- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-12
- Bylos Nr.
- e2A-1817-273/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00869-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „HC Betonas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Granterma“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „HC Betonas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 28 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12155-959/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Granterma“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „HC Betonas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Granterma“ ieškiniu prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės UAB „HC Betonas“ 7 000 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės (rangovo) ir atsakovės (užsakovo) 2017 m. rugsėjo 28 d. sudaryta sutartimi Nr. 1709/28 rangovas įsipareigojo šios sutarties nustatyta tvarka sumontuoti katilinės įrangą į užsakovo pristatytą jūrinio tipo konteinerinį pastatą. Bendra atliekamų darbų vertė su PVM yra 24 157,65 Eur. 8 420,69 Eur su PVM užsakovas turėjo sumokėti avansu, o likusią pinigų sumą pagal sąmatą – 15 736,96 Eur su PVM, užsakovas įsipareigojo apmokėti po priėmimo-perdavimo akto pasirašymo per 3 darbo dienas. Ieškovė atliko sutartyje nurodytus katilinės įrangos montavimo darbus ir atsakovei 2017 m. lapkričio 17 d. pateikė PVM sąskaitą-faktūrą GRA Nr. 17/34 dėl 24 157,65 Eur apmokėjimo už suteiktas paslaugas, tačiau 7 000 Eur dalies atsakovė neapmokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 22 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 7 000 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. sausio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 479 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei kartu su ieškiniu pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad atsakovė savo pareigas vykdė netinkamai ir jas pažeidė, todėl ieškovės pareikšti reikalavimai dėl skolos bei palūkanų priteisimo yra pagrįsti (CK 6.37 str., 6.38 str.1 d., 6.59 str., 6.210 str. 2 d.).
5. Atsakovė prieštaravimuose dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 22 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.
6. Prieštaravimuose nurodė, kad ieškovė neįvykdė visų sutartyje numatytų darbų, todėl nepagrįstai už juos prašo apmokėjimo ir negalima laikyti, kad darbai atsakovei buvo perduoti ir jai kilo pareiga už juos atsiskaityti. Nurodė, kad 2017 m. spalio 5 d. atsakovė sumokėjo avansą, tačiau ieškovė darbus atliko netinkamai, praleisdama numatytą terminą. Ieškovės atlikti darbai buvo nekokybiški. Darbai iki šios dienos nėra priimti, nes nepateikta išpildomoji dokumentacija, pristatyta kuro talpykla netinkama naudojimui, darbų priėmimo - perdavimo aktas nėra pasirašytas, tarp šalių vyksta ginčas dėl darbų kokybės, todėl ieškovė likusios 7 000 Eur sumos sumokėjimą sulaikė iki šalių ginčo išsprendimo, siekdama, kad iki galo būtų užbaigti montavimo-paleidimo-derinimo darbai ir perduotas techninis darbo projektas. Nurodė, kad atsakovė buvo priversta pati įsigyti antžeminę kuro talpą ir pati ją sumontuoti, dėl ko patyrė 2 178 Eur išlaidas, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti 2 178 Eur kuro talpos kainą. Atsakovė patyrė 390 Eur kamino įsigijimo ir 130 Eur jo montavimo išlaidas, kurių reikalauti neturi teisės atsakovė. Ieškovė neturi teisės reikalauti 400 Eur už techninį projektą, nes jo nepateikė.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į prieštaravimus ieškovė nesitiko su atsakovės argumentais ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė atsakovei pateikė sutartą ir atitinkančią atsakovės nurodytus reikalavimus skysto kuro talpą. Tai, ar skysto kuro talpa yra požeminė ar antžeminė šiuo atveju nebuvo reikšminga, nes talpa yra pas atsakovę, o aplinkybė, kad atsakovė buvo priversta pati įsigyti antžeminę kuro talpą ir pati ją sumontuoti, dėl ko patyrė 2 178 Eur išlaidas, nesudaro pagrindo teigti, kad nėra pagrindo reikalauti iš atsakovo priteisti kuro tapos kainą. Ieškovė tinkamai įvykdė sutarties priede Nr. 2 nurodytus reikalavimus, t. y. pateikė katilinės įrangą – skysto kuro katilą pagal pateiktą užsakymą, tuo tarpu, atsakovės nepagrįstas atsisakymas ją priimti ir montuoti, laikytinas atsakovės nepagrįstu elgesiu prieštaraujančiu sutarties ir priedo Nr. 2, nuostatoms. Bet koks kaminas gali būti pritaikytas naudojimui, sumontuotas ir nėra netinkamų kaminų, todėl ieškovei nėra aišku, kokiu pagrindu atsakovė ieškovės pateiktą kaminą laiko nestandartiniu ir negalimu sumontuoti. Ieškovė prašo atlyginti už kamino montavimo darbus toje dalyje, kur jie atlikti montuojant vidinę kamino sistemą. Nurodė, kad užbaigti žaibosaugos darbus ieškovė galėjo tik po kamino sumontavimo, todėl darbai pilnai užbaigti 2017 m. gruodžio 19 d. Elektros instaliacijos su žaibosauga atlikimo vėlavimui turėjo įtakos atsakovės veikimas, t. y. kitų rangovų pasitelkimas. Darbų priėmimo-perdavimo aktas yra perduotas atsakovei. Atsakovė neginčijo jai perduoto darbų priėmimo-perdavimo akto, todėl pripažįsta skolą ieškovei, tačiau vengia vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 28 d. galutiniu sprendimu 2018 m. sausio 22 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė ieškovei iš atsakovės 900 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms po preliminaraus sprendimo priėmimo, atlyginti.
