- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- 1A-285-316/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22514-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis (pirm.), Vidmantas Mylė, Virginija Žindulienė
- Nukentėjusysis
- K. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.7Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)
- 1.2.25.4.2.2Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 3 d.)
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės,
atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės T. R., jo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo T. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo, vadovaujantis BK 38 straipsniu, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja, ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu T. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 20 MGL – 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio. Nustatyta, kad šią įmoką jis turi sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. T. R. neskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Motociklas (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Telšių apskrities VPK saugojimo aikštelėje, du šalmai ir dvi poros pirštinių grąžinti savininkui T. R. jo neribotam disponavimui. T. R. išaiškinta, kad: per vienerius metus padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, bei, per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. T. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu sutrikdyta kito žmogaus sveikata, ? būtent: 2018 m. gegužės 13 d. apie 20 val. 23 min. Kelmės r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. ribose, kelyje Užventis–Šaukėnai–Kuršėnai (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas motociklą (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 1077 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9, 127 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių kitų asmenų ir jų turto saugumui, važiuodamas motociklu ne mažesniu nei 53 km per valandą greičiu, t. y. didesniu nei leistinu 50 km per valandą greičiu, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir nesuvaldęs motociklo nuvirto, dėl to buvo sužalota motociklo (duomenys neskelbtini) keleivė K. K., jai dėl plaučių ir žarnų sužalojimo, daugybinių dubens kaulų lūžių, trauminio šoko ir blauzdos amputacijos buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniame skunde Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras Žilvinas Generauskas prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. R., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsniu ir baudžiamoji byla nutraukta. Prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. R. neskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Prašo T. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 2 metų laisvės atėmimą. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti 2 metams įpareigojant tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirti T. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Kitą nuosprendžio dalį prokuroras prašo palikti nepakeistą.
2.1. Prokuroras skunde nurodo, kad pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytoms būtinoms sąlygoms.
2.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visiškai nenurodė ir neanalizavo BK 38 straipsnyje numatytų sąlygų ir jų buvimo konkrečiu atveju. Pažymi, kad nustatant BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygą, būtiną susitaikymo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą. Teigia, kad iš bylos medžiagos matyti, jog T. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tris kartus ir visus kartus savo kaltės nepripažino (II t., b. l. 36–37, 41–43, 46). Teigia, kad T. R. tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme deklaratyviai nurodė, kad pripažįsta savo kaltę, tačiau iš jo duotų parodymų teisme matyti, kad jis nesijaučia kaltas pažeidęs KET punktų reikalavimus, sukėlusius eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Prokuroras daro išvadą, kad T. R. savo kaltę pripažino formaliai ir nesavanoriškai, t. y. verčiamas byloje surinktų įrodymų. Pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog T. R. krimstųsi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, neigiamai vertintų savo veiksmus. Prokuroras daro išvadą, jog T. R. elgesį – kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi pirmosios instancijos teismo posėdyje lėmė noras palengvinti savo teisinę padėtį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino esant BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą būtinąją sąlygą atleisti T. R. nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jis nepripažino savo kaltės ir nesigaili padaręs nusikalstamą veiką.
2.3. Apeliaciniame skunde nurodo, kad BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta dar viena būtina sąlyga atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius instituto taikymui – pagrįstas manymas, kad ateityje kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymi, kad, nors T. R. neteistas, tačiau administracine tvarka baustas už KET taisyklių pažeidimus (II t. b. l. 3–5). Pažymi, kad paskutinius du kartus T. R. baustas už KET taisyklių pažeidimus jau po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, o tai rodo jo polinkį nesilaikyti įstatymo normų. Nurodo, kad byloje nenustatyta T. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog T. R. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius. Nurodo, kad, nesant BK 38 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punkto sąlygų, atleisdamas T. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 38 straipsnio nuostatas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria T. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutraukta, naikintina.
