- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Data
- 2020-05-13
- Bylos Nr.
- eA-645-492/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00448-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro, Karaliaus Mindaugo profesinio mokumo centras
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, Kauno miesto savivaldybės administracija, "LR Švietimo ir mokslo ministerija"
1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai (dabar – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
6Pareiškėjas Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis 2017 m. kovo 27 d. kreipėsi į teismą su skundu, jį patikslino 2018 m. vasario 1 d., prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Kauno skyrius) 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 8SD-6829-(14.8.7.) (toliau – ir 2016 m. lapkričio 18 d. raštas/sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2017 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 1S3-437-(8.5.) (toliau – ir 2017 m. vasario 21 d. raštas/sprendimas); 3) įpareigoti NŽT duoti sutikimą Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrui rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ( - ) (toliau – ir Žemės sklypas), pertvarkymo, prijungiant prie jo atskirtą žemės sklypo dalį (apie 440 kv. m ploto), arba suformuoti atskirą naują valstybinės žemės sklypą (apie 440 kv. m ploto), jį sujungiant arba prijungiant prie pareiškėjo naudojamo žemės sklypo ( - ) arba įpareigoti NŽT rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą dėl Žemės sklypo pertvarkymo, prijungiant prie jo atskirtą žemės sklypo dalį (apie 440 kv.m ploto), arba suformuoti atskirą naują valstybinės žemės sklypą (apie 440 kv. m ploto) ir jį sujungti arba prijungti prie pareiškėjo naudojamo žemės sklypo ( - ); 4) įpareigoti NŽT duoti sutikimą Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrui, valdančiam panaudos sutarties pagrindais žemės sklypą ir statinius ( - ), įteisinti statinius Lietuvos Respublikos vardu.
8Pareiškėjas paaiškino, kad NŽT Kauno skyriui 2016 m. spalio 25 d. pateikė prašymą duoti sutikimą rengti projektą dėl Žemės sklypo pertvarkymo, prijungiant atskirto žemės sklypo dalį, ir duoti sutikimą Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrui, valdančiam panaudos sutarties pagrindais žemės sklypą ir statinius ( - ), įteisinti statinius Lietuvos Respublikos vardu. NŽT Kauno skyrius skundžiamu 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Atsakovas nurodė, kad negali išduoti pritarimo neįregistruotiems statiniams įteisinti, kadangi nekilnojamojo turto registre (toliau – ir registras) neįregistruoti statiniai yra už žemės sklypo ribos, bei negali duoti sutikimo žemės sklypo pertvarkymo projektui rengti, kadangi žemės sklypo pertvarkymo projektą organizuoja Kauno miesto savivaldybės administracija. Pareiškėjas dėl šio sprendimo pateikė 2016 m. gruodžio 12 d. skundą NŽT direktoriui, kuriame prašė panaikinti NŽT Kauno skyriaus 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimą, tačiau NŽT pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjo teigimu, atsakovo atsisakymas duoti sutikimus yra nepagrįstas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų.
10Pareiškėjas paaiškino, kad Žemės sklypas ir jame esantys statiniai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Nuo 2019 m. liepos 1 d. NŽT patikėjimo teise valdo Žemės sklypą, o Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija patikėjimo teise valdo pastatus: mokyklą (unikalus Nr. ( - )), vaikų darželį (unikalus Nr. ( - )) ir mokyklą (unikalus Nr. ( - )). Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras 2016 m. vasario 11 d. Valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 8SUN-12-(14.8.53.) (toliau – ir 2016 m. vasario 11 d. panaudos sutartis) pagrindu naudojasi Žemės sklypu. Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras 2009 m. balandžio 22 d. panaudos sutarties Nr. SUT-115 (toliau – ir 2009 m. balandžio 22 d. panaudos sutartis) pagrindu naudojasi Žemės sklype esančiais pastatais: mokykla (unikalus Nr. ( - )), vaikų darželiu (unikalus Nr. ( - )) ir mokykla (unikalus Nr. ( - )). Pareiškėjas Žemės sklypu ir jame esančiais pastatais naudojasi nuo 1995 m. Pagal 1998 m. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis, Namų valdybos techninės apskaitos bylos duomenis, dabartinio žemės sk1ypo Nr. ( - ), adresu ( - ) (buvusio ( - )) nustatas bendras sklypo plotas – 2 444 kv. m. Tačiau dėl nesuprantamų priežasčių 2008 m. UAB „Inventora“ parengė prie profesinio mokymo centro pareiškėjo naudojamų statinių adresu ( - ), naują žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) planą, kuriuo sumažino pareiškėjo naudojamą žemės sk1ypo plotą iki 2 006 kv. m., ir kuris 2009 m. sausio 26 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-319 pagrindu buvo įregistruotas viešame registre. Tačiau nepaisant šio plano ir suformuoto žemės sklypo ribų, pareiškėjas iki šiol naudojosi visu 2 444 kv. m. žemės plotu, kuris yra aptvertas tvora ir jame yra pareiškėjo naudojami statiniai. 2008 m. balandžio 22 d. žemės sklypo plane dėl nesuprantantamų priežasčių buvo atskirta dalis žemės sklypo, kuri visą laiką buvo ir yra naudojama jame esantiems pastatams eksploatuoti. Atskirtoje žemės sk1ypo dalyje yra pareiškėjo naudoiamas garažas, pastato kaminas, trinkelėmis išgrįsta aikštelė (toliau – ir statiniai), todėl minėta sklypo dalis turi būti prijungta prie suformuoto 0,2006 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), adresu ( - ). Per atskirtą žemės sk1ypo dalį yra patenkama prie pareiškėjo kitų statinių. Tik pertvarkius žemės sklypą ir prie jo prijungus atskirtą žemės sklypo dalį, Lietuvos Respublikai priklausanti žemė būtų racionaliai naudojama, taip užtikrinant Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro siekiamus tikslus. Statiniai buvo pastatyti dar prieš 1998 m. ir pažymėti kadastro byloje, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių neįteisinti, todėl pareiškėjui iškilo pareiga šiuos statinius įteisinti ir pertvarkyti žemės sklypą.
