- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-27
- Bylos Nr.
- e2-132-335/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00431-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- R. R., Molėtų rajono 2-jo notarų biuro, M. R., N. R., notarei Daliai Čelkienei
- Advokatai
- Zigmantas Benetis, Benediktas Paulauskas
- Kategorijos
- 2.6.7Restitucija
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. S. ieškinį atsakovams M. R., R. R., N. R., notarei Daliai Čelkienei,
3-jam asmeniui VĮ Registrų centrui dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu pripažinti negaliojančia visa apimti nuo jos sudarymo momento 2018-04-12 žemės sklypų ir pastatų dalių pirkimo-pardavimo sutartį, pasirašytą tarp M. R., R. R. ir N. R., kaip sudarytą pažeidžiant CK 4.79 straipsnio 2 dalies įtvirtintą imperatyvą; taikyti restituciją ir priteisti: iš M. R. 9 500 Eur dydžio piniginę sumą R. R. ir N. R. naudai; iš R. R. ir N. R. M. R. naudai šį nekilnojamąjį turtą: 1) 1/4 dalį 1,3700 ha dydžio žemės sklypo (kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) kadastrinė vietovė; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 1/4 dalį 2,7100 ha dydžio žemės sklypo (kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastrinė vietovė; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 1/4 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 81,16 m² bendro ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini); 4) 1/4 dalį malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčios 14 m² užstatyto ploto, esančios ten pat; 5) 1/4 dalį daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčios 48 m² užstatyto ploto ir esančios ten pat; 6) 1/4 dalį tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 42 m² užstatyto ploto ir esančio ten pat; 7) 1/4 dalį sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 6 m² užstatyto ploto ir esančio ten pat; 8) 1/4 garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 40 m² užstatyto ploto ir esančio ten pat; 9) 1/4 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (lauko tualeto) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio ten pat, NT registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); 10) 1/4 dalį 2,7200 ha dydžio žemės sklypo (kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastrinė vietovė; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nekilnojamasis turtas); taip pat iš keturių atsakovų solidariai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas 2004-12-09 ir vėlesnio 2010-07-28 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu kartu su savo seserimi atsakove M. R. (toliau – atsakovė Nr. 1) paveldėjo mirusios motinos Julės B. S. nekilnojamąjį turtą. 2010-09-08 dovanojimo sutartimi M. K. padovanojo ieškovui ir atsakovei Nr. 1 dar po 1/12 dalį 1,3700 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu abu tapo bendraturčiais, t. y. turtą įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise. 2018-04-12 tarp atsakovės Nr. 1 ir atsakovų R. R. (toliau – atsakovas Nr. 2) bei N. R. (toliau – atsakovas Nr. 3) buvo pasirašyta žemė sklypų ir pastatų dalių pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė Nr. 1 pardavė, o atsakovas Nr. 2 su atsakove Nr. 3 (sutuoktiniai) nupirko nekilnojamąjį turtą. Apie šią šalių sudarytą sutartį ieškovas sužinojęs atsitiktinai – 2018 m. gegužės mėn. viduryje, todėl kreipėsi į Molėtų rajono 2-ojo notarų biuro notarę Dalią Čelkienę (toliau – atsakovė Nr. 4) siekdamas išsiaiškinti ar notarė prieš tvirtindama ginčo sutartį, laikėsi nustatytos pareigos raštu pranešti parduodamo nekilnojamojo turto bendraturčiams, t. y. ieškovui apie ketinimą parduoti kaip jo manymu turinčiam pirmenybės teisę pirkti, bet notarė ginčo sutartį laikė sudarytą nepažeidžiant įstatymų. Esą ir VĮ „Registrų centras“, kaip trečiasis asmuo atsakovų pusėje, neįvykdė savo pareigos, nes netinkamai identifikavo ieškovo ir atsakovės Nr. 1 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą ir dovanojimo sutarties pagrindu įgytą nekilnojamąjį turtą, todėl padarė klaidinantį įrašą dėl ieškovui ir atsakovei Nr. 1 tenkančios nuosavybės teisės režimo formos, registravo kaip jų asmeninę nuosavybę, nors turtas jiems priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise. Mano, kad atsakovė Nr. 3, t. y. N. R. kaip bendraturčio sutuoktinė, šiuo atveju neįgyja prioriteto prieš kitus bendraturčius minėtam Nekilnojamajam turtui įsigyti, o ginčo sutarties sudarymo dieną atsakovei Nr. 1 buvo kilusi privaloma pareiga ieškovui raštu pranešti apie savo ketinimus parduoti jai priklausančią nekilnojamojo turto dalį ne bendraturčiui, tačiau to nepadarė ir todėl atsakovams kyla civilinė atsakomybė už CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo pažeidimą. Dėl šios priežasties esą yra visos įstatyminės prielaidos ginčo sutartį pripažinti negaliojančia ir tuomet jos šalims kiltų pareiga grąžinti viena kitai visa, ką jos buvo gavusios pagal negaliojantį sandorį.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovai ieškinį palaikė jame nurodytais argumentais. R. V. G. teigė, kad atsakovas Nr. 2 nuosavybę įgijo su savo sutuoktine, kuri ieškovo atžvilgiu laikytina pašaliniu trečiuoju asmeniu. Tad nepranešimu ieškovui apie sudaromą sandorį buvo pažeistas jo interesas ir jam daroma turtinė žala. Buvo įsitikinę, kad notarė užsiėmė visišku neveikimu, nes jos pareiga yra informuoti visus bendraturčius apie atsiradusius trečiuosius asmenis.
