Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-22 nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 ddalyje (2 veikos), ir nubaustas galutine subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant J. K. būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, taip pat visą bausmės laikotarpį tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 „b“ papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas 2009 m. liepos 16 d. (viena diena) ir suėmimo laikas nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. iki 2011 m. rugsėjo 17 d. (viena diena) bei nuo 2012 m. rugpjūčio 17 d. iki 2012 m. rugsėjo 5 d. (19 dienų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 1 dalies 6 punktu, priteista Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudai iš J. K. 5475,00 Lt ekstradicijos išlaidoms atlyginti.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuosprendžiu taip pat dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje, išteisintas D. J., nustačius, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamoji byla dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, D. J. atžvilgiu nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Nuosprendis D. J. atžvilgiu neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su asmeniu, kuriam suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai, bei kitais nenustatytais asmenimis, 2009 m. liepos 16 d., apie 01 val. 48 min., viešoje vietoje, UAB „Čili Pica“ picerijos, Fabijoniškių g. 2A, Vilniuje patalpose, būdamas neblaivus, kai J. K. nustatytas ne mažiau kaip 2.30 prom. girtumas, o asmeniui, kuriam suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai, ne mažiau kaip 1,72 prom. girtumas, įžūliai elgėsi bei demonstravo nepagarbą picerijoje buvusiems lankytojams. J. K. necenzūriniais žodžiais užgauliojo picerijoje lauke prie stalo sėdėjusį M. J. ir sudavė šiam vieną smūgį kumščiu į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosikaulio lūžiu. Asmuo, kuriam suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai, prie to paties stalo sėdėjusiam J. V. sudavė du smūgius kumščiu į veidą, po ko pribėgęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo trenkė J. V. vieną smūgį kumščiu į veidą. J. V. pabėgus į picerijos vidų, J. K., asmuo, kuriam suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai, ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys jį nusivijo ir picerijos viduje asmuo, kuriam suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai, sudavė J. V. po du smūgius kumščiu ir galva į veidą, po to J. K. bokalu sudavė J. V. į kairiąją veido pusę. Taip J. K. bendrais veiksmais su asmeniu, kuriam suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai, bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, padarė nukentėjusiajam J. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį pjautinėmis žaizdomis kairės poakiduobinės, kaktos kairės pusės srityse. Tokiu būdu įžūliu elgesiu, viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

J. K. taip pat nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su asmeniu, kuriam suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai, 2009 m. liepos 16 d., apie 02 val. 30 min., viešoje vietoje, esančioje Gelvonų g. 49, Vilniuje, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas ne mažesnis nei 2,30 prom., o asmuo, kuriam suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai, ne mažesnis nei 1,72 prom. girtumas priėjo prie O. K.. J. K. paprašius O. K. parūkyti ir pastarajai atsakius, kad neturi cigarečių, J. K. sudavė vieną smūgį kumščiu į galvą bei ne mažiau kaip tris smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešiniame žande, kairėje alkūnėje, kairio kelio sąnario srityje, t. y. padarė nukentėjusiajai O. K. nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to asmeniui, kuriam suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai, užlaužus O. K. rankas už nugaros bei keikiantis necenzūriniais žodžiais, J. K. plėšė nukentėjusiosios drabužius ir kartu su asmeniu, kuriam suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai, tempė O. K. link miško, tačiau netoliese esančio namo gyventojams išgirdus triukšmą ir pradėjus šaukti, J. K. ir asmuo, kuriam suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai, nukentėjusiąją paleido. Tokiu būdu J. K. įžūliu elgesiu viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas atsisakė atleisti J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savo sprendimą motyvuodamas tuo, jog apeliantas įvykdė du atskirus tyčinius nesunkius nusikaltimus, todėl negali būti prilyginamas asmeniui, kuris nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Teismas pažymėjo, kad tai yra viena iš būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, kuriai nesant šio teisės instituto taikymas yra negalimas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, apeliantas nurodo, kad, priešingai nei nustatė apylinkės teismas, J. K. veiksmai turėjo būti kvalifikuojami ne kaip dvi atskiros veikos, bet kaip viena tęstinė nusikalstama veika.

BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje pasisakyta dėl tęstinės nusikalstamos veikos, tačiau jos turinys detaliau neaprašytas. Pabrėžiamas bausmės skyrimui svarbus momentas: nelaikoma, kad asmuo padarė kelias veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Esant tokiai įstatymo formuluotei didelę svarbą įgauna baudžiamojo įstatymo aiškinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko.

Pažymėtina, kad siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, labai svarbu tiksliai nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius požymius, nes nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Subjektyviuosius požymius apibūdina kaltė, tikslas, motyvas. Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Todėl tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys Nr. 2K-181/2007, 2K–605/2007, 2K-717/2007).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad nuteistojo J. K. veiksmai kaip du atskiri nusikaltimai apylinkės teismo buvo kvalifikuoti teisingai. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantas nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su asmeniu, kuriam suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai, bei kitais nenustatytais asmenimis, 2009 m. liepos 16 d., apie 01 val. 48 min., viešoje vietoje, UAB „Čili Pica“ picerijos, Fabijoniškių g. 2A, Vilniuje patalpose, būdamas neblaivus, įžūliu elgesiu, viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, padarydamas nukentėjusiesiems J. V. ir M. J. nežymius sveikatos sutrikdymus.

Taip pat J. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su asmeniu, kuriam suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai, 2009 m. liepos 16 d., apie 02 val. 30 min., viešoje vietoje, esančioje Gelvonų g. 49, Vilniuje, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas ne mažesnis nei 2,30 prom., įžūliu elgesiu viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, padarydamas nukentėjusiajai O. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Taigi nagrinėjamu atveju yra neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimai buvo padaryti skirtingu laiku (nusikalstamas veikas skiria apie 40 min. laikotarpis), skirtingose vietose (priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nusikaltimų padarymo vietas skiria 1, 22 km. atstumas (maps.lt duomenys)), prieš skirtingus asmenis, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog J. K. įvykdė vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog faktiškai J. K. sumanymas neteisėtai veikti buvo vienas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu tiek D. J., tiek pats J. K. paaiškino, jog po muštynių, įvykusių UAB „Čili pica“, adresu Fabijoniškių g. 2A, Vilniuje, jie atsisėdo į mašiną ir išvažiavo (b. t. 6, b. l. 50-53). Laikytina, kad tuo momentu nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje (įvykdyta UAB „Čili pica“), buvo baigta, kadangi dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų neabejotinai atsirado neigiami padariniai visuomenėje. Aukščiau nurodytos aplinkybės taip pat leidžia pagrįstai teigti, jog darydamas pirmą nusikaltimą, J. K. dar neturėjo susiformavusio sumanymo ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, o būtent į tai, kad būdamas Fabijoniškių g. 2A, Vilniuje, J. K. nežinojo ir negalėjo žinoti, jog už 40 min., visai kitoje vietoje, jis sutiks nukentėjusiąją O. K., kurios atžvilgiu, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, taip pat atliks neteisėtus veiksmus. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog 2009 m. liepos 16 d., apie 2.30 val., J. K. būnant adresu Gelvonų g. 49, Vilniuje, tyčia daryti kitą nusikalstamą veiką jam susiformavo iš naujo.

Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, viešosios tvarkos pažeidimai kaip nusikaltimų daugetas kvalifikuojami tada, kai viešoji tvarka pažeidžiama skirtingose viešose vietose, arba toje pačioje viešoje vietoje, bet skirtingu laiku, t. y. tarp padarytų veiksmų yra pakankamas laiko tarpas, kad galima būtų padaryti išvadą, jog po pirmo pažeidimo viešoji rimtis ir tvarka buvo atkurta ir po to naujais veiksmais viešoji tvarka buvo pažeista antrą kartą. Nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais nustačius, jog J. K. neteisėtais veiksmais viešoji rimtis ir tvarka buvo pažeistos skirtingose vietose, skirtingu laiku, nuteistajam po pirmos veikos susiformavus naujam sumanymui daryti kitą nusikalstamą veiką, konstatuotina, kad savo neteisėtais veiksmais jis įvykdė du atskirus nusikaltimus. Taigi, kvalifikuodamas jo veikas, apylinkės teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