12Pareiškėjas nurodė, kad statinių įteisinimą valstybinėje žemėje reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir pagal šio įstatymo nuostatas (27 str. 5 d. 6 p. ir kt. str.) būtina pateikti žemės valdytojo sutikimą. Pagal Lietuvos Respyblikos žemės įstatymo 7 straipsnį, valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas yra NŽT – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Taigi, tik atsakovas gali spręsti klausimą duoti ar neduoti sutikimą statiniams įteisinti.
14NŽT nepagrįstai teigia, kad ji negali pritarti žemės sklypo pertvarkymo projektui, kadangi dėl žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projekto rengimo, kuriuo būtų formuojamas žemės sklypas ir sujungiamas su atskira žemės sklypo dalimi, reikia kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją. Pareiškėjas akcentavo, kad pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtent ši institucija besąlygiškai turi teisę inicijuoti projekto dėl Žemės sklypo pertvarkymo, prijungiant atskirto žemės sklypo dalį, rengimą. Tuo tarpu pareiškėjas tokios teisės neturi ir Kauno miesto savivaldybė jos nepripažįsta. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas, rengiant vieną projektą dėl žemės sklypo pertvarkymo, gali būti formuojamas žemės sklypas jį pertvarkant arba sujungiant su bendrą ribą turinčiu tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypu į vieną, o tai šiuo atveju ir siekiama padaryti. Taisyklių 12.2 punkte nustatyta, kad miestų ir miestelių teritorijose Projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Nors atsakovas nurodė, kad pareiškėjas turi teisę inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagal Taisyklių 13.6 punktą (asmenys, kuriems pagal Žemės įstatymo 8 straipsnį valstybinė žemė gali būti perduodama neatlygintinai naudotis, panaudai), tačiau Žemės įstatymo 8 straipsnis nustato, kad tokią žemę perduoda būtent NŽT, todėl pareiškėjas prašė šios institucijos sutikimo žemės sklypo pertvarkymo projektui rengti.
16Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių, prašydamas organizuoti arba duoti sutikimą rengti projektą dėl žemės sklypo pertvarkymo, prijungiant atskirto žemės sklypo dalį, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius atsisakė tokį prašymą tenkinti ir nurodė, kad prašomame suformuoti žemės plote yra statiniai, kurie nėra teisiškai įregistruoti, abu sklypus bus galima sujunti, tik pateiktus nekilnojamojo turto pažymėjimą apie jau įteisintus statinius. Taigi, yra susidariusi tokia situacija, jog NŽT neduoda sutikimo įteisinti atskirtoje žemės sklypo dalyje esančius statinius, o Kauno miesto savivaldybės administracija atsisako pradėti rengti projektą, nurodydama, kad pirmiausia turi būti įteisinti statiniai. Atsakovo atsisakymas duoti sutikimą įteisinti statinius ir rengti žemės sklypo pertvarkymo projektą yra akivaizdžiai neteisėtas, neatitinkantis suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
18Atsakovas NŽT atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
20Atsakovas nurodė, kad NŽT vienas iš uždavinių yra atlikti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) funkcijas (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“ patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 6.3 p.), taip pat organizuoti ir vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę (Nuostatų 6.4 p.). Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis) yra NŽT – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams.
22Atsakovas paaiškino, kad 0,2006 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )), esantis ( - ), suformuotas ir patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. A-4479 „Dėl žemės sklypo ( - ) plano patvirtinimo“. Pareiškėjo valdomas žemės sklypas buvo suformuotas atliekant šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, parengiant kadastro duomenų bylą. Pareiškėjo valdomo žemės sklypo ribos pagal UAB „Inventora“ parengtą kadastrinių matavimų planą pažymėtos taškais 14-19, 3, ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, kurį nori prisijungti pareiškėjas. Statiniai, esantys pareiškėjo valdomame 0,2006 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), ( - ), yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, juos turto patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Pareiškėjas pagal 2009 m. balandžio 22 d. panaudos sutartį turi teisę juos neatlygintinai naudoti 10 metų. Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 8VĮ-161-(14.8.2.) pagrindu su pareiškėju buvo pasirašyta Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. 8SUN-12-(14.8.53.), galiojanti iki 2019 m. balandžio 22 d.
24NŽT Kauno miesto skyrius 2016 m. spalio 25 d. gavo pareiškėjo prašymą išduoti sutikimą įteisinti statinius, esančius šalia Žemės sklypo ir rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo įsiterpęs ženės sklypas būtų sujuntas su pareiškėjo panaudos teise valdomu žemės sklypu. Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo turto registre neįregistruoti statiniai, kuriuos pageidauja pareiškėjas įteisinti, yra už Žemės sklypo ribos, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka žemės sklypu nesuformuotoje teritorijoje NŽT Kauno miesto skyrius 2016 m. lapkričio 18 d. raštu pareiškėją informavo, kad neturi teisinio pagrindo išduoti sutikimo įteisinti savavališkai pastatytų statinių bei pasiūlė kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti projekto rengimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo raštu, su skundu kreipėsi į NŽT direktorių. NŽT 2017 m. vasario 21 d. raštu pranešė, kad pagal statinių išdėstymo planą matyti, jog laisvos valstybinės žemės plote yra nekilnojamojo turto registre neįregistruotas statinys, plane pažymėtas 4G1p pastatas-garažas, unikalus Nr. ( - ), yra išregistruotas iš nekilnojamojo turto registro. Taip pat nurodė, kad pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, yra įregistruoti kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr. ( - ), tačiau daiktinės teisės į šiuos statinius nekilnojamojo turto registre neįregistruotos bei paaiškino, kad dėl projekto rengimo ir sujungimo su Žemės sklypu pareiškėjas turi kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją.
