- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-10
- Bylos Nr.
- e2-244-335/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00436-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Ieškovas
- R. R., N. R.
- Atsakovas
- R. S.
- Advokatai
- Zigmantas Benetis
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.16Priešieškinis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. R. ir N. R. ieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovo R. S. priešieškinį dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovai R. R. ir N. R. 2023-03-15 paskiausiai patikslinę ieškinį (pirminis teiktas 2020-09-02) teismo prašė:
1) atidalinti jiems priklausančias dalis turto, t. y. pastato–gyvenamojo namo (1A 1/m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – gyvenamasis namas), iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu R. S. ir ¼ dalį šio jam priklausančio gyvenamojo namo, 4150 Eur vertės, esančio (duomenys neskelbtini), priteisti natūra ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o iš jų atsakovui priteisiant 4150 Eur kompensaciją.
d) pastato–sandėlio (5I 1/m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau ir – sandėlis),
pastato–garažo (6I 1/m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau ir – garažas), esančių (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu ir R. S. priklausančią po ¼ dalį šio turto, iš kurio malkinės ¼ dalies vertės 50 Eur, ¼ dalies daržinės vertės 325 Eur, ¼ dalies tvarto vertės 300 Eur ir ¼ dalies sandėlio vertės 25 Eur, priteisti ieškovams natūra bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o atsakovui – garažą 1 200 Eur vertės, įpareigojant jį sumokėti ieškovams 125 Eur (1 200 - 1075 = 125) kompensaciją už jam tenkantį didesnės vertės turtą,
3) įskaityti ieškovų kompensaciją, kurią turi sumokėti atsakovui už gyvenamojo namo dalį (4150 Eur) ir atsakovo kompensaciją už jam tenkantį didesnės vertės turtą, kurią jis turi mokėti ieškovams (125 Eur) ir priteisti atsakovui iš ieškovų 4025 Eur kompensaciją (4150 – 125);
4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pažymėjo, kad pirminiame ieškinyje reikšto reikalavimo dėl naudojimosi pastatais tvarkos nustatymo atsisako (17 p.).
Šalies argumentai
Patikslintame ieškinyje nurodė, kad su atsakovu yra ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, ir minėto gyvenamojo namo bei kitų statinių bendraturčiai: abiem ieškovams priklauso ¼ dalis viso išvardinto turto, ½ jo dalis – ieškovui R. R. (abiem ¾), o atsakovui R. S. priklauso ¼ dalis viso išvardinto turto. Pinigine išraiška viso turto vertė pagal UAB „Krivita“ atliktą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą yra 20900 Eur, tad ieškovų ¾ turto vertė yra 15675 Eur, o atsakovo ¼ – 5225 Eur, iš jo gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė – 16 600 Eur, taigi ¼ jo dalies – 4150 Eur ( ¾ dalių – 12450 Eur). Per atstovą kreipęsi į bendraturtį R. S. tiek žodžiu, tiek raštu su pasiūlymais, tačiau jis be atsakymo, kad galima viską išspręsti geranoriškai, neatsakė dėl atsidalinimo, todėl buvę priversti kreiptis į teismą. Prašė atidalinti turto dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, jiems priteisiant nuosavybės teise atsakovui priklausančias turto dalis, o jam – minėto dydžio kompensaciją pinigais. Paaiškino, kad gyvenamasis namas nėra šalių gyvenamoji vieta, visa sodyba jų daugiausia naudojama poilsiui vasarą, o kitu metų laiku tik retsykiais kas užsuka. Gyvenamąjį namą atidalinti į du atskirus nuosavybės teisės objektus, kurie atitiktų teisės aktų keliamus reikalavimus, galimybės nėra. Padalijimas natūra ieškovų teigimu negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, nes atsakovo pagal priešieškinį prašomoje patalpoje Nr. 1-1 (žymėjimas 1988 m. kadastrinių matavimų plane) yra įėjimas į 12 m² ploto rūsį ir skyrus jam šią patalpą, jie netektų galimybės naudotis rūsiu. Patalpoje Nr. 1-2 jų yra įrengtas tualetas ir vonia, kurių įranga eina per rūsio patalpą ir rūsiu ieškovai pastoviai naudojasi tos įrangos priežiūrai. Patalpoje Nr. 1-1 yra ir įėjimas į pastogę, kuri negali būti dalijama, nes joje nėra įrengta jokių patalpų – joje tik namo bendros konstrukcijos, kurios laikomos bendra daline nuosavybe ir ją skyrus atsakovui, ieškovai netektų galimybės naudotis ne tik rūsiu, bet ir pastoge. Patalpose Nr. 1-7 ir 1-6 yra krosnis šildymui ir jas skyrus atsakovui, ieškovai netektų galimybės šildyti jiems skirtos namo dalies. Tam, kad suformuoti du nekilnojamo turto vienetus, reikia perdaryti elektros instaliaciją. O jos ir naujo kamino, krosnies, įėjimų į mansardą ir rūsį įrengimas yra ekonomiškai netikslingi, nes sumažėtų gyvenamasis plotas. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo turimos nuosavybės patalpų dydis ir taip neatitinka bendraturčio dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje, ką pripažįsta ir jis pats. Kadangi bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas galimas tik po atidalijimo nelikus bendro naudojimo patalpų, o įrengti atskirą rūsį, kitą įėjimą į palėpę, pastatyti kitą kaminą, krosnį nėra galimybių, laikė, jog negalima padalinti turto natūra nepažeidžiant šalių teisėtų interesų, kai atsakovui priklauso tik ¼ dalis namo. Nors į namą yra du įėjimai, tačiau padalijimas būtų ekonomiškai nuostolingas ir architektūriškai komplikuotas – neįmanoma tokio ploto name įrengti dviejų virtuvių, dviejų atskirų apskaitos ir šildymo sistemų. Jei tai fiziškai ir įmanoma, tai ekonomiškai tokio įrengimo kaina kelis kartus viršytų pačio namo vertę ir būtų nuostolinga. Esą faktiškai pagal paskirtį namu naudojasi ieškovai, o atsakovas vienoje iš namo patalpų tik laiko savo daiktus ir jis neturi esminio intereso naudotis namu, nes bendroje žemėje yra pasistatęs, bet teisiškai neįregistravęs kitą gyvenamąjį namą, kuriame su šeima gyvena atvykęs į sodybą. Atidalijus atsakovui priklausančią namo dalį iš bendrosios dalines nuosavybės, neva nebus iš esmės pažeisti jo kaip savininko interesai, nes jo dalis yra gerokai mažesnė, o realus atidalijimas dėl paminėtų priežasčių praktiškai negalimas. Dėl to ¼ dalis atsakovui priklausančio gyvenamojo namo priteistina ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, įpareigojant juos sumokėti atsakovui minėto dydžio kompensaciją, taip pat ir už ¼ dalį kitų pastatų. Tačiau atsakovui priteisus garažą, jis ieškovams dar turėtų sumokėti 125 Eur kompensaciją už jam tenkantį didesnės vertės turtą.