9. Teismas nustatė, kad šalys 2017 m. rugsėjo 28 d. sudarė sutartį Nr. 1709/28 (toliau – sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo šios sutarties nustatyta tvarka sumontuoti katilinės įrangą į atsakovės pristatytą jūrinio tipo konteinerinį pastatą, pristatyti konteinerį su sumontuota katilinės įranga atsakovei sutartyje nurodytu adresu, atlikti montavimo, paleidimo-derinimo darbus. Priedu Nr. 2 prie sutarties šalys patvirtino sąmatą, kurioje nurodė katilinėje montuojamus įrenginius, atliekamus darbus bei įkainius: skysto kuro katilas 500 kW, akumuliacinė talpa 3 m³, šilumokaitis, cirkuliaciniai siurbliai, katilo aprišimo armatūra, skysto kuro talpa 4 m ³ (naudota), skysto kuro degiklis – 12 960 Eur, elektros instaliacija su žaibosauga – 1 610 Eur, kaminas – 395 Eur, montavimas, paleidimas, derinimas – 4 100 Eur, techninis darbo projektas – 400 Eur, transportavimo išlaidos – 500 Eur. Viso sutarties kaina su PVM sudaro 24 157,65 Eur. Ieškovė 2017 m. lapkričio 20 d. atsakovei išrašė 2017 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitą-faktūrą GRA Nr. 17/34 dėl 24 157,65 Eur apmokėjimo už suteiktas paslaugas bei pasirašytą darbų perdavimo-priėmimo aktą. Atsakovė iš T. K. įsigijo kaminą, už kurį kartu su 2017 m. lapkričio 23 d. atliktais montavimo darbais sumokėjo 720 Eur, 2017 m. lapkričio 21 d. iš UAB „SpecPartneriai“ už 2 178,00 Eur įsigijo dvisienę kuro talpyklą. 2017 m. gruodžio 11 d. ieškovė pateikė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą už katilinės prijungimą prie sistemos 1 064,80 Eur sumai. 2018 m. gegužės 25 d. atsakovė pateikė ieškovei raštą dėl netinkamai atliktų darbų ištaisymo, kuriame nurodoma, kad ieškovė yra sumontavusi katilinės įrangą atsakovės konteineryje, tačiau katilinė veikia netinkamai ir atsakovė negali pilnu pajėgumu jos eksploatuoti.
10. Teismas nustatė, kad jūrinio tipo konteinerinis pastatas yra kilnojamasis daiktas pagal prigimtį, todėl šalių santykiams turi būti taikomos bendrosios rangos nuostatos, numatytos CK 6.644-6.671 straipsniuose, o ne specialiosios statybos rangos santykius reguliuojančios teisės normos.
