Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-09 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gora“ ieškinį atsakovui E. S. dėl trišalių sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo viešoji įstaiga „Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti 2014-10-03 Trišalį tarpusavio atsiskaitymų apmokėjimo susitarimą bei 2014-10-31 Trišalį tarpusavio atsiskaitymų apmokėjimo susitarimą, negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (ab initio), taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo 11 003,82 Eur sumą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens 2014-04-24 sudaryta sutartis Nr. 20140424 dėl gamybinio pastato (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), papildomų rekonstravimo darbų (pagal darbų kiekių žiniaraščius Nr. 4, Nr. 7 ir Nr. 8) pagal projektą „ (duomenys neskelbtini) pritaikymo kūrybinių industrijų plėtrai“ bei supaprastinto atviro konkurso pirkimo būdu sąlygose nustatytą darbų kiekį ir apimtį. Ieškovė ir atsakovas E. S., vykdantis individualią veiklą pagal pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė 2014-09-26 subrangos sutartį Nr. GS-35 dėl nerūdijančio plieno lauko tvorelės su trosų sistema, penkto aukšto langų apsauginių aptvėrimų ir priešgaisrinės laiptinės aptvėrimų gamybos ir montavimo darbų atlikimo objekte – gamybiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Minėtos sutarties kaina – 37 994 Lt, tai atitinka 11 003,82 Eur. Šalys sutartimi susitarė, kad ieškovė turi sumokėti atsakovui 29 000 Lt avansą, tai atitinka 8 398,98 Eur, o už atliktus darbus atsiskaitoma per 45 kalendorines dienas nuo PVM sąskaitos faktūros patvirtinimo dienos. Atsakovas 2014‑09-06 ieškovei pateikė apmokėti išankstinę sąskaitą Nr. 5. Ieškovė, atsakovas ir trečiasis asmuo 2014-10-03 sudarė Trišalį tarpusavio atsiskaitymų apmokėjimo susitarimą, kuriuo šalys sutarė, kad dalis atsiskaitymo už ieškovės atliktus darbus pagal sąskaitą Nr. GR-333 (2014‑09‑25) būtų tiesioginio mokėjimo būdu VšĮ „Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra“ pervesta į atsakovo sąskaitą, padengiant avansinį mokėjimą – 8 398,98 Eur (29 000 Lt). Ieškovė, atsakovas ir trečiasis asmuo 2014-10-31 sudarė Trišalį tarpusavio atsiskaitymų apmokėjimo susitarimą, kuriuo šalys sutarė, kad dalis atsiskaitymo už ieškovės atliktus darbus pagal sąskaitą Nr. GR-360/2 (2014-10-31) būtų tiesioginio mokėjimo būdu VšĮ „Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra“ pervesta į atsakovo sąskaitą – 2 604,84 Eur (8 994 Lt). Trečiasis asmuo VšĮ „Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra“ 2014-10-06 atsakovui pervedė 29 000 Lt, tai atsitinka 8 398,98 Eur, o 2015-03-24 pervedė 2 604,84 Eur, iš viso pervesta 11 003,82 Eur.Ieškovė taip pat nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2‑812‑730/2015 2015-03-30 priimta nutartimi iškėlė UAB „Gora“ bankroto bylą, paskyrė bankrutuojančios UAB „Gora“ bankroto administratore UAB „Eurobankrotas“. Lietuvos apeliacinis teismas 2015-06-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1181-186/2015 Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-30 nutartį paliko nepakeistą. Bankroto administratorė, gindama bankroto byloje patvirtintų visų kreditorių interesus, turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Nurodė, kad ginčijamų susitarimų sudarymo metu ieškovė nebuvo pajėgi atsiskaityti su visais savo kreditoriais, tačiau atsakovas, nebūdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, į tai neatsižvelgė ir neįvertino, jog sudaromi ginčijami susitarimai, kuriais ieškovė, būdama nemoki, atsiskaitė su atsakovu, atsiskaitydama su vienu iš savo kreditorių, taip išskirdama jį iš kitų, pažeidė kitų ieškovės kreditorių interesus, o tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovo nesąžiningumą. Atsakovas turėjo pagrindą suabejoti ieškovės mokumu dar ginčo sandorių sudarymo metu, kai buvo pakeista atsiskaitymų tvarka, todėl, būdamas apdairus ir rūpestingas verslininkas, privalėjo pasidomėti ieškovės finansine būkle. Šalys ginčijamų 2014-10-03 bei 2014-10-31 Trišalių tarpusavio atsiskaitymų apmokėjimo susitarimų sudaryti neprivalėjo. Ieškovės nuomone, yra visos sąlygos pripažinti minėtus susitarimus negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Nurodė, kad ieškovė nėra praleidusi vienerių metų ieškinio senaties termino.Ieškovė nurodė ir tai, kad ginčijami susitarimai pripažintini negaliojančiais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnį, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi sudarant minėtus susitarimus buvo