Atsiliepimas
2023-04-06 atsiliepimu atsakovas ir jo atstovas laikė, kad ieškinys atmestinas visa apimtimi, akcentavo jo ydingumą dėl faktinių aplinkybių iškraipymo, akivaizdaus piktnaudžiavimo teise, sąmoningo melo, taip bandant suklaidinti teismą. Pažymėjo, kad į ginčo turto masę ieškovai nepagrįstai įtraukė ir sandėlį 100 Eur vertės, kurio realiai natūroje net nėra, minėtas pastatas neegzistuoja, todėl dirbtinai didino bendraturčiams tenkančias turto apimtis. Visišku nesusipratimu laikė argumentavimą apie tai, kad atsakovui tenkančios namo dalies naudojimas neva darytų jam neproporcingą žalą. Suformuluotus ieškinio reikalavimus vertino kaip atsakovo nuosavybės teisės į ¼ dalį ginčo turto atėmimą, kas neturi nieko bendro su LR Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.80 str. 1 d. ir 4.75 str. 1 d. nuostatų taikymu ir nesuponuoja bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto praradimo bei visiškai neišsprendžia tarp šalių kilusio ginčo. Esą ieškovų reikalavimas priteisti visą gyvenamąjį namą neprašant atidalinti ir šalių valdomą žemės sklypą, reiškia, kad atsakovas būtų visiškai nušalintas ir nuo jam tenkančios ¼ žemės sklypo dalies naudojimo, valdymo bei disponavimo.
Šalies argumentai
2023-01-06 patikslintu priešieškiniu atsakovas prašė nustatyti tokią nekilnojamojo turto, tame tarpe žemės sklypo naudojimo tvarką:
1) gyvenamajame name atsakovo naudojimui priskirti patalpas, pažymėtas plane indeksais 1-1, kurios plotas 8,1168 m² (2,67 m x 3,04 m); 1-6, kurios plotas 8,3754 m² (1,98 m x 4,23 m); 1-7, kurios plotas 7,49 m², t. y. viso jam priskirti patalpų, kurių bendras plotas 23,9822 m²;
2) už atsakovui priskirtiną papildomą 3,6922 m² plotą name, ieškovų naudai iš jo priteisti 244,76 Eur piniginę kompensaciją;
3) visą likusią gyvenamojo namo dalį priskirti ieškovų naudojimui;
4) malkinę, turinčią 14 m² užstatyto ploto, palikti bendram šalių naudojimui;
5) visą daržinę, turinčią 48 m² užstatyto ploto, priskirti atsakovo naudojimui;
6) tvartą, turintį 42 m² užstatyto ploto, priskirti ieškovų naudojimui;
7) garažą, turintį 40 m² užstatyto ploto, palikti bendram naudojimui, ieškovams priskiriant ½ dalį su garažo boksu dešinėje pusėje (žiūrint į garažo vartus), o atsakovui – ½ dalį su garažo boksu kairėje pusėje (žiūrint į garažo vartus);
8) patvirtinti 2,7230 ha dydžio žemės sklypo (kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); NT registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką pagal 2022-02-14 matininkės R. K. parengtą planą, nustatant atsakovui Žemės sklypo A dalį, ieškovams – B ir C dalis, o D ir E dalis palikti bendram šalių naudojimui atitinkamai tokiomis proporcijomis: atsakovui – ¼ dalį, o ieškovams – ¾ dalis;
9) priteisti iš ieškovų atsakovo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Jame nurodė, kad kategoriškai nesutinka su ieškovų siūlomu nekilnojamojo turto atidalijimo būdu, nes jų argumentai neturi nieko bendra su faktiškai susiformavusia padėtimi bei realiais atsakovo ketinimais toliau naudotis jam priklausančia turto dalimi savo nuožiūra ir ieškinio reikalavimai, grubiai pažeidžiantys atsakovo nuosavybės teises, atmestini visa apimtimi. Pažymėjo ieškovų siekį visiškai nušalinti jį nuo ginčo nekilnojamojo turto dalies valdymo, naudojimo ir disponavimo, piktybinį trukdymą jam atlikti veiksmus dėl galimybės pakeisti žemės sklypo, ant kurio stovi pastatai, naudojimo paskirtį, kas užtikrintų gyvenamojo namo padalinimą į du atskirus objektus ir tai, kad jis, atsakovas iki šiol neturėjo realios galimybės spręsti namo dalies remonto ir/ar patalpų pagerinimo klausimų, kadangi jam priklausanti namo dalis buvo valdoma kartu su kitu bendraturčiu, t. y. seserimi