfliktavo su byloje apklaustais liudytojais A. B. ir R. K. dėl savaeigės ne vieno karto apvogimo, nes šie asmenys neleisdavo jam pastatyti savaeigės mašinos į tą vietą, kur gali filmuoti teritoriją stebinčios vaizdo kameros. Skundo autoriaus vertinimu, apylinkės teismui buvo pagrindas kritiškai vertinti šių liudytojų parodymus ir dėl apelianto įtartino manevravimo, įvažiavimo į griovį, nes dėl privežtų įvairios paskirties atliekų bei šiukšlių tiesia linija niekaip nepavažinėsi, tas įvardijamas griovys, į kurį, pagal liudytojų parodymus, buvo įvažiavęs M. J., yra šiukšlių kalno šlaito pabaiga su nedidele sankasa, kurią darbo metu su savaeige mašina reikia pervažiuoti kelis kartus.
1.2. Skunde pažymima, kad minėti liudytojai nurodė matę, kaip nuteistasis M. J. buvo už vairo ir išlipo iš savaeigės mašinos, tačiau nei vienas liudytojas negalėjo kategoriškai patvirtinti, ar tuo metu savaeigė mašina buvo užvesta ar užgesinta. Apelianto atstovo teigimu, būtent ši aplinkybė svarbi nuteistajam, nes jis teigė, kad dirbo iki 12 val. ir po to garažo patalpoje vartojo alkoholinį gėrimą - degtinę. Jo neblaivumo fakto konstatavimas vyko prieš 14 val., todėl liudytojai prieš 14 val. pradėję aiškinti M. J. neblaivumą, apeliantą jau rado neblaivų. Apelianto atstovo vertinimu, nuosekliai ir tinkamai įvertinus tiek paties nuteistojo, tiek šių liudytojų parodymus, apylinkės teismui turėjo kilti abejonės, ar vis tik M. J. vairavo savaeigę mašiną būdamas neblaivus dar iki pietų, t. y. 12 val., ir ar jo paaiškinimas dėl telefono pasiėmimo iš savaeigės mašinos yra teisingas bei atitinkantis tikrovę.
1.3. Taip pat apeliaciniame skunde atkreipiamas apeliacinės instancijos teismo dėmesys ir į tai, kad 2025 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio metu apklausiamas liudytojas R. K. iš esmės patvirtino ankstesnius savo parodymus dėl savaeigės manevravimo, įvažiavimo į griovį, neblaivumo M. J. nustatymo prieš 14 val., tačiau prokurorui ir teismui atkreipus dėmesį, kad tokia informacija nebuvo fiksuota pirminėje jo apklausoje įvykio dieną, jis buvo įtikintas tvirtinti pirminius savo parodymus, todėl abejonių ar netikslumų pašalinimui apeliacinės instancijos teismo bus prašoma pagarsinti liudytojo R. K. teismo posėdyje duotus parodymus.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo M. J. gynėjo advokato Sigito Štaraičio apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, jo gynėjas ar kiti proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
6. Apeliaciniame skunde prašoma dėl M. J. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pareikšto kaltinimo priimti išteisinantį nuosprendį. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kurias, pasak apelianto atstovo, netinkamas surinktų įrodymų vertinimas. Skunde M. J. advokatas Sigitas Štaraitis analizuoja jo ginamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, atskirus bylos įrodymus, teigiant, kad vienas ar kitas įrodymas nepatvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Su tokiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka, nes jie prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, jis grįstas iš esmės paties nuteistojo pateikta versija, nuteistasis pripažįsta tik akivaizdžius, byloje surinktais objektyviais įrodymais pagrįstus faktus. Tačiau BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą grandinę, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, šioje byloje ir buvo padaryta.
7. Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, kuri pagal baudžiamąjį įstatymą kvalifikuota teisingai, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis surašytas nepažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jame ne tik išsamiai išdėstytas teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų turinys, bet ir įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai bei jų visuma, nurodyti aiškūs motyvai dėl įrodytomis pripažintų faktinių aplinkybių nustatymo, argumentuotai atmesta gynybos versija.
