Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-155-92/2013

Teisėja Jolanta Bagdonienė Teisminio proceso Nr. 1-52-3-00004-2013-1

2014 m. sausio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nubaustas pagal BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

A. L. iš A. P. priteista 1073,51 Lt turtinei ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat 1500 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:

2012 m. gegužės 2 d., apie 18.30 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje tyčia sudavė A. L. metaliniu vamzdžiu per galvą ir padarė muštinę žaizdą viršugalvio srityje, t.y. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Taip pat apylinkės teismas neįvertino tarp A. L. ir R. J. parodymų esančių prieštaravimų dėl svarbių bylos aplinkybių, kurie sudaro pagrindą parodymus vertinti kaip nepatikimus. A. L. ir liudytoja R. J. skirtingai apibūdino jo apsirengimą įvykio metu, teismas nesutapimus aptarė tik dėl to, ar buvo dėvėta trumpa striukė ar liemenė, bet neatkreipė dėmesio, jog parodymai nesutapo ir dėl aprangos spalvos ir formos, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar R. J. iš viso matė kokius nors asmenis. Prieštaringi A. L. parodymai ir dėl automobiliu atvykusių asmenų skaičiaus, ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, jog atvyko tik A. P. ir G. P., bet jau teismo posėdžio metu parodymus pakeitė ir nurodė, kad buvo du asmenys ir automobilyje sėdėję sugyventinė su vaiku. Pastarąją aplinkybę paneigia J. L. parodymai, jog ji tuo metu dirbo, bei pateiktas UAB „U“ (duomenys pakeisti) darbo grafikas. Be to, R. J. iš viso negalėjo pasakyti, kas sėdėjo automobilyje. Nesutampa ir aplinkybės dėl to, kokios spalvos automobilis buvo atvažiavęs. A. L. teigė, kad atvažiavęs automobilis buvo pilkos spalvos, o R. J. teigė, kad sidabrinės, tuo tarpu iš byloje esančio transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad jo automobilis yra mėlynos spalvos. A. L. pirminiame pareiškime nurodytos aplinkybės skiriasi nuo jo vėlesnių parodymų, nes pirminiame pareiškime A. L. nurodė, kad asmenis pamatė prie namo lauko durų, kur jam ir buvo suduota per galvą, vėliau jau jis nurodė, kad viskas vyko prie durų į antrą aukštą. Nors A. L. ir R. J. nurodo, kad viskas įvyko apie 18.30 val. ir truko tik kelias minutes, tačiau pranešimas policijai registruotas tik 19.42 val. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, jog R. J. iš pradžių skambino greitajai pagalbai ir vėliau policijai, kadangi pati liudytoja teigė skambinusi bendruoju pagalbos numeriu. A. L. teisme bandė jį apibūdinti kaip konf1iktišką asmenybę, neva jis pastoviai buvo įžeidinėjamas, nors ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad su juo jokių reikalų neturėjo, konfliktų nebuvo.

Be to, pirmos instancijos teismas visiškai netyrė specialisto išvados, dėl jos motyvuotai nepasisakė. Prie specialisto išvados nėra pridėta jokios vaizdinės medžiagos, todėl neaiški specialisto nurodytų pažeidimų dislokacija, neaišku kokiu pagrindu specialistas padarė išvadą, kad toks pažeidimas galėjo susidaryti nuo smūgio metaliniu strypu, specialistas išvadoje iš viso neatsakė į klausimą, ar asmuo galėjo susižaloti pats, ar tokie sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam esant pasilenkus, o pirmos instancijos teismas nesiėmė priemonių šioms abejonėms pašalinti ir eksperto neapklausė.

Apylinkės teismas, jo parodymus pripažindamas kaip gynybinę poziciją ir nurodydamas, kad nėra pateikta šią versiją patvirtinančių įrodymų, pažeidė nekaltumo prezumpciją. Be kita ko, jo parodymai turėjo būti vertinami kartu su liudytojų J. L. ir G. P. parodymais, kurie yra jam palankūs. Nebuvo įvertinta ir tai, kad buvo suvaržyta jo teisė į gynybą, nes ikiteisminio tyrimo metu įtarimas jam nebuvo pareikštas, todėl jis negalėjo dalyvauti tyrime, susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, pateikti įrodymų. Su privataus kaltinimo skundu į teismą kreiptasi tik 2013-01-10, praėjus 7 mėnesiams po kaltinime nurodytų įvykių ir 2 mėnesiams po ikiteisminio tyrimo nutraukimo, praėjus tokiam laikui nuo tariamo įvykio sudėtinga surinkti gynybai reikalingus įrodymus. Be to, į įvykio vietą atvykusi tyrėja V. L. neatliko jokių tyrimo veiksmų ir visiškai neužfiksavo buvusios faktinės situacijos, kas sudarė sąlygas A. L. reikšti nepagrįstus kaltinimus.