2.4. Taip pat skunde prokuroras nurodo, kad bausmių tikslai, numatyti baudžiamajame kodekse būtų įvykdyti parenkant T. R. laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnę nei sankcijoje nurodytą bausmės vidurkį, atsižvelgiant į tai, kad T. R. susitaikė su nukentėjusiąją ir ji neturi jam pretenzijų, yra dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jo padaryta nusikalstama veika yra neatsargaus pobūdžio, ir teismas galėtų vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti ir paskirti tam tikrus įpareigojimus kaip baudžiamojo poveikio priemones.
2.5. Pažymi, kad vien aplinkybė, kad T. R. darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti pirmiau minėtą baudžiamojo poveikio priemonę. Skunde konstatuoja, kad bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas tik paskiriant T. R. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, ir vadovaujantis BK 67 straipsniu prašo T. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, o kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės, jo gynėjas advokatas ir nukentėjusioji K. K. prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliaciniame skunde prokuroras kelia klausimą dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo pagrįstumo ir teisėtumo atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės T. R. atžvilgiu.
7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi prokuroro, atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės T. R. bei nukentėjusios pozicijas nagrinėjamoje byloje, pabrėždama atkuriamojo teisingumo svarbą šiuolaikinėje baudžiamojoje teisėje ir visuomenėje bei įžvelgdama galimybę užtikrinti nukentėjusiosios ir kaltininko interesų pusiausvyrą, mano, kad nagrinėjamoje byloje teisingumas bus pasiektas atleidus T. R. nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsniu, todėl skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. liepos 31 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
8. Baudžiamosios teisės doktrinoje yra suformuluota pozicija, kad iš baudžiamosios atsakomybės esmės, humanizmo principo kyla būtinybė individualizuojant atsakomybę atsižvelgti ir į aplinkybes, tiesiogiai nesusijusias su kaltininko padaryta nusikalstama veika, bei kad tokios pozicijos turi būti laikomasi ir taikant BK 38 straipsnio nuostatas.
9. Pagal BK 38 straipsnio nuostatas, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
10. Teismas turi teisę, o ne pareigą atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai jis ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokią teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau išvardytos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų BK 38 straipsnio 2 dalyje (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal minėtą straipsnį pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai). Šioje baudžiamojoje byloje BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų nenustatyta, todėl vertintinos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kurios turi būti įvykdytos paties kaltininko.
11. Iš bylos duomenų nustatyta, jog 2018 m. gegužės 13 d. apie 20.20 val. kelyje Užventis–Šaukėnai– Kuršėnai (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas motociklą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, važiuodamas motociklu ne mažesniu nei 53 km per valandą greičiu, t. y. didesniu nei leistinu 50 km per valandą greičiu, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir nesuvaldęs motociklo nuvirto, dėl to buvo sužalota motociklo keleivė K. K., jai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. T. R. savo kaltę pripažino, apgailestavo dėl to, kas atsitiko, su nukentėjusiąja susitaikė, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir T. R. asmenybę bei santykį su nukentėjusiąja, sprendė, jog šiuo atveju bausmės teisingumas bus užtikrintas taikius susitaikymo institutą. Analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo išvadas dėl bylos baigties kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, nustatyta, jog buvo pripažinta T. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pirmosios instancijos teismas pripažino, kad T. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme faktines įvykio aplinkybes aiškino vienodai, nuosekliai ir skiriasi tik jo paties savo kaltės vertinimas, o teisiamojo posėdžio metu jis visiškai pripažino savo kaltę. T. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės T. R. neteistas, jo padaryta veika priskiriama neatsargiems nusikaltimams. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog eismo įvykio metu T. R. galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, buvo padaręs kelis nešiurkščius administracinius nusižengimus, paskirtas baudas sumokėjęs. T. R. susitaikė su nukentėjusiąja K. K., jos atsiprašė, jie toliau bendrauja. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad įvykio metu nukentėjusioji K. K. pati, savo noru važiavo su atleistuoju nuo baudžiamosios atsakomybės, ji nebuvo apsirengusi specialia apranga ir tai turėti įtakos kilusioms pasekmėms, taip pat ir T. R. eismo įvykio metu buvo sunkiai susižalojęs ir ilgai gydėsi. Nukentėjusiajai ir ligonių kasai padaryta žala yra atlyginta. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, nors žalą atlygino draudimo bendrovė, tai rodo, kad T. R. buvo apdraudęs transporto priemonę. Baudžiamojoje byloje civilinių ieškinių nebuvo pareikšta.