11. Dėl darbų perdavimo ir priėmimo teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad katilinės įranga buvo sumontuota jūrinio tipo konteineriniame pastate, pristatyta sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) ir prijungta prie atsakovės inžinerinių tinklų. Atsakovė pripažino, kad naudota 4 m³ kuro talpa jai buvo pristatyta, elektros instaliacija su žaibosauga įrengta, techninis darbo projektas jai buvo perduotas, kaminą įrengė ir kitą skysto kuro talpą įsigijo ir sumontavo ji pati, katilinės paleidimo ir derinimo darbai atlikti. Vienašališkai ieškovės pasirašytas perdavimo-priėmimo aktas buvo pateiktas atsakovei ir tai atsakovė pripažino 2018 m. gegužės 9 d. posėdyje. Šių įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, jog ieškovė perdavė atsakovei darbo rezultatą ir taip įvykdė savo, kaip rangovo, CK 6.644 str. 1 d. nustatytą pareigą. Priimti perduotą darbo rezultatą yra atsakovės pareiga. Atsakovė nurodė, jog darbų iki šiol nepriėmė dėl to, kad jie turi trūkumų, nėra pilna apimtimi užbaigti, nėra jai perduoti. Teismo vertinimu atsisakyti priimti darbų rezultatą galima tik išimtiniais įstatymo nustatytais atvejais, tačiau nagrinėjamoje situacijoje tokių nenustatyta. Kadangi darbo rezultatas bei darbų priėmimo-perdavimo aktas atsakovei yra perduoti, bet atsakovė iki šiol nėra atlikusi darbų priėmimo ir jo tinkamo įforminimo CK 6.662 str. 1 d. nustatyta tvarka, teismas padarė išvadą, jog atsakovė pažeidė savo, kaip užsakovo CK 6.644 str. 1 d. bei 6.662 str. 1 d. numatytą prievolę įstatymo nustatyta tvarka priimti darbo rezultatą.
12. Teismas iš atsakovės atstovės paaiškinimų, dalinio atsiskaitymo pagal sutartį fakto, 2018 m. gegužės 25 d. atsakovės rašto dėl netinkamai atliktų darbų ištaisymo, liudytojo A. D. parodymų pagrindu sprendė, kad atsakovė faktiškai naudojasi ieškovės įrengta katiline savo poreikių tenkinimui, todėl tai leidžia daryti išvadą, jog atsakovė faktiškai darbų rezultatą priėmė, tačiau nustatytų trūkumų priėmimo-perdavimo akte nenurodė.
13. Dėl darbų kokybės. Teismas nurodė, kad beveik visi atsakovės prieštaravimuose nurodyti argumentai yra susiję ne su atsakovei perduoto darbo rezultato savybėmis, o su darbų atlikimo, įrenginių ir dokumentacijos pristatymo faktais. Dėl sutartyje numatyto darbų atlikimo termino pažeidimo atsakovė rangos sutarties nenutraukė, reikalavo vykdyti sutartinius įsipareigojimus iki 2017 m. gruodžio 22 d., reikalavimo dėl nuostolių priteisimo nereiškė. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybės teismas padarė išvadą, jog šalys konkliudentiniais veiksmais pratęsė sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą. Teismas nurodė, kad nors atsakovė, pati atlikusi dalį rangos sutartyje numatytų darbų, tą darė savo sąskaita ir rizika ir ieškovė tai pripažino ir tam neprieštaravo, tačiau tai nesuteikia teisės atsakovei atsisakyti sumokėti dalį sutartyje nurodytos darbų kainos, nesant atskiro šalių susitarimo dėl tokio kainos mažinimo. Teismas nurodė, kad pagal teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, galima mažinti tik orientacinę kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012). Nagrinėjamu atveju sutarties 2.1 punkte nėra nurodyta, kad bendra atliekamų darbų vertė su PVM – 24 157,65 Eur yra orientacinė, apytikrė, todėl negali būti mažinama. Kadangi atsakovės atstovė pripažino, jog kiti (ne kuro talpos) montavimo darbai, paleidimo-derinimo darbai yra atlikti, techninis darbo projektas atsakovei buvo perduotas, todėl prieštaravimuose nurodytus argumentai, susijusius su montavimo, paleidimo-derinimo darbais teismas laikė nepagrįstais. Kadangi atsakovė faktiškai priėmusi darbų rezultatą, tačiau CK nustatytos darbų priėmimo procedūros, pažeisdama savo įstatyminę pareigą, nesilaikė, darbų trūkumų į priėmimo-perdavimo aktą nesurašė. Teismo vertinimu byloje nebuvo įrodyta, jog atsakovės akcentuojami trūkumai buvo paslėpti ir negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog atsakovė, faktiškai priėmusi darbo rezultatą, tačiau darbų priėmimo akte nenurodžiusi trūkumų, neteko teisės jais remtis. Be to, atsakovė negalėjo nurodyti kiek reikia lėšų trūkumams pašalinti ir kodėl sulaikyta būtent 7 000 Eur, o ne mažesnė suma. Teismas iš atsakovės 2018 m. gegužės 25 d. rašto sprendė, kad atsakovė tik bylos nagrinėjimo metu pasinaudojo CK 6.665 str. 1 d. 1 p. numatyta savo teise reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą ir šioje byloje nereiškė priešpriešinio reikalavimo ieškovei atitinkamai sumažinti darbų kainą ar atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Teismas nurodė, kad net ir nustačius, jog terminas darbo rezultato trūkumams pašalinti ieškovei yra nustatytas, tai neatleidžia atsakovės nuo pareigos visiškai atsiskaityti už jai perduotą darbo rezultatą. Teismas padarė išvadą, kad 2018 m. sausio 22 d. preliminariu sprendimu šalių ginčas buvo išspręstas tinkamai.
14. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad preliminarų sprendimą palikus nepakeistą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiama ir kadangi ieškinys buvo patenkintas visiškai ieškovei iš atsakovės turi būti priteistos 900 Eur po preliminaraus sprendimo priėmimo patirtos išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
15. Apeliaciniame skunde atsakovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 28 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą 2018 m. sausio 22 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
Atsiliepimas
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės 1 473,78 Eur advokato pagalbos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą išlaidoms apmokėti. Atsakovė nesutiko dėl naujų įrodymų prijungimo. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Priešingai, nei nurodė teismas sprendime, byloje kilo ginčas, kad ieškovė nesumontavo visos sutartyje numatytos įrangos. Ieškovė patvirtino, kad panaudota kuro talpa buvo ne ieškovės pristatyta, o paties atsakovės įgyta. Šiuo atveju kuro talpa nebuvo įmontuota, o tik pristatyta atsakovei, teismas faktiškai priteisė sumą už kuro talpą kaip už parduotą prekę;
2.2. Net jeigu vertinti, kad skola už kuro talpą turėjo būti priteista pagal tarp šalių buvusius rangos santykius, atsakovė neprivalo mokėti ieškovei už netinkamos kuro talpos pristatymą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovui nustatyta pareiga nedelsiant įspėti užsakovą apie grėsmę atliekamo darbo tinkamumui dėl darbo atlikimo būdo ar kitų CK 6.659 straipsnio 1 dalyje išvardytų aplinkybių. Rangovas nuo šios pareigos neatleidžiamas nepaisant to, kad jis turi pagrindą manyti, jog užsakovas pats turi žinoti įspėjimo turinį sudarančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2014);
2.3. Prieš sudarydama sutartį ieškovė susipažino tiek su atsakovės keliamais reikalavimais, tiek su vieta, kurioje bus statoma kuro talpa, todėl jai, kaip šios srities profesionalui, turėjo būti žinoma, kad požeminė kuro talpa šiuo atveju buvo netinkama. Atsakovė, susipažinusi su pristatyta talpa, iškart pareiškė ieškovei pretenzijas ir atsisakė montuoti netinkamą talpą. Ieškovei buvo žinoma, kad kuro talpa yra netinkama, tačiau ji vadovavosi tuo, kad atsakovė jau buvo sumokėjusi už talpą, todėl laikė, kad nuosavybės teisė jai buvo perėjusi ir atsisakė atsiimti kuro talpą;
2.4. Teismas neatsižvelgė į paties ieškovės atstovo bylos nagrinėjimo metu išsakytą patvirtinimą, kad atsakovė nebūtų galėjusi įregistruoti požeminės kuro talpyklos, kuri būtų naudojama ant žemės, todėl atsakovė nebūtų galėjusi naudoti ieškovės pristatytos kuro talpos;
2.5. Visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad aplinkybė, jog atsakovė pradėjo darbų rezultatą naudoti, patvirtina faktą, kad ji ieškovės darbus faktiškai priėmė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė eksploatuoja ieškovės pristatytą kuro talpą. Priešingai, pats teismas pripažino, kad atsakovė naudoja savo pačios įgytą kuro talpą. Kadangi atsakovė atsisakė priimti ieškovės pristatytos visiškai netinkamos eksploatacijai pagal sutartį kuro talpos, kuro talpą nusipirko pati, nesuprantama, kokiu pagrindu teismas priteisė iš atsakovės ieškovės naudai pinigus už kuro talpą;