Pažymi, kad apylinkės teismas nepagrįstai tenkino A. L. civilinį ieškinį, nes patirtai turtinei žalai pagrįsti nėra pateiktas nė vienas originalus dokumentas, todėl jais vadovautis negalima. Be to, iš pateiktų kvitų kopijų matyti, jog buvo pirkti įvairūs vitaminai ir papildai, kurie sudaro didžiąją priteistos 91,82 Lt sumos dalį, tačiau nėra skirti ir nėra susiję su jokių sužalojimų gydymu. Neaišku, kaip A. L. paskaičiavo netektą 789,80 Lt darbo užmokestį, šiam paskaičiavimui nėra pateikta jokių paaiškinimą, tačiau teismas šią sumą vis tiek priteisė. Tokių nepagrįstų sumų reikalavimas liudija A. L. norą nepagrįstai pasipelnyti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl A. P. kaltės padarius nusikaltimą

A. P. apeliaciniu skundu savo kaltę ginčija motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, ko pasėkoje padarė neteisingas išvadas.

Įrodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pažymėtina, kad įrodymais pripažįstami tik tokie duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti faktines tiriamo įvykio ir kitas svarbias aplinkybes. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Įrodymai įvertinami vadovaujantis įstatymais ir logikos dėsniais, teismas pagal savo vidinį įsitikinimą privalo padaryti nešališkas išvadas. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais.

Įvertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, konstatuotina, kad apylinkės teismas įrodymus ištyrė ir įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų ir pagrįstai pripažino A. P. kaltu dėl A. L. nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, A. L. parodymai apie 2012-05-02 įvykio esmines aplinkybes yra nuoseklūs. Nukentėjusysis nuosekliai teigė, jog jam su R. J. būnant minėtame name Zujūnų kaime atvyko G. P. su savo sūnumi A. P., triukšmavo, kai jis atidarė duris, A. P. sudavė jam smūgį per galvą, jis patyrė sužalojimus. Netikėti iš esmės nuosekliais A. L. parodymais ir juos vertinti kritiškai kolegija neturi objektyvaus pagrindo. A. L. parodymus patvirtina liudytojomis apklaustos nukentėjusiojo giminaitė R. J. ir tyrėja V. L.. Pažymėtina, kad liudytoja R. J. tiesiogiai matė įvykį, ji nurodė, kad atvykę G. P. ir A. P. triukšmavo, pradėjo belsti į duris pirmame aukšte, A. L. nuėjo atidaryti durų, ji nusekė paskui ir pamatė, kaip A. P. suduoda smūgį A. L., nuo smūgio A. L. nukrito, prarado sąmonę. Tyrėja V. L. parodė, kad atvykusi į įvykio vietą matė kaip medikė tvarstė A. L. galvą, ant laiptų matėsi į kraują panašios dėmės, A. L. iš karto pasakė, kad jį sužalojo A. P.. Byloje nenustatyta duomenų, jog abi liudytojos būtų suinteresuotos bylos baigtimi ir siekdamos pakenkti A. P. sąmoningai duotų neteisingus parodymus. Pažymėtina, kad siekiant pašalinti visas iškilusias abejones, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, apklausiamos liudytojos savo ankstesnius parodymus patvirtino.

Aukščiau nurodytus asmenų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys objektyvūs duomenys. Neginčijamai nustatyta, kad 2012-05-02 19.42 val. Vilniaus rajono PK buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas, vienam vyriškiui praskelta galva. Iš paciento apžiūros lapo seka, kad A. L. 2012-05-02 vakare dėl kraujuojančios žaizdos galvoje buvo pristatytas į ligoninę, nukentėjusysis jį apžiūrėjusiems medikams taip pat nurodė, jog jį apie 18.30 val. sužalojo namo kaimynas. Specialisto išvadoje nurodyta, kad galimai A. L. nurodytu laiku – 2012-05-02 buvo padaryta muštinė žaizda viršugalvio srityje, kas įvertinta nežymiu sveikatos sutrikdymu bei kad šis sužalojimas nebūdingas griuvimui, jis galėjo susidaryti nuo smūgio metaliniu strypu. Apeliacinės instancijos teisme teismo medicinos specialistas šią išvadą patvirtino, paaiškino, kad apžiūrint A. L., jo galvoje buvo randas su buvusių siūlių žymėmis.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. J. anksčiau A. P. nebuvo mačiusi, jo nepažinojo, kad A. L. sužalojo būtent A. P. jai pasakė pats nukentėjusysis, apklausos apylinkės teisme metu ji atpažino A. P.. Kolegijos nuomone, liudytojos apklausos metu atliktas atpažinimas esmingai nesuvaržė nuteistojo teisių.