Nustačius, jog J. K. įvykdė du atskirus tyčinius apysunkius nusikaltimus, pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju nėra įvykdyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą būtina sąlyga. Nesant vienos iš BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų, būtinų atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog J. K. vadovaujantis šiuo straipsniu apylinkės teismo nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo atleistas pagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą J. K. išsakytą argumentą, jog pirmos instancijos teismas buvo nenuoseklus, kvalifikuodamas jo veiką, įvykdytą prie UAB „Čili pica“, kaip tęstinį nusikaltimą, o įvykdytą Gelvonų g. 49, Vilniuje – kaip atskirą nusikaltimą. Teisėjų kolegijos aukščiau jau buvo išsamiai aptarti tęstinę nusikalstamą veiką apibūdinantys kriterijai, kuriuos visiškai atitinka J. K. veika, įvykdyta prie UAB „Čili pica“. Byloje surinktais ir įvertintais įrodymais neginčytinai nustatyta, jog neteisėti veiksmai nukentėjusiųjų J. V. ir M. J. atžvilgiu buvo įvykdyti toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, esant vieningam sumanymui įžūliu elgesiu sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Akivaizdu, jog po J. K. neteisėtų veiksmų, atliktų nukentėjusiojo J. V. atžvilgiu, prieš nukentėjusiojo M. J. sužalojimą, viešoji rimtis ir tvarka nebuvo atkurta, tad dviejų atskirų veikų inkriminavimas J. K. nagrinėjamu atveju būtų dirbtinis.

Tuo pačiu apelianto dėmesys atkreiptinas į tai, kad skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, BPK nuostatos neįpareigoja prokuroro ir pirmos instancijos teismo kaltinamajame akte bei nuosprendyje nurodyti tikslų nusikalstamos veikos pradžios ir pabaigos laiką. BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas įpareigoja prokurorą bei teismą jų surašomuose procesiniuose dokumentuose nurodyti nusikaltimo padarymo laiką, kas ir buvo padaryta, tiksliai laikantis įstatymo reikalavimų. Be to, teisminio nagrinėjimo metu, atsakydamas į teismo klausimus, J. K. patvirtino suprantantis kuo yra kaltinamas (b. t. 6, b. l. 49), tad teigti, jog jam suformuotas kaltinimas buvo neaiškus ir nesuprantamas, nėra jokio pagrindo.

Apeliaciniu skundu J. K. taip pat prašo teismo atsižvelgti į tai, kad per 5 metų laikotarpį jis nepadarė jokios naujos nusikalstamos veikos, atlygino nukentėjusiesiems jų patirtą žalą, teigiamai charakterizuojamas darbdavių, ir paskirti jam švelnesnę bausmę – baudą. J. K. taip pat pažymi, kad pirmos instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Priimdamas skundžiamą nuosprendį, apylinkės teismas nenustatė jokių J. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nurodydamas, jog nuteistasis pilnai nepatvirtino visų jam inkriminuojamų veikų aplinkybių ir buvo linkęs kai kurias jų nutylėti ar nurodė neprisimenantis (b. t. 6, b. l. 112). Su tokiomis pirmos instancijos teismo išvadomis sutikti negalima.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra: kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šiame punkte nustatyti lengvinančios aplinkybės trys alternatyvūs pagrindai. Vienas iš jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi būtina įvertinti jo elgesį po įvykio ir vėliau.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad J. K. įteikus jam pranešimą apie įtarimą 2013-10-14 savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų pripažino (b. t. 3, b. l. 71). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis patvirtino savo duotus parodymus, pripažindamas savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų bei nurodydamas esmines jų padarymo aplinkybes (b. t. 6, b. l. 50). Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog dėl nuteistojo J. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo abejonių nekilo ir baudžiamąją bylą teismui perdavusiam prokurorui – kaltinamajame akte nurodoma, kad J. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (b. t. 5, b. l. 29). Baigiamųjų kalbų metu prokuroras taip pat pažymėjo, jog J. K. prisipažino kaltu dėl įvykdytų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (b. t. 6, b. l. 84, 88). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuteistojo pateiktu paaiškinimu, jog tam tikrų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių jis gali neprisiminti dėl alkoholinio apsvaigimo. Pažymėtina, kad bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, jog nusikaltimų padarymo metu J. K. buvo nustatytas ne mažesnis nei 2,30 prom. girtumas, t. y. beveik sunkus girtumo laipsnis, tad tikėtina, jog tam tikrų nusikaltimo padarymo detalių (kas kam ir kiek smūgių sudavė, kas plėšė rūbus nuo O. K. ir pan.) jis iš tikrųjų gali neprisiminti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju didesnį dėmesį reikėtų kreipti į tai, kad J. K. nuo pat įtarimo jam pareiškimo neneigė padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, savo parodymus patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu, atlygindamas nukentėjusiajam J. V. padarytą žalą (b. t. 5, b. l. 95-96, b. t. 6, b. l. 55), stengėsi sušvelninti įvykdyto nusikaltimo pasekmes.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nepripažino J. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastarosios J. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymas turi didelę reikšmę paskirtoms bausmėms ir jų dydžiams parinkti, todėl, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 punktu, skundžiamas nuosprendis yra keistinas.

Bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Vienas iš fundamentaliųjų bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamuosiuose įstatymuose, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tik tuomet, kai ji atitinka padarytos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą, tai yra paskirtos bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms. Teismas, skirdamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bausmę, remiantis BK 54 straipsnio nuostatomis, turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą, atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog J. K. anksčiau neteistas, praėjus beveik 6 metų laikotarpiui nuo jam įkaltinamų nusikaltimų padarymo, naujų nusikalstamų veikų neįvykdė, administracine tvarka buvo baustas tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. t. 4, b. l. 13-16), šiuo metu nuobaudos jau nebegalioja, nuo pat įtarimų jam pareiškimo pripažino savo kaltę dėl nusikaltimų padarymo, atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, atsiprašė jo, stengėsi susitaikyti (b. t. . 5, b. l. 95-96, b. t. 6, b. l. 55), dirba, darbdavių charakterizuojamas teigiamai (b. t. 5, b. l. 145, 146, 148). Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad J. K. nelinkęs piktybiški pažeidinėti visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių, jo įvykdytos nusikalstamos veikos buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningas jo veiksmų rezultatas, todėl mano, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant J. K. švelnesnę bausmės rūšį – baudą, jos dydį parenkant nuo BK 47 straipsnyje numatytos šios bausmės vidurkio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios bausmės paskyrimas nuteistajam neprieštarautų BK 41 str. 2 d. 5 p. reikalavimams, kadangi tokiu būdu bus tinkamai užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Skiriant baudą, vadovaujamasi nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia BK 47 straipsnio 3 dalies redakcija (2003 04 10 įstatymas Nr. IX-1495 (nuo 2003 05 01)), numatančią, jog už nesunkių nusikaltimų padarymą skirtinos iki 100 MGL dydžio baudos.

J. K. skirtinos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis jas iš dalies sudedant. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką, vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, J. K. įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Nuteistojo J. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2014-12-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Paskirti J. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje (dėl 2009-07-16, apie 1.48 min. padarytos nusikalstamos veikos) padarymą 40 MGL, t. y. 1506,40 EUR baudą.

Paskirti J. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje (dėl 2009-07-16, apie 2.30 min. padarytos nusikalstamos veikos) padarymą 40 MGL, t. y. 1506,40 EUR baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti J. K. subendrintą bausmę – 65 MGL, t.y. 2447,90 baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 „b“ papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką 2009-07-16 (vieną dieną) ir suėmimo laiką nuo 2011-09-16 iki 2011-09-17 (vieną dieną) bei nuo 2012-08-17 iki 2012-09-05 (19 dienų), kas vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1) a) papunkčiu, 2) a) papunkčiu atitinka 42 MGL baudą, ir nustatyti, jog galutinės mokėtinos baudos dydis yra 23 MGL, t.y. 866,18 EUR.

Išaiškinti J. K., kad baudą privaloma mokėti banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas – 6801. Sumokėjimą patvirtinantį banko kvito originalą pateikti Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų raštinei.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.