pažeistos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 5 punkto bei 2 straipsnio nuostatos, nes ieškovė pirmiausia turėjo atsiskaityti su valstybės biudžetu ir darbuotojais, bei trečios eilės kreditoriais, kurie turėjo pirmumo teisę gauti apmokėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-01-09 sprendimu nusprendė: pripažinti 2014‑10‑03 ir 2014‑10-31 Trišalius tarpusavio atsiskaitymų apmokėjimo susitarimus, sudarytus tarp ieškovės BUAB „Gora“, atsakovo E. S. ir trečiojo asmens VšĮ „Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra“, negaliojančiais ab initio; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo E. S. 11 003,82 Eur sumą ieškovei BUAB „Gora“; priteisti iš atsakovo E. S. 6 procentų metines palūkanas už teismo priteistą 11 003,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-08-22 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ieškovei BUAB „Gora“; priteisti iš atsakovo E. S. 248 Eur žyminio mokesčio valstybei; laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2016-08-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.Teismas nustatė, kad ieškovė BUAB „Gora“ ginčijamų susitarimų sudarymo metu turėjo didelių skolų kreditoriams, kurios tik augo, dideles sumas sudarė įsiskolinimai pirmosios ir antrosios eilės kreditoriams – darbuotojams, skolos SODRAI ir mokesčių inspekcijai. Taigi, ginčijamų 2014-10-03 ir 2014-10-31 susitarimų sudarymo metu egzistavo galiojančios ir neginčijamos kreditorių reikalavimų teises. Ieškovė ginčijamų susitarimų sudarymo metu buvo ekonomiškai nemoki ir neturinti pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, dėl to privalėjo vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatytu atsiskaitymų eiliškumu ir pirmiausia atsiskaityti su pirmesnės nei atsakovė eilės kreditoriais. Teismas darė išvadą, kad kreditorių teisių pažeidimas pasireiškė pirmenybės suteikimu vienam iš kreditorių. Konstatuota, kad nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs ieškovę, atsakovą ir trečiąjį asmenį pasirašyti ginčijamus 2014-10-03 ir 2014-10-31 Trišalius tarpusavio atsiskaitymų apmokėjimo susitarimus. Ginčijami susitarimai buvo sudaryti ne dėl įstatyme ar sutartyje numatytų reikalavimų, o dėl ieškovės sunkios finansinės padėties. Atsakovas ir trečiasis asmuo, būdami verslininkai, nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdami sudaryti sandorius, nepažeidžiančius kitų kreditorių interesų, ir nebuvo pakankamai atidūs, todėl nebuvo sąžiningi. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė apie ginčijamus susitarimus sužinojo iš 2015-08-26 trečiojo asmens VšĮ „Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra“ rašto, o ieškinys teisme pateiktas 2016‑08-17, teismas pripažino, jog vienerių metų ieškinio senaties terminas nepraleistas.Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė, sudarydama ginčijamus susitarimus jau būdama nemoki, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eilę, suteikdama pirmenybę kitam kreditoriui, t. y. atsakovui, dėl to konstatavo, kad 2014-10-03 ir 2014-10-31 Trišaliai tarpusavio atsiskaitymų apmokėjimo susitarimai pripažintini negaliojančiais ab initio ir CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas E. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – BUAB „Gora“ ieškinį atmesti. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: byloje neįrodyta, jog ginčijamasi susitarimais buvo pažeistos kreditorių teisės. 2014-10-03 ir 2014-10-31 Trišalių tarpusavio atsiskaitymų apmokėjimo susitarimų esmė buvo užtikrinti UAB „Gora“ įsipareigojimų VšĮ „Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra“ pagal 2014‑04‑24 sutartį įvykdymą, nes be ginčijamų sandorių E. S. nebūtų vykdęs nerūdijančio plieno aptvėrimų gamybos ir montavimo darbų. Pažymi, kad šiuo atveju, sudarant ginčijamus sandorius, UAB „Gora“ nebuvo skolinga E. S., kaip kitiems kreditoriams, su kuriais tuo metu UAB „Gora“ nebuvo atsiskaičiusi, taigi E. S. ir kitų kreditorių padėtis nebuvo analogiška. Teismas turėjo įvertinti, ar 2014‑10‑03 ir 2014-10-31 susitarimais buvo pabloginta kreditorių padėtis. Teigia, kad ginčijami sandoriai buvo naudingi kreditoriams, nes UAB „Gora“ išvengė sankcijų už darbų neatlikimą, o tuo pačiu uždirbo 5 006,10 Lt (be PVM);avanso gavimas buvo esminė sąlyga, be kurio E. S. nebūtų pradėjęs vykdyti 2014-09-26 subrangos sutarties. 