8. Kolegija pažymi, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties požymius, remtis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, net jei jie yra nuoseklūs, nėra teisinga. Kaltinamojo, kaip betarpiško nagrinėjamo įvykio dalyvio, pateikiama informacija gali būti svarbi nustatant tiesą byloje, tačiau duomenų, gaunamų apklausiant kaltinamąjį prigimtis yra šiek tiek kitokia nei kitų įrodymų. Kaltinamasis yra suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis, todėl jo pateikiama informacija gali būti šališka, kaltinamasis gali sąmoningai duoti neteisingus parodymus, nerizikuodamas, kad už tai jam bus taikomos kokios nors sankcijos arba apskritai jų neduoti. Taigi, kaltinamojo parodymai turėtų būti vertinami kitų byloje esančių įrodymų kontekste.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pažymėtina, kad paties M. J. gynybinė versija nebuvo nuosekli ir neprieštaringa. Pirmosios instancijos teisme jis nurodė, kad po pietų traktoriaus nevairavo, nes su traktoriumi turėjo dirbti kitas bendradarbis, kuris atvažiavo 14.30-15.00 val., teigė, kad kai atvažiavo bendradarbis, policijos pareigūnai jau buvo atvažiavę, tačiau nenurodė šio tariamo bendradarbio vardo ar pavardės. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apeliantas į vietą atvykusiems pareigūnams būtų užsiminęs apie kitą traktoriaus vairuotoją. Liudytojas R. K. taip pat nenurodė jokio kito darbuotojo, kuris po pietų turėjo dirbti vietoje M. J.. Ikiteisminio tyrimo metu M. J. apie jokį kitą atvykusį bendradarbį nenurodė. Apeliaciniame skunde gynybos versija šia aplinkybe taip pat negrindžiama.
10. Skunde apelianto atstovas nurodo, kad M. J. kaltė buvo grindžiama nepatikimais, keliančiais abejones liudytojo R. K. parodymais, nes teismo posėdyje šis liudytojas iš esmės patvirtino ankstesnius savo parodymus dėl savaeigės manevravimo, įvažiavimo į griovį, neblaivumo M. J. nustatymo prieš 14 val., tačiau prokurorui ir teismui atkreipus dėmesį, kad tokia informacija nebuvo fiksuota pirminėje jo apklausoje, R. K. buvo įtikintas tvirtinti pirminius savo parodymus, todėl abejonių ar netikslumų pašalinimui M. J. advokatas apeliacinės instancijos teismo prašė pagarsinti liudytojo R. K. teismo posėdyje duotus parodymus. Apelianto atstovo teigimu, būtent ši aplinkybė svarbi nuteistajam, galinti patvirtinti jo versiją, kad dirbo iki 12 val. ir tik po to garažo patalpoje vartojo alkoholį.
11. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, siekdama pašalinti bet kokius byloje kylančius neaiškumus ir abejones, pagarsino liudytojo R. K. pirmosios instancijos teisme 2025 m. rugsėjo 4 d. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 169-170). Iš šių R. K. parodymų matyti, kad nurodydamas įvykio aplinkybes, jis teigė, kad įvykio laiko nepamena, tai galėjo būti apie pietus, taip pat nurodė, kad M. J. jau po traktoriaus įklimpimo į griovį ne kartą buvo nuėjęs į garažą ir jis nematė, ar ten galėjo vartoti alkoholį, nes garažo durys užsidaro – taigi, liudytojas nenurodė konkrečios valandos, kada pamatė neįprastai šlaitu važinėjantį traktorių. Į gynybos klausimą R. K. atsakė, kad kol jis atnešė alkotesterį, M. J. galėjo nueiti į garažą, o vėliau, atsakydamas į teisėjos klausimus, liudytojas patikslino, kad į garažą M. J. ėjo jau po to, kai įpūtė į alkotesterį. Taip pat R. K. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingas aplinkybes, nes tada geriau jas atsiminė. Taigi, vertinant aptartą, matyti, jog liudytojas R. K. teismo posėdyje nurodė nepamenantis konkretaus laiko, kada jis matė M. J. keistai vairuojantį traktorių, todėl, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tokie jo parodymai niekaip nepatvirtina nuteistojo versijos, kad jis dirbo su savaeige mašina tik iki 12 val. Aukštesnės instancijos teismas kitų liudytojo R. K. nurodytų įvykio aplinkybių detaliai neanalizuoja, nes jų gynyba ir neginčijo, tačiau apibendrinant pažymėtina, jog esmines aplinkybes apie įvykį, t. y. tai, kad jis matė, kaip M. J. keistai vairavo traktorių (atliekų tankintuvą), – nes važinėjo šlaitu, ko niekad nedarydavo, dėl ko liudytojas paskambino inžinieriui A. B. paklausti, ar taip turi būti, o pastarajam atėjus ir paprašius R. K. atnešti alkotesterį, M. J. į jį įpūtė apie 2 promiles, R. K. vienodai nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, todėl jo parodymus laikyti prieštaringais ir jais netikėti nėra jokio objektyvaus pagrindo.