26Atsakovas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato galimybės, rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, sujungti įsiterpusį ir besiribojantį žemės sklypą, kuris perduotas naudotis neatlygintinai, sudarius panaudos sutartį. Taisyklių ar kitų teisės aktų nuostatos nenurodo, kad valstybinės žemės patikėtinis turi išduoti sutikimus rengti projektus, prijungiant laisvos valstybinės žemės plotą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatomis, įteisinti žemės sklype savavališkai pastatytus (rekonstruotus) statinius galima tik tuomet, jeigu tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
28Atsakovas nurodė, kad NŽT išduoda sutikimus statyti naujus (naujai statomus) STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 7 priedo 1 punkte nustatytas sąlygas atitinkančius statinius ir tik tuomet, kai šį sutikimą prašoma išduoti iki statybos ar rekonstravimo veiksmų atlikimo pradžios. NŽT nėra įgaliota išduoti sutikimus įteisinti jau pastatytų statinių savavališką statybą. Tais atvejais, kai asmenys prašo išduoti sutikimą įteisinti jau atliktą savavališką statybą (rekonstrukciją), NŽT sprendžia klausimą dėl pritarimo (neprieštaravimo) šiai statybai (rekonstrukcijai) įteisinti išdavimo. Tais atvejais, kai savavališka statyba (rekonstrukcija) neprieštarauja galiojančio šio valstybinės žemės sklypo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, o jeigu jis nebuvo parengtas – NŽT pasiūlo šiems asmenims parengti teritorijų planavimo dokumentą, kuriame turi būti suprojektuotas žemės sklypas, nevertinant savavliškos statybos (rekonstrukcijos) metu padarytų pakeitimų.
30Atsakovo manymu, NŽT administraciniai aktai neprieštarauja jokiems aukštesnę galią turintiems teisės aktams, sprendimą priėmė kompetentingas subjektas, turintis teisę priimti sprendimus, nebuvo pažeistas objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumo kriterijus.
32Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą spręsti teismo nuožiūra.
34Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas žinojo apie žemės sklypo sumažinimą ir su suformuoto žemės sklypo plotu ir ribomis sutiko. Taip patvirtina pareiškėjo 2008 m. balandžio 22 d. pasirašytas žemės sklypo planas bei žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, be to, pareiškėjas 2006 m. vasario 11 d. sudarė būtent 2 006 kv. m Panaudos sutartį. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, atsižvelgiant į tai, kad būtų formuojamas naujas valstybinės žemės sklypas, šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą galėtų inicijuoti valstybinės žemės patikėtinis – NŽT (Taisyklių 13.1 p.). Taip pat nurodė, kad, nors pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą duoti sutikimą įteisinti Lietuvos Respublikos vardu Žemės sklype esančius statinius, tačiau byloje nepateikė įrodymų, kad būtų įgaliotas atlikti tokius veiksmus. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, nuspręsti, ar ginčo teritorijoje yra galima pareiškėjo nurodytų statinių statyba, bus galima tik tada, kai šis žemės sklypas bus suformuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą duoti sutikimą įteisinti statinius yra išnakstinis, šiuo metu įvertinti reikalavmo pagrįstumo ir teisėtumo nėra galimybės.
36Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija atsiliepime prašė pareiškėjos skundą spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas naudojasi ne tik Žemės sklypu ir jame esančiais statiniais, bet taip pat naudojasi ir kitais statiniais (kiemo aišktelė, tvora, garažas, pastato kaminas), kurių registracija nėra įteisinta ir jiems neįregistruota nuosavybė, nors faktiškai tai yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Ministerijos nuomone, yra būtina baigti tvarkyti Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro naudojamų statinių teisinę registraciją (atlikti naujus kadastrinius matavimus, juos įregistruoti, atlitki perdavimo panaudai procedūras).
39Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atmetė.
43Pareiškėjas panaudos pagrindais naudojasi 0,2006 ha ploto žemės sklypu (unikalus Nr. ( - )) ( - ), kurio plotas ir ribos patvirtintos Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. A-4479 „Dėl žemės sklypo ( - ) plano patvirtinimo“. Pareiškėjo teisėtą naudojimąsi 0,2006 ha ploto žemės sklypu patvirtina 2016 m. vasario 11 d. valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. 8SUN-12-(14.8.53.). Pareiškėjo panaudos pagrindais valdomas 0,2006 ha ploto žemės sklypas suformuotas prie pareiškėjo panaudos sutarties pagrindu valdomų pastatų: 1) mokyklos, unikalus Nr. ( - ), pažymėtos plane indeksu lC2p; 2) vaikų darželio, unikalus Nr. ( - ), pažymėto indeksu 2Clp; 3) mokyklos, unikalus Nr. ( - ), pažymėtos indeksu 3C2P. Šias aplinkybes patvirtina valstybės įmonės Registrų centro išrašas. Tačiau nuosavybės teisės į kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teisės neįregistruotos.
45Kadangi, kaip teigia pareiškėjas, jis naudojasi kiemo statiniais: trinkelėmis išgrįsta kiemo aikštele, pastato kaminu ir garažu, neįregistruotais nuosavybės teise, esančiais nesuformuotame laisvos valstybinės žemės sklype prie pareiškėjo panaudos pagrindais valdomo žemės sklypo, todėl 2016 m. spalio 25 d. jis kreipėsi į NŽT Kauno skyrių su prašymu Nr. SD-494-(1.12)-131 “Dėl žemės sklypo pertvarkymo ir statinių įteisinimo”. Pareiškėjas minėtu prašymu prašė atsakovo duoti sutikimą rengti panaudos pagrindais naudojamo žemės sklypo pertvarkymo projektą, prijungiant prie šio sklypo atskirą žemės sklypo dalį, kurioje yra jo naudojami neįregistruoti nuosavybės teise statiniai, bei duoti sutikimą įteisinti Lietuvos Respublikos vardu pareiškėjo naudojamus neįteisintus statinius, esančius ne pareiškėjo panaudos pagrindais naudojamo žemės sklypo ribose.
47NŽT Kauno skyrius skundžiamu 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 8SD-6829-(14.8.7.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ atsisakė duoti sutikimą rengti žemės sklypo pertvarkymo projektą bei nurodė, kad neturi teisinio pagrindo išduoti sutikimą įteisinti savavališkai pastatytus statinius ir nėra subjektas, turintis teisę duoti sutikimą sklypo pertvarkymo projektui rengti, pasiūlė kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti projekto rengimą.
49Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės siekia, jog žemės sklypo pertvarkymo projektu prie pareiškėjo panaudos pagrindais naudojamo ir suformuoto žemės sklypo būtų prijungta dalis kito, valstybinio laisvo ir nesuformuoto žemės sklypo, kuriame yra pareiškėjo naudojami statiniai, tačiau į kuriuos daiktinės teisės nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos ir į kuriuos pareiškėjas siekia įregistruoti daiktines teises nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos vardu.
