Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. (M. G.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (trys epizodai), 178 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo dvejiems metams šešiems mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtą bausmę įskaitytas M. G. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. liepos 25 d. 16.50 val. iki 2018 m. liepos 27 d. 11.15 val. (dvi paros) ir nuo 2018 m. liepos 27 d. 17.51 val. iki 2018 m. liepos 29 d. 17.25 val. (dvi paros). Bausmės pradžią skaičiuoti paskirta nuo faktinio M. G. sulaikymo dienos.

Nuosprendžiu pripažintas kaltu bei nuteistas ir E. T., tačiau dėl jo apeliacinio skundo negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. G. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. liepos 19 d., apie 13.00 val., prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ gamybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pagrobė J. L. priklausantį 179 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SM-J320“ su dėklu.

Be to, M. G. nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos 19 d., apie 20 val., būdamas pas kaimyną V. K. bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pagrobė kambaryje ant stalo buvusius V. K. priklausančius 300 Eur.

Be to, M. G. nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos 25 d., apie 16 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrai su E. T., nuo suoliuko, matant nukentėjusiajai O. Š., pagrobė jai priklausančią 30 Eur vertės rankinę su joje buvusiais daiktais: 80 Eur vertės mobiliojo ryšio telefonu „Samsung“ su 2 Eur vertės SIM kortele, 1 Eur vertės Teleloto loterijos bilietu, 3,69 Eur vertės plaukų laku „Margarita“, 2 vienetais avokadų bendros 0,58 Eur vertės, 0,84 Eur vertės 0,368 kg slyvų, 1,03 Eur vertės 0,386 kg citrinų, 0,73 Eur vertės 0,5 kg paprikų; 2 vienetais buto durų raktų bendros 10 Eur vertės, vienu 10 Eur vertės magnetiniu raktu, 5 Eur vertės pinigine, kurioje buvo 19,23 Eur, 1,45 Eur vertės nuolaidų kortelė Maxima Ačiū. Tokiu būdu veikdamas bendrai su E. T. atvirai pagrobė O. Š. priklausantį turtą už 165,55 Eur.

Be to, M. G. nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos 27 d., apie 17.30 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, paprašęs A. S. leisti pasinaudoti jo 70 Eur vertės mobiliojo ryšio telefonu „Nokia“, paėmęs telefoną pabėgo.

Be to, M. G. nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos 27 d., apie 17.35 val., veikdamas bendrai su S. D., kuriai baudžiamoji byla išskirta į atskyrą bylą, prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, po to, kai jis iš A. S. atvirai pagrobė jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, nukentėjusiajam bandant sulaikyti S. D., ši turėtu tyrimo metu nenustatytu įrankiu dūrė A. S. į veidą, ranką, pilvą, ne mažiau kaip du kartus spyrė nukentėjusiajam į pilvą, po to pribėgęs M. G. nukentėjusiajam A. S. ne mažiau kaip penkis kartus spyrė į veidą, ne mažiau kaip penkis kartus kojomis, rankomis smogė į įvairias kūno vietas, taip jie bendrais veiksmais padarė dvi durtines-pjautines žaizdas kairėje veido pusėje (prie kairės ausies kaušelio kramslio ir ant skruosto), dvi paviršines pjautines žaizdas kairiajame dilbyje, nedideles apvalias grupines poodines kraujosruvas kairio dilbio priekiniame paviršiuje, odos įdrėskimus ir poodinę kraujosruvą kairio dilbio priekiniame paviršiuje bei poodinę kraujosruvą kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, M. G. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 17 d., apie 12 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, paprašęs M. K. leisti pasinaudoti 489 Eur vertės mobiliojo ryšio telefonu „Iphone SE“, kuris priklauso jos motinai S. G., paėmęs telefoną, pabėgo.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo M. G. kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, būtent bausmės individualizavimo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

6. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam M. G. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK VIII skyriuje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmė M. G. paskirta teisingai.

7. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas M. G. bausmę teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas, du nesunkūs nusikaltimai ir trys apysunkiai nusikaltimai), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir M. G. asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas anksčiau teistas ir esant neišnykusiam teistumui (todėl laikytinas recidyvistu) (t. 3, b. l. 137–148), yra jauno amžiaus, nevedęs, nedirba (tačiau mokosi), registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau labai daug kartų baustas už administracinius nusižengimus (t. 3, b. l. 149–170). Teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, jog net šešias nusikalstamas veikas, už kurių padarymą skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas, M. G. padarė per trumpą laiką, jas darydamas vieną po kitos, todėl visa tai jį apibūdina kaip asmenį, linkusį nusikalsti. Neabejotina, jog aptartos aplinkybės ypač neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. G. už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas jau buvo ne kartą skirtos laisvės apribojimo bei laisvės atėmimo bausmės. Akivaizdu, jog M. G. elgesiui anksčiau skirtos bausmės (o buvo skiriamos ir pačios griežčiausios – laisvės atėmimas) jokios teigiamos įtakos nepadarė, jis ir toliau demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų, piktybinį polinkį daryti teisės pažeidimus, todėl už nusikaltimus jam pagrįstai skirta BK 140 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 1 dalies, 2 dalies sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimas, nustatant jos dydį mažesnį nei sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis, o už baudžiamąjį nusižengimą paskirta arešto bausmė, nustatant jos dydį, artimą šios bausmės vidurkiui, numatytam BK 49 straipsnio 3 dalyje. Paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir apėmimo būdu. Atsižvelgdamas į tai, kad M. G. pripažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, ir į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, teismas pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir apeliantui paskirtą subendrintą laivės atėmimo dvejiems metams šešiems mėnesiams bausmę sumažino vienu trečdaliu – iki vienerių metų aštuonių mėnesių. Šių bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, į kurias turi atsižvelgti teismas, skirdamas bausmę, visuma leidžia teigti, jog laisvės atėmimas yra adekvati ir teisinga bausmė, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus. Todėl teismas M. G. pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę ir nusprendė neskirti švelnesnės bausmės.

8. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

9. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Esminė šio straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

10. Nagrinėjamu atveju taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra pagrindo. Nuteistasis M. G. iš ankstesnių teistumų išvadų nėra padaręs, demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti teisei priešingus veiksmus. Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už net šešias vieną po kitos padarytas nusikalstamas veikas, kurias padarė esant neišnykusiam teistumui. Tai rodo, kad apelianto M. G. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jo poelgis, o dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Akivaizdu, kad M. G. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, jo elgesys atskleidžia nuteistojo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir tai, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nebūtų apribota nuteistojo M. G. galimybė toliau daryti nusikalstamas veikas, jis nebūtų sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Aplinkybių, kurios leistų nuteistajam M. G. pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo, šiuo atveju nenustatyta, todėl BK 75 straipsnio nuostatos nagrinėjamoje situacijoje negali būti taikomos.

11. Nors skunde apeliantas identifikavo priklausomybę svaigintis kaip savo problemų šaltinį, išreiškė norą keisti gyvenimo būdą, gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, teigia, kad atsikračius priklausomybės pasikeistų ir jo gyvenimo būdas, ateityje jis daugiau nenusikalstų, tačiau tai tėra tik deklaratyvūs teiginiai, jeigu neatsispindi realiuose veiksmuose, kurie sudarytų prielaidas teismui vertinti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Vien nuteistojo norai, pažadai, vidinė motyvacija be jos išorinių apraiškų realiuose veiksmuose negali būti laikomi pakankamu pagrindu tam, kad teismas galėtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo M. G. teiginiu, kad jo nusikalstamiems veiksmams galėjo turėti įtakos priklausomybė svaigintis, tačiau gyvenimo būdo keitimas yra procesas, kuris turi būti objektyviai matomas, o vien gyvenimo būdo keitimo siekio deklaravimas yra noro išreiškimas, neturintis savyje jokio objektyvaus pasireiškimo. Teismas gali įvertinti tik tokį norą, kuris atsispindi realioje tikrovėje ir kurį galima pamatyti per konkrečiai atliekamus veiksmus. Tai, kad nuteistasis M. G. susisiekė su dviem reabilitacijos centrais, kurie sutiktų jį priimti gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, yra pirmasis žingsnis į problemos sprendimą ir gyvenimo būdo keitimo procesą, tačiau vien šis aspektas negali būti pakankamas pagrindas nuteistajam neskirti laisvės atėmimo bausmės ar jos vykdymą atidėti. Apeliaciniame skunde nuteistojo išsakyti argumentai nesudaro prielaidų teismui daryti išvadą, jog bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, jog pataisos namuose yra įsteigti reabilitacijos centrai, į kuriuos siekiantys gydyti savo priklausomybės ligas nuteistieji gali patekti įrodžius pasiryžimą gydytis nuo priklausomybės. Todėl keisti savo gyvenimo būdą ir gydytis nuo priklausomybių galima ir atliekant laisvės atėmimo bausmę.

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo laikyti nuteistajam M. G. paskirtą laisvės atėmimo bausmę per griežta bei taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės. Jokių naujų teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 7 d. nuosprendis, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. G. apeliacinį skundą atmesti.