2014-09-26 subrangos sutarties sąlyga dėl avanso mokėjimo įpareigojo UAB „Gora“ spręsti avanso sumokėjimo klausimą. Tad 2014-10-03 ir 2014-10-31 susitarimų sudarymo privalomumą nulėmė UAB „Gora“ finansinė padėtis, dėl kurios negalėjo pati įvykdyti priešpriešinių 2014-09-26 subrangos sutarties sąlygų. Tai atitinka sandorio privalomumo sąlygą, nes ginčijamų susitarimų sudarymas esamoje situacijoje leido UAB „Gora“ priduoti objektą;atsakovo nuomone, jis buvo sąžiningas prieš kitus kreditorius. Pažymi, kad nors formaliai E. S. įtarė apie UAB „Gora“ vėluojančius atsiskaitymus, tačiau tuo pačiu jis buvo įsitikinęs, kad 2014-10-03 ir 2014-10-31 susitarimai kreditorių teisių nepažeis, nes kreditoriai (per UAB „Gora“) negali pretenduoti į pinigus už darbus, kurie tuo metu nebuvo atlikti ir jų atlikimas priklausė nuo atsakovo valios;atsakovas laikosi pozicijos, kad praleistas senaties terminas. Teismas nesiaiškino, kokie dokumentai buvo perduoti bankroto administratorei, o kokie nebuvo. BUAB „Gora“ nepateikė įrodymų, kad būtent sandoris su E. S. ar su šiuo sandoriu susiję dokumentai nebuvo perduoti;nesutinka su teismo išvada dėl CK 6.930¹ straipsnio aiškinimo ir taikymo šiuo atveju;šioje byloje netinkama VšĮ „Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra“ procesinė padėtis ir, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2014-04-24 tarp VšĮ „Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra“ (užsakovės) ir UAB „Gora“ (rangovės) sudaryta sutartis Nr. 20140424 dėl gamybinio pastato (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) papildomų rekonstravimo darbų (pagal darbų kiekių žiniaraščius Nr. 4, Nr. 7 ir Nr. 8) pagal projektą „(duomenys neskelbtini) pritaikymo kūrybinių industrijų plėtrai“ bei supaprastinto atviro konkurso pirkimo būdu sąlygose nustatytą darbų kiekį ir apimtį. Taip pat nustatyta, kad 2014‑09-26 UAB „Gora“ (generalinė rangovė) ir atsakovas E. S., vykdantis individualią veiklą pagal pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (subrangovas), sudarė subrangos sutartį Nr. GS-35 dėl nerūdijančio plieno lauko tvorelės su trosų sistema, penkto aukšto langų apsauginių aptvėrimų ir priešgaisrinės laiptinės aptvėrimų gamybos ir montavimo darbų atlikimo objekte – gamybiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Atsakovas E. S. 2014-09-06 ieškovei pateikė išankstinę sąskaitą Nr. 5 apmokėti 29 000 Lt sumą, kaip avansinį mokėjimą pagal subrangos sutartį Nr. GS-35.Taip pat byloje nustatyta, kad 2014-10-03 VšĮ „Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra“, UAB „Gora“ ir subrangovas E. S. sudarė Trišalį tarpusavio atsiskaitymų apmokėjimo susitarimą, juo šalys sutarė, kad dalis atsiskaitymo už ieškovės atliktus darbus pagal sąskaitą Nr. GR-333 (2014-09-25) būtų tiesioginio mokėjimo būdu VšĮ „Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra“ pervesta į atsakovo sąskaitą, padengiant avansinį mokėjimą, nurodytą 2014-09-26 subrangos sutartyje Nr. GS-35, – 29 000 Lt. Be to, ieškovė, atsakovas ir trečiasis asmuo 2014-10-31 sudarė Trišalį tarpusavio atsiskaitymų apmokėjimo susitarimą, juo šalys sutarė, kad dalis atsiskaitymo už ieškovės atliktus darbus pagal sąskaitą Nr. GR-360/2 (2014-10-31) būtų tiesioginio mokėjimo būdu VšĮ „Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra“ pervesta į atsakovo sąskaitą, padengiant avansinį mokėjimą, nurodytą 2014‑09-26 subrangos sutartyje Nr. GS-35, – 8 994 Lt. Trečiasis asmuo VšĮ „Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra“ 2014-10-06 atsakovui pervedė 29 000 Lt (tai atitinka 8 398,98 Eur), o 2015-03-24 pervedė atsakovui 2 604,84 Eur. Taigi iš viso pagal Trišalius tarpusavio atsiskaitymų apmokėjimo susitarimus atsakovui E. S. pervesta 11 003,82 Eur.Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014-11-11 buvo kreiptasi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Gora“ iškėlimo, tačiau įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais restruktūrizavimo bylą iškelti atsisakyta. Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-30 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2‑812‑730/2015, UAB „Gora“ iškelta bankroto byla. Ši nutartis palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2015‑06-18 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2‑1181‑186/2015.Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl 2014-10-03 ir 2014-10-31 Trišalių tarpusavio atsiskaitymų apmokėjimo susitarimų pripažinimo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (ab initio) ir restitucijos taikymo. Apeliaciniu skundu atsakovas E. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškinį tenkinti. Apelianto nuomone, ieškovė neįrodė visų actio Pauliana institutui taikyti būtinų sąlygų, taip pat nesutinka, kad sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms.