M. R., kurios nuosavybės teisės dalis nebuvo išskirta. Būnant neišskirtoms realioms atsakovo ir jo sesers valdyto turto dalims, tarp šių bendraturčių nebuvo pasiektas bendras sutarimas dėl tolimesnio šio turto naudojimo. Laikė, kad bendraturčių teisių užtikrinimą geriausiai atitinka jo priešieškiniu siūlomas naudojimosi turtu tvarkos nustatymas, ją parengus pagal pačių ieškovų pirminius pasiūlymus ir visiškai atsižvelgus į jų turtinius interesus. Atsakovui perdavus naudotis namo dalį pagal jo teikiamą pasiūlymą jokių suvaržymų nebeliktų ir jis yra pasiryžęs jam tenkančią dalį suremontuoti bei pritaikyti savo poreikiams bei nėra išsižadėjęs teisės įsirengti jam priklausančioje namo dalyje gyventi tinkamas patalpas, kurioje yra saugomi jo asmeniniai ir namų apyvokos daiktai. Remdamasis teismine praktika laikėsi pozicijos, kad už jam tektiną naudotis neženkliai didesnį namo plotą (3,6922 m²) kaip už naudojimąsi svetimu turtu iš jo ieškovams priteistina kompensacija pagal jų pačių apskaičiavimo mechanizmą. Akcentavo gyvenamojo namo dalies naudojimo tęstinumą, kas suteikia jam emocinį bei dvasinį artumą su šioje vietoje gyvenusiais jo seneliais tėvais, kitais artimais giminaičiais, be to, turintis tiesioginių sentimentinių sąsajų ir su juo pačiu, minėtame name praleidusiu vaikystės ir jaunystės metus. Tuo tarpu ieškovai iš esmės jokių sentimentinių ryšių su gyvenamuoju namu neturi. Jo siūloma realistiška naudojimosi 2,7230 ha dydžio žemės sklypu tvarka esą būtų patogi bendraturčiams, išlaikytų jų interesų pusiausvyrą, maksimaliai sumažintų galimybes kilti konfliktinėms situacijoms ir garantuotų privataus gyvenimo neliečiamumą, nes plane yra numatyti aiškūs kiekvienos ginčo šalies patekimo prie valdomos dalies būdai, jis atitinka įstatymo reikalavimus.
Atsiliepimas
2023-02-02 atsiliepimu į patikslintą priešieškinį ieškovų atstovas prašė atsakovo reikalavimų netenkinti. Be to, kas akcentuota ieškinyje, nurodė, kad nustačius atsakovo prašomą naudojimosi turtu tvarką, jam būtų nepagrįstai suteikiamas prioritetas, o ieškovams užkirsta galimybė patekti į rūsį ir prižiūrėti vandentiekio bei kanalizacijos vamzdyną, gamintis maistą ir šildyti patalpas. Siūloma tvarka neva iš esmės pažeidžia ieškovų turtines teises ir maksimaliai didina konfliktinių situacijų kilimo galimybes. Teigė, jog atsakovas praktiškai niekada nesinaudojo namo dalimis, kurias prašo jam paskirti – tomis dalims naudojosi jo sesuo M. R., 2018-04-12 (prieš 4 metus) pardavusi savo dalį ieškovams (nurodė išnagrinėtą bylą) ir faktiniai bendro daikto naudojimo santykiai tarp bendraturčių nėra susiklostę. Be kita ko pripažino, jog dėl laikmečio ypatumų rinkoje nekilnojamasis turtas pabrango (22 p.), bet kainų proporcijos ginčo pastatams išliko. Prieštaravo dėl paskyrimo jo naudojimui malkinės, kurios ploto atsakovui priklauso 3,5 m² iš 14 m² ir visos daržinės, kurios ploto jam priklauso 12 m² iš 48 m² užstatyto ploto. O 42 m² ploto tvarto pastato atidavimas ieškovų naudojimui neatsveria skyrimo naudotis malkine ir visa daržine, nesutiko ir dėl 40 m² ploto garažo palikimo bendram naudojimui. Taip pat ieškovai nesutiko dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal 2022-02-14 matininkės R. K. paruoštą planą, nors pripažino, kad ginčo šiuo klausimu nėra. Esą siūlomas planas neteisingas ir ydingas – kitokiu būdu atidalijus turtą keisis ir naudojimosi žemės sklypu tvarka. VĮ Registrų centre registruotame plane pažymėtas bendro naudojimo kelias, einantis iki pat stovinčių abiejų namų, o atsakovo teikiamame plane kelias numatytas tik iki sklypų vidurio. Visgi pripažino, kad atsakovo reikalavimų tenkinimo atveju jo užsakymu ruoštas planas yra logiškas (45 p.).