51Teismas rėmėsi Žemės įstatymo 40 straipsnio nuostatomis, kurios nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo atvejus, projektų rengimo organizatorius ir iniciatorius bei principinius reikalavimus. Taip pat Taisyklėmis, nustatančiomis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau – ir Projektas) rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto. Teismas, išanalizavęs Žemės įstatymo 40 straipsnio 2, 3 dalių, 4 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, Taisyklių 13.1–13:10 punktų nuostatas, darė išvadą, kad žemės sklypas gali būti formuojamas ne besąlygiškai, o tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms ir tvarka.
53Teismas nustatė, kad pareiškėjas patenka į subjektų grupę, nurodytą Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje, turinčią projekto rengimo inicijavimo teisę, kuriems pagal Žemės įstatymo 8 straipsnį, valstybinė žemė gali būti perduodama neatlygintinai naudotis (panaudai), tačiau tokį prašymą turi pateikti Žemės įstatymo 40 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytai institucijai – savivaldybės administracijai, t. y. Kauno miesto savivaldybės administracijai, nes pareiškėjo pageidaujamas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra Kauno miesto teritorijoje – ( - ).
55Teismas vertino, kad NŽT Kauno skyrius skundžiamu raštu pagrįstai, neperžengdamas savo kompetencijos, atsisakė duoti sutikimą rengti žemės sklypo pertvarkymo, prijungiant atskiro žemės sklypo dalį, projektą ir teisėtai pasiūlė pareiškėjui kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti projekto rengimą. Pareiškėjas, kreipdamasis į NŽT Kauno skyrių su prašymu duoti sutikimą leisti rengti žemės sklypo pertvarkymo projektą, teisės aktuose nustatytos tvarkos nesilaikė, t. y. kreipėsi ne į tą subjektą, kurio kompetencijai priskirtas tokio pobūdžio sutikimo išdavimas. Teismas nurodė, kad nagrinėjamo ginčo atveju prašymą leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pareiškėjas turėjo teisę pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijai, nes žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas turėjo būti rengiamas Kauno miesto teritorijoje. Kadangi NŽT Kauno skyrius neturėjo teisės duoti sutikimo, kitų skundžiamo rašto argumentų dėl teisės aktuose nenumatyto atvejo rengti panaudos pagrindais valdomo žemės sklypo pertvarkymo projektą, sujungiant besiribojantį žemės sklypą teismas nevertino, nes ginčo atveju tai neturi reikšmės.
57Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti NŽT duoti sutikimą pareiškėjo naudojamus statinius, kurie yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje prie pareiškėjo panaudos pagrindais valdomo žemės sklypo ( - ), įteisinti Lietuvos Respublikos vardu, teismas nurodė, kad byloje nenustatyta jokių duomenų, kad pareiškėjas teisėtai naudojasi statiniais, esančiais besiribojančiame laisvos valstybinės žemės sklype, kuris nebuvo suteiktas naudotis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr. ( - ), įregistruoti kaip daiktai, tačiau nuosavybės teisės į šiuos statinius nėra įregistruotos. Pareiškėjo minimi kiti statiniai – kaminas, garažas 4G1p apskritai nėra įregistruoti ir suformuoti kaip daiktai, taip pat nėra duomenų, kad nustatyta tvarka būtų buvęs suformuotas ir suteiktas naudotis žemės sklypas šiems statiniams eksploatuoti. Teismas vertino, kad, nors byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas yra statinių, esančių nesuformuotame valstybiniame žemės sklype, teisėtas valdytojas ar savininkas, tačiau esminę reikšmę dėl pasekmių, t. y. dėl teisės pripažinimo į pastatus, turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet susiklosčiusi faktinė situacija, statinių naudojimo faktas, susijęs su pareiškėjo vykdoma veikla. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamo ginčo atveju, statinių naudojimo faktas pats savaime nėra lemianti aplinkybė, įpareigojanti atsakovą duoti sutikimą minėtus statinius įregistruoti Lietuvos Respublikos vardu. Teismas vertino, kad pareiškėjo faktinis naudojimasis valstybine žeme ir joje esančiais statiniais, neturint tam teisinio pagrindo, negali sukurti teisėtam naudojimui tolygių padarinių įteisinti statinius Lietuvos Respublikos vardu.
59Teismas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad statytojo teisės įgyvendinamos tik nuosavybės teise valdomame ar naudojamame kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais žemės sklype, taip pat Lietuvos teismų formuojama praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neįteisintų statinių įteisinimo nesuprojektuotame valstybiniame žemės sklype, pažymėjo, kad pirmiausia turi būti sprendžiama galimybė suteikti subjektui žemės sklypo, kuriame yra neįteisinti statiniai, valdymo ir naudojimo teises ir tik po to spręsti statinių įteisinimo klausimus. Teismas darė išvadą, kad jokie teisės aktai nesuteikia atsakovui teisės sutikti įteisinti statinius Lietuvos Respublikos vardu neteisiniais pagrindais naudojamame valstybiniame žemės sklype, todėl netenkino ir reikalavimo įpareigoti NŽT duoti sutikimą pareiškėjo naudojamus statinius įteisinti Lietuvos Respublikos vardu.
62Pareiškėjas Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo patikslintą skundą tenkinti: panaikinti NŽT Kauno skyriaus 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 8SD-6829-(14.8.7.) ir NŽT 2017 m. vasario 21 d. sprendimą NR. 1S3-437- (8.5.) ir klausimą išspręsti iš esmės: įpareigoti NŽT duoti sutikimą pareiškėjui rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), pertvarkymo, prijungiant prie jo atskirtų žemės sklypo dalį (apie 440 kv. m ploto), arba suformuoti atskirų naujų valstybinės žemės sklypų (apie 440 kv. m ploto), jį sujungiant (prijungiant) prie pareiškėjo naudojamo žemės sklypo, ( - ), arba įpareigoti NŽT rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), pertvarkymo, prijungiant prie jo atskirtų žemės sklypo dalį (apie 440 kv. m ploto), arba suformuoti atskirų naujų valstybinės žemės sklypų (apie 440 kv. m ploto) ir jį sujungti (prijungti) prie pareiškėjo naudojamo žemės sklypo, ( - ), ir įpareigoti NŽT duoti sutikimą pareiškėjui, kaip valdančiam panaudos sutarties pagrindais žemės sklypą ir statinius ( - ), įteisinti statinius Lietuvos Respublikos vardu.