Dėl senaties termino

Šioje byloje atsakovas E. S. prašė taikyti ieškinio reikalavimams ieškinio senaties terminą. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas nepraleistas. Ieškiniui actio Pauliana pagrindu pareikšti įstatymas numato sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Svarbu tai, kad atvejais, kai ieškinį reiškia bankrutuojančios įmonės administratorius, ieškinio senaties terminui aktualios ir tam tikros Įmonių bankroto įstatymo nuostatos.Atkreiptinas dėmesys, kad Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostata, kuria apeliaciniame skunde remiasi apeliantas, numačiusi, jog administratorius apie sandorius sužino nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įstatymų leidėjo pakeista nuo 2008‑07‑01. Galiojančioje Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto redakcijoje nustatyta, kad laikytina, jog administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nors Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatyta, jog priėmus nutartį iškelti bankroto bylą teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip penkiolika dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui tiek įmonės turtą, tiek visus dokumentus, administratoriaus sužinojimas apie įmonės kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teisių pažeidimą lieka priklausomas nuo to, kada faktiškai administratoriui įmonės valdymo organai perduos atitinkamus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013).Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-30 nutartis iškelti UAB „Gora“ bankroto bylą įsiteisėjo 2015-06-18. Šioje nutartyje buvo nustatytas įpareigojimas įmonės vadovui perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, ir visus dokumentus per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo. Nustatyta, kad pasibaigus terminui minėtam įpareigojimui įvykdyti bankroto administratorė kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo buvusiam įmonės vadovui ir UAB „Gora“ bankroto byloje Klaipėdos apygardos teismo 2015‑09‑04 nutartimi buvusiam įmonės vadovui R. J. skirta 1 000 Eur bauda už 2015-03-30 teismo nutartyje nustatytų įpareigojimų – perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, ir visus dokumentus, nevykdymą. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-19 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1237-965/2016, R. J. paskirta ir 10 Eur dydžio bauda už kiekvieną 2015‑03‑30 Klaipėdos apygardos teismo nutarties nevykdymo dieną išieškotojos BUAB „Gora“ naudai. Byloje taip pat yra rašytiniai įrodymai, kad ieškovės bankroto administratorė 2015‑08‑20 kreipėsi į trečiąjį asmenį VšĮ „Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra“ dėl debitinio įsiskolinimo apmokėjimo ir trečiojo asmens 2015-08-26 rašte pateikti duomenys, jog skola ieškovei yra mažesnė bei informacija apie apmokėjimą subrangovams pagal trišalius susitarimus. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė pateikė paaiškinimus, kad bankroto administratorė kreipėsi į trečiąjį asmenį siekiant nustatyti, kokie sandoriai buvo sudaryti, kokie apmokėjimai buvo atlikti; kreiptasi dėl duomenų sutikslinimo, kokie mokėjimai ir iš kokios sąskaitos buvo atlikti, nes bankroto administratorė nedisponavo tarpiniais duomenimis, trišaliai susitariamai bankroto administratorei nebuvo pateikti; neperdavus dokumentų, negali būti pateikti ir dokumentų perdavimo aprašai (2016-12-20 teismo posėdžio garso įrašas: nuo 15 min. 15 sek. iki 19 min. 10 sek.).Įvertinusi šių duomenų visumą, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog būtent sandoris su E. S. ar su šiuo sandoriu susiję dokumentai nebuvo perduoti. Duomenys byloje pagrindžia aplinkybes, jog ieškovės bankroto administratorei nebuvo perduoti visi buhalterinės apskaitos dokumentai. Esant tokioms aplinkybėms sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo bankroto administratorė neturėjo galimybės patikrinti visus sandorius, o byloje esant duomenims, kad bankroto administratorė apie trišalius susitarimus su subrangovais informuota 2015-08-26 trečiojo asmens raštu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė pakankamai įrodymais pagrindė, jog CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų terminas ieškiniui pareikšti šiuo atveju nepraleistas.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo

