Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019 m. kovo 7 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (minėta, toliau – ir MD) direktoriaus 2017-05-03 įsakymo Nr. 1P-575 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo S. K.” (minėta, toliau – ir ginčijamas įsakymas) teisėtumo bei pagrįstumo. Šiuo įsakymu pareiškėjui S. K. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 2 dalimi, 37 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgus į Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017-03-17 įsakymu Nr. 1B-220 sudarytos komisijos surašytą 2017-04-18 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 7B-1534 (toliau – ir Išvada).

Dėl tarnybinei atsakomybei keliamų reikalavimų

Muitinės pareigūnų priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje ir atleidimo iš jos tvarką, muitinės pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą, skatinimą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus ginčo laikotarpiu nustatė Statutas (Statuto 1 straipsnio 1 dalis; neteko galio 2019-01-01) ir kiti teisės aktai.

Statuto 33 straipsnio 1 dalis nustatė, kad muitinės pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Statuto 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus muitinės pareigūnams gali būti skiriama viena iš šių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; perkėlimas į žemesnės kategorijos pareigas; atleidimas iš pareigų.

Statute nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo muitinės pareigūnams bei tarnybinių patikrinimų dėl jų padarytų tarnybinių nusižengimų atlikimo tvarką reglamentuoja Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-09-26 įsakymu Nr. 1K-237 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės; aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2003-10-04). Tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kuris Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 4 punkte apibrėžiamas kaip kalta pareigūno veika (veiksmai ar neveikimas), kuria pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą. Aptariamų taisyklių 21 punkte nustatyta, jog tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad tikrinamas pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, išvadoje turi būti nurodyta, koks tai tarnybinis nusižengimas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės ir pasiūlymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, taip pat, esant reikalui, pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Iš nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad jis neveikimu dėl aplaidumo pažeidė Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punkto, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 7.8.2 ir 22.9 punktų, Darbo ir muitinės mobiliųjų grupių valdymo, užduočių planavimo ir pažeidimų analizės informacinės sistemos taisyklių 11 punkto, Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto nuostatų (toliau – ir MGP nuostatai) 6 punkto, Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto viršininko pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.1, 7.2, 7.3, 7.27 papunkčių reikalavimus.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pagal Statuto 1 straipsnio 2 dalį VTĮ muitinės pareigūnams taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis Statutas. Darytina išvada, kad šiuo atveju yra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (minėta, toliau – ir LVAT) praktika, susijusi su valstybės tarnautojų tarnybinei atsakomybei keliamais reikalavimais.

Kaip savo praktikoje yra išaiškinęs LVAT, tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuris yra blanketinė teisės norma, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai (žr., pvz., LVAT 2012-09-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012, 2018-01-25 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018 ir kt.). Administracinių teismų praktikoje sprendžiant analogiškus teisinius santykius yra konstatuota, kad iš tarnybinio nusižengimo sąvokos („valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės”) matyti, kad priešinga valstybės tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dvejomis formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas ir pasyviai, t. y. neveikimu, tarnautojui neatliekant pareigų. Teisės teorijoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti. Šie neveikimo požymiai nulemia ir įrodinėjimo dalyką tokio pobūdžio bylose – ar asmuo padarė priešingą teisei veiką; ar šią veiką, neveikimo forma, padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akcentuotina ir tai, jog valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.).Taigi nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr. pvz. administracines bylas Nr. A438-776/2010, Nr. A438-1340/2009, Nr. A438-1131/2009; Nr. A438-370/2011, 2018-01-25 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018 ir kt.).

Pažymėtina ir tai, kad viešojo administravimo subjektas (darbdavys), konstatuodamas, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, turi ne tik nurodyti teisės aktų, apibrėžiančių valstybės tarnautojo konkrečias pareigas, padarytus pažeidimus, bet ir įvardyti konkrečias faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamos išvados dėl padarytų pažeidimų; be to, pateikti duomenis (įrodymus), patvirtinančius šiuos faktus (žr., pvz., LVAT 2015-10-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2966-756/2015, 2018-02-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-82-492/2018). Viena iš svarbiausių tarnybinio tyrimo procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu (žr., pvz., LVAT 2012-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013-03-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013, 2015-12-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015, 2018-02-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-82-492/2018 ir kt.). Sprendžiant, ar skundžiamu įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., LVAT 2015-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-824-261/2015, 2018-02-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-82-492/2018 ir kt.).