2.6. Teismas, tenkindamas ieškinį, išvadą, kad darbai buvo priimti, iš esmės grindė vienintele aplinkybe, kad darbų rezultatas yra eksploatuojamas, tačiau sprendime nenurodė, kokie įrodymai tai patvirtina. Priešingai, 2018 m. gegužės 25 d. rašte atsakovė nurodė, kad katilinė neveikia tinkamai ir nurodė konkrečius kokybės trūkumus. Ieškovė rašte nurodytų kokybės trūkumų neginčijo ir patvirtino, kad jie bus taisomi, kai atsiskaitys. Pagal pateiktą priėmimo-perdavimo aktą, nėra aišku, kokie darbai perduoti, tik nurodyta katilinės sumontavimas pagal sutartį. Ieškovė pati pripažino, kad ieškovė neatliko sutartyje numatytų darbų - kamino montavimo ir kuro talpos pristatymo, nes kaminas buvo įrengtas ir kuro talpa buvo įgyta atsakovės lėšomis. Priėmimo-perdavimo aktas yra netinkamas, nes į jį įtraukti ir darbai, kurių ieškovė neatliko;
2.7. Teismas pripažino, kad joks darbų priėmimas-perdavimas iki šiol nėra įvykęs, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu ieškovei priteista 7 000 Eur. Siekiant tenkinti ieškinį teismas nurodo, kad darbai perduoti vienašališkai, tačiau atmetant atsakovės argumentus dėl ieškovės atliktų darbų kokybės trūkumų ir tokiu būdu bent jau priteistinos kainos mažinimo teismas nurodo, kad darbai iki šiol neperduoti;
2.8. Teismas pripažino, kad ieškovė sutiko, jog atsakovė pati įsigytų bei įsirengtų kuro talpą ir kaminą, tačiau nepagrįstai nurodė, kad tarp šalių nebuvo raštiško susitarimo, todėl nelaikė, kad būtų pakeistos sutarties sąlygos. Ieškovė ne tik pripažino, kad buvo jo sutikimas, jog šiuos darbus ir įrangą įsigytų pati atsakovė, bet dėl šių darbų atlikimo atsakovei nereiškė pretenzijų, nereikalavo sudaryti sąlygas šių darbų atlikimui, t. y. akivaizdu, kad buvo žodinis šalių susitarimas dėl sutartyje numatytų darbų kiekio pakeitimo. Vien aplinkybė, kad šalys raštu neįformino šio susitarimo dėl sutarties pakeitimo, nepaneigia paties teismo nustatyto fakto dėl ieškovo sutikimo davimo, t. y. šalių susitarimo;
2.9. Teismas nepagrįstai vadovavosi CK 6.653 str., nustatančiu, kad rangovas negali reikalauti padidinti sutarties kainos, o užsakovas - sumažinti. Šiuo atveju tarp šalių ginčas kilo ne dėl darbų kainos dydžio, o dėl to, kad ieškovė neatliko tam tikrų darbų, numatytų sutartyje (pridėtose lokalinėse sąmatose), todėl atsakovė neturi pareigos jai mokėti už darbus, kuriuos atliko pati. Priešingu atveju ieškovei būtų sudarytos prielaidos nepagrįstam praturtėjimui atsakovės sąskaita.
2.10. Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, turėjo atsižvelgti, kad ieškovė ieškinį pateikė taip pat ir dėl skolos priteisimo už techninį projektą. Teismas nustatė, kad pats techninis projektas buvo perduotas atsakovei tik 2018 metų balandį, t. y. po prieštaravimų į ieškinį pateikimo. Ieškinys dėl visos 7 000 Eur sumos buvo pareikštas nepagrįstai, o atsakovė pagrįstai reiškė prieštaravimus. Dėl šios priežasties teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, turėjo jas proporcingai mažinti, nes ieškovė, reikšdama reikalavimą už techninį projektą, kurio dar buvo atsakovei neperdavusi, akivaizdžiai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir elgėsi nesąžiningai.