Apelianto nuomone, byloje neįrodyta, kad ginčijamais 2014-10-03 ir 2014-10-31 susitarimais buvo pažeistos kreditorių teisės. Aplinkybė, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, yra viena iš būtinųjų sąlygų actio Pauliana institutui taikyti. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) jei dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) jei skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) jei kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.Byloje esantys rašytiniai įrodymai apie ieškovei iškeltą bankroto bylą, taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2014-12-11 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-1704-479/2014, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2‑553‑196/2015, sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Gora“ iškėlimo, nustatyti duomenys patvirtina, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Gora“ turėjo didelį įsiskolinimą darbuotojams, valstybės biudžetui, kitiems kreditoriams, jos veikla 2014 m. buvo nuostolinga, įmonė buvo nemoki ir neturėjo pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimas patenkinti. Šių aplinkybių atsakovas apeliaciniame skunde neginčija. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, kuriomis nustatyta, kad ginčo sandorių sudarymo metu egzistavo galiojančios ir neginčijamos kreditorių reikalavimų teisės.Iš ieškovės ir atsakovo 2014-09-26 sudarytos subrangos sutarties sąlygų nustatyta, kad visa šios sutarties kaina buvo numatyta 37 944 Lt, kaina pateikta su PVM. Minėtos subrangos sutarties III.1 punkte šalys susitarė dėl generalinės rangovės, t. y. UAB „Gora“, pareigos sumokėti subrangovui (E. S.) 29 000 Lt avansą. Taip pat subrangos sutarties IV.1 punkte, be kita ko, numatyta, kad subrangovas darbus pradeda po sutarties pasirašymo bei avansinio apmokėjimo gavimo. Apeliantas nurodo, kad avanso nemokėjimo pasekmė buvo E. S. darbų nevykdymas, ir teigia, kad sudarant ginčijamus sandorius UAB „Gora“ nebuvo skolinga E. S., tačiau šis motyvas atmestinas kaip negrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino aplinkybę, kad 2014‑09-26 subrangos sutartis ieškovei sukūrė papildomą piniginę prievolę atsakovui, o pasirašant ginčijamus trišalius susitarimus iš esmės pripažinta ir atsakovo E. S., kaip kreditoriaus, reikalavimo teisė UAB „Gora“ dėl susitarimuose nurodyto dydžio sumų, kurių apmokėjimo ieškovė iš esmės nebuvo finansiškai pajėgi įvykdyti. Šiuo atveju ginčijama ne ieškovės ir atsakovo 2014-09-26 sudaryta subrangos sutartis, tačiau vėliau ieškovės, trečiojo asmens ir atsakovo sudaryti trišaliai sandoriai – 2014-10-03 ir 2014‑10‑31 Trišaliai tarpusavio atsiskaitymų apmokėjimo susitarimai. Apeliantas E. S. akcentuoja, kad jis, negavęs avanso, iš viso nebūtų pradėjęs vykdyti 2014-09-26 subrangos sutarties darbų. Iš byloje ginčijamų trišalių tarpusavio atsiskaitymų apmokėjimo susitarimų matyti, kad rangovė UAB „Gora“ pareiškė neprieštaraujanti, jog užsakovė VšĮ „Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra“ tiesioginio mokėjimo būdu pervestų subrangovui E. S. (taip padengiant avansinius mokėjimus pagal 2014-09-26 subrangos sutartį) 2014-10-03 trišalio susitarimo atveju – dalį atsiskaitymo už UAB „Gora“ atliktus darbus pagal sąskaitą Nr. GR-333 (2014-09-25), o 2014-10-31 trišalio susitarimo atveju – dalį atsiskaitymo už UAB „Gora“ atliktus darbus pagal sąskaitą Nr. GR-360/2 (2014-10-31). Taigi, jeigu ginčijami sandoriai nebūtų sudaryti, trečiasis asmuo už darbus būtų atsiskaitęs tiesiogiai su ieškove. Iš esmės sandoriai nulėmė tai, kad trečiajam asmeniui atsiskaitant tiesiogiai su atsakovu E. S., šiam užsitikrinant išankstinį (avansinį) apmokėjimą už darbus, buvo sumažinta UAB „Gora“ turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą pagal pirmesnės eilės kreditorių reikalavimus, masė. Taip ginčijamais sandoriais, ieškovei jau esant nemokumo būsenoje, nepagrįstai suteikta pirmenybė vienam iš kreditorių ir sumažinta kitų kreditorių galimybė patenkinti savo kreditinius reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad šie sandoriai neturėjo įtakos kitų kreditorių teisėms.

