Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal L. Š. ir M. Š., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą L. Š., ieškinį V. K. dėl gyvūnų padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Ieškovės L. Š. ir M. Š., atstovaujama L. Š., prašo priteisti iš atsakovo V. K. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad žala padaryta jas užpuolus atsakovo šunims, šunys ieškovei L. Š. įkando į koją.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

Pagal CK 6.267 str. 1 d., naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo. Teisės normoje įtvirtinta naminių gyvūnų savininkų (valdytojų) atsakomybė be kaltės. Pažymėtina, kad atsakovas neginčija faktinių aplinkybių, kad ieškoves užpuolė ir ieškovei L. Š. įkando ir ją sužalojo jo tuo metu prižiūrimi šunys. Atsakovas nesutinka su prašomo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.

Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. netinkamai prižiūrėjo šunis, dėl to jie užpuolė abi ieškoves ir ieškovei L. Š. įkando į koją, ieškovės patyrė išgąstį, ieškovė L. Š. dėl šuns įkandimo patyrė ir fizinį skausmą. Nustatyta, kad Šiaulių apskrities VPK Raseinių miesto policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 25 d. administraciniu nurodymu atsakovui V. K. paskirta 25 Eur dydžio bauda už nusižengimą, numatytą LR ANK 346 str. 2 d. – už tai, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. apie 10 val. V. K. įmonės „Viktoro pastogė“ kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), du palaidi šunys užpuolė L. Š. ir jos mažametę dukrą M. Š., išgąsdino jas ir kelis kartus įkando L. Š. į kairę koją, dėl to L. Š. padaryti sužalojimai kairės kojos srityje, ji patyrė fizinį skausmą.

Ieškiniu prašoma priteisti ieškovei M. Š. 13,24 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą, nurodoma, kad turtinė žala atsirado dėl atsakovo veiksmų, po įvykio M. Š. turėjo vartoti vaistus. Taip pat priteisti ieškovei M. Š. 1000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo, ieškovei L. Š. – 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala – asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas. Ieškovės pateikė UAB „Norfos vaistinė“ čekį, iš kurio matyti, kad 2020 m. lapkričio 28 d. buvo nupirkti „Neuro sirupas“ ir „Acosedum“, taip pat pateikė medicinos dokumentų išrašą / siuntimą, iš kurio matyti, kad M. Š. 2020 m. lapkričio 25 d. konsultuota psichiatro, rekomenduota „Acosedum“. Minėtame išraše nurodoma, kad M. Š. konsultuota dėl to, kad prieš du mėnesius labai išsigando šunų, kurie užpuolė ją ir jos mama. Minėtais dokumentais nepatvirtinama ieškinyje nurodoma aplinkybė, kad vaistus ieškovė M. Š. turėjo vartoti dėl nagrinėjamo įvykio metu sukelto išgąsčio, nes į medikus buvo kreiptasi tik po dviejų mėnesių ir dėl to nėra galimybės nustatyti, ar sutrikimai, dėl kurių buvo rekomenduota vartoti „Acosedum“, kilo dėl nagrinėjamo įvykio, t. y. neįrodytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nurodomos turtinės žalos dėl vaistų pirkimo. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, vertinama, kad priteisti prašomą turtinės žalos atlyginimą nėra pagrindo. Be to, pažymėtina, kad ieškiniu prašoma turtinės žalos atlyginimą priteisti M. Š., kuriai nurodomos turtinės žalos atsiradimo metu buvo ketveri metai. Fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda tuomet, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, todėl nepilnametė ieškovė negalėjo turėti vaistų pirkimo išlaidų ir tokios išlaidos jai negalėtų būti priteisiamos.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus (pvz., LAT 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

Nagrinėjamu atveju buvo pažeista viena iš svarbiausių ir labiausiai saugomų vertybių –sveikata. Byloje nustatyta, kad ieškoves užpuolė du šunys, ieškovė L. Š. savo nepilnametę dukrą M. Š. paėmė ant rankų, kad šunys jos nepasiektų, o ieškovei L. Š. šunys įkando į kairę koją, todėl nekyla abejonių, kad ieškovės dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, išgąstį, ilgalaikę baimę, nepatogumus, o ieškovė L. Š. – ir fizinį skausmą, ir kad ieškovėms buvo padaryta neturtinė žala. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgiama į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovei L. Š. būtų padaryti sveikatos sutrikimai, ir pati ieškovė nurodo, kad patyrė fizinį skausmą, po įkandimų ieškovė L. Š. nesikreipė į medikus ir toliau tęsė kelionę, 2020 m. rugsėjo 12 d. ji kvietė Greitąją medicinos pagalbą, atvykę medikai užfiksavo kairės šlaunies užpakalinėje dalyje dvi kąstines žaizdas, kurios pūliuoja, tačiau duomenų apie gydymą nepateikta, į medicinos įstaigą ieškovė kreipėsi tik po dviejų mėnesių – 2020 m. lapkričio 18 d. Medikai užfiksavo, kad kairėje šlaunyje matosi dvi sugijusios žaizdos (b. l. 6), todėl vertinama, kad liekamųjų reiškinių nėra.