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 28 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ieškovė iš esmės atkartojo teismo sprendimo motyvus, papildomai nurodė tokius argumentus:
3.1. Aplinkybė, kad atsakovė buvo priversta pati įsigyti antžeminę kuro talpą ir pati ją sumontuoti, dėl ko patyrė išlaidas, nesudaro pagrindo teigti, kad nebuvo pagrindo reikalauti iš atsakovės priteisti kuro tapos kainą;
3.2. Atsakovė pati atlikusi dalį rangos sutartyje numatytų darbų, tą darė savo sąskaita ir rizika;
3.3. Teismo sprendime yra nurodyti įrodymai, kuriais remiantis teismas padarė išvadą, kad katilinė yra eksploatuojama. Tai yra nustatyta iš atsakovės atstovės paaiškinimų, dalinio atsiskaitymo pagal sutartį fakto, 2018 m. gegužės 25 d. atsakovės rašto dėl netinkamai atliktų darbų ištaisymo, liudytojo A. D. parodymų. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas pagrindė sprendime padarytą išvadą dėl katilinės eksploatavimo;
3.4. Teismo sprendime išsamiai pasisakyta dėl darbų priėmimo-perdavimo. Vienašališkai ieškovės pasirašytas perdavimo-priėmimo aktas buvo pateiktas atsakovei, ką atsakovė pripažino, todėl šių įrodymų pagrindu laikytina, kad ieškovė perdavė atsakovei darbo rezultatą;
3.5. Atsakovė nurodo neva esančius katilinės įrangos trūkumus, trukdančius pilnu pajėgumu eksploatuoti katilinę. Atsakovė vadovaujasi sutarties 8.1. punktu, pasak kurio, katilinės įrangai ir atliktiems darbams galioja garantinis terminas. 8.1. punkte nurodyta, jog atliktiems darbams suteikiamas vienerių metų garantinis laikotarpis, kuris pradeda galioti nuo už pristatytos katilinės, išrašius PVM sąskaitą-faktūrą ir pasirašytų darbų priėmimo-perdavimo aktų dienos. Vertinat tiek sutarties sąlygas dėl garantinio termino pradžios momento, tiek CK 6.666 str. 5 d. dėl garantinio termino skaičiavimo, matyti, jog garantinio termino pradžia siejama su darbų priėmimo-perdavimo momentu. Atsakovė vadovaudamasi sutarties ir CK nuostatomis pripažįsta, jog ieškovės atliktus darbus laiko faktiškai priimtais ir naudojasi darbų rezultatu;
3.6. Apeliaciniame skunde klaidingai nurodyta, jog teismas neatsižvelgė į paties ieškovės atstovo bylos nagrinėjimo metu išsakytą patvirtinimą, jog atsakovė nebūtų galėjusi įregistruoti požeminės kuro talpyklos;
3.7. Nepagrįstas apeliaciniame skunde nurodytas argumentas dėl neva tarp šalių buvusio susitarimo dėl sutarties pakeitimo;
3.8. Viso teisminio proceso metu reikalavimo suma nesikeitė. Nėra ginčo, jog techninis projektas yra perduotas atsakovei. Atsižvelgiant į tai, kad techninis projektas yra perduotas, skolos sumą sudaro ir reikalavimas atlyginti už techninį projektą. Nepiktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis turi būti standartinis šalies elgesys, todėl jis savaime nesuteikia privilegijų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
19. Byloje nustatyta, kad šalys 2017 m. rugsėjo 28 d. sudarė sutartį Nr. 1709/28 (toliau – sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo šios sutarties nustatyta tvarka sumontuoti katilinės įrangą į atsakovės pristatytą jūrinio tipo konteinerinį pastatą, pristatyti konteinerį su sumontuota katilinės įranga atsakovei sutartyje nurodytu adresu, atlikti montavimo, paleidimo-derinimo darbus. Priedu Nr. 2 prie sutarties šalys patvirtino sąmatą, kurioje nurodė katilinėje montuojamus įrenginius, atliekamus darbus bei įkainius: skysto kuro katilas 500 kW, akumuliacinė talpa 3 m3, Šilumokaitis, cirkuliaciniai siurbliai, katilo aprišimo armatūra, skysto kuro talpa 4 m3 (naudota), skysto kuro degiklis – 12 960,00 Eur, elektros instaliacija su žaibosauga – 1 610,00 Eur, kaminas – 395,00 Eur, montavimas, paleidimas, derinimas – 4 100 Eur, techninis darbo projektas – 400,00 Eur, transportavimo išlaidos – 500 Eur. Viso sutarties kaina su PVM sudaro 24 157,65 Eur. Ieškovė 2017 m. lapkričio 20 d. elektroniniu paštu nusiuntė atsakovei 2017 m. lapkričio 17 PVM sąskaitą-faktūrą GRA Nr. 17/34 dėl 24 157,65 Eur apmokėjimo už suteiktas paslaugas bei vienašališkai pasirašytą darbų perdavimo-priėmimo aktą. 2018-05-25 atsakovė pateikė ieškovei raštą dėl netinkamai atliktų darbų ištaisymo, kuriame nurodoma, kad ieškovė yra sumontavusi katilinės įrangą atsakovės konteineryje, tačiau katilinė veikia netinkamai ir atsakovė negali pilnu pajėgumu jos eksploatuoti dėl sekančių trūkumų: neveikia išsiplėtimo indas; netinkamoje vietoje prijungtas cirkuliacinis daviklis; netinkamai sudėtos atidarymo/uždarymo sklendės; nėra sumontuotas atbulinis vožtuvas ir savaime nusiorinantis filtras kuro tiekimo sistemoje; katilinės įrangą būtina suderinti taip, kad įranga galėtų dirbti be žmogaus įsikišimo ar stebėjimo.