64Pareiškėjas pakartoja faktines aplinkybes ir argumentus, nurodytus skunde pirmosios instancijos teismui bei mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir savo esme teisiškai ydingas. Regiono administracinio teismo Kauno rūmai priėmė sprendimą formaliai, nesigilinant į bylos esmę, neįvertinus faktinės bylos situacijos, nustatytų aplinkybių visumos bei pažeidžiant ir netinkamai aiškinant bei pritaikant ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Šiuo atveju sukuriama tokia teisinė situacija, jog pareiškėjo atskirų teisių įgyvendinimas susijęs taip, jog neįgyvendinus vienos teisės, yra negalimas kitos teisės įgyvendinimas, o tos antrosios teisės negalima realizuoti, kol neįgyvendinta pirmoji, kas pagal Lietuvos Aukščiausio Teismo nuoseklią praktiką pripažįstama neleistina situacija. Todėl pareiškėjas prašo šią bylą peržiūrėti apeliacine tvarka.
66Pareiškėjas nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo išvada, kad „NŽT Kauno skyrius skundžiamu raštu pagrįstai, neperžengdamas savo kompetencijos, atsisakė duoti sutikimą rengti žemės sklypo pertvarkymo, prijungiant atskiro žemės sklypo dalį, projektą ir teisėtai pasiūlė pareiškėjui kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti projekto rengimą. “ Pareiškėjo teigimu, tokią išvadą teismas padarė netinkamai aiškindamas Žemės įstatymo 40 straipsnio, 8 straipsnio, Taisyklių 4, 12, 13, punktų nuostatas bei visiškai neatsižvelgdamas į Taisyklių 66 punktą bei teisės normų sisteminį ir loginį aiškinimą. Pareiškėjas nurodo, kad sisteminė ir loginė ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų analizė patvirtina, kad būtent NŽT besąlygiškai turi teisę inicijuoti projekto dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), pertvarkymo, prijungiant atskirto žemės sklypo dalį, rengimą arba suformuoti atskirą naują valstybinės žemės sklypą (apie 440 kv. m ploto) ir jį sujungti (prijungti) prie pareiškėjo naudojamo žemės sklypo. Teisės aktai taip pat patvirtina, kad priešingai teismo argumentams, pareiškėjas tokius veiksmus, t. y. valstybinės žemės pertvarkymo projekto iniciavimo teisę turėtų, tik gavęs atsakovo sutikimą, kurio jis neduoda.
68Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad žemės sklypo pertvarkymo iniciavimo teisę turi ir pareiškėjas, nes jam pagal Žemės įstatymo 8 straipsnį, kaip viešajai įstaigai-mokyklai, gali būti perduodamas žemės sklypas panaudos teise, nes įstatymu tokia teisė pirmiausia suteikiamai atsakovui, kaip valstybinės žemės patikėtiniui, o pareiškėjas šią teisę turėtų su išlyga, t. y. valstybinės žemės patikėtinės sutikimu, kas išplaukia iš tolimesnės Taisyklių analizės, kurios Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai nevertino. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į Taisyklių 66 punktą, kuriame nustatyta, kad „Parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-u) savininkas (- ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai)“. Priešingai teismo išvadoms, projekto iniciavimo teisę turi tik atsakovas, o ne pareiškėjas. Tokią teisę pareiškėjas turėtų tik tuo atveju, jeigu gautų raštišką valstybinės žemės patikėtinio – atsakovo, sutikimą (Taisyklių 66 p.), kurį atsakovas atsisakė duoti skundžiamais administraciniais aktais bei teismas laikė nebūtinu. Taisyklėse numatytas imperatyvas, kad toks žemės sklypo savininkės ar valstybinio žemės sklypo patikėtinės pritarimas yra būtinas. Dėl nurodytų motyvų paneigtinos pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjas prašymą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą turėjo pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijai, vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 4 dalies nuostata.
70Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimu neatskleista bylos esmė ir neišspręsta teisiškai ydinga situacija, kuomet valstybės patikėtinis – NŽT, atsisako vykdyti jai Žemės įstatymo bei Taisyklėmis patikėtas pareigas – inicijuoti ir rengti valstybinio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, ar bent duoti sutikimą pareiškėjui tokius projektus rengti, tačiau teismas analogiškas NŽT pareigas perkėlė Kauno miesto savivaldybės administracijai, kuri tiek raštais iki šios bylos užvedimo, tiek procesiniais dokumentais byloje nurodė, kad ji tokios savo teisės šioje konkrečioje situacijoje nepripažįsta.
72Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais, kad byloje nenustatyta jokių duomenų, jog pareiškėjas teisėtai naudojasi statiniais, esančiais besiribojančiame laisvos valstybinės žemės sklype, kuris nebuvo suteiktas naudotis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl šio reikalavimo. Pareiškėjas pažymi, kad šioje byloje nebuvo ginčo, ar pareiškėjas teisėtai/neteisėtai naudojasi neįteisintais statiniais, likusiais valstybinėje žemėje, ją 2008 m. UAB „Inventoros“ žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), planu atskyrus nuo žemės sklypo, ( - ). Ginčo dėl neįteisintų pastatų priklausomybės nebuvo, nes 0,2006 ha žemės sklype, esantys pastatai: mokykla, unikalus Nr. ( - ), pažymėta plane indeksu lC2p; Vaikų darželis, unikalus Nr. ( - ), pažymėtas indeksu 2Clp; Mokykla, unikalus Nr. ( - ), pažymėta indeksu 3C2P, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kaip ir kiti žemės sklype esantys nekilnojamojo turto objektai - kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ), bei kaminas ir garažas 4Glp, kurie net nėra suformuoti kaip daiktai. Todėl pareiškėjas siekia įteisinti statinius nuosavybės teises Lietuvos Respublikos, o ne savo, ar kitų privačių asmenų vardu. Pareiškėjas akcentuoja, kad, nesuformavus naujo žemės sklypo ir jo nesujungus su žemės sklypu, ( - ), negalima įteisinti šiame 2008 m. atskirtame žemės sklype likusių neįteisintų statinių, o neįteisinus šių statinių, negalima formuoti valstybinės žemės sklypo, nes tokie sklypai formuojami prie įteisintų ir įregistruotų nekilnojamojo turto objektų.
74Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo pareiškėjo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262-1075/2018), nors šias nutartis ir paminėjo sprendime.