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., LVAT 2011-07-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011, 2018-01-25 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018 ir kt.).

Pagal LVAT praktiką, teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo (žr., pvz., 2008-12-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2009-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2011-07-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011, 2012-06-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012 ir kt.). Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.

Vertinant ar pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda, turi būti nustatyta, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr., pvz., LVAT 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3964-520/2017 ir kt.)

Spręsdamas šiuos klausimus, teismas turi patikrinti tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje (žr., pvz., LVAT 2012-03-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012). LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, jog tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui, todėl juo esantis viešojo administravimo subjektas ginčo teisme atveju privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti valstybės tarnautojui drausminę atsakomybę (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2012-02-10 Nr. A756-156/2012, 2011-09-22 Nr. A62-2207/2011, 2011-02-17 Nr. A62-773/2011, 2009-09-21 Nr. A438-1112/2009 ir kt.).

Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu įsakymu, kelia klausimus dėl tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų pakankamumo, faktinių aplinkybių ir jų teisinio įvertinimo tinkamumo bei tam tikrų tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrų tinkamumo. Taigi, pirmiausia administracinėje byloje spręstina, ar skiriant tarnybinę nuobaudą laikytasi tarnybinio pažeidimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedūrų reikalavimų, ar buvo padaryti pažeidimai, jeigu buvo – įvertinti jų pobūdį ir įtaką priimto administracinio akto (įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo) pagrįstumui ir teisėtumui. Be to, byloje spręstinas klausimas, ar tarnybinio patikrinimo metu nustatyti konkretūs faktai buvo objektyviai įvertinti kaip sudarantys pagrindą paskirti tarnybinę nuobaudą ir priimti ginčijamą įsakymą. Tokiu atveju, šioje byloje nagrinėjant pareiškėjo skundą, turi būti nustatyta ir įvertinta, ar pareiškėjas atliko kaltus veiksmus (priešingą teisei veiką) neveikimo forma, t. y. pažeidė išvadoje nurodytus teisės aktų reikalavimus, o nustačius, kad pareiškėjas padarė šiuos pažeidimus, vertintina, ar pažeidimus padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių.

Dėl pagrindinių tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrų ir taisyklių

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad MD Imuniteto tarnybos 2017-03-15 tarnybiniame pranešime Nr. 6BE-439 pateikta informacija dėl galimai neteisėtų pareiškėjo veiksmų. MD generalinio direktoriaus 2017-03-17 įsakymu Nr. 1B-220 buvo sudaryta komisija tarnybiniam patikrinimui atlikti dėl anksčiau minėtame 2017-03-15 tarnybiniame pranešime Nr. 6BE-439 pateiktos informacijos. Nustatyta, kad 2017-04-06 buvo pratęstas tarnybinio patikrinimo terminas. Tarnybinio patikrinimo išvada dėl pareiškėjo veiksmų surašyta 2017-04-18, o ginčijamas įsakymas priimtas 2017-05-03. Apibendrinus anksčiau išdėstytą darytina išvada, kad pareiškėjo galimai neteisėti veiksmai paaiškėjo 2017-03-15 (MD Imuniteto tarnybos 2017-03-15 tarnybinis pranešimas Nr. 6BE-439), pavedimas atlikti tarnybinį patikrinimą priimtas 2017-03-17, o Komisija Išvadą surašė (nustatė tarnybinį nusižengimą) 2017-04-18.

Teismas konstatuoja, jog kadangi 2017-04-06 buvo pratęstas tarnybinio patikrinimo terminas, tai tarnybinis patikrinimas turėjo būti atliktas iki 2017-04-16. Nustatyta, jog 2017-04-16 buvo ne darbo diena (sekmadienis), o 2017-04-17 – šventės diena (Šv. Velykų antra diena), todėl po jos sekanti darbo diena buvo 2017-04-18 (Išvados surašymo diena). Tokiu atveju nebuvo pažeistas Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 20 punkte nustatytas tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas.