Atsiliepimas
Atsakovai R. R. ir N. R. atsiliepimais į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad prieš sutarties sudarymą buvo žinoma, jog yra trys bendraturčiai: R. R., R. S. ir M. R.. Taip pat buvo žinoma, kad norint parduoti savo dalį kitam bendraturčiui, parduodantis savo dalį bendraturtis yra laisvas pasirinkti kuriam bendraturčiui parduoti savo dalį. Tiek atsakovė Nr. 1, tiek atsakovas Nr. 2 buvo parduodamo turto bendraturčiai ir atsakovė Nr. 1 neturėjo pareigos pasiūlyti pirkti pirmenybės teise kitam bendraturčiui – ieškovui. Atsakovui Nr. 2 notarės buvo paaiškinta, kad jis gali pirkti nekilnojamąjį turtą tik kartu su sutuoktine ir tai nedaro sutarties negaliojančia bei nepažeidžia trečio bendraturčio teisių. Išreiškė įsitikinimą, kad jei dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje parduodama vienam iš bendraturčių, kiti bendraturčiai negali remtis pirmenybės teise. Atsakovė Nr. 3 atsiliepime irgi laikėsi pozicijos, kad jos sutuoktinis, R. S. ir M. R. sandorio sudarymo metu buvo bendraturčiai ir sutuoktinis, gavęs iš pastarosios pasiūlymą nupirko ¼ dalį jos turto bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise ir ji tam neprieštaravo, bendraturčių skaičius dėl to nepadidėjo, CK 4.79 straipsnio 2 dalies nuostata nebuvo pažeista. Akcentavo, kad tarp jos ir sutuoktinio vedybų sutartis nesudaryta, todėl turtui taikomas teisinis režimas, pagal kurį, jeigu turtas įgytas santuokos metu, jis yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.
Atsakovė M. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuri buvo pateikusi 2018-10-12 atsiliepimą ir prašiusi ieškinį tenkinti, nes neinformavusi ieškovo, savo brolio, apie ketinimą parduoti jai priklausančią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje kitam bendraturčiui – pusbroliui R. R., vėliau 2018-11-14 rašytiniuose paaiškinimuose atsiliepimo argumentų nebepalaikė ir išreiškė sutikimą su atsakovų Nr. 2 ir 3 pozicija. Teigė, kad parduodantis savo turto dalį bendraturtis kitam bendraturčiui yra laisvas pasirinkti kuriam būtent bendraturčiui parduoti ir todėl žemės sklypo ir pastatų dalį nusprendė parduoti pusbroliui bei neturėjo pareigos apie tai informuoti brolio, t. y. ieškovo. Pažymėjo, jog teismui buvo pateikta apgaulės būdu jos pasirašyta atstovavimo sutartis su advokatu Ž. K., o iš tikrųjų jo paslaugų neužsakė ir jis nesąs jos atstovas. 2019-01-03 parengiamajame posėdyje ieškovo atstovas pateikė šios atsakovės pareiškimą, kuriuo ji vėl išsakė savo poziciją, jog esą ieškinį pripažįsta esant pagrįstą, tačiau šaukiama į teismo posėdį pati neatvyko ir buvo atstovaujama advokato Zigmanto Benečio, pateikusio prašymą priteisti jai 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už jo teiktas teisines paslaugas.