76Visiškai nepagrįsti teismo sprendimo argumentai, kad atsakovas negalėjo duoti sutikimo įteisinti ginčo statinius, nes jokie teisės aktai nesuteikia atsakovui teisės sutikti įteisinti statinius Lietuvos Respublikos vardu neteisiniais pagrindais naudojamame valstybiniame žemės sklype. Tokios teismo išvados prieštarauja tiek teisės aktams, tiek ginčo faktinei situacijai, tiek šioje byloje pateiktiems Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams dėl atsakovo pareigų, nes tokį sutikimą NŽT ne tik gali, bet privalo duoti. Tai pagrindžia Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostatos. Tokią atsakovo teisę pripažino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 30 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-55/2018.
78Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo nenuoseklus, nes iš pradžių nurodė, kad „nors nėra byloje duomenų, kad pareiškėjas yra statinių, esančių nesuformuotame valstybiniame žemės sklype, teisėtas valdytojas ar savininkas, tačiau esminę reikšmę dėl pasekmių, t. y. dėl teisės pripažinimo į pastatus, turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet susiklosčiusi faktinė situacija, statinių naudojimo faktas, susijęs su pareiškėjo vykdoma veikla“, tačiau kitu sakiniu nurodė, kad „statinių naudojimo faktas pats savaime nėra lemianti aplinkybė, įpareigojanti atsakovę duoti sutikimą minėtus statinius įregistruoti Lietuvos Respublikos vardu“, o galiausiai padarė priešingą išvadą savo pirmajai išvadai, nurodydamas, kad pareiškėjo faktinis naudojimasis valstybine žeme ir joje esančiais statiniais, neturint tam teisinio pagrindo, negali sukurti teisėtam naudojimui tolygių padarinių įteisinti statinius Lietuvos Respublikos vardu“. Tokie teismo argumentai, pareiškėjo įsitikinimu, yra nenuoseklūs, teiginiai paneigia vieni kitus bei negalima suprasti jų esmės ir kokius konkrečiai skundo argumentus jie turėtų paneigti, juolab atsižvelgiant į tai, kad ginčo statinius siekiama įteisinti ne faktinio naudojimo pagrindu.
80Regionų apygardos administracinis teismas ginčijamu sprendimu nepasisakė dėl kitų pareiškėjo skundų argumentų, o tai pažeidžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Ginčijamu sprendimu teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad NŽT Kauno skyriaus 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimas ir NŽT 2017 m. vasario 21 d. sprendimas yra priimti, pažeidžiant VAĮ bei kitų teisės aktų reikalavimus bei nuostatas, konstitucinius nuosavybės neliečiamumo, įstatymo ir teismo viršenybės, principus. Taip pat teismas visiškai nepasisakė dėl skundo argumentų, kurie sudarė atskirą pagrindą NŽT pertvarkyti šio ginčo valstybinę žemę. Byloje esantis kadastro žemėlapis patvirtina, jog 2009 m. suformuota žemės sklypo riba eina per dalį pastato-mokyklos, unikalus Nr. ( - ), kuris buvo pastatytas 1880 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ 20 punkte numatyta, kad žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas. Todėl šios imperatyvios nuostatos nesilaikymas 2008 m. naujai formuojant žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), nuo jo atskiriant valstybinės žemės, pareiškėjo nuomone, sudarė atskirą pagrindą atsakovui, kaip valstybinės žemės patikėtiniui, formuoti ir pertvarkyti žemės sklypą.
82Pareiškėjas pažymi, kad aplinkybes, jog pirmosios instancijos teismas nesuprato bylos esmės arba neatidžiai nagrinėjo bylą, be aukščiau nurodytų argumentų, patvirtina ir teismo procesinis elgesys byloje. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjai, bylą nagrinėję daugiau nei metus, po baigiamųjų kalbų išėję į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, nusprendė, kad ši byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui ir 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi perdavė bylą nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi bylą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas nagrinėjamą ginčą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti rūšinio teismingumo klausimą. Lietuvos Aukščiausio Teismo Specialioji kolegija 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi konstatavo, kad ginčas teismingas administraciniam teismui ir byla buvo grąžinta Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams. Pareiškėjo manymu, toks pirmosios instancijos teismo procesinis elgesys nesiderina su teisingo teismo, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais.
84Atsakovas NŽT atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
86Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai laikė, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkte nustatyta, jog teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybės funkcija.
Atsakovas pažymi, kad teisės aktai nenumato galimybės, rengiant projektą, sujungti įsiterpusį ir besiribojantį žemės sklypą, kuris perduotas naudotis neatlygintinai sudarius panaudos sutartį. Be to, Taisyklių ar kitų teisės aktų nuostatos nenurodo, kad valstybinės žemės patikėtinis turi išduoti sutikimus rengti projektus, prijungiant laisvos valstybinės žemės plotą.
88Atsakovas pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatomis, įteisinti žemės sklype savavališkai pastatytus (rekonstruotus) statinius galima tik tuomet, jeigu tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Minėto įstatymo nuostatos nereiškia, kad nuo jų įsigaliojimo dienos galima įteisinti visus savavališkai pastatytus ar rekonstruotus statinius. NŽT išduoda sutikimus statyti naujus (naujai statomus) STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 7 priedo 1 punkte nustatytas sąlygas atitinkančius statinius ir tik tuomet, kai šį sutikimą prašoma išduoti iki statybos ar rekonstravimo veiksmų atlikimo pradžios, t. y. statybos veiksmams, kurie dar tik bus atlikti ateityje. Tarnyba nėra įgaliota išduoti sutikimų įteisinti jau pastatytų statinių savavališkos statybos (esamų statinių rekonstrukcijos), t. y. savavališkos statybos (rekonstrukcijos), kuri prašymo pateikimo dieną jau yra atlikta. Todėl tais atvejais, kai asmenys prašo išduoti sutikimą įteisinti jau atliktą savavališką statybą (rekonstrukciją), NŽT sprendžia klausimą dėl pritarimo (neprieštaravimo) šiai statybai (rekonstrukcijai) įteisinti išdavimo.