Aplinkybės, kurias apeliantas nurodo apeliaciniame skunde, t.y. kad A. L. ir R. J. netiksliai nenurodė kaip A. P. buvo apsirengęs įvykio metu, kas sėdėjo A. P. automobilyje, kokios spalvos automobilis, yra įvertintos apskųstame nuosprendyje kaip neesminės, tokiai išvadai kolegija pritaria. Atsižvelgus į įvykio situaciją, nukentėjusysis galėjo visų įvykio detalių ir neprisiminti ar jas supainioti.

Patikimais ir teisingais pripažinus nukentėjusiojo ir liudytojų R. J. ir V. L. parodymus, A. P. parodymai vertintini kritiškai, laikytina, jog jo iškelta versija yra gynybinė, kuria siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytojos G. P. ir J. L. yra artimiausi nuteistojo šeimos nariai, kurie savaime suprantama yra suinteresuoti A. P. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl pastarųjų liudytojų parodymai taip pat vertintini kritiškai.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo bei baudžiamosios bylos duomenų, nukentėjusysis nuosekliai teigė, kad tarp jo ir A. P. šeimos vyksta nuolatiniai konfliktai dėl bendrai įsigyto namo ir naudojimosi juo tvarkos. Šiuo metu namo Zujūnuose bendrasavininkiai yra A. P. ir A. L.. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad A. L. neva neteisingai apkaltindamas A. P. dėl patirto sužalojimo siekia gauti sau materialinės naudos, t.y. užvaldyti A. P. nuosavybę. Naudojimosi namu bei žemės sklypu tvarka yra nustatyta ankstesniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu (ikiteisminio tyrimo medžiagos b.l. 46-50), nagrinėjama baudžiamoji byla nėra tiesiogiai susijusi su nekilnojamojo turto nuosavybės teise ar bendraturčių civiliniais teisiniais santykiais, baudžiamoji byla nagrinėjama išimtinai dėl padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir jos išnagrinėjimo rezultatas niekaip negalės įtakoti nuosavybės teisių pasikeitimo. Be to, bylos nagrinėjimo metu liudytoja G. P. negalėjo paaiškinti, kokios naudos galėjo siekti A. L. apkalbėdamas A. P..

Apelianto nurodytas teiginys, kad nukentėjusiojo nurodytu laiku (apie 18.30 val.) jis prižiūrėjo vaikus, nes jo sugyventinė J. L. tuo metu dirbo, todėl jis negalėjo atvykti į Zujūnus vertintinas kritiškai. Kolegijos nuomone, apie 18.30 val. A. P. automobiliu atvažiuoti į įvykio vietą nebuvo jokių kliūčių, tuo labiau, jog liudytoja J. L. apylinkės teismo posėdyje nurodė, kad vaiką iš darželio reikėjo paimti apie 18 val. Skunde paminėtos aplinkybės apie tai, kad nukentėjusysis į teismą kreipėsi paėjus net 7 mėnesiams po nurodytų įvykių bei kad į įvykio vietą atvykusi tyrėja V. L. neatliko jokių tyrimo veiksmų ir neužfiksavo faktinės situacijos, taip pat negali būti laikoma nuteistojo teisės į gynybą pažeidimu. Atsižvelgtina į tai, kad į policiją A. L. kreipėsi tuojau po įvykio, buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas prokurorės 2012-11-09 nutarimu, į teismą A. L. kreipėsi praėjus 2 mėnesiams po minėto nutarimo priėmimo. Liudytoja V. L. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad 2012-05-02 apžiūros protokolo nesurašė dėl to, kad akivaizdžiai matėsi, jog tai yra privataus kaltinimo proceso įvykis.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, vertindamas surinktus įrodymus kitaip nei pageidavo A. P., nepažeidė apelianto nekaltumo prezumpcijos, nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, kad kokiu nors būdu buvo pažeista jo teisė į gynybą.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl A. P. nuteisimo pagal BK 140 str. 1 d. yra teisėta ir pagrįsta, šioje dalyje nuosprendžio naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Apeliantas taip pat ginčija ir tą skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria buvo pilnai patenkintas nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nukentėjusiojo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, priteisė iš A. P. 1073,51 Lt sumą, kurią sudaro 91,82 Lt vaistų pirkimo išlaidos, 191,89 Lt automobilio kuro sunaudojimas, 789,80 Lt dėl laikino nedarbingumo netekto darbo užmokesčio dalis.