Atsakovė Molėtų rajono 2-jo notarų biuro notarė Dalia Čelkienė atsiliepimu ir teismo posėdžio metu kategoriškai prašė ieškinį atmesti, kadangi pasak jos, ieškovo pateikti argumentai ir išvedžiojimai yra nepagrįsti, prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, įstatymo nustatytai prezumpcijai bei protingumo principams. Akcentavo, kad Nekilnojamojo turto savininkas turi teisę laisvai disponuoti savo turtu ir perleisti jam priklausančią turto dalį, pasirinkdamas bet kurį iš bendraturčių. Svarbu tai, kad dalis, esanti bendrąja nuosavybe, būtų parduota ne pašaliniam asmeniui, o bendraturčiui ir nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2009. Šiam sandoriui sudaryti buvo pateikti visi reikalingi dokumentai. Kadangi sandorio sudarymo dieną atsakovas Nr. 2 buvo santuokoje su atsakove Nr. 3 (R.), todėl R. R. Nekilnojamąjį turtą nupirko bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, bet turto dalys dėl to nepadidėjo. Bendraturčio pirmenybės teisė įsigyti parduodamą daikto, esančio bendrąja daline nuosavybe, dalį yra siejama tik su jo turima bendrosios nuosavybės teise ir tokiai bendraturčio teisei įgyvendinti neturi teisinės reikšmės pagal įstatymą taikomas sutuoktinių turto režimas. Teismo posėdyje savo argumentus užtikrintai palaikė tvirtindama, kad ieškinys yra ydingas, pagal ieškovo atstovų tokią logiką tūkstančiai analogiškų sandorių turėtų būti panaikinti. Patvirtino, kad 2018-04-12 pirkimo pardavimo sutartis tarp atsakovų Nr. 2 ir Nr. 3 sudaryta nepažeidžiant jokių įstatymų. R. R. buvo bendraturtis, tačiau turto pagal įstatymą jis asmeninės nuosavybės teise įgyti negalėjo.
Liudytoju apklaustas A. R. parodė, kad jis yra atsakovės M. R. sūnus. Su ieškovu ir atsakovu Nr. 2 jo santykiai geri. Pastarasis pasiūlė mamai parduoti jai priklausančią Nekilnojamojo turto dalį ir ji sutiko, nes turtas jiems nebuvo reikalingas. Dėl mamos keičiamos ir nenuoseklios pozicijos jis paaiškino, kad ją stipriai įtakoja ieškovas, kuris pas ją apsilanko, kuomet ji būna viena ir todėl ji vis keičia poziciją. Mama jam yra sakiusi, kad blogai padarė, kai sutiko su ieškiniu, bet galutinė jos pozicija yra ta, kad ji nepalaiko ieškinio ir nenori dalyvauti teisme.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Šios normos paskirtis yra ginti bendraturčių interesus, mažinti jų skaičių, siekiant užtikrinti ekonomišką turto valdymą, disponavimą juo. Parduodančio savo dalį bendraturčio pareiga atsižvelgti į kitų bendraturčių pirmenybės teises galioja tik tada, kai daiktas parduodamas trečiajam asmeniui. Konstatuotina, kad jei daiktas parduodamas ne trečiajam asmeniui, o vienam iš bendraturčių, CK 4.79 straipsnio nuostatos netaikomos. Taigi nėra svarbu, ar parduodama dalis bendrojoje nuosavybėje buvo pasiūlyta įsigyti vienam bendraturčiui, priėmusiam pasiūlymą ir įsigijusiam parduodamą turto dalį, ar visiems bendraturčiams, nes tai neturi reikšmės siekiant pirmiau nurodyto tikslo – mažinti bendraturčių skaičių ir taip užtikrinti ekonomišką turto valdymą ir laisvą disponavimą juo. Pardavėjo teisė pasirinkti, kuriam iš bendraturčių parduoti savo dalį bendrojoje nuosavybėje, įstatymo iš tiesų neribojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-16 nutartis Nr. 3K-3-451/2009).