90Tarnyba spręsdama klausimą dėl pritarimo (neprieštaravimo) savavališkos statybos (rekonstrukcijos) įteisinimui, jei tokia statyba (rekonstrukcija) yra atlikta valstybinės žemės sklype, kuris teisėtai suteiktas naudotis savavališką statybą (rekonstrukciją) atlikusiam asmeniui, išduoda pritarimą (neprieštaravimą) savavališkos statybos (rekonstrukcijos) įteisinimui tik tuo atveju, jeigu nustato, kad savavališka statyba (rekonstrukcija) neprieštarauja galiojančio šio valstybinės žemės sklypo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, o jeigu jis nebuvo parengtas – NŽT pasiūlo šiems asmenims parengti teritorijų planavimo dokumentą, kuriame turi būti suprojektuotas žemės sklypas, nevertinant savavališkos statybos (rekonstrukcijos) metu padarytų pakeitimų. Pagal Taisyklių 12.2 papunktį, miestų ir miestelių teritorijose Projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Taisyklių 13.6 papunktyje nustatyta, kad Projektų rengimo inicijavimo teisę turi organizatorius ir asmenys, kuriems pagal Žemės įstatymo 8 straipsnį valstybinė žemė gali būti perduodama neatlygintinai naudotis (panaudai). Įvertinus į tai, kas išdėstyta, yra akivaizdu, kad teismas tinkamai, išsamiai bei visapusiškai išnagrinėjo bylą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
92Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra.
94Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su apelianto argumentais, kad būtent atsakovas, kaip visos valstybinės žemės patikėtinis (Žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p.), turi teisę inicijuoti projekto dėl žemės sklypo ( - ), pertvarkymo, prijungiant atskirto žemės sklypo dalį arba suformuojant naują žemės sklypą ir sujungiant su apelianto naudojamu žemės sklypu, rengimą. Apeliantas tokią teisę turėtų tik su valstybinės žemės patikėtinio – atsakovo – sutikimu. Iš Taisyklių nuostatų matyti, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą turi teisę inicijuoti asmenys kuriems pagal Žemės įstatymo 8 straipsnį, valstybinė žemė gali būti perduodama neatlygintinai naudotis (panaudai). Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428 patvirtintų Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių (toliau – ir Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklės) 4.3 punktą, sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo suteikimo naudotis neatlygintinai priima atsakovo padalinys arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, darytina išvada, jog būtent atsakovo kompetencijai priskirta spręsti, ar formuojamas žemės sklypas galės būti perduodamas naudotis neatlygintinai tam tikram asmeniui. Dėl to apeliantui, siekiančiam inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, yra reikalingas atsakovo sutikimas, patvirtinantis ne tik apelianto žemės sklypo formavimo iniciatyvos teisę, bet kartu ir teisę, jog apelianto iniciatyva suformuotas žemės sklypas bus perduotas jam naudotis neatlygintinai, jei bus įgyvendinti visi teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Priešingu atveju reikštų, kad bet kuris valstybinės žemės panaudos subjektas, nurodytas Žemės įstatymo 8 straipsnyje, turi teisę inicijuoti žemės sklypų formavimą bet kurioje neužstatytoje ir nesuformuotoje valstybinėje žemėje.
96Trečiasis suinteresuotas asmuo pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad byloje nėra jokių duomenų, jog apeliantas teisėtai naudojasi statiniais, esančiais besiribojančiame laisvos valstybinės žemės sklype. Taip pat apeliantas nėra pateikęs įrodymų, kad būtų įgaliotas atlikti tokius veiksmus, t. y. įteisinti statinius Lietuvos Respublikos vardu. Remdamasis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi, nurodo, kad nuspręsti, ar ginčo teritorijoje yra galima apelianto nurodytų statinių statyba, bus galima tik tada, kai šis žemės sklypas bus suformuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties laikytina, kad apelianto skundo reikalavimas įpareigoti duoti sutikimą statiniams įteisinti yra išankstinis, šiuo metu įvertinti reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo nėra galimybės.
100Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro atsakovo NŽT Kauno skyriaus atsisakymo duoti sutikimą pareiškėjui Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrui rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą dėl žemės sklypo, kuriame yra pareiškėjo faktiškai naudojami nekilnojamieji daiktai, teisėtumas ir pagrįstumas.
102Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 25 d. kreipėsi į NŽT Kauno skyrių su prašymu duoti sutikimą pareiškėjui rengti projektą dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ( - ), pertvarkymo, prijungiant atskirto žemės sklypo dalį, kurioje yra pareiškėjo naudojamas garažas, pastato kaminas, trinkelėmis išgrįsta aikštelė, pažymėti kadastro byloje, tačiau neįteisinti, ir duoti sutikimą Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrui, valdančiam panaudos sutarties pagrindais žemės sklypą ir statinius ( - ), įteisinti statinius Lietuvos Respublikos vardu. Taigi, prašyme nurodyto žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimo tikslas – prijungti kitą žemės sklypą, kuriame stovi dalis pareiškėjo naudojamų statinių, kurių teisinė registracija nėra atlikta. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde akcentuodamas savo prašymo pateikimo teisinius pagrindus, nurodė, kad teismas sprendime netinkamai aiškino Žemės įstatymo 40 straipsnio, 8 straipsnio, Taisyklių 4, 12, 13, punktų nuostatas, neatsižvelgė į Taisyklių 66 punktą bei teisės normų sisteminį ir loginį aiškinimą.
104Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad žemės sklypas gali būti formuojamas ne besąlygiškai, o tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms ir tvarka, padarė išvadą, kad pareiškėjas kreipėsi ne į tą subjektą, kurio kompetencijai priskirtas tokio pobūdžio sutikimo išdavimas; prašymą leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pareiškėjas turėjo teisę pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijai, nes žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas turėjo būti rengiamas Kauno miesto teritorijoje.
106Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) 40 straipsnis, reglamentuojantis numato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, įtvirtino, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja viešojo administravimo subjektai – savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba (Žemės įstatymo 40 str. 2 d.). Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise (Žemės įstatymo 40 str. 3 d.). Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia: Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose; savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose (Žemės įstatymo 40 str. 4 d. 1 ir 2 p.). Žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė gali būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms <...>, taip pat ir viešosioms įstaigoms – mokykloms. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas patenka į subjektų grupę, nurodytą Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje, turinčių projekto rengimo inicijavimo teisę, kuriems pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnį valstybinė žemė gali būti perduodama neatlygintinai naudotis (panaudai), tačiau tokį prašymą turi pateikti Žemės įstatymo 40 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytai institucijai – savivaldybės administracijai, t. y. Kauno miesto savivaldybės administracijai, nes pareiškėjo pageidaujamas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra Kauno miesto teritorijoje – ( - ). Analogiškos nuostatos įtvirtintos Taisyklių 13 punkto 13.1–13.10 papunkčiuose, nurodyti subjektai, turintys projekto rengimo inicijavimo teisę, t. y.: <...> asmenys, kuriems pagal Žemės įstatymo 8 straipsnį valstybinė žemė gali būti perduodama neatlygintinai naudotis (panaudai).
