Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui S. V. dėl teisės atlikti žemės sklypo padalijimo ir kitus darbus be bendraturčio sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai, argumentai ir atsikirtimai.

Atsakovas S. V. (toliau – ir atsakovas )atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, kadangi procesiniai dokumentai laikomi įteiktais tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta (CPK 246 straipsnis).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. V. atsilipimu į ieškinį prašė tenkinti ieškovo reikalavimus, kadangi nė vieno iš bendraturčių turtiniai interesai nebus pažeisti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

II. Nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad ieškovas A. V., atsakovas S. V. ir trečiasis asmuo V. V. pagal įstatymą paveldėjo du žemės sklypus - po 1/3 dalį 9.1900 ha žemės sklypo, kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis žemės ūkio, adresas (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir po 1/3 dalį 8.2500 ha žemės sklypo, kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis žemės ūkio, adresas (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypui, 8.2500 ha ploto, kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis žemės ūkio, adresas (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo liudijimas išduotas visiems trims (VĮ Registrų centras išrašas, Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas). Žemės sklypui 9.1900 ha ploto, kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis žemės ūkio, adresas (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo liudijimai išduoti ieškovui A. V. ir trečiajam asmeniui V. V. (Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, VĮ Registrų centras išrašas). Atsakovui S. V. paveldėjimo liudijimas neišduotas, tačiau Kauno m. 15-ojo notarų biuro notarės L. V. 2004 m. gegužės 19 d. išduotas Liudijimas patvirtina, kad Kauno m. 15-ajame notarų biure 2002 m. liepos 3 d. užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) po A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties, bei nurodyta, kad palikimą priėmė įstatyminiai įpėdiniai – sūnūs A. V., V. V. ir S. V. (Liudijimas). Sudaryti 9.1900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir 8.2500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo prieš projektiniai sprendinių brėžiniai. Kuriuos pasirašė ieškovas A. V. ir trečiasis asmuo V. V. S. V. išsiųstas 2021 m. vasario 15 d. siūlymas rengti žemės sklypų pertvarkymo projektus, tačiau siūlymas grįžo neįteiktas adresatui. VĮ Registrų centras Gyventojų registro duomenimis, atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Kiti adresai ieškovui bei trečiajam asmeniui nėra žinomi.

III. Teisiniai argumentai ir išvados.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad jie lygiomis dalimis (po 1/3 dalį) bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį daiktą 8.2500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teises šalys įgijo įstatyme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 2 punktas) numatytu pagrindu, t. y. paveldėjimu, šalims 2004 m. birželio 30 d. išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 2-868, nuosavybės teisės įregistruotos VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.

Kauno m. 15-ojo notarų biuro notarės L. V. 2004 m. gegužės 19 d. išduotas Liudijimas patvirtina, kad Kauno m. 15-ajame notarų biure 2002 m. liepos 3 d. užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) po A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties, bei nurodyta, kad palikimą priėmė įstatyminiai įpėdiniai – sūnūs A. V., V. V. ir S. V.. A. V. ir V. V. 2009 m. balandžio 16 d. išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 1-952 į 1/3 dalis 9.1900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įregistruotos VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.

Šalys tapę nurodytų nekilnojamųjų daiktų bendraturčiais, įgijo teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti jiems priklausančius nuosavybės teisės objektus ir jais disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.72 straipsnio 1 dalis), šias teises įgyvendinti bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisių įgyvendinimo procese visi bendraturčiai, pritaikę daikto naudingąsias savybes turi teisę gauti jo duodamą naudą, taip pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Kad gauti tokią naudą, bendraturčių valia dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo turi būti derinama ir ieškoma visiems priimtino sprendimo.

Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, be kitų specifinių teisių, būdingų bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, turi teisę reikalauti atidalyti jo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ši bendraturčio subjektinė teisė yra apibrėžta CK 4.80 straipsnyje.

Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse pažymėta, kad atidalijimo teisės įgyvendinimas suponuoja bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektų teisinio statuso pasikeitimus: 1) tais atvejais, jeigu įvyksta dalinis atidalijimas, bendraturtis, įgyvendinęs aptariamą subjektinę teisę, pasitraukia iš bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių, t. y. pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė; 2) tais atvejais, jeigu įvyksta visiškas atidalijimas, t. y. visų bendraturčių dalys atidalijamos iš bendrosios dalinės nuosavybės, bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai apskritai pasibaigia. Be to, atidalijimas lemia ir paties daikto, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto, teisinio režimo pasikeitimus – po atidalijimo suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, jie atitenka atitinkamo bendraturčio nuosavybėn. Taip asmuo, buvęs bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektas, įgyja galimybę vienvaldiškai įgyvendinti savo nuosavybės teisę į daiktą, kaip atskirą turtinį vienetą (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto tokios galimybės atsiradimas sietinas su labai svarbia sąlyga: atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą ir padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).

Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Atidalijant iš bendrosios nuosavybės turi būti atsižvelgiama ir į nuosavybės objekto specifiką bei jam taikomą teisinį reglamentavimą. Žemės įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014, nurodyta, kad nesiekdamas jokio atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo projektu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes. Tokių nesutikimo motyvų ar alternatyvių pasiūlymų į bylą negauta. Tarp šalių – bendrų žemės sklypų bendraturčių, nekilo ginčo žemės sklypą 8.2500 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), padalinti į tris žemės sklypus - „81-1“ (2.750 ha ploto, savininkas A. V.), „81-2“ (2.750 ha ploto, savininkas V. V.) ir „81-3“ (2.750 ha ploto, savininkas S. V.) bei žemės sklypą 9.1900 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), padalinti į tris žemės sklypus - „587-1“ (3.0634 ha ploto, savininkas A. V.), „587-2“ (3.0633 ha ploto, savininkas V. V.) ir „587-3“ (3.0633 ha ploto, savininkas S. V.), todėl teismas laiko, jog ieškovo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) patvirtintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles, numatyta, jog tais atvejais kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami turi būti rengiamas projektas, kuris yra žemėtvarkos planavimo dokumentas. Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas gali būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

Tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo neturi žinių apie atsakovo buvimo vietą, yra išnaudoję visas galimybes gauti atsakovo sutikimą. VĮ Registrų centras neturi duomenų apie atsakovo kitą gyvenamąją vietą ar šeimos narius. Dėl išdėstyto daroma išvada, kad ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą ieškiniu dėl teisės atlikti žemės sklypo padalinimo į atskiras dalis be bendraturčio sutikimo, kadangi kitokiu būdu būtų varžoma ieškovo, kaip bendraturčio subjektinė teisė, apibrėžta CK 4.80 straipsnyje.

Kaip minėta, teisės aktai numato, jog žemės sklypai pertvarkomi tik rengiant žemėtvarkos planavimo dokumentą – projektą, siekiant padalinti žemės sklypus, (duomenys neskelbtini), 8.2500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), 9.1900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), į atskirus žemės sklypus pagal nuosavybės teise valdomas dalis yra reikalinga parengti žemėtvarkos planavimo dokumentą – projektą, tačiau neturėdamas atsakovo sutikimo žemėtvarkos planavimo dokumento rengimo procedūros ieškovas negali pradėti, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl pripažinimo teisės be atsakovo sutikimo atlikti žemės sklypų atidalinimo į atskirus žemės sklypus pagal nuosavybės teise valdomas dalis planavimo procedūras, būtinas atlikti pagal teisės aktų reikalavimus, tenkinamas (CPK 185 straipsnis).

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą privalo paskirstyti ginčo šalių ir kitų proceso dalyvių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovas kreipdamasis į teismą sumokėjo valstybei 75,00 Eur žyminį mokestį. Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovo priteisiamas 75,00 Eur žyminis mokestis. Kitas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikta, todėl teismas šio klausimo nesprendžia.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 17,02 Eur, kadangi jų dydis didesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais) (CPK 96 straipsnio 6 dalis), todėl jos priteisiamos Valstybei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teisę be atsakovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutikimo atlikti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), 8.2500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), 9.1900 ha, unikalus Nr. 4400-1768-8441, registro Nr. (duomenys neskelbtini), atidalinimo į atskirus žemės sklypus pagal nuosavybės teise valdomas dalis planavimo procedūras, būtinas atlikti pagal teisės aktų reikalavimus, siekiant žemės sklypą 8.2500 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), padalinti į tris žemės sklypus - „81-1“ (2.750 ha ploto, savininkas A. V.), „81-2“ (2.750 ha ploto, savininkas V. V.) ir „81-3“ (2.750 ha ploto, savininkas S. V.) ir žemės sklypą 9.1900 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), padalinti į tris žemės sklypus - „587-1“ (3.0634 ha ploto, savininkas A. V.), „587-2“ (3.0633 ha ploto, savininkas V. V.) ir „587-3“ (3.0633 ha ploto, savininkas S. V.) įskaitant, bet neapsiribojant, teikti savivaldybės administracijos direktoriui prašymą organizuoti žemėtvarkos planavimo dokumento - projekto rengimą, įgyti žemėtvarkos planavimo dokumento - projekto organizatoriaus teises, gauti žemėtvarkos planavimo dokumento - projekto rengimo reikalavimus (sąlygas), parengtą žemėtvarkos planavimo dokumentą - projektą teikti derinti bei tvirtinti, pagal patvirtintą žemėtvarkos planavimo dokumentą - projektą atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus ir gautą plotų neatitikimą (jeigu toks būtų) išdalinti proporcingai pagal nuosavybės dalis tarp bendraturčių, o taip pat įregistruoti naujai suformuotus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre.

Priteisti ieškovui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Priteisti Valstybei iš atsakovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 17,02 Eur (septyniolikos eurų 02 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.