Teismo posėdžių metu ieškovas R. R. savo reikalavimus ir atsikirtimus į priešieškinį palaikė. Papildomai paaiškino, kad su atsakovu yra pusbroliai, bet tarpusavyje nebendrauja, su juo gyvai kalbėjosi gal tik prieš penketą metų. Ginčo turtas praeityje buvo jų senelių, ten sodyboje vaikystę praleisdavę, nuo jos iki (duomenys neskelbtini) tik nepilno kilometro atstumas. Apie 15 metų turi nuosavybę ir ten vasaromis leidžia atostogas tiek jis, tiek ir atsakovas su šeimomis, buvo nusistovėjusi naudojimosi tvarka, nes namas turi du atskirus įėjimus. Ieškovai naudojasi patalpomis 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, atsakovas naudojasi 1-6, 1-7 patalpomis – virtuve ir kambariuku ir dar nori 1-1 patalpos (priemenės), iš kurios patenkama į rūsį ir palėpę, o ten yra jo, ieškovo, įrengtos komunikacijos, rūsyje laikantis savo uogienes, bulves, morkas, atsakovas savo dalyje irgi laiko bulves, senus daiktus. Poilsis abiem nėra malonus nebendraujant. ¼ dalį šio turto kartu su žmona nusipirko iš atsakovo sesers M. R., tada ir prasidėjo nesutarimai su bendraturčiu. Savo namo dalį jie, ieškovai, yra susitvarkę, turi židinį apšildymui, stogą keitė abu su atsakovu. Atsakovas planavo tvarkyti namą, bet iki šiol jo nesitvarko. Kadangi jam priklauso tik ketvirtadalis, norėtų atsidalinti nuo atsakovo ir ūkinius pastatus, iš kurių sandėlio, kaip pripažino, jau nebėra (sugriuvo) ir išmokėti atsakovui kompensaciją pagal iš naujo padarytą turto vertinimą. Su priešieškiniu nesutiko ir aiškino, kad atsakovas šalia turi pasistatęs kitą namą (apie 30 m² ploto), tad senasis namas jam nereikalingas.
Atsakovas teismo posėdžių metu piktinosi, kad faktiškai ieškovai nori iš jo visas namo patalpas ir ūkinius pastatus paimti, palikt tik garažą ir išmokėti „juokingus“ pinigus, nors atsakovas ten nuo vaikystės būdavęs, iš senelių ir tėvų turtą yra paveldėjęs ir juo naudojasi pagal nuo seno nusistovėjusią faktinę tvarką. Siūlęs ieškovams taikiai susitarti paliekant tą tvarką, bet jie nesutiko bendradarbiauti, ieškovas yra užkalęs namo patalpų duris ir naujai pasidaręs įėjimą. Nors turi galimybę įsirengti įėjimą į rūsį per patalpą 1-3, bet vaikšto pro atsakovo naudojamą patalpą 1-1. Paaiškino, kad jis, atsakovas, turi interesą ir toliau naudotis mažiau kaip 24 m² ploto namo patalpomis, kur yra krosnis jo namo dalyje, o ieškovai turi židinį, sutinka jiems už jo papildomai naudojamą 3,6922 m² plotą primokėti iki 300 Eur dydžio kompensaciją (vietoje 244,76 Eur). Į malkinę yra du atskiri įėjimai iš abiejų pusių, todėl ji, taip pat ir garažas turėtų būti paskirti bendram visų naudojimui. Namo rūsys buvo remontuotas (gilintas, betonuotas dugnas) ir už abiejų pinigus susidėjus per pusę, ūkinis pastatas taip pat buvo sutvarkytas abiejų lėšomis per pusę. Kitą namelį toje sodyboje jis yra pasistatęs dar “prie sovietų“ kaip lauko virtuvę ir jis naudojamas kaip vasarnamis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-213/2011).
Teismas iš naujo išnagrinėjęs bylą, kurioje pirmesnis sprendimas apeliacinės instancijos buvo panaikintas dėl neatskleistos bylos esmės ir įvertinęs 2022-11-22 nutarties motyvus, šalių ir atstovų paaiškinimus bei jų pateiktus įrodymus, atskleidė esmę ir nustatė sekančias reikšmingas aplinkybes: bendraturčiai ypač nesutaria dėl gyvenamojo namo, kurio plotas 81,16 m² ir jo bei ūkio patalpų, kurių ieškovams nuosavybės teise priklauso ¾ dalys, o atsakovui – ¼ dalis, atsidalijimo/pasidalijimo, tačiau namų valdos techninės apskaitos bylos duomenys neatnaujinti nuo 1988-07-25. Nei vienas iš bendraturčių sodyboje nuolat neyvena – jų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o ginčo pastatus naudoja poilsiui paprastai šiltuoju metų laiku. Tarp bendraturčių jau yra nusistovėjusi faktinė jų naudojimo tvarka ir jie pripažino, kad į savo naudojamas patalpas patenka per atskirus įėjimus, namas turi du kaminus, jo stogas pakeistas nauja danga bei tas nustatyta vietos apžiūros akto duomenimis ir antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo dviejų protokolu su fotonuotraukomis, tačiau Atsakovo aiškinimu jis pakeistas abiejų su ieškovu lėšomis ir pastangomis, ieškovai to nepaneigė. Pastariesiems 2020-09-02 iniciavus bylą dėl turto atidalijimo, atsakovas siekė ginčą išspręsti taikiu būdu ir žodžiu bei 2021-02-09 raštu teikė konkrečius pasiūlymus ieškovams, tačiau jie atsisakė juos priimti ir taip pat 2021-11-16 vykusiame teismo posėdyje nepageidavo ir siūlomos mediacijos. Taigi neišreiškę lanksčios pozicijos dėl ginčytinų klausimų sprendimo, vien deklaratyviai minėdami aktualias teismų praktikoje priimtas nutartis apie bendraturčių pareigą aktyviai ieškoti priimtino sprendimo būdo ir optimaliausio varianto (ieškinio 5-6 p.), nurodė neva yra išnaudoję galimybes suderinti šalių valią dėl bendrų daiktų naudojimo ar atsidalijimo. Bylinėjimosi eigoje atsakovas išreiškė kategorišką nesutikimą su ieškovų siūlomu atsidalijimo būdu paimant jo naudojamas patalpas ir siūlant išmokėti jam jo įsitikinimu pernelyg mažą piniginę kompensaciją, kuomet pasijustų tieiog išvaromas iš savo tėvonijos, pabrėžė turintis esminį interesą ir toliau natūra naudotis priklausančia sodybos dalimi, taigi ir namu, nes nuosavybės teise ten turi žemės, su ta gyvenamąja aplinka jį nuo pat vaikystės ir jaunystės sieja stiprus emocinis ryšys, ginčo turto dalį paveldėjo po savo motinos mirties. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovai tokio emocinio ryšio ar prieraišumo neakcentavo.
Piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto atidalijimo natūra nors formaliai leistinas, bet paprastai taikomas sutinkant kitam bendraturčiui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją kaip išimtinis būdas galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas. Šiuo gi atveju teismo įsitikinimu ieškovai nepagrįstai siekia atsidalinti turtą kitam bendraturčiui visiškai jam nepriimtinu būdu, siūlant išmokėti pernelyg mažą kompensaciją, pavyzdžiui palyginus su patirtomis bylinėjimosi išlaidomis. Nors pripažino nekilnojamojo turto brangimą pastaraisiais metais, vis dėlto remdamasis naujesne, 2023 m. UAB „Krivita“ turto vertintojos ekspertės I. K. pateikta turto vertinimo ataskaita, vien formaliai laikė, jog viso ginčo turto vertė tėra 20 900 Eur, iš jo namo –16 600 Eur, tad atitinkamai ketvirtadalio atsakovui priklausančio namo vertė pagal naujausią ieškinį (tikslintą net tris kartus) neva sudaro 4150 Eur. Tuo tarpu teismo pastebėjimu ekspertė vertindama ginčo nekilnojamąjį turtą be kitų duomenų rėmėsi 1988 metų namų valdos techninės apskaitos, t. y. neatnaujintų matavimų duomenimis ir visą objektą kartu su žemės sklypu (16 400 Eur vidutinė vertė) kaip kompleksą įvertino vidutine 37 300 Eur rinkos kaina, be to pažymėjo, kad turto rinkos vertė galioja tik jos nustatymo datai. Kadangi 2020-12-01, t. y. prieš 2,5 metų visą jį UAB „Krivita“ nustatė buvus 33 300 Eur vertės (namo 14 800 Eur), tai akivaizdu, jog šis į (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritoriją patenkantis nekilnojamasis turtas teismo įsitikinimu yra paklausus ir vertingas, jo vertė ne tik jau bylinėjimosi eigoje padidėjo, bet turi tendenciją didėti ir ateityje, nes kaip pažymima turto vertinimo ataskaitoje, netoli yra net keli dideli ežerai, tokie kaip (duomenys neskelbtini), o kiek toliau (duomenys neskelbtini), taip pat artimoje bendraturčių valdomo objekto aplinkoje yra (duomenys neskelbtini) miškai. Teismui dėl to yra pakankamo pagrindo spręsti, jog ieškovų reikalaujamas ekonominį ir socialinį vertingumą turinčio nekilnojamojo turto atidalinimo būdas prieš bendraturčio (atsakovo) valią bei jam nepriimtinos kompensacijos priteisimas prieštarautų teisingumo principams, būtų esmingai pažeisti jo teisėti interesai ir būtent tame slypi ginčo esmė. Priešingai ieškovų argumentams, iš tikrųjų jis turi esminį interesą natūra naudotis paveldėto turto dalimi išskirtinai gražios gamtos apsuptyje, o ne vien, kaip ieškovų nepagrįstai teigiama, name daiktus laikyti, kadangi nuo seno ypač artimai susijęs su ta aplinka, yra vyresnis už ieškovą ir jau arti pensijinio amžiaus, turi ten pasibūnančių vaikų ir anūkų – namo fotonuotraukose matyti vaikiški žaislai, lovelė, kiti reikmenys jo naudojamose patalpose ir apie tai kalbėjo 2021-11-16 teismo posėdyje. O tai, kad jis sodyboje turi maždaug 30 m² ploto mažą namą, kuriam neatlikta teisinė registracija ir jo buvimo vieta bei patalpos nustatyta vietos apžiūros akto duomenimis, neeliminuoja atsakovo teisės toliau realiai naudotis jam priklausančio turto, taigi ir senojo namo bei ūkio pastatų dalimis. Be kita ko, ieškovai kaip nustatyta, taip pat yra įsirengę gyvenamąsias patalpas vieno iš buvusių ūkio pastatų dalyje. Pažymėtina, kad nuosavybės teisę sudaro ne tik teisė naudotis turtu, bet taip pat jį valdyti ir juo disponuoti, taigi nepaisant ženkliai mažesnės nei ieškovų turimos dalies, nėra pagrindo suvaržyti atsakovo teisę laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra. Dėl to teismas nesutinka su ieškovų argumentavimu esą priešieškinio tenkinimo atveju jam nepagrįstai būtų suteiktas prioritetas, kai iš tikrųjų patys jį siekia įgyti pabrėždami savo turimą didesnę turto dalį.