Dėl sandorio privalomumo.

Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga gali būti paaiškinama kaip neturėjimas teisinės prievolės sudaryti sandorį. Privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015; 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012).Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo motyvus, kad 2014-10-03 ir 2014‑10‑31 trišaliai susitarimai buvo privalomi sandoriai. Svarbu pažymėti, kad 2014-09-26 ieškovės UAB „Gora“ ir atsakovo E. S. sudarytoje subrangos sutartyje buvo numatyta, jog už darbus su atsakovu atsiskaito ieškovė (subrangos sutarties III.1–III.2 punktai). Subrangos sutartyje nenumatyta pareiga trečiajam asmeniui (užsakovei) mokėti už atliktus darbus tiesiogiai subrangovui už ieškovę. Ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos 2014-04-24 gamybinio pastato (duomenys neskelbtini) papildomų rekonstravimo darbų pirkimo sutarties Nr. 20140424 VI dalyje, numatančioje atliktų darbų priėmimo ir apmokėjimo tvarką, taip pat nustatyta, jog už faktiškai atliktus darbus pagal šalių pasirašytus atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitą faktūrą nustatytu terminu užsakovė (trečiasis asmuo) apmoka rangovei (ieškovei). Ištyrus bylos duomenis nenustatyta pagrindo išvadai, kad ginčijamų sandorių sudarymas buvo privalomas įstatymuose ar sutartyse numatytiems reikalavimams įvykdyti. Atsakovas nepateikė argumentų, kad minėtos rangos ar subrangos sutartys iš esmės negalėjo būti vykdomos ir be ginčijamų susitarimų sudarymo.Apeliaciniame skunde atsakovas ginčijamų susitarimų sudarymo privalomumą sieja su UAB „Gora“ finansine padėtimi, dėl kurios ji negalėjo pati įvykdyti priešpriešinių 2014‑09-26 subrangos sutarties sąlygų, kurias reikėjo įvykdyti pirmiau, t. y. negalėjo pati sumokėti avanso. Apeliantas E. S. teigia, kad nesudarius ginčijamų susitarimų jis nebūtų atlikęs nerūdijančio plieno aptvėrimų gamybos ir montavimo darbų ir nurodo, kad pagal 2014-10-03 trišalį tarpusavio atsiskaitymų apmokėjimo susitarimą gavus 29 000 Lt avansą, buvo įsigytos reikiamos medžiagos ir pagaminti nerūdijančio plieno aptvėrimai tik pasirašius antrą trišalį susitarimą atsakovas atvežė pagamintus gaminius į objektą ir juos sumontavo. Apeliantas teigia, kad ginčijamais sandoriais užtikrintas tolesnis statybos darbų vykdymas ir užbaigimas bei ieškovės galimybė gauti pinigus iš užsakovės be papildomų nuostolių. Pažymėtina, kad sandorio, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, sudarymas pateisinamas tik išimtiniais atvejais, konstatavus sandorio ekonominį naudingumą įmonei, pagrįstą skolininko siekį išvengti bankroto ar sumažinti įmonės nemokumą, atitinkančius jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013; kt.). Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad ginčijamų sandorių sudarymas atitiko sandorio privalomumo dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių sąlygas.Apeliantas teigia, kad įvertinus kainą, už kurią darbus atliko atsakovas E. S. (31 400 Lt plius 6 594 Lt PVM), ir sumą, už kurią UAB „Gora“ darbus perdavė VšĮ „Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra“ (36 406,10 Lt plius 7 645,28 Lt PVM) ieškovė galbūt uždirbo 5 006,10 Lt (be PVM) už jų atlikimą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė išreiškė poziciją, kad darbai yra pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamas objektas, tai nėra grynosios pajamos ir turėtų būti įvertinamos ir patirtos išlaidos. Vertinant paminėtą apeliacinio skundo argumentą ir atsižvelgiant į duomenis apie ieškovės finansinę situaciją ginčo sandorių sudarymo metu, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė, sudarydama būtent ginčijamus sandorius, turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis veiklos tęstinumo tokiu mastu, kad būtų visiškai ar ženkliai atsiskaityta su kreditoriais. Skundžiamame sprendime pagrįstai atsižvelgta į aplinkybę, kad 2014-05-08 papildomu susitarimu Nr. 1 terminas darbams atlikti buvo pratęstas iki 2014-08-01.Ginčijamas sandoriais ieškovė pareiškė neprieštaraujanti, kad trečiasis asmuo dalį atsiskaitymų už ieškovės atliktus darbus įvykdytų tiesiogiai atsakovui. Byloje nėra jokių duomenų, jog UAB „Gora“ buvo saistoma pareigos prioritetiškai atsiskaityti su E. S.. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2014-09-26 subrangos sutartyje buvo numatytas tik 29 000 Lt avanso mokėjimas. Tokios sumos (t. y. 29 000 Lt) sumokėjimas numatytas 2014-10-03 trišaliame susitarime. Tačiau 2014-10-31 trišaliu susitarimu numatytas ir 8 994 Lt sumos apmokėjimas atsakovui, nurodant, jog ji skirta padengti avansinį mokėjimą, nurodytą 2014‑09‑26 subrangos sutartyje. Bylos duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė, neturėdama pakankamai turto ir lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, neturėjo pagrindo prisiimti įsipareigojimų, kurie apsunkintų atsiskaitymą su kitais savo kreditoriais.