Darytina išvada, kad šios bylos atveju pradedant tarnybinį patikrinimą, atliekant tarnybinį patikrinimą bei skiriant tarnybinę nuobaudą buvo laikytasi teisės aktuose įtvirtintos tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos bei terminų. Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija anksčiau aptartų aplinkybių.

Dėl ginčijamo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo

Kaip jau buvo anksčiau minėta, tam, kad nustatyti, ar tarnybinis nusižengimas buvo padarytas neveikimu, atsakovas turi įrodyti, kad pareiškėjas padarė priešingą teisei veiką, ir kad šią veiką, neveikimo forma, padarė nesant objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių. Sprendžiant, ar tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo objektyviai nustatytos visos aplinkybės, patvirtinančios pažeidimo padarymą, ar buvo pakankamas pagrindas skirti nuobaudą, bylos nagrinėjimo teisme metu turi būti akcentuojamas dėmesys ties tais faktais, kurie atsakovo Išvadoje nurodomi kaip tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas (žr., pvz., LVAT 2018-02-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-82-492/2018).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu ėjo Klaipėdos teritorinės muitinės MGP viršininko pareigas (statutinis valstybės tarnautojas (muitinės pareigūnas)).

Nustatyta, kad Muitinės departamento Imuniteto tarnybos 2017-03-15 tarnybiniu pranešimu Nr. 6BE-439 informuota apie tai, jog Imuniteto tarnybos pareigūnai 2017-03-11 nuo 2:41 val. iki 5:14 val. atliko Klaipėdos teritorinės muitinės MGP inspektorių A. J. ir S. J. tarnybinės veiklos ir elgesio tikrinimą. Minėto tikrinimo metu nustatyta, kad A. J. ir S. J., 2017-03-11 atlikdami pareigas naktinės pamainos metu, galimai miegojo muitinės tikrinimo vietoje „Geležinkelis” patalpose, kurio darbo laikas visomis savaitės dienomis nuo 8:00 val. iki 20:00 val. Pažymėta, kad dalį tikrinimo laiko patalpų apšvietimas buvo išjungtas. Taip pat nurodyta, jog tikrinimo laikotarpiu, vadovaujantis 2017 m. kovo mėn. planinėmis užduotimis, ekipažas, sudarytas iš A. J. ir S. J., tarnybos metu turėjo vykdyti patruliavimą kryptimi Klaipėda – Palanga; minėtam ekipažui nebuvo suformuotos TTU. Be kita ko, 2017-03-15 tarnybiniame pranešime konstatuota, kad anksčiau minėti pareigūnai 2017-02-04 nuo 1:42 val. iki 6:14 val., 2017-02-07 nuo 2:06 val. iki 6:13 val., 2017-02-12 nuo 1:51 val. iki 6:12 val., 2017-02-20 nuo 1:47 val. iki 6:11 val., 2017-02-23 nuo 1:52 val. iki 6:14 val., 2017-02-28 nuo 1:39 val. iki 6:13 val., 2017-03-03 nuo 1:31 val. iki 6:13 val., 2017-03-11 nuo 2:13 val. iki 5:38 val., nevykdydami jiems paskirtų užduočių, po kelias valandas per pamainą praleisdami muitinio tikrinimo vietos „Geležinkelis” teritorijoje, viršydami jiems darbo plane nustatytą 0,5 val. numatyto pietų ir poilsio laiko limitą, galimai pažeidė teisės aktų nuostatas. Aptariamame tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, jog pareiškėjas, neužtikrindamas, jog jam pavaldūs pareigūnai tinkamai atliktų paskirtas užduotis, neatlikdamas GPS kontrolės ir nereaguodamas į akivaizdžius darbo drausmės pažeidimus, pažeidė teisės aktų nuostatas.

Nustatyta, kad S. J. 2017-05-03 įsakymu Nr. 1P-574, o A. J. 2017-06-19 įsakymu Nr. 1P-790, už anksčiau nurodytus 2017-03-15 tarnybiniame pranešime nustatytus veiksmus paskirtos tarnybinės nuobaudos. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad S. J. paskirtos nuobaudos neskundė. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Regionų apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui MD dėl 2017-06-19 įsakymo Nr. 1P-790 panaikinimo.