Taip pat neabejojama, kad, nors ieškovei M. Š. šunys neįkando, ji patyrė išgąstį ir baimę. Sprendžiant dėl ieškovei M. Š. padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio atsižvelgiama į tai, kad ieškovės nepateikė duomenų apie tai, kad po įvykio dėl M. Š. sveikatos sutrikimų būtų kreiptasi į medikus, kaip minėta, pagal pateiktus duomenis, mergaitė buvo konsultuojama psichiatro tik po dviejų mėnesių, gydytojui buvo nurodytos įvykio aplinkybės ir gydytojas dėl mergaitės būklės pateikė rekomendacijas, tačiau, kaip jau buvo minėta, gydytojo nustatytus sutrikimus nėra pagrindo vertinti kaip tiesiogines įvykio pasekmes, kadangi, iš karto po įvykio ar praėjus neilgam laiko tarpui, jokie sutrikimai nebuvo užfiksuoti. Pažymėtina, kad gydytojas rekomendavo ne tik vaistus, bet ir psichologo pagalbą, tačiau prie ieškinio nepateikta duomenų apie tai, kad ieškovei M. Š. būtų buvusi teikiama psichologo pagalba. Minėta aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad nei iš karto po įvykio, nei vėliau nebuvo poreikio ieškovei M. Š. gauti psichologo konsultaciją.

Vertinant priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgiama ir į tai, kad žala padaryta ne tyčiniais veiksmais, atsakovas pripažino, kad ieškovėms padaryta neturtinė žala, taip pat į tai, kad atsakovas iš karto po įvykio ieškovėmis nesirūpino – iš Šiaulių apskrities VPK Raseinių RPK 2020 m. spalio 7 d. rašte nurodytų duomenų nustatyta, kad apie įvykį policijai pranešė L. Š., o ne atsakovas, kaip nurodoma atsiliepime į ieškinį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus – sveikatos sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Byloje negauta duomenų apie tai, kad pats įvykis ir ieškovės L. Š. patirti sužalojimai būtų iš esmės pakeitę iki įvykio buvusį ieškovių gyvenimą – ieškovė L. Š. po atostogų išėjo į darbą, ieškovė M. Š. lankė ugdymo įstaigą, abi ieškovės dėl įvykio ir ieškovė L. Š. dėl įkandimų netapo daugiau priklausomos nuo kitų asmenų.

Atsakovas prašė sumažinti priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį ir atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, tačiau, kaip pasisakoma kasacinio teismo praktikoje, turtinė atsakovo padėtis nėra svarbus kriterijus vertinant neturtinės žalos atlyginimo dydį visų pirma dėl to, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams (LAT 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtį, į tai, kad ieškovė L. Š. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir išgąstį ne tik dėl savęs, bet ir dėl nepilnametės dukros, patyrė nepatogumų dėl sužalojimų, tačiau padariniai trumpalaikiai, į tai, kad nepilnametė ieškovė M. Š. patyrė išgąstį, atsirado baimė šunims, įvykis vyko ieškovių kelionės metu, todėl patiriami išgyvenimai turėjo neigiamos įtakos ieškovių poilsiui, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismų praktiką analogiškose bylose, ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo ieškovei L. Š. priteisiamas 300 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas, ieškovei M. Š. – 100 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

CK 6.37 str. 2 d. įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši teisės norma reglamentuoja palūkanas pagal prievoles, neskirstant prievolių į sutartines ir deliktines, todėl taikoma ir esant nesutartinėms prievolėms, pavyzdžiui, susijusioms su žalos atlyginimu (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-942-642/2019). LR CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, todėl iš atsakovo kiekvienai ieškovei priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (300 ir 100 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinys patenkintas iš dalies, pagal LR CPK 93 str. 2 d., tokiu atveju šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškiniu prašoma sumokėtą žyminį mokestį priteisti iš atsakovo iškovei L. Š. Ieškiniu reiškiami du reikalavimai – dėl 13,24 Eur dydžio turtinės ir 1000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo M. Š., atstovaujamai L. Š., ir dėl 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo L. Š.. Už reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovei M. Š. turėjo būti sumokėtas 30 Eur dydžio žyminis mokestis. CPK 83 str. 1 d. 3 p. įtvirtinta, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu atlyginimo, todėl ieškovė L. Š. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio dalį dėl jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo ieškovei M. Š. patenkintas iš dalies (3 proc.) minimali žyminio mokesčio suma 20 Eur, todėl iš atsakovo ieškovei L. Š. priteisiama 20 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo L. Š. patenkintas iš dalies (60 proc.), ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šį reikalavimą, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 9 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovei L. Š. iš valstybės biudžeto grąžinama per daug sumokėto žyminio mokesčio dalis – 18 Eur.

Teismo byloje turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimo, dydis – 3,72 Eur. Šių išlaidų suma mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną 5 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d.), todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 268-270 str., CK 6.245, 6.246, 6.249, 6.267 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

L. Š. ir M. Š., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą L. Š., ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti L. Š. iš V. K. 300 (tris šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 20 (dvidešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 320 (tris šimtus dvidešimt) Eur.

Priteisti M. Š., atstovaujamai atstovės pagal įstatymą L. Š., iš V. K. 100 (vieną šimtą) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš Viktoro K. L. Š. penkių procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą (300 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš Viktoro K. M. Š., atstovaujamai atstovės pagal įstatymą L. Š., penkių procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą (100 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš V. K. į valstybės biudžetą 9 (devynis) Eur žyminio mokesčio.

Grąžinti L. Š. iš valstybės biudžeto 18 (aštuoniolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. gruodžio 9 d.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.