Nors vaistų pirkimo ir kuro sunaudojimo išlaidoms pagrįsti apylinkės teismui buvo pateiktos kasos kvitų kopijos, tačiau tai nesudaro pagrindo abejoti tuo, kad A. L. nurodomas išlaidas iš tikrųjų patyrė. Kita vertus, tai nereiškia, kad visos išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos iš nuteistojo.

Kartu su privataus kaltinimo skundu A. L. pateikė jam 2012-05-02 išrašytą receptą bei du 2012-05-03 ir 2012-05-08 kasos kvitus (b.l. 12). Įvertinus įsigytus medikamentus, A. L. priteistinos tik išlaidos už skausmą malšinančių vaistų ir dezinfekuojančios priemonės įsigijimą, kas pagal kasos kvitus sudaro 23,34 Lt. Kita suma (68,48 Lt), už kurią pirkti vitaminai ir maisto papildai, nepripažintina pagrįstomis išlaidomis padarytam sveikatos sutrikdymui gydyti.

Siekdamas pagrįsti išlaidas kurui A. L. pateikė 2012 m. gegužės 7, 8, 10, 14, 15 ir 21 dienomis išduotus kasos kvitus, patvirtinančius, jog buvo perkami degalai automobiliui. Nukentėjusysis privataus kaltinimo skunde nurodė, kad išlaidos už kurą buvo patirtos važinėjant pas teismo medicinos ekspertą, advokatą, tyrėjus, į gydymo įstaigą. Tačiau kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, procesiniai veiksmai su A. L. buvo atliekami 2012 m. gegužės 21 ir 23 dienomis, kai jis buvo nuvykęs pas teismo medicinos specialistą, nėra duomenų, kad kitomis kvituose nurodytomis dienomis A. L. būtų buvęs iškviestas atlikti procesinių veiksmų, susijusių su 2012-05-02 įvykiu, be to, nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu jam būtų buvusi teikiama advokato teisinė pagalba, todėl pagrįstomis pripažintinos tik 2012-05-21 išlaidos už kurą, kurios sudaro 60,85 Lt.

Taip pat A. L. nepagrįstai prašo jam priteisti 789,80 Lt darbo užmokesčio skirtumo. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis nurodė, jog darbo užmokesčio prarado už 11 dienų, tačiau darbo užmokestis turėtų būtų skaičiuojamas ne už kalendorines dienas, o už darbo dienas, kurių per A. L. nedarbingumo laikotarpį buvo 8. Iš pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, jog A. L. 2012 m. vasario – balandžio mėnesių vidutinis vienos darbo dienos užmokestis buvo 87,64 Lt (5521,52 Lt / 63 d.). Taigi, per 8 darbo dienas A. L. vidutiniškai būtų uždirbęs 701,12 Lt (87,64 Lt x 8 d.). Iš šios sumos išskaičiuotina 169,34 Lt darbdavio sumokėta ligos pašalpa ir 360,25 Lt Sodros sumokėta ligos pašalpa, dėl ko A. L. priteistina suma sumažintina iki 159,41 Lt (701,12 Lt – 169,34 Lt – 360,25 Lt).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apylinkės teismo nuosprendis keistinas BPK 328 str. 4 p. pagrindu dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, A. L. priteistos turtinės žalos dydį sumažinant iki 243,60 Lt.

Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo A. L. atstovas advokatas A. Sokolovskis pareiškė prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir pateikė teismui pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, jog už atstovavimą teisme buvo patirtos 500 Lt išlaidos. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. nuostatomis, šis prašymas tenkintinas ir atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo posėdžių skaičių, atliktus procesinius veiksmus, nurodyta suma priteistina iš nuteistojo A. P..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. nuosprendį pakeisti.

Sumažinti A. L. iš A. P. priteistą turtinės žalos atlyginimą iki 243,60 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti A. L. naudai iš A. P. 500 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.