MGP nuostatų ir Pareigybės aprašymo analizė leidžia daryti išvadą, kad MGP viršininkas (šiuo atveju pareiškėjas) turėjo pareigą kontroliuoti ir organizuoti Klaipėdos teritorinės muitinės MGP inspektorių A. J. ir S. J. darbą, skirti jiems užduotis ir kontroliuoti jų vykdymą. Pažymėtina, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė galimus ekipažų kontrolės būdus (pvz., įvairių suvestinių analizė, budėtojų informacijos analizė, pokalbiai su pareigūnais ir pan.). Pareiškėjas neteikia įrodymų, kurie patvirtintų, kad laikotarpiu nuo 2017-02-04 iki 2017-03-11 kokiu nors būdu kontroliavo Klaipėdos teritorinės muitinės MGP inspektorių A. J. ir S. J. darbą ir jiems skirtų tarnybinių užduočių atlikimą. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėjas 2017-03-15 tarnybiniame pranešime nurodytais laikotarpiais tinkamai ir laiku nevykdė jam MGP nuostatuose ir Pareigybės aprašyme nustatytų pareigų, nes nekontroliavo jam pavaldžių pareigūnų darbo ir paskirtų užduočių vykdymo. Minėta, kad S. J. už netinkamą pareigų vykdymą buvo paskirta tarnybinė nuobauda, kurios ji neskundė, todėl teismas laiko, kad ji sutiko su jos veiksmų kvalifikavimu.

Pareiškėjas teigia, kad planines užduotis buvo parengęs, o TTU rengti nebuvo jo pareiga (t. y. šias užduotis rengia budėtojai). Pareiškėjas į bylą pateikė Klaipėdos teritorinės muitinės MGP vyresniųjų inspektorių raštus „Dėl planinių užduočių” ir „Dėl tikslinių užduočių”, kuriuose nurodyta, kad TTU vasario, kovo mėnesiais formavo MGP viršininko pavaduotoja ar budintis pareigūnas; negavus nurodymų iš MGP viršininko ar pavaduotojo, formuodavo TTU pagal pamainos planinių užduočių kryptis.

Pažymėtina, kad iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad yra ruošiamos dviejų rūšių užduotys: planinės ir TTU. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas buvo parengęs planines užduotis, tačiau TTU ginčo laikotarpiu parengtos nebuvo. Teismas vertina, jog tai, kad pareiškėjo teigimu jis niekada nerengė TTU, nereiškia, kad jis pagal teisės aktų nuostatas jų rengti neprivalėjo. Pareiškėjo pasiteisinimai, kad pagal Darbo ir muitinės mobiliųjų grupių valdymo, užduočių planavimo ir pažeidimų analizės informacinės sistemos taisykles TTU rengia budėtojai, negali būti vertinami, kaip leidžiantys pareiškėjui nerengti TTU. Pareiškėjas neteikia įrodymų, kad buvo pavedęs TTU formuoti kitiems jam pavaldiems pareigūnams, ir kad tokios užduotys buvo suformuotos. Pažymėtina, kad pagal MGP nuostatus ir Pareigybės aprašymą būtent pareiškėjas buvo atsakingas už MGP pareigūnų darbo planavimą, organizavimą bei tarnybinių užduočių skyrimą posto pareigūnams. Tai, kad nebuvo parengtos TTU leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas tinkamai nevykdė anksčiau nurodytos pareigos. Pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo visas galimybes tinkamai ir laiku parengti TTU.

Apibendrinus darytina išvada, jog pareiškėjas, turėdamas pareigą skirti posto pareigūnams tarnybines užduotis, organizuoti jų darbą bei kontroliuoti pareigūnų darbą ir skirtų užduočių vykdymą, tinkamai neatliko minėtų pareigų, t. y. neįvykdė MGP nuostatuose bei Pareigybės aprašyme nustatytų reikalavimų. Anksčiau aptarti MGP nuostatai bei Pareigybės aprašymas patvirtina, kad minėtos pareiškėjo pareigos buvo suformuluotos gana aiškiai, konkrečiai bei imperatyviai. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas netinkamai vykdė MGP nuostatuose bei Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kadangi inspektorių A. J. ir S. J. darbas nebuvo kontroliuotas, bei jiems nebuvo suformuotos TTU.