Ieškovas prašo pripažinti negaliojančia 2018-04-12 žemės sklypų dalių ir pastatų dalių pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Molėtų rajono 2-ojo notarų biuro notarės Dalios Čelkienės, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuo jos sudarymo momento, kadangi ją sudarant nebuvo laikomasi CK 4.79 straipsnio reikalavimų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas R. S. ir atsakovė M. R. po savo motinos J. B. S., mirusios (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paveldėjo ½ dalį 2.7100 ha žemės sklypo, ½ dalį 2.7200 ha žemės sklypo, 1/3 dalį 9.2400 ha žemės sklypo, ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalies malkinės, ½ dalies daržinės, ½ dalį tvarto, ½ dalį sandėlio, ½ dalį garažo ir ½ dalį kiemo statinių, 1/3 dalį gyvenamojo namo, 1/3 dalį tvarto, 1/3 dalį svirno esančių (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį lėšų, esančių dvejuose sąskaitose banke, 1/3 dalį 1.3700 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, atsakovas R. R. aukščiau minėto turto ½ dalį yra įgijęs 2009-06-04 Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat R. S., M. R. ir R. R. paveldėjo iš M. K. 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Atsakovė M. R. savo dalį Nekilnojamojo turto, esančio bendrojoje nuosavybėje, už 9 500 Eur pardavė kitam bendraturčiui R. R., todėl ieškovo, kaip bendraturčio pirmenybės teisė nėra pažeista, nes bendraturčių teisės pažeidimas, kaip jau minėta, atsiranda tik tuomet, kai bendraturtis turto dalies pirkimo–pardavimo sutartį sudaro su trečiuoju asmeniu. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, visiškai sutiktina su notarės Dalios Čelkienės išsakyta pozicija, kad bendraturčio pirmenybės teisė įsigyti parduodamą daikto, esančio bendrąja daline nuosavybe, dalį yra siejama tik su jo turima bendrosios nuosavybės teise ir tokiai bendraturčio teisei įgyvendinti neturi teisinės reikšmės pagal įstatymą taikomas sutuoktinių turto teisinis režimas. Pagal LR Notariato įstatymo 2 straipsnį notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ar dokumentų. Ir kaip teismas nustatė, notarė Dalia Čelkienė tvirtindama pirkimo-pardavimo sutartį, priešingai nei samprotavo ieškovas ir jo atstovai, savo pareigas atliko profesionaliai, piliečių teisių nesusiaurino, tad jokio ginčijamos sutarties neteisėtumo nėra ir nei jai, nei M. R. negali kilti civilinė atsakomybė dėl tariamo sutarties prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms.
Ieškovas mano, jog vienas iš pagrindų ginčytiną pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia yra tai, jog VĮ „Registrų centras“ ieškovo ir atsakovės Nr. 1 įgytą 2004-12-09 ir 2010-07-28 paveldėjimo teisės liudijimų bei 2010-09-08 dovanojimo sutarties pagrindu nekilnojamąjį turtą registravo kaip kiekvieno jų asmeninę nuosavybę.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai registruojama bendroji dalinės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, nekilnojamojo turto registre nurodomi visi bendraturčiai ir jų nuosavybės teisės dalys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumente, kurio pagrindu nekilnojamojo turto registre registruojama bendrosios dalinės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, turi būti nurodyta, kokios to daikto dalys priklauso kiekvienam iš bendraturčių. Jeigu dokumente, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, kiekvieno bendraturčio bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalies konkretus dydis nenurodytas, nekilnojamojo turto registre registruojamos lygios bendraturčių nuosavybės teisės dalys. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašų matyti, kad registruojant tiek ieškovo, tiek atsakovės Nr. 1 minėtais pagrindais įgytus nekilnojamuosius daiktus, nekilnojamojo turto registre nurodyti visi bendraturčiai ir jų nuosavybės teisės dalys kaip tai numato įstatymas, o ne kaip nepagrįstai teigė ieškovas – asmeninė nuosavybė. Todėl ir šia prasme ieškovo išvedžiojimai bei samprotavimai apie VĮ „Registrų centras“ padarytus klaidinančius įrašus, dėl ko notarė neva neteisingai nustatė parduodamo nekilnojamojo turto nuosavybės teisės režimą, yra visiškai nepagrįsti.
Teismo įsitikinimu, remiantis teismo posėdyje liudijusio atsakovės Nr. 1 sūnaus A. R. paaiškinimais, M. R., kaip vyresnio amžiaus moteris (66 metų) ir artimais giminiškais ryšiais susijusi su ieškovu, akivaizdžiai buvo jo įtakojama sutikti su ieškiniu.
Į visa, kas išdėstyta, atsižvelgęs teismas sprendžia, kad byloje nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti, jog 2018-04-12 sudaryta žemės sklypų ir pastatų dalių pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtinta Molėtų rajono 2-ojo notarų biuro notarės Dalios Čelkienės, yra negaliojanti visa apimtimi nuo jos sudarymo momento.
Ieškovo reikalavimas taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės Nr. 1 9 500 Eur sumą atsakovų Nr. 2 ir Nr. 3 naudai bei atsakovės Nr. 1 naudai grąžinti Nekilnojamąjį turtą yra išvestinis iš pirmojo atmestino reikalavimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai R. R. ir N. R. pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus bei pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad patirtų išlaidų suma 1 000 Eur. Atsakovė M. R. pagal pateiktą pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už advokato teisinę pagalbą yra sumokėjusi 200 Eur. Kadangi ieškinys atmetamas, trijų atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo.
Byloje susidarė 12,78 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios priteistinos iš ieškovo valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) lygiomis dalimis R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai bei 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš R. S. 12,78 Eur (dvylika eurų 78 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor Bank, LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor Bank, LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
2018-08-13 teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo, po to ją panaikinti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.