108Taisyklių 12.2 punkte nustatyta, kad projektų rengimą miestų ir miestelių teritorijose organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Taisyklių 9 punkte įtvirtinta sąlyga, kad projektai rengiami ir nauji valstybinės žemės sklypai formuojami tais atvejais, kai ši teritorija neįtraukta į rengiamus kitus žemės valdos projektus (planus), detaliuosius planus ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, neatsiejama nuo konkrečios teritorijos savivaldybės, kurioje siekiama organizuoti projekto rengimą, realių faktinių galimybių rengti projektą atitinkamoje teritorijoje.
110Apeliacinio skundo argumentai, kad teismo išvados, jog pareiškėjas kreipėsi ne į tą subjektą, kurio kompetencijai priskirtas tokio pobūdžio sutikimo išdavimas, padarytos netinkamai aiškinant teisės normas, laikytinos nepagrįstomis. Taisyklių 66 punkto nuostata, kad parengtam „projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas“ neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti pareiškėją jau inicijuojant projekto rengimą turėti Nacionalinės žemės tarnybos kaip valstybinės žemės patikėtinio išankstinį sutikimą, nes Žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalis tokią savarankišką teisę inicijuoti projekto rengimą suteikia pačiam pareiškėjui, o parengto projekto derinimo vėlesni klausimai, raštiškų pritarimų teikimas ir kt. nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku.
112Pareiškėjo argumentas, kad Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2017 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. (33.200)R-3592 taip pat atsisakė tenkinti prašymą organizuoti arba duoti sutikimą pareiškėjui rengti projektą dėl žemės sklypo pertvarkymo, prijungiant atskirto sklypo dalį, laikytinas neturinčiu reikšmės sprendžiant dėl padarytų teismo išvadų pagrįstumo. Minėto rašto teisėtumas ir pagrįstumas nėra nagrinėjami šioje byloje, teisėjų kolegijai nėra pagrindo atsižvelgti į jame išdėstytas aplinkybes ir atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą motyvus bei juos vertinti tarp šalių kilusio ginčo kontekste.
114Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo ginčo atveju netinkamai aiškino ir taikė aktualią teismų praktiką, išdėstytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse civilinėse bylose Nr. 3K-3-148/2013, Nr. 3K-3-191-690/2017, Nr. 3K-3-262-1075/2018 taip pat laikytini nepagrįstais, nes nurodytoje teismų praktikoje pateikiami išaiškinimai ne dėl tų aplinkybių, dėl kurių sprendžiama šioje byloje, t. y. ne dėl subjekto, į kurį Taisyklių 12 punkto pagrindu suinteresuotas asmuo turi kreiptis dėl projekto rengimo organizavimo.
116Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-262-1075/2018 yra išaiškinta ir šioje byloje aktuali situacija, kai, kaip ir pareiškėjas, siekiama įregistruoti viešame registre nuosavybės teises į statinius, pastatytus valstybinėje žemėje be jos patikėtinės sutikimo, bei įsigyti valstybinės žemės plotą, kurį šie statiniai faktiškai užima. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. kovo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013 dėl situacijos, kai atsakovei savavališkai pastatytą pastatą atsisakoma įteisinti dėl to, kad ji nėra įgijusi teisių į žemę, ant kurios stovi pastatas, o žemės sklypą atsisakoma formuoti, nes jame yra be statybos leidimo pastatytas namas, yra pažymėjęs, kad neleistina tokia situacija, jog atskirų teisių įgyvendinimas tarpusavyje būtų susijęs taip, kad, neįgyvendinus vienos teisės, negalimas kitos teisės realizavimas, o tos antrosios teisės nebūtų galima realizuoti, kol neįgyvendinta pirmoji. Negali būti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį atskirų teisių įgyvendinimas būtų susijęs taip, jog neįgyvendinus vienos teisės negalimas kitos teisės įgyvendinimas ir atvirkščiai. Teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-262-1075/2018, atsižvelgdama į šios bylos faktines aplinkybes, kasacinio teismo išaiškinimus, sprendė, kad, „esant nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiai situacijai, atsižvelgiant į Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir šiuo atveju pirmiausia turi būti nagrinėjama dėl galimybės pagal teisinį reguliavimą suteikti ieškovei žemės sklypo, <...>, valdymo ir (ar) naudojimo teises, derinant ieškovės, valstybės ir (ar) trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ir interesus, <...> nustačius, kad pagal teisinį reguliavimą ir faktinę situaciją yra galimybė ieškovei suteikti papildomo valstybinės žemės sklypo, <...> valdymo ir (ar) naudojimo teises, tai teiktų pagrindą pripažinti ieškovės teisę statyti statinius be NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinės, sutikimo.“
118Minėti išaiškinimai nagrinėjamoje administracinėje byloje yra aktualūs tuo aspektu, kad tik suformavus žemės sklypą turės būti sprendžiama dėl pareiškėjo naudojamų pastatų ir statinių teisinės registracijos. Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatomis, įteisinti žemės sklype savavališkai pastatytus (rekonstruotus) statinius galima tik tuomet, jeigu tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taigi, ???nei atsakovui, nei pirmosios instancijos teismui, kol nėra parengto žemės valdos projekto, nebuvo pagrindo spręsti dėl sutikimo gavimo pastatams ir statiniams ginčo žemės sklype įteisinimo.
120Atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas bei aktualią teismų praktiką. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, sprendime išdėstytų motyvų nekartoja iš naujo, bei neaptarinėja kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės bylos išsprendimui; skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, apeliacinį skundą atmeta. Pareiškėjo apeliacinį skundą atmetus, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 40 str. 1 d.).
121Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
122Pareiškėjo Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro apeliacinį skundą atmesti.
123Regionų apygardos administracinio Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
124Nutartis neskundžiama.