Byloje duomenų, kurie duotų pagrindą išvadai, kad pareiškėjas anksčiau aptartų pareigų neturėjo galimybės atlikti laiku ir tinkamai dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nenustatyta. Tokių aplinkybių iš esmės nenurodo ir pats pareiškėjas. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Išvados 10 psl. nurodyta, jog pareiškėjas TTU nesuformavo, kadangi MGIS sistema tuo metu tinkamai neveikė.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog minėtos Išvados 11 psl. nurodyti veiksmai, kuriuos pagal Darbo ir muitinės mobiliųjų grupių valdymo, užduočių planavimo ir pažeidimų analizės informacinės sistemos taisyklių 15 – 19 punktus turi atlikti užduočių skirstytojai neveikiant/netinkamai veikiant MGIS sistemai. Pagal aptariamų taisyklių 17 punktą MGIS trikdžių atvejais, TTU surašoma ranka ant patvirtintos TTU formos popierinio blanko. Jei TTU surašyta ranka, jį surašęs pareigūnas privalos įkelti duomenis naudodamas MGIS ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacinės sistemos trikdžių likvidavimo; MGP viršininkas atsako už TTU rezultatų duomenų įkėlimą naudojant MGIS ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo MGIS trikdžių likvidavimo (Darbo ir muitinės mobiliųjų grupių valdymo, užduočių planavimo ir pažeidimų analizės informacinės sistemos taisyklių 18 - 19 punktai). Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas nurodytų veiksmų neatliko, todėl nėra pagrindo teigti, kad MGIS trikdžiai sukliudė pareiškėjui atlikti jam nustatytas pareigas.

Savo neveikimą, pareiškėjas pateisina ir tuo, jog galimi pavaldžių pareigūnų neteisėti veiksmai buvo atlikti naktį (ne pareiškėjo darbo metu). Be to, laikas naktį, kada pareigūnai esą nevykdė savo pareigų, yra grindžiamas programos AKIS parodymais. Pareiškėjas teigia, kad naudoti šių duomenų pareigūnų kontrolei neturėjo jokios teisės, o atsižvelgdamas į programos AKIS parodymų neatitikimus faktinėmis aplinkybėms neturėjo ir jokio pagrindo.