Dėl sąžiningumo.

Dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes dėl atsakovo E. S. sąžiningumo prieš ieškovės kreditorius. Apeliantas teigia, kad jis buvo įsitikinęs, jog 2014-10-03 ir 2014-10-31 susitarimai kreditorių teisių nepažeis, nes kreditoriai negali pretenduoti į pinigus už darbus, kurie tuo metu nebuvo atlikti ir kurių atlikimas ar neatlikimas priklausė nuo atsakovo valios.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.66 straipsnio 2 dalies nuostatą, yra nurodęs, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, jog jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013‑02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; 2013-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-167/2013; 2015-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-684/2015; kt.). Tai pat svarbu tai, kad vertinant trečiojo asmens (šioje byloje atsakovo) nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą.Visų pirma, svarbu tai, kad tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde atsakovas E. S. nurodė, jog iš esmės jam buvo žinoma, kad UAB „Gora“ finansinė padėtis nėra gera, jis įtarė apie vėluojančius įmonės atsiskaitymus. Iš bylos duomenų akivaizdu, jog ieškovė UAB „Gora“, susidūrusi su finansiniais sunkumais, nesumokėjo subrangovui E. S. net avansinio mokėjimo (29 000 Lt), kad būtų pradėta vykdyti 2014-09-26 subrangos sutartis. Be to, nors 2014-09-26 subrangos sutartyje buvo numatytas tik 29 000 Lt avansas, 2014-10-31 trišaliame susitarime sutarta, kad ir likusią sumą už ieškovę tiesiogiai atsakovui sumokės trečiasis asmuo. Esant tokiai situacijai, kai buvo žinoma, jog UAB „Gora“ turi finansinių sunkumų, atsakovas, būdamas verslininkas, kaip tai teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, buvo saistomas pareigos pasidomėti ieškovės turtine padėtimi ir tuo, ar sudaromi sandoriai nepažeis kitų kreditorių interesų. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Gora“ turėjo pradelstų įsiskolinimų tiek savo darbuotojams, tiek kitiems kreditoriams. Atsakovas, žinodamas apie UAB „Gora“ sunkią finansinę padėtį ir turėdamas žinoti, kad ketinanti sudaryti sandorį ieškovė turi kitų kreditorių, turėjo žinoti, kad sandorių sudarydamas, kurių pagrindu bus tiesiogiai atsiskaitoma su atsakovu, pažeis kitų kreditorių teises, nes bus sumažintos kitų kreditorių galimybės nukreipti reikalavimus į ieškovę ir gauti jų patenkinimą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog egzistuoja atsakovo nesąžiningumo sąlygą actio Pauliana instituto taikymo aspektu.Patikrinus ir įvertinus visų apelianto ginčijamų actio Pauliana sąlygų nustatymo pagrįstumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teises normas, teisingai įvertino bylos duomenis bei faktinę situaciją ir pagrįstai nustatė, jog yra visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos.

Dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė, sudarydama ginčijamus sandorius, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumą ir teigia, kad ši nuostata, nagrinėjamu atveju netaikytina, nes perleista reikalavimo teisė. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti numatyta eile. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šioje civilinėje byloje ginčijamais 2014-10-03 ir 2014-10-31 Trišaliais tarpusavio atsiskaitymų apmokėjimo susitarimais, kuriais jų šalys susitarė dėl trečiojo asmens apmokėjimo atsakovui pagal 2014-09-26 subrangos sutartį vietoj ieškovės, iš esmės susitarta dėl atskaitymo su atsakovu nesilaikant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymų tvarkos.Apeliantas teigia, kad CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 1-5 punktai taikomi tik esant vykdomiesiems dokumentams, o Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo atveju, esant mokėjimo dokumentams. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose numatyti ne tik atsiskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus, tačiau ir atsiskaitymai pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus bei pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3, 5 punktai).Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2‑553‑196/2015, nustatytų duomenų matyti, kad 2014-09-30 sudaryto ieškovės balanso duomenimis per 2014 m. pirmus tris ketvirčius įmonės turtas padidėjo iki 4 026 460,00 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai nuo 2 717 830,00 Lt išaugo iki 5 872 666,00 Lt; pagal UAB „Gora“ restruktūrizavimo plano metmenyse pateiktą kreditorių sąrašą pradelsti kreditiniai įsiskolinimai darbuotojams sudarė 434 969,00 Lt, o kitiems kreditoriams – 6 091 218,00 Lt; 2014-09-30 balanse jau nurodomas 569 953,00 Lt dydžio įsiskolinimas darbuotojams, valstybės biudžetui įsiskolinimas sudarė 33 613,61 Lt, įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui pagal viešai skelbiamą informaciją sudarė 8 599,37 Eur. Iš šių duomenų matyti, kad UAB „Gora“ turėjo atsiskaityti ne tik su darbuotojais, bet ir atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą, be to, turėjo kitų kreditorių. Pažymėtina, kad, vadovaujantis CK 6.930¹ straipsnio 2 dalimi, atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.Byloje nustatytos ir actio Pauliana taikymo sąlygos, sandorių sudarymo nerpivalomumas ir nesąžiningumas, dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, jog ieškovė, sudarydama ginčijamus sandorius, jau būdama nemoki, pasirinktinai suteikė pirmenybę atsakovui E. S., kaip kreditoriui, ir pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eilę. Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimo dalis, kuria ginčijami sandoriai pripažinti negaliojančiais ab initio, pripažintina teisėta ir pagrįsta. Argumentų dėl kitų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo apeliaciniame skunde nepareikšta, dėl to teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl proceso pažeidimo.

Apelianto nuomone, teismo sprendimas turi būti panaikintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi VšĮ „Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra“ šioje byloje turėjo būti ne trečiasis asmuo, o atsakovė. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Nustatyta, kad 2016-11-15 parengiamojo teismo posėdžio metu buvo aptartas klausimas dėl pasiūlymo ieškovei keisti trečiojo asmens VšĮ „Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra“ procesinę padėtį į atsakovą (2016-11-15 teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 35 sek.). Tačiau byloje ieškovės atstovė atsakovui E. S. pareikštus ieškinio reikalavimus byloje palaikė, prašymo keisti trečiojo asmens procesinę padėtį nepareiškė. Ieškovės atsakovui E. S. pareikšti reikalavimai atskirai gali būti ieškinio dalykas. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad savarankiški materialiniai reikalavimai trečiajam asmeniui VšĮ „Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra“ nebuvo pareikšti, trečiasis asmuo buvo įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu. Darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti proceso teisės nuostatų pažeidimą.

Dėl bylos baigties.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-09 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bendroji taisyklė numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir išlaidas už advokato teisinę pagalbą, teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė prašymą priteisti turėtas 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą paruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, kad, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, nei numatyta šioje teisės normoje nurodytos rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Įvertinus teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkto ir 8.11 punkto nuostatas, reglamentuojančias maksimalaus užmokesčio dydžio už atsiliepimą į apeliacinį skundą koeficientą (1,3), bei pagal išlaidų patyrimo laiką jų maksimaliam dydžiui apskaičiuoti pagrindu imamą užpraėjusio ketvirčio statistinį dydį (2016 m. III ketvirtis – 793,3), darytina išvada, kad prašomos priteisti išlaidos ženkliai viršija Rekomendacijose numatytą dydį, sudarantį tik 1 031,29 Eur. Atsižvelgiant į tai bei kitus Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus, įvertinus, jog byla nebuvo itin didelės apimties, sprendžiamas teisinis klausimas nebuvo naujas, nereikalavo specifinių žinių ieškovei apeliacinės instancijos teisme priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina ir BUAB „Gora“ iš atsakovo E. S. priteisinta 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-09 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gora“ iš atsakovo E. S. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.