Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaclovo Pauliko,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. L. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-46-804/2016 pagal ieškovo UAB „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei V. L. dėl žalos regreso tvarka priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „PZU Lietuva“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės V. L. 8 872,31 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 30 d. su atsakove V. L. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. AYAS018823576, pagal kurią apdraudė automobilio Mercedes Benz E320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę. 2013 m. spalio 2 d. Vokietijoje, Kelno mieste įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininku pripažintas transporto priemonės Mercedes Benz E320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio metu padarytą turtinę žalą atlygino ieškovas, išmokėdamas 8 872,31 Eur draudimo išmoką nukentėjusiojo automobilio savininkui. Anot ieškovo, atsakovei kyla pareiga atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą.Atsakovė V. L. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nors yra automobilio Mercedes Benz E320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, tačiau eismo įvykyje nedalyvavo, t. y. nevairavo šios transporto priemonės. Automobilį vairavo Lenkijos pilietis S. O., kuriam atsakovė automobilį perdavė pagal žodinę panaudos sutartį. Taigi, atsakovės manymu, ji neturėtų atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytos žalos, kadangi eismo įvykio metu ji nebuvo transporto priemonės valdytoja. Be to, po eismo įvykio niekas nesidomėjo, kas buvo automobilio valdytojas. Ieškovas atsakovei atsiuntė tik pretenziją atlyginti žalą su kartu pridėtais dokumentais jai nesuprantama kalba. Atsakovės manymu, apskaičiuotas žalos dydis neproporcingai didelis. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčijo žalos dydį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino.Teismas konstatavo, kad esant aplinkybėms, kuomet atsakovė nepateikė ieškovui duomenų apie jai priklausančios transporto priemonės valdytoją, ieškovo reikalavimas regreso teise iš atsakovės priteisti žalą yra pagrįstas, todėl ieškinį tenkino. Teismas sprendė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atsakovės nurodytas asmuo, vairavęs transporto priemonę avarijos metu, nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DB „PZU Lietuva“ v. VĮ „Kauno miškų urėdija“, bylos Nr. 3K-3-682/2006). Teismas konstatavo, kad atsakovė (transporto priemonės savininkė), nei trečiasis asmuo, kuriam jis buvo suteikusi automobilį naudotis, po eismo įvykio nepanešė ikiteisminio tyrimo organams Vokietijoje ar Lietuvos Respublikoje apie tai, kad jie būtų praradę galimybę valdyti transporto priemonę, t. y. kad transporto priemonė buvo tam tikrą laiką užvaldyta neteisėtai kitų asmenų ar asmens. Taigi, laikytina, kad atsakovė, kaip transporto priemonės valdytoja pagal CK 6.270 straipsnio 1 ir 3 dalis, neįrodė, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo, taip pat fakto, kad būtų praradusi galimybę valdyti transporto priemonę dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, todėl pripažintina, kad atsakovė atsako pagal CK 6.270 straipsnio nuostatas už didesnio pavojaus šaltinio, kurio valdytojas ir savininkas jis yra, padarytą žalą. Atsakomybė atsakovei tokiu atveju kyla be kaltės, t. y. atsiranda objektyvioji didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė.Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti ieškovo išmokėtos draudimo išmokos dydžio pagrįstumu. Ieškovas pagal pateiktą sąskaitą faktūrą Vokietijos bendrovei Axa Versicherung AG 2014 m. spalio 28 d. pervedė 8 872,31 Eur sumą. Draudimo išmoka buvo apskaičiuota, vadovaujantis remonto darbų po eismo įvykio sąmata, tinkamai. Draudimo išmokų dydį taip pat patvirtina byloje pateikti Transporto priemonių žalos ir įvertinimo eksperto biuro išvados medžiaga su fotolentelėmis. Be to, teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad norint pašalinti įvykio padarinius, atliktų darbų apimtis buvo pasirinkta neracionaliai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė V. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Sprendime nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis priimta byloje, kurioje faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Pastarojoje byloje buvo nagrinėjamas juridinio asmens darbuotojo, kuris yra pavaldus darbdaviui, sukeltas autoįvykis ir su juo susiję draudimo teisiniai santykiai. Nagrinėjamoje gi byloje tarp panaudos davėjos V. L. ir panaudos gavėjo S. O. jokių pavaldumo santykių nebuvo, todėl panaudos gavėjas panaudos sutarties galiojimo laikotarpiu buvo transporto priemonės – Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas ir jis atsako už žalą, padarytą tretiesiems asmenims (CK 6.639 str.). Teismo proceso metu atsakovė pateikė visus jos turėtus duomenis apie transporto priemonės Mercedes Benz valdytoją eismo įvykio metu. Ši informacija galėjo būti pateikta ir anksčiau, tačiau jos niekas neklausė ir nereikalavo, kol neprasidėjo teismo procesas. Šių atsakovės argumentų, taip pat pateikto pareiškimo, kad atsakovas šioje byloje yra netinkamas, teismas visiškai nevertino.Atsakovė nevykdė jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo lemti ieškovo nuostolių atsiradimą. Taigi nėra priežastinio ryšio tarp ieškovo nuostolių atsiradimo ir atsakovės atliktų veiksmų.Teismas neįvertino byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovė nevairavo transporto priemonės Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Ieškovo pateiktoje darbų sąmatoje nurodoma, kad buvo atlikta žymiai daugiau darbų, nei buvo būtina nukentėjusiam automobiliui suremontuoti; kai kurie atlikti darbai yra įrašyti ir apmokestinti po du kartus. Taigi pagal pateiktą darbų sąmatą, buvo suremontuoti ne tik autoįvykyje patirti transporto priemonės pažeidimai, bet ir kiti autotransporto priemonės trūkumai, kurie visiškai nebuvo susiję su autoįvykyje patirtais sužalojimais. Tuo tarpu teismas visiškai nesigilino į pateiktų dokumentų turinį, o tik formaliai įvertino pateiktus dokumentus kaip teisingus, nepaisant teismo proceso metu kilusių didelių abejonių šių dokumentų turinio pagrįstumu.

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Atsakovė, būdama transporto priemonės Mercedes Benz savininkė, nepateikė objektyvių duomenų, kas 2013 m. spalio 2 d. Vokietijoje sukėlė eismo įvykį. Draudžiamojo įvykio administravimo metu ieškovas ne kartą prašė atsakovės, kaip draudėjos ir apdraustos transporto priemonės savininkės, pateikti pranešimą apie eismo įvykį, užpildyti ieškovo siųstus klausimynus, nurodant informaciją apie iš eismo įvykio pasišalinusį vairuotoją. Tačiau bylos administravimo metu nei atsakovė, nei jos dukra, informavusi draudiką, kad automobiliu nuolatos naudojasi ji, nesuteikė ieškovui prašomos informacijos apie vairuotoją. Atsakovės pareiškimas bylos nagrinėjimo metu, kad automobilį eismo įvykio metu vairavo Lenkijos pilietis S. O., negali būti laikomas objektyviais duomenimis, patvirtinančiais, kad automobilį iš tikrųjų vairavo ir iš eismo įvykio vietos pasišalino atsakovės nurodytas asmuo. Atsakovė nevykdė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos pateikti draudikui turimą informaciją ir įrodymus apie eismo įvykį, padėti nustatyti įvykio aplinkybes, bei neįrodė, kad dėl jos automobiliu padarytos žalos ji nėra atsakinga, nepateikė duomenų policijai ar draudikui, kas vairavo jos automobilį eismo įvykio metu. Taigi atsakovė atsako pagal CK 6.270 straipsnio nuostatas už didesnio pavojaus šaltinio, kurio valdytoja ir savininkė ji yra, padarytą žalą.Atsakovės neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju pasireiškė bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu, juo labiau, kad valdydama eismo įvykį sukėlusią transporto priemonę, neįrodė valdymo teisės kuriuo nors metu praradimo dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, taigi savo atsakomybės prezumpcijos nenuginčijo (CK 6.270 straipsnio 2-3 dalys), o perdavusi automobilį kitam asmeniui, pasišalinusiam iš eismo įvykio vietos ir neprisiėmusiam atsakomybės, pasielgė neatidžiai ir nerūpestingai.Pagal teismų suformuotą praktiką, transporto priemone padarytą žalą turėtų atlyginti automobilio savininkas ir autoįvykio kaltininkas solidariai, tačiau nenustačius eismo įvykio kaltininko, žalą privalo atlyginti automobilio savininkas, jeigu jis neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo, fakto, kad prarado galimybę valdyti transporto priemonę dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, taip pat jeigu dėl automobilio valdymo netekimo yra savininko kaltė. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad eismo įvykio metu ji automobilio nevairavo, įvykio nesukėlė, nepasišalino, neeliminuoja jos civilinės atsakomybės. Vertinant automobilio savininkės atsakomybės pagrindus, automobilio savininkas turi atsakyti kaip didesnio pavojaus valdytojas, valdantis didesnio pavojaus šaltinį nuosavybės teisės pagrindu ir neužtikrinantis, kad automobilis būtų naudojamas atsakingai ir saugiai, nepadarytų žalos tretiesiems asmenims.Administruojant įvykį žalų ekspertai buvo suinteresuoti tinkamai ištirti draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, esant reikalui, imtis priemonių žalai sumažinti, bei nustatyti tikslų ir teisingą draudimo išmokos dydį, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Į bylą pateiktuose žalos dokumentuose atsispindinčios išlaidos buvo būtinos, siekiant atkurti sugadinto turto vertę iki eismo įvykio, užtikrinti apgadintos transporto priemonės saugos reikalavimus. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų dėl žalos dydžio netinkamo paskaičiavimo ar alternatyvaus žalos dydžio apskaičiavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl draudiko teisės reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl eismo įvykio nukentėjusiajam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką.Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis, be kita ko, pasišalino iš įvykio vietos (22 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) (2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija) 59.4. punkte numatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasišalino iš įvykio vietos.Taigi pagal nustatytą teisinį reguliavimą, subjektas, iš kurio draudikas pasišalinimo iš įvykio vietos atveju turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą išmoką, yra už žalos padarymą atsakingas asmuo.Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad žalą sukėlusio eismo įvykio metu atsakovė automobilio Mercedes Benz, kurio valdytojų civilinę atsakomybę pagal su atsakove sudarytą sutartį buvo apdraudęs ieškovas, nevairavo. Pagal surinktą eismo įvykio tyrimo medžiagą, automobilį vairavo vyras. Taigi atsakovė nėra žalos sukėlęs asmuo.Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad atsakovės atsakomybė nagrinėjamu atveju kyla CK 6.270 straipsnio pagrindu, t. y. kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojos. Teismo vertinimu, byloje nebuvo ištirtos visos šio straipsnio taikymui teisiškai reikšmingos aplinkybės. CK 6.270 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.).TPVCAPDĮ 2 straipsnio 17 punkte taip pat nustatyta, kad transporto priemonės valdytojas yra asmuo, valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu, t. y. ne tik transporto priemonės savininkas.Kaip minėta, byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo vyras. Bylą nagrinėjant teisme, atsakovė pareiškė, kad tai – Lenkijos pilietis S. O., kuriam atsakovė buvo suteikusi teisę naudotis automobiliu žodinės panaudos sutarties pagrindu. Taigi, pasitvirtinus šiai aplinkybei, automobilio valdytoju, pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą, turėtų būti pripažintas atsakovės nurodytas asmuo. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų, pirmosios instancijos teismas, pasirėmęs kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais faktinėmis aplinkybėmis iš esmės skirtingoje byloje, atsakovės nurodytos aplinkybės apie automobilį vairavusį asmenį išsamiau nenagrinėjo ir nesprendė klausimo dėl šio asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CK 47 str. 1 d.).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal bylos medžiagą, atsižvelgiant į tai, kad byloje spręstinas naujų asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą klausimas, bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.