Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-08-17 · Civilinė byla Nr. e2-24460-1099/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-08-17
Bylos Nr.
e2-24460-1099/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18917-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Pavel Liubkevič
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
D. P.
Kategorijos
  • 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-24460-1099/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18917-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; (S) 2.6.1.5; 2.6.20.4; 3.1.7.6; 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui D. P. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo D. P. 124,08 Eur skolą, 18,86 Eur palūkanas, 12,40 Eur skolos išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka išlaidas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinys teisme priimtas 2020 m. liepos 13 d.; atsakovui nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2020 m. liepos 27 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. per darbovietę.

3. Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.

5. Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Cgates“ ir atsakovas 2016 m. spalio 12 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 20161010/92948, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktos paslaugos. UAB „Cgates“ išrašė bei atsakovui už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. apmokėjimui pateikė PVM sąskaitas faktūras, kurių atsakovas neapmokėjo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra atsiskaitęs su ieškove (ar pradine kreditore) (CPK 178 straipsnis).

6. Nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB ,,Legal Balance“ ir UAB „Cgates“ 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2019-08/01 bei priedas Nr. 1 prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2019-08/01, kurių pagrindu UAB „Legal Balance“ perėmė reikalavimo teises į atsakovą D. P. dėl negrąžintos skolos pagal minėtą sutartį. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2019 m. rugsėjo 30 d. pranešimu.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

8. Iš sutarties matyti, kad tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo sutartiniai teisiniai santykiai (CK 6.716 straipsnis) ir atsakovui kilo pareiga apmokėti ieškovei (perėmusiai reikalavimo teises iš pradinės kreditorės) už suteiktas paslaugas. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Kadangi atsakovas nevykdo savo sutartinės prievolės, t. y. atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir jai iš atsakovo priteistina 124,08 Eur skola (CK 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.716 straipsnis).

9. Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovės reikalavimas priteisti paskaičiuotas 18,86 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d., yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis, 6.261 straipsnis).

10. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 12,40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, nurodydama, jog nepaisant to, kad jos tiesioginė veikla yra skolų išieškojimas ir administravimas, vykdydama šios skolos ikiteisminį išieškojimą patiria papildomų išlaidų, tokių kaip darbuotojų darbo laikas, telekomunikacijos paslaugų, pašto siuntų, registrų tikrinimo ir kt. išlaidos, kurių ji nepatirtų, jeigu skolininkas įvykdytų prievolę. Vertindamas šias išlaidas, teismas konstatuoja, jog šios išlaidos negali būti pripažintos išlaidomis, susijusioms su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme. Pažymėtina, kad ieškovė užsiima skolų išieškojimu ir prevencija, t. y. ši veikla yra viena iš jos ūkinės-komercinės veiklos rūšių. Šiai veiklai, kaip ir bet kuriai kitai, būtini tiek žmogiškieji, tiek ir materialiniai ištekliai. Dėl šios priežasties išlaidos bendrovės tiesioginei ūkinei-komercinei veiklai vykdyti negali būti laikomos CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytomis išlaidomis, šių išlaidų negalima susieti su ieškovės veikla atsakovo atžvilgiu; be to, nėra pateikta jokių įrodymų, jog tokios išlaidos būtų patirtos (nors ieškovei buvo pasiūlyta juos pateikti 2020 m. liepos 1 d. nutartimi). Priešingu atveju, pripažinus, kad šios išlaidos susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, reikėtų konstatuoti, jog atsakovas privalo finansuoti ieškovės tiesioginę veiklą. Pašto siuntimo išlaidos ir išlaidos, susijusios su užklausomis Nekilnojamojo turto ir Gyventojų registro tarnybai, kiek jos susijusios su nagrinėjama byla dėl skolos priteisimo iš atsakovo, galėtų būti pripažintinos būtinomis išlaidomis, tačiau ieškovė nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas dėl 12,40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo iš atsakovo atmestinas kaip nepagrįstas.

11. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (142,94 Eur (124,08 Eur + 18,86 Eur)) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 92,02 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Iš atsakovo ieškovei priteistina 58,34 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) (63,40 Eur (15 Eur žyminio mokesčio ir 48,40 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas rengiant ieškinį) x 92,02 proc. / 100 proc.).

13. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, j. a. k. 302528679, 124,08 Eur (vieną šimtą dvidešimt keturis eurus 8 ct) skolos, 18,86 Eur (aštuoniolika eurų 86 ct) palūkanų, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (142,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 58,34 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 34 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitos ieškinio dalies netenkinti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Liubkevič