Teismas iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2018-10-30 sprendimo Nr. 3R-375(2.13-1.) nustatė, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija nusprendė, jog asmens duomenų tvarkymas AKIS ir SMRRT bei šių duomenų panaudojimas darbo kontrolės bei tarnybinių patikrinimų vykdymo tikslais pažeistų Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 30 ir 31 straipsnių reikalavimus. Kita vertus, byloje nėra ginčo dėl to, kad Klaipėdos teritorinės muitinės MGP vyresnioji inspektorė S. J. jai 2017-05-03 paskirtos tarnybinės nuobaudos neskundė. Dėl nurodytos priežasties teismas daro išvadą, kad Klaipėdos teritorinės muitinės MGP vyresnioji inspektorė S. J. sutiko su tarnybinio nusižengimo padarymo laiku, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas laikas nėra tikslus. Taip pat pažymėtina, kad tiek pareiškėjas, tiek atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad MGP pareigūnų kontrolei gali būti naudojami įvairūs būdai, pvz., nuvykstant į vietą, skambinant telefonu, įvairių pokalbių su pareigūnais pravedimu, analizuojant suvestines, budėtojų informaciją, gaunant tarnybinius patikrinimus, pranešimus, ir pan. Taigi, konstatuotina, kad duomenys AKIS sistemoje buvo tik vienas iš būdų kontroliuoti pavaldžius pareigūnus, tačiau pareiškėjas turėjo galimybę pasirinkti, kokiu būdu šią kontrolę vykdys. Šiuo atveju pareiškėjas neteikia duomenų, kad ginčo laikotarpiu buvo taikomas, kuris nors jo nurodytas ar kitas ekipažo kontrolės būdas. Taip pat sutiktina su atsakovo atstovo teiginiais, kad pareiškėjas pareigūnų, kurie dirbo naktines pamainas, kontrolę turėjo galimybę atlikti savo darbo valandomis (pvz., paprašyti pateikti tarnybinius pranešimus, pravesti pokalbį su MGP pareigūnais, analizuoti budėtojų informaciją; įvairias suvestines ir pan.), todėl atmestini pareiškėjo argumentai dėl to, jog jis neturėjo galimybės kontroliuoti pareigūnų, kurie pareigas atliko ne pareiškėjo darbo metu, darbo.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad minėta nuostata reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, o motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (žr., pvz., LVAT 2010-08-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Sprendžiant klausimą dėl individualaus teisės akto teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai, bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., LVAT 2010-10-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, 2016-09-01 nutartį administracinėje byloje eA1922-662/2016, 2016-04-26 nutartį administracinėje byloje eA509-756/2016).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus ginčijamo įsakymo ir išvados turinį, konstatuotina, jog jie yra pakankamai motyvuoti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme. Teismo vertinimu išvada parengta laikantis Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 21 punkto reikalavimų, t. y. Komisija išdėstė nustatytas aplinkybes ir pateikė teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą; konstatavo tarnybinį nusižengimą, ir nurodė, koks tai tarnybinis nusižengimas (nurodė atitinkamą teisės akto straipsnį), jo padarymo laiką, aplinkybes, tyčios formą (aplaidumas), tarnybinio nusižengimo pasekmes ir pasiūlymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Vadovaujantis minėta Išvada, priimtas ginčijamas įsakymas, taip pat laikantis teisės aktų reikalavimų. Akcentuotina, kad pareiškėjas šioje byloje neteikė jokių įrodymų, kurie paneigtų atsakovo nustatytas aplinkybes, susijusias su jam inkriminuotais pažeidimais, o atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovo išvada, jog pareiškėjas aplaidžiai vykdė savo pareigas, dėl ko jam turi būti skirta tarnybinė nuobauda, yra teisinga.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad byloje yra įrodyta, jog pareiškėjas, nesant objektyvių priežasčių, galėjusių sukliudyti jam laiku ir tinkamai atlikti numatytas užduotis, jų savalaikiai neįvykdė, tuo pažeisdamas jo tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Dėl tarnybinės nuobaudos proporcingumo

Taigi ginčo atveju, nustačius, kad pareiškėjas neveikimu padarė tarnybinį nusižengimą, spręstinas klausimas, ar pareiškėjo veiksmai pripažintini tokio pobūdžio, už kuriuos jam galėjo būti taikoma tokios rūšies nuobauda, ar ši paskirtoji konkreti tarnybinė nuobauda – papeikimas pagrįsta ir proporcinga, ar keistina švelnesne - viena iš kitų, numatytų Statuto 34 straipsnio 1 dalyje nuobaudų (pastaba).

Kaip yra pažymėjęs LVAT, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., LVAT 2007-03-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑319/2007; 2012-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A520‑1838/2012 ir kt.). Analogiškos taisyklės yra taikytinos ir teismui sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos pakeitimo (sušvelninimo). Pabrėžtina ir tai, kad toks vertinimas turi būti atliekamas, be kita ko, konkrečių byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste.

Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2013-02-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).

Teismas iš bylos medžiagos, pareiškėjo bei atsakovo atstovo paaiškinimų nustatė, kad pareiškėjas muitinės sistemoje dirba nuo 1992-10-21 (šiuo metu eina Muitinės departamento Palangos oro uosto Posto (duomenys neskelbtini) pareigas), per visą savo darbo valstybės tarnyboje laikotarpį nebuvo nė karto trauktas tarnybinėn atsakomybėn, buvo ne kartą skatintas, 2004 – 2006, 2008 – 2009, 2011 – 2013 m. tarnybinė veikla įvertinta labai gerai, 31 kartą kėlė kvalifikaciją. Nors atsakovo atstovas nurodo, kad pažeidimas buvo sisteminis, o pareiškėjas užėmė vadovaujančias funkcijas, tačiau nesant kitų argumentų, teismo vertinimu, tokios aplinkybės nėra pakankamos taikyti griežtesnę atsakomybę, nei teisės aktuose numatyta švelniausia. Taigi, įvertinus minėtų aplinkybių visumą, taip pat pareiškėjo kaltės formą, jo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis ir aplinkybes, pareiškėjo statusą ir jo ankstesnę tarnybinę veiklą, jį charakterizuojančią medžiagą, teismas konstatuoja, jog už padarytą tarnybinį nusižengimą pareiškėjui atsakovo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (Statuto 34 straipsnio 1 dalies 2 punktas), keistina švelnesne tarnybine nuobauda - pastaba (Statuto 34 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kuri, teismo nuomone, adekvati jo padaryto pažeidimo pobūdžiui, atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