12. Be to, liudytojo R. K. parodymai atitinka ir liudytojo A. B. parodymus, kuris patvirtino, jog 2025 m. balandžio 16 d., apie 14 val. jam paskambino R. K. ir pasakė, kad M. J. įtartinai manevruoja su atliekų tankintuvu. A. B. ir pats matė per langą, kad traktorius įtartinai manevruoja ir yra tokioje vietoje, kur anksčiau nevažiuodavo. Nuo biuro matymo atstumas yra apie 50 metrų, liudytojas matė, kad už vairo M. J.. A. B. kilo įtarimų, todėl jis nuėjo pažiūrėti, tankintuvas jau buvo įklimpęs. Kai liudytojas ėjo link įvykio vietos, M. J. išlipinėjo iš mašinos, jis atrodė įtartinai, kalbėjo nerišliai, keikėsi, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Įmonės alkotesteriu jam buvo nustatytas didesnis nei 2 promilių neblaivumas, tuomet A. B. iškvietė policiją. Policija atvyko per pusvalandį. Tuo metu M. J. sėdėjo savo transporto priemonėje, A. B. jį stebėjo, kad neišvažiuotų, prašė atiduoti mašinos raktelius. Per tą pusvalandį, kol atvyko policija, jis nueidavo į įmonės garažą. Šias aplinkybes, patvirtinančias, kad būtent M. J. įtartinai vairavo sunkiasvorę transporto priemonę – atliekų tankintuvą apie 14 val., ir kad jis tikrai matė, kaip kaltinamasis išlipo iš tankintuvo ir iki neblaivumo patikrinimo įmonės alkotesteriu nebuvo dingęs iš A. B. akiračio, pastarasis nuosekliai nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, jas nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, kas buvo užfiksuota kitų objektų apžiūros protokole, apžiūrėjus CD laikmena su BPC įrašu (b. l. 33, 34-37). Šie duomenys paneigia gynybos versiją apie tai, kad atliekų tankintuvą M. J. vairavo tik iki 12 val., o 14 val. prie jo buvo pastebėtas tik dėl to, nes priėjo pasiimti telefono.
13. Šių liudytojų parodymų patikimumą patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga.
14. Tarnybiniame pranešime dėl pranešimo BPC užfiksuota, kad Kauno AVPK Kėdainių r. policijos komisariate policijos registruojamų įvykių registre (toliau PRĮR) gautas pranešimas ROIK Nr. :0125000210317. Pranešimo laikas - 2025-04-16 14:08 val. Pranešimo vieta – (duomenys neskelbtini). Pranešimo kategorija – C kategorija, įvairūs viešosios tvarkos pažeidimai. Pranešėjas – A. B., tel. Pranešimo aplinkybės -„Atliekų tvarkymo gamykla. Darbe yra neblaivus darbuotojas M. , kuris darbo teritorijoje važiavo su darbui priklausančiu traktoriumi, ir nuvažiavo į griovį, buvo pasišalinęs iš įvykio vietos, bet dabar grįžta į teritoriją. Praneša pamainos inžinierius, policijos pareigūnus pasitiks (b. l. 31-32).
15. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrima CD laikmena su BPC įrašu. Atidarius laikmeną, joje yra du garso įrašai. Atidarius pirmą įrašą, jo kairėje apačioje yra data, t. y. 2025-04-16, ir tel. Nr. Operatorei 112 vyras prisistatęs inžinieriumi A. B. teigia, kad reikalinga pagalba, kadangi adresu (duomenys neskelbtini) atliekų tvarkymo gamykloje neblaivus darbuotojas vardu M. važiavo traktoriumi ant sąvartyno kalno ir išvažiavo į tokius griovius. M. pabėgęs, tačiau grįžta į teritoriją. Pranešėjas pats M. nesulaikys, lauks policijos. Antrame įraše kairėje apačioje yra data, t. y. 2025-04-16, ir tel. Nr. Operatorei 112 vyras prisistatęs inžinieriumi A. B. skambina dar kartą praėjus pusvalandžiui nuo pirmo skambučio dėl policijos pagalbos, nes neblaivus asmuo darbo vietoj, ir minėtas asmuo nori išvažiuoti su transporto priemone. Operatorė liepia pranešėjui paimti iš neblaivaus asmens raktelius ir laukti policijos (b. l. 33, 34-37). Šios nustatytos aplinkybės ir neblaivumo nustatymo akto duomenys, kad 2025 m. balandžio 16 d. 14:56 val. M. J. nustatytas 2,67 promilių girtumas, o 15:19 val. nustatytas 2,31 promilių girtumas (b. l. 25-28), neginčijamai patvirtina, kad į įvykio vietą pareigūnai atvyko ne greičiau nei po pusvalandžio nuo pirmojo pranešimo, kas tuo pačiu duoda pagrindo išvadai, kad byloje įvykio laikas nustatytas objektyviai, t. y., kad transporto priemonę M. J. vairavo būtent apie 14 val. (kaltinime nustatytas laikas – apie 14.13 val.).
16. Netikėti liudytojų A. B. ir R. K. parodymais neduoda pagrindo ir kitas skundo argumentas, jog jie apeliantą apkalba dėl ryte tarp jų kilusio konflikto dėl vagystės iš savaeigės mašinos ir jos statymo vietos vaizdo kamerų stebėjimo ribose. Teisme liudytojas A. B. jokių aplinkybių apie rytinį konfliktą su M. J. nenurodė. R. K. patvirtino, kad ryte kalbėjo su M. J. apie savaeigės statymo vietą, tačiau konflikto ar pykčio dėl to tarp jų nebuvo. Ir pats M. J. teisme nurodė, kad jo santykiai su A. B. ir R. K. nėra konfliktiški. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis, kad tarp kaltinamojo ir liudytojų nenustatyta jokių asmeninių santykių, kas duotų pagrindo teigti, kad šie liudytojai turi kokį nors motyvą apkalbėti kaltinamąjį.
17. Įvertinus aptartą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog M. J. veiksmuose yra visi būtini BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Teismas pagrįstai pripažino, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, tai yra, būdamas neblaivus ir žinodamas, kad vairuoti neturi teisės, sąmoningai vairavo transporto priemonę.
Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.
18. Apeliaciniame skunde neginčijama M. J. paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių klausimai, tačiau skunde prašoma jį išteisinti, todėl apeliacinės instancijos teismas teisės taikymo kontekste patikrina ir šią nuosprendžio dalį.
19. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nusikaltimo sunkumą ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principo įgyvendinimas bus užtikrintas kaltinamajam paskyrus bausmės rūšį – baudą, nustatant jos dydį artimą šios rūšies bausmės minimumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmė apeliantui paskirta nepažeidžiant teisės normų reikalavimų.
20. BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų, o už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kadangi M. J. nusikalstamos veikos padarymo metu jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl administracinio nusižengimo padarymo, teismas jam skyrė baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 3 metų terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise apeliantui paskirta pagrįstai, jos terminas atitinka nustatytas aplinkybes.
21. Byloje nustatyta, kad nusikalstamai veikai daryti M. J. panaudojo transporto priemonę - savaeigę mašiną, „Bommag BC 601 RB" valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl pirmosios instancijos pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju yra taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Apylinkės teismas, spręsdamas šį klausimą, vadovavosi proporcingumo principu, ir atsižvelgęs į konfiskuotino turto realią rinkos vertę, kuri pagal nustatytas aplinkybes yra 32 670 Eur, į kaltinamojo finansinę padėtį, taip pat nusikaltimo sunkumą, pobūdį, pasekmes, padarė išvadą, kad proporcinga ir adekvati konfiskuotino turto dalies vertę atitinkanti pinigų suma, kuri turi būti išieškota iš kaltinamojo, yra ne mažiau 1/4, tai yra 8 167 Eur. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokiomis išvadomis sutinka.
22. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2054 m. rugsėjo 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo M. J. gynėjo advokato Sigito Štaraičio apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. J. gynėjo advokato Sigito Štaraičio apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.