Šis ginčas išspręstinas nustatatant ilgainiui jau nusistovėjusią ir bendraturčiams įprasta tapusią naudojimosi turtu tvarką, o ne atidalinant pagal ieškovų reikalavimą, kas atsakovui yra visiškai nepriimtina. Būtent šiuo būdu, vadovaujantis racionalumo, patogumo, adekvatumo kriterijais, išsprendus šalių ginčą bus išlaikyta jų interesų pusiausvyra ir tai atitiks teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Tuo tarpu ieškovai siekė vien savo ineteresų patenkinimo, bet ne įmanomos esamomis sąlygomis socialinės taikos. Svarbu pažymėti, kad jie nuolat ten negyvena, o tik atskirais periodais šiltuoju sezonu, kuomet patalpų šildymas nėra aktualus ir nei vienas jų neišreiškė ketinimo visam laikui keisti gyvenamąją vietą iš (duomenys neskelbtini) į kaimą, konfliktinių situacijų tarpusavyje bendraturčiai išvengia. Todėl nėra kliūčių toliau turtą naudoti, paskiriant atsakovui konkrečias jo prašomas izoliuotas gyvenamojo namo patalpas, atsižvelgus į jo turimą nuosavybės dalį bei turto naudingąsias savybes, o ieškovams – likusias. Atmestini nepagrįsti ir deklaratyvūs jų ir atstovo argumentai (ieškinio 14.4-14.9 p.) apie tai, kad paskyrus atsakovui patalpą 1-1, iš kurios yra įėjimas į 12 m² ploto rūsį, ieškovai netektų galimybės naudotis juo ir pastoge, kur įrengtos bendros namo komunikacijos, o patalpoje 1-2 yra ieškovų įsirengtas tualetas ir dušas, kurių įranga eina per rūsio patalpą, neva negalėtų šildyti savo namo dalies, jei atsakovui būtų paskirtos patalpos 1-6 ir 1-7, nes iš jų kūrenama krosnis, dėl ko tektų įrengti naują krosnį, kaminą, įėjimą į mansardą ir rūsį, elektros instaliaciją ir tai būtų ekonomiškai nuostolinga dėl būtinų didelių sąnaudų ir architektūriškai komplikuota. Akcentuotina, kad patys ieškovai įrenginėdami sanitarinį mazgą savo nuožiūra ir užkalė dvejas vidaus duris, kas apriboja patekimą į rūsį, bet patys privalo ir spręsti problemą, nes turi galimybę įsirengti įėjimą iš patalpos 1-3, kai po ja yra medinė siena (ne gelžbetoninė). Iš UAB „Darni statyba“ lokalinės sąmatos matyti, kad pavyzdžiui naujos angos įrengimas į rūsį galėtų kainuoti apie 720 Eur, metaliniai laiptai į pastogę – apie 350 Eur, tad tokios išlaidos jokiu būdu nelaikytinos didelėmis palyginus su patirtomis bylinėjimosi išaidomis. Tad tokie ieškinio argumentai dėl galimų pertvarkymų ekonominio nuostolingumo, naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo negalimumo nelaikytini pagrįstais, kaip ir samprotavimai apie dar vieno kamino (kai jau yra antras įrengtas) ar krosnies įrengimą, beje koklių krosnį yra įsirengę buvusiame tvarto pastate, taip pat turi židinį senajame name. Taigi, iš esmės ieškovai neturi problemos, susijusios su apsišildymu buvimo sodyboje metu ir todėl neatsižvelgiama į dirbtinai akcentuojamas tariamas kliūtis bendraturčiams naudoti turimą nuosavybę pagal, minėta, jau nusistovėjusią tvarką.
Nustatyta ir tai, kad atsakovas šią dalį turto įgijo paveldėjimo būdu mirus jo motinai (žr. LITEKO, byla Nr. e2-132-335/2019) ir darbu bei piniginėmis lėšomis yra prisidėjęs prie bendro turto pagerinimo – viso stogo (o ne savo dalies) keitimo nauja danga, rūsio ir ūkinio pastato remonto, ką ieškovų atstovas yra pripažinęs 2022-03-30 teismo posėdyje. O šiame laikmetyje statybinių medžiagų kainos irgi ženkliai išaugusios, be to jis yra pasiryžęs savo naudojamą namo dalį, tuo pačiu ir bendrą turtą pagerinti, nes ji gana apleista palyginus su ieškovų naudojama dalimi, ją suremontuojant paprastuoju būdu (pats yra (duomenys neskelbtini)), kai tik pasibaigs užsitęsęs bylinėjimasis. Būtent šiame kontekste svarbus aspektas, kad ginčas dėl bendro turto tęsiasi jau penkerius metus – bylinėjimasis tarp šalių prasidėjo dar 2018 m. liepos mėnesį, o iki tol jam priklausanti turto dalis, taigi ir namo, buvo valdoma kartu su buvusia bendraturte seserimi M. R., pardavusia savo dalį ieškovams. Iš to sprendžiama, jog dėl teisinio netikrumo ir neapibrėžtumo atsakovo naudojama namo dalis tebėra nesuremontuota.
Dėl viso to ieškovų reikalavimas dėl turto atidalinimo jiems siekiant visą jį paskirti jiems ir šitaip vienvaldiškai įgyvendinti savo nuosavybės teisę ne tik į namą, kurio palėpėje įsirengė dar vieną gyvenamąjį kambarį, bet ir į ūkio pastatus, išskyrus garažą (6I 1/m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui išmokant kompensaciją, negali būti tenkinamas, nes tai akivaizdžiai neatitiktų dar ir atsakovo teisėtų lūkesčių principo. Juo labiau kai pagal UAB „Delfa“ ekspertės R. K. pateiktą gyvenamojo namo padalinimo schemą, šalims priklausantis namas iš esmės yra dalus, gi ieškovai atkakliai teigė, jog tam neva reiktų didelių sąnaudų, kokios teismo vertinimu iš tikrųjų nebūtinos, nes geranorišku susitarimu bendraturčiai dėl patogesnio patalpų naudojimo galėtų įsirengti kai kuriuos pagerinimus paprastojo remonto būdu nepadarant jokios neproporcingos žalos namo paskirčiai ir jo architektūrai.