12. Susitaikymo instituto taikymui imperatyvios nuostatos numatytos BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose. Iš anksčiau nurodytų aplinkybių matyti, kad yra išpildytos visos trys minėto straipsnio pirmosios sąlygos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad T. R. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad T. R. po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo buvo kelis kartus baustas administracine tvarka už KET taisyklių pažeidimus, pabrėžtina, kad minėti administraciniai nusižengimai nebuvo šiurkštūs, baudos sumokėtos (II t., b. l. 3–5). Jokių kitų aplinkybių, kurios leistų manyti, kad T. R. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija nenustatė, todėl konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad T. R. ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Taip pat teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės T. R. praeityje neteistas, teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai (II t., b. l. 169), moka išlaikymą savo vaikams, labai išgyvena dėl padaryto eismo įvykio, pats įvykis ir sukeltos sunkios pasekmės padarė įtaką jam, kad jis ateityje atsakingiau laikytųsi KET reikalavimų. Taip pat vertintina ir tai, kad nagrinėjamu atveju T. R. su nukentėjusiąja palaiko santykius, nukentėjusioji pretenzijų T. R. atžvilgiu neturi, apeliacinės instancijos metu nukentėjusioji prašė palikti skundžiamą nuosprendį nepakeistą.
13. Prokuroras apeliaciniame skunde daro išvadą, kad T. R. savo kaltę pripažino formaliai ir nesavanoriškai. Teisėjų kolegija atsakydama į prokuroro skundo argumentą pažymi, kad sprendžiant, ar T. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltės pripažinimas nereiškia besąlygiško sutikimo su visomis pareikšto kaltinimo formuluotėmis ar kitų proceso dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. Kaltininko prisipažinimas nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad T. R. pripažino esmines jo veikos kvalifikavimui pagal BK 281 straipsnio 3 dalį reikšmingas aplinkybes, t. y. jis paaiškino važiavimo iki eismo įvykio aplinkybes, nors tiksliai paaiškinti, dėl ko galėjo įvykti eismo įvykis, negalėjo, tačiau pripažino, kad dėl jo kaltės buvo sužalota K. K..
14. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės T. R. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl kurių nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. T. R. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones. Pirmosios instancijos teismas galėjo, bet neprivalėjo skirti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę. Apygardos teismas, įvertinęs T. R. asmenybę, kuri anksčiau aptarta kaip teigiama, tiek veikos padarymo aplinkybes – jis pažeidė tik bendrąsias kelių eismo taisyklių normas, jis turėjo teisę vairuoti, buvo blaivus, įvykio metu jis taip pat susižalojo, be to, T. R. toliau padeda nukentėjusiajai, pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones nebūtų protinga, sąžininga ir teisinga priemonė. Teisėjų kolegija tiki, jog baudžiamasis procesas leido kaltininkui kritiškai įvertinti savo veiksmus, kad baudžiamasis procesas turės įtakos apeliantui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė.
15. Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis teisingumo ir humaniškumo principais, teisėjų kolegija mano, kad bausmės paskirtis – sulaikyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo naujų veikų padarymo ateityje, kaip ir sprendė apylinkės teismas, bus įgyvendinta T. R. neskiriant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.
16. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės T. R. asmenybė, jo elgesio ir padarytos nusikalstamos veikos analizė rodo, kad byloje buvo nustatytos visos būtinosios BK 38 straipsnio taikymo sąlygos, įstatymo taikymo klaidų nepadaryta, ir kartu leidžia manyti, kad T. R. teisėtai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja, todėl tenkinti Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą ir T. R. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko apeliacinį skundą atmesti.