20. Ieškovė teigė, kad visus sutartyje numatytus darbus atlikusi ir perdavusi atsakovei darbų rezultatą – konteineriniame pastate sumontuotą katilinės įrangą, – tačiau atsakovė už darbus atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolinga 7000,00 Eur. Atsakovė nurodė, kad darbai nėra pilna apimtimi užbaigti, jie nėra perduoti, todėl atsakovei nekilo pareiga sumokėti visą sutartyje numatytą kainą.
21. Byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovės pareigos atlyginti ieškovei už atliktus darbus pagal rangos sutartį.
22. CK 6.655 str. 1 d. nustato, kad jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. CK 6.662 str. 1 d. nustato, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus.
23. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas spręsdamas dėl to, ar pagal rangos sutartį darbai buvo atlikti ir perduoti ir nustatęs, jog užsakovas nepasirašė darbų perdavimo-priėmimo akto, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: priežastis, dėl kurių užsakovas atsisakė pasirašyti ir priimti atliktus darbus, ar atlikti statybos darbai nebuvo perduoti vienašališkai, ar užsakovas nėra faktiškai priėmęs darbų ir jais nesinaudoja ir pan. Pažymėtina, kad kasacinis teismas taip pat išaiškino, jog faktai, kad darbų priėmimas perdavimas pagal CK 6.664 straipsnio 1 dalyje ir 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, jog šalys pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009).
24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį nenurodė kokie įrodymai parvirtina, kad darbų rezultatas yra eksploatuojamas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas dėl sekančių aplinkybių. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė 2017 m. lapkričio 20 d. elektroniniu paštu nusiuntė atsakovei 2017 m. lapkričio 17 PVM sąskaitą-faktūrą GRA Nr. 17/34 dėl 24 157,65 Eur apmokėjimo už suteiktas paslaugas bei vienašališkai pasirašytą darbų perdavimo-priėmimo aktą. Atsakovė nepasirašė darbų perdavimo-priėmimo akto ir nenurodė, dėl kokių priežasčių atsisako pasirašyti jai persiųstą aktą. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad užsakovas neorganizavo atliktų darbų priėmimo, kaip tai nurodyta CK 6.662 straipsnyje, darbų trūkumų į priėmimo-perdavimo aktą nesurašė. Be to, byloje nebuvo įrodinėjama ir neįrodyta, kad atsakovės nurodyti darbų trūkumai buvo paslėpti ir negalėjo būti nustatyti priimant darbą.
25. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad katilinės įranga buvo sumontuota jūrinio tipo konteineriniame pastate, pristatyta sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), prijungta prie atsakovės inžinerinių tinklų. Atsakovė pripažino, kad naudota 4 m³ kuro talpa jai buvo pristatyta, elektros instaliacija su žaibosauga įrengta, techninis darbo projektas jai buvo perduotas, kaminą įrengė ir kitą skysto kuro talpą įsigijo ir sumontavo ji pati, katilinės paleidimo ir derinimo darbai atlikti. Liudytojo A. D. parodymais nustatyta, jog nebuvo susitarimo dėl kamino išvedimo 1 m virš katilinės stogo; buvo žodinis susitarimas dėl išorinės kuro talpos, tačiau dėl jokių konkrečių šios talpos požymių (savybių) tartasi nebuvo. Vienašališkai ieškovės pasirašytas perdavimo-priėmimo aktas buvo pateiktas atsakovei, ką 2018-05-09 posėdyje pripažino atsakovės atstovė. Šių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė perdavė atsakovei darbo rezultatą ir taip įvykdė savo, kaip rangovės, CK 6.644 str. 1 d. nustatytą pareigą. Atsakovės 2018-05-25 raštas ieškovei dėl netinkamai atliktų darbų ištaisymo nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad darbų rezultatas perduotas. Kitokių įrodymų dėl katilinės negalėjimo eksploatuoti atsakovė nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė naudojasi rangovės darbų rezultatu.