Atsakovui R. S. pagal jam tenkančią ¼ gyvenamojo namo dalį turėtų priklausyti 20,29 m² (81,16:4) patalpų plotas. Tačiau faktiškai jis su šeima naudojasi bei prašė paskirti tris patalpas su indeksais plane 1-1, 1-6 ir 1-7, kurių bendras plotas yra 23,9822 m², taigi 3,6922 m² didesnį plotą nei jam priklausytų pagal tenkančią nuosavybės dalį. Praktikoje galimi tokie nedideli nukrypimai, ypač kai nagrinėjamu atveju atsakovas yra pasirengęs už viršplotį sumokėti ieškovams didesnę nei priešieškiniu siūlė, būtent 300 Eur kompensacijos sumą, beje pasirinktą pagal pačių ieškovų apskaičiavimo mechanizmą. Todėl jo tolesniam naudojimui paskirtinos šios patalpos su minėtos pinigų sumos už viršplotį kompensavimu. Kaip yra paaiškinęs atsakovas, ieškovai sanitarinio mazgo įrenginius (vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius) rūsyje įsirengė jo naudojamoje dalyje, jis sutikimo tam nedavė ir tai kilus ginčui vertintina tam tikros jų veiksmų rizikos prisiėmimu. Rūsys buvo remontuotas, gilintas, yra po patalpomis, kuriomis naudojasi visi bendraturčiai ir patekimas į jį yra iš patalpos, pažymėtos 1-1. Kadangi rūsys yra 12 m² ploto, todėl naudojimasis juo nustatytinas proporcingai pagal šalims priklausančias dalis – atsakovui priklausytų 3 m² jo ploto, o ieškovai, minėta, gali įsirengti patekimą į jį iš kitos patalpos, pažymėtos 1-3.
Dėl kitų nekilnojamojo turto objektų
Kaip matyti iš neatnaujintų kadastrinių matavimų bylos duomenų, daržinė (3I 1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir tvartas (4I 1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo pastatyti (duomenys neskelbtini) kaip atskiri pastatai. Bet šalių paaiškinimu jie buvo nugriauti ir vietoje jų 2006 m. bendromis jų lėšomis atstatytas vientisas pastatas su dvejomis durimis. Pastatu bendraturčiai naudojasi po lygiai, turi atskirus durų raktus. Vietos apžiūros akte užfiksuota ir Faktinių aplinkybių konstatavimo 2023-04-25 protokole su fotonuotraukomis matoma, jog šio skardine danga dengto pastato su langais vienoje pusėje dalis faktiškai ieškovų yra pritaikyta gyvenamosioms patalpoms ir žiemos periodu – yra išvedžiota elektra, krosnis kaip virtuvėje, jos mansardoje įrengtas gyvenamasis kambarys, yra baldai, kondicionierius, šioje pusėje yra jų pasistatyta veranda. O kita dalis, atskirta plytų pertvara, yra atsakovo naudojama kaip sandėlys – fotonuotraukose matomi darbo įrankiai, automobilių dalys, statybinės medžiagos, taigi faktiškai bendromis šalių pastangomis ir lėšomis atstatytas vientisas pastatas jų yra aktyviai naudojamas saviems poreikiams. Kadangi dėl neatnaujintų kadastrinių matavimų negalima spręsti apie dabartinį jo faktinį plotą ir nėra aišku kokį plotą sudaro atsakovui priklausanti ¼ jo dalis – ieškovai tokių tikslesnių duomenų nepateikė, o UAB „Krivita“ pateiktą vertinimą kaip neva dviejų atskirų pastatų, teismas nelaiko teisingu, tai logiška ir teisinga bendraturčiams palikti jau nusistovėjusį ir patogų faktinį minėto pastato po vienu stogu naudojimą. Dėl to atsisakytina tenkinti ieškinio reikalavimą atidalinti jį iš bendros dalinės nuosavybės su kompensacijos priteisimu atsakovui ir tenkintinas priešieškinio reikalavimas dėl daržine įvardintos pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies priskyrimo atsakovo naudojimui, o kita dalis, kurioje įsirengtos gyvenimui patalpos neva tvarto pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paliktina ieškovams naudotis, t. y. faktiškai po pusę šio pastato. Beje pirmesniuose ieškiniuose ieškovai ir buvo prašę daržinę priteisti atsakovui, o patikslintu ieškiniu poziciją pakeitė. Analogiškai su šiuo pastatu sujungta apie 14 m² (2,10 x 6,50) ploto malkinė (2I 1/m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinti du įėjimus, kurios proporcingai turimai daliai ieškovams priklausytų 10,5 m², o atsakovui 3,5 m² plotas, skirtina bendram naudojimui, bet esant poreikiui, galėtų būti atskyrimui pasidaryta paprasta pertvara.