Dėl atstovavimo išlaidų

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos, be kita ko, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Pareiškėjas prašymu prašo atlyginti 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas advokato padėjėjai. Su prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas pateikia pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 892838 bei 2019-03-07 išlaidų paskaičiavimą, t. y. įrodymus, patvirtinančius duomenis apie tai, už kokius konkrečius atstovavimo veiksmus prašoma priteisti atstovavimo išlaidas ir kokia bendra suma susidaro.

Administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (taikoma įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20; TAR, 2015, Nr. 2015-03968; toliau – ir Rekomendacijos).

Teismas sprendžia, jog yra pagrindas pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisti atstovavimo išlaidas. Pareiškėjas prašymu prašo priteisti 200,00 Eur išlaidų už atstovavimą teisme.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą, rekomenduojama priteisti 0,1 maksimalaus užmokesčio dydžio. Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio Rekomendacijų 5 punktas). Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, o minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas taip: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (10 punktas).

Iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017-10-16 teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, jog teismo posėdžio metu pareiškėjo interesus atstovavo advokato padėjėja Ramunė Kičiatovienė, teismo posėdžio pradžia – 13:02 val., pabaiga – 13:31 val., trukmė – 29 min. Vadinasi, pagal Rekomendacijų 9 punktą atmetama iki 0 val.

Iš Regionų apygardos administracinio teismo 2019-03-07 teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, jog teismo posėdžio metu pareiškėjo interesus atstovavo advokato padėjėja Ramunė Kičiatovienė, teismo posėdžio pradžia – 9:59 val., pabaiga – 11:26 val., trukmė – 87 min (1 val. 27 min.). Vadinasi, pagal Rekomendacijų 9 punktą apvalinama iki 1 val. Kadangi Rekomendacijų 8.19 punkte nurodytas maksimalus advokato užmokesčio dydis už atstovavimą teisme yra 0,1, o posėdis vyko 2019 I ketvirtį, tai imamas 2018 III ketvirčio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje rodiklis, kuris buvo tuo metu buvo 935,7 Eur. Taigi maksimali priteistina suma už 1 val. atstovavimo teismo posėdyje gali būti 74,86 Eur (935,7*0,1*1*0,8). Prašoma priteisti 200,00 Eur suma viršija maksimalų Rekomendacijose nurodytą dydį, todėl mažintina iki 74,86 Eur.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad LVAT yra išaiškinęs, jog taikant Rekomendacijų redakcijos reglamentavimą, susipažinimas su bylos medžiaga, medžiagos rengimas, pasirengimas teismo posėdžiui, konsultavimas ir pan. traktuojami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai (žr., pvz., LVAT 2008-12-12 nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008; 2011-12-30 nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/201; 2012-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012). 2019-03-07 išlaidų paskaičiavime nurodyta, kad už susipažinimą su medžiaga, įrodymų rinkimą ir pasirengimą bylai buvo patirta 300,00 Eur (100 Eur + 100 Eur + 100 Eur) dydžio išlaidos. Teismo vertinimu šios išlaidos yra atstovavimo sudedamieji elementai, todėl nepriteistinos.

Pabrėžtina, jog CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, iš atsakovo priteisiamos pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos patenkintų reikalavimų apimtyje. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teismas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkina iš dalies (t. y., 50 proc.), proporcingai patenkintų skundo reikalavimų daliai ir iš atsakovo pareiškėjui priteisia 37,00 Eur (74,86 * 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo S. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2017-05-03 įsakymą Nr. 1P-575 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo S. K.”, panaikinti pareiškėjui S. K. paskirtą nuobaudą – papeikimą, ir skirti pareiškėjui S. K. tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Priteisti pareiškėjui S. K. iš atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 37,00 Eur (trisdešimt septyni eurai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.