26. Atsakovė nurodo, kad ji neprivalo mokėti ieškovei už netinkamos kuro talpos pristatymą, nes kaip šios srities profesionalui, ieškovei turėjo būti žinoma, kad jos pristatyta požeminė kuro talpa šiuo atveju buvo netinkama, tačiau šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas dėl sekančių motyvų. Pagal sutarties Nr. 1709/28 priedą Nr. 2, ieškovė įsipareigojo pateikti naudotą 4 m³ skysto kuro talpą, įrodymų, kad buvo aptarti konkretūs individualūs skysto kuro talpos požymiai, į bylą nepateikta. Nors atsakovė nurodė, kad pastebėjus, jog talpa yra požeminė, atsisakė ją priimti, tačiau atsisakymo faktas nėra pagrįstais jokiais įrodymais, o ieškovės perduota atsakovei skysto kuro talpa iki šiol yra pas atsakovą. Ta aplinkybė, kad atsakovė pati įsigijo antžeminę kuro talpą ir pati ją sumontavo, dėl ko patyrė išlaidas, nepašalina atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove pagal rangos sutartį.
27. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė atsakovės argumentus dėl ieškovės atliktų darbų kokybės trūkumų ir priteistinos kainos mažinimo. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta dėl sekančių motyvų. Rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą nustato CK 6.665 str., kurio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.
28. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje atsakovė nereiškė ieškovei reikalavimų atitinkamai sumažinti darbų kainą ar atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, be to, byloje nebuvo nustatinėjama kiek reikia lėšų atliktų darbų trūkumams pašalinti bei atsakovė nepagrindė kodėl būtent 7000 Eur sumą yra nesumokėjusi ieškovei, todėl šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės atsisakymas sumokėti rangovui sutartyje numatytą kainą už jai perduotą darbų rezultatą yra nepagrįstas.
29. Apeliantė nurodo, kad nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas pripažino, jog ieškovė sutiko, jog atsakovė pati įsigytų bei įsirengtų kuro talpą ir kaminą, tačiau nepagrįstai nurodė, kad tarp šalių nebuvo raštiško susitarimo, todėl nelaikė, kad būtų pakeistos sutarties sąlygos. Tačiau iš šalių procesinių dokumentų bei pirmosios instancijos teismo sprendimo matosi, kad atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindė ieškovės netinkamu darbų atlikimu, bet ne sutarties sąlygomis, kurios, atsakovės nuomone, buvo pakeistos, todėl šis apeliacinio skundo argumentas nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas, nes jis nebuvo įrodinėjamas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad CPK 306 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
30. Atsakovė nurodo, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, turėjo atsižvelgti ir į tai, kad ieškovė ieškinį pateikė taip pat ir dėl skolos priteisimo už techninį projektą. Kadangi techninis projektas buvo perduotas atsakovei tik 2018 metų balandį, dėl šios priežasties teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, turėjo jas proporcingai mažinti.
31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kaip nurodė ieškovės atstovas, į ieškinio reikalavimu prašomą priteisti skolos sumą įeina ir reikalavimas atlyginti už techninį projektą. Nors techninis projektas atsakovei buvo perduotas tik 2018 m. balandžio mėnesį, tačiau dėl to ieškovės ieškinio reikalavimo dydis nesikeitė. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas priteistinas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės turėjo mažinti.
32. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.
33. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
34. Ieškovė pateiktu prašymu prašo priteisti 700 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Iš 2018-08-17 sąskaitos, serija ADA Nr. 18/41 už suteiktas teisines paslaugas bei 2018-11-12 lėšų pervedimo nurodymo matosi, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 700 Eur išlaidų. Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, todėl yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 98 str.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 28 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „HC Betonas“ j. a. k. 304102190 ieškovei UAB „Granterma“ j. a. k. 300584298 700 Eur (septynis šimtus eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.