Garažų pastatas (6 I 1/m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra apie 40 m² ploto, kuriame įrengti dveji vartai, pagal UAB „Krivita“ naujesnį šio turto vertinimą jis yra 1200 Eur vertės. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė visą šį pastatą priteisti atsakovui, o jiems kompensuoti pinigais kaip už jam tenkantį diesnės vertės šį turtą. Atsakovas gi prašė jį palikti bendram naudojimui, t. y. jam ½ dalį, esančią kairėje pusėje, ieškovams ½ dalį, esančią dešinėje pusėje, žiūrint į garažo vartus. Teismas laiko, jog logiška yra šalių naudojimui ir transporto priemonių ar dviračių statymui (fotonuotraukose jie matomi) paskirti po ½ pastato dalį (po 20 m² jo ploto), tačiau už atsakovui pagal proporciją tenkantį didesnį plotą – 10 m² jis įpareigotinas ieškovams sumokėti 300 Eur kompensaciją.
Be kita ko, ieškinyje kaip atidalintinas turtas nepagrįstai įtrauktas jau neegzistuojantis sandėlio pastatas (5I 1/m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už kurio ¼ dalį atsakovui siūlyta sumokėti 25 Eur ir ieškinys šioje dalyje nepagrįstas.
Tokiu būdu nustačius logišką naudojimosi turtu tvarką, iš atsakovo ieškovams priteistina bendra 600 Eur (300+300) kompensacija už naudojamą namo ir garažo viršplotį.
Dėl žemės sklypo naudojimo
Dar 2008 m. patvirtintą 27230 m² ploto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planą kaip vienas iš savininkų yra pasirašęs R. S. (kiti savininkai tuo metu buvo G. A. R. ir M. R.). Atsakovo pateiktas matininkės R. K. 2022-02-14 parengtas naudojimosi šiuo sklypu planas neturi būti teismo tvirtinamas kaip to prašoma, nes tokio tvirtinimo nenumato įstatymai. Kadangi plane numatytos konkrečios kiekvienam iš bendraturčių tenkančio sklypo ribos, numatyti aiškūs priėjimo prie jų valdomų ir bendro naudojimo pastatų būdai, kas užtikrina tiek ūkinių pastatų, tiek gyvenamojo namo dalių tinkamą eksploatavimą, vertinama, kad pasirinkta racionali naudojimosi juo tvarka, nevaržanti bendraturčių teisių ir pagal ją nebus jokių kliūčių proporcingai naudotis priklausančiomis sklypo dalimis, be to siūloma tvarka neteikia prielaidų ateityje kilti konfliktinėms situacijoms tarp jų. O ir patys ieškovai pripažino, kad atsakovo reikalavimų tenkinimo atveju jo užsakymu ruoštas planas yra logiškas (45 p.). Be to nors jie ir buvo pateikę alternatyvų savo planą, patys ieškiniu neprašė nustatyti naudojimosi tvarkos. Gi atsakovo teigimu ir jo pateiktais įrodymais jam ieškovų buvo kliudoma spręsti žemės naudojimo paskirtį ir būdą.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, o priešieškinį tenkinus, ieškovams kyla pareiga atlyginti atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas šioje byloje. Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 2260,43 Eur bylinėjimosi išlaidų (175 Eur žyminis mokestis, 400 Eur už procesinių dokumentų parengimą teismui ir advokato B. P. atstovavimą procese, 13,33 Eur už VĮ Registrų centras paslaugas, 605 Eur už UAB „Delfa“ gyvenamojo namo padalijimo schemą ir aprašą, 450 Eur už sklypo padalijimo planą, 617,10 Eur už antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus). Atsakovo išlaidos, patirtos advokato pagalbai apmokėti neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio apskaičiuotų maksimalių už tokio pobūdžio teisines paslaugas galimų priteisti sumų, yra protingo ir adekvataus dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovui iš ieškovų priteistinas 2260,43 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 88 straipsnis).
Valstybė šioje byloje patyrė 35,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šias išlaidas valstybei taip pat turi atlyginti ieškovai lygiomis dalimis (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovų R. R. ir N. R. patikslintą ieškinį atmesti.
Atsakovo R. S. patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti sekančią naudojimosi bendru nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: R. S. naudojimui paskirti nuosavybės teise priklausančios ¼ dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas plane indeksais 1-1, 1-6, 1-7, kurių bendras plotas 23,9822 m² su 3 m² ploto rūsio patalpos dalimi. Už jam priskirtą papildomą 3,6922 m² plotą gyvenamajame name iš R. S. priteisti 300 Eur dydžio piniginę kompensaciją R. R. ir N. R. naudai.
Likusias gyvenamojo namo patalpas su 9 m² ploto rūsio patalpos dalimi paskirti naudotis R. R. ir N. R..
Pastatą daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirti R. S. naudojimui; kitą pastato dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirti R. R. ir N. R. naudojimui.
Malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirti bendram R. R., N. R. ir R. S. naudojimui, iš jų pastarajam 3,5 m² ploto.
Garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirti bendram naudojimui – ½ dalį, esančią kairėje pusėje nuo vartų R. S. ir ½ dalį, esančią dešinėje pusėje – R. R. ir N. R.. Priteisti iš R. S. už jam priskirtą papildomą garažo plotą 300 Eur kompensaciją ieškovų R. R. ir N. R. naudai.
Nustatyti 2,7230 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką pagal 2022-02-14 matininkės R. K. parengtą planą ir paskirti R. S. žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „A“, R. R. ir N. R. – sklypo dalis, pažymėtas indeksais „B“ ir „C“, o dalis, pažymėtas indeksais „D“ ir „E“ palikti bendram naudojimui tokiomis proporcijomis: R. S. – ¼ dalį, R. R. ir N. R. – ¾ dalis.
Priteisti iš R. R. ir N. R. 2 260,43 Eur bylinėjimosi išlaidų (du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt eurų 43 ct) bylinėjimosi išlaidų R. S..
Priteisti iš R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 35,03 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.