- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-02
- Bylos Nr.
- 1-2739-1015/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16033-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- J. S.
- Nukentėjusysis
- V. M.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. S. (J. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
jis, 2019 m. balandžio 19 d., apie 11.17 val., Vilniuje, vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Ukmergės gatvės važiuojamąja dalimi, kurią sudaro po vieną eismo juostą, skirtą važiuoti kiekviena iš krypčių, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimus, numatančius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, o taip pat nesudaryti kliūčių jų eismui, 99 punkto reikalavimą, numatantį, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, ir 119 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, tai yra, vairuojamu automobiliu važiuodamas vienintele savo važiavimo krypties Ukmergės gatvės eismo juosta Šeškinės gatvės kryptimi, jis nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir nevažiavo kuo dešiniau, dėl to ties Ukmergės gatvės (duomenys neskelbtini) namu įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu V. M. vairuojamu automobiliu „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šio eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų automobilio „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai V. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo sugadintas V. M. priklausantis automobilis „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Šiais veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis J. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis iki šiol negali suvokti, kad taip atsitiko. Per (duomenys neskelbtini) metų turimą vairavimo stažą toks atvejis jo gyvenime yra pirmas. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 19 d., apie 11.17 val. jis netyčia įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kito automobilio toje juostoje nematė, ko pasėkoje susidūrė su kitu automobiliu. Jis jau pusantrų metų serga, važiavo namo, gal buvo susimąstęs, jam reikėjo pasukti link namų, bet kodėl jis anksčiau suko, paaiškinti negali ir tada išgirdo smūgį. Prašo neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones, nes automobilis jam reikalingas nuvažiuoti pas gydytojus. Taip pat jis turi motiną, kuri vasarą išvažiuoja gyventi į kaimą ir jis lanko ją kiekvieną savaitę. Po autoįvykio su nukentėjusiąja jis bendravo per dukrą, pats asmeniškai nebendravo. Dukra siūlė nukentėjusiajai 300 eurų, bet ji nesutiko. Jam yra žinoma, kad nukentėjusioji yra pareiškusi 1400 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, tačiau jis tokios didelės sumos išmokėti negali, nes yra ligonis ir (duomenys neskelbtini).
Nukentėjusioji V. M. teisiamojo posėdžio metu palaikė pareikštą civilinį ieškinį bei papildomai paaiškino, kad tuo metu, kai įvykio eismo įvykis, ji laukėsi vaiko, jos nėštumas buvo 10 savaičių. Po avarijos ji kentė skausmus, negalėjo miegoti. Jai negalėjo duoti didesnės dozės vaistų, nes ji laukėsi. Be to, dėl dešinės rankos dilbio lūžio ji negalėjo prižiūrėti savo vaiko, daryti valgyti, jį nuprausti. Taip pat ji gavo daug rentgeno, t.y. avarijos dieną jai rentgeną darė keturis kartus, po savaitės jai vėl du kartus darė rentgeną, nes reikėjo spręsti, ar reikės operuoti ranką ir dėti plokšteles bei pačioje gijimo pabaigoje ji gavo dar dvi dozes rentgeno. Jo rankos judesiai iki šiol yra riboti, ranka tinsta ir tirpsta, nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini). Ji buvo reabilitacijoje, tačiau šiais metais jau išnaudojo visus limitus. Be to, pilnos reabilitacijos negalėjo gauti dėl nėštumo. Draudimo kompanija jai pervedė 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kaltinamasis taip pat pervedė 50 eurų, todėl šiai sumai mažina pareikštą ieškinį.
Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas siekiantis būti D. S. nurodė, kad J. S. yra jo senelis. Jis pats gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau su seneliu matosi kiekvieną savaitę, jie pastoviai susiskambina, jų santykiai yra geri, senelis didžiuojasi savo anūkais. Apie eismo įvykį jis sužinojo tą pačią dieną, jam paskambino močiutė ir pranešė. Ji pasakė, kad jai paskambino senelis ir pasakė, kad susidūrė su kitu automobiliu, senelis buvo streso būsenoje. Senelis iki šiol labai pergyvena dėl to, kas įvyko ir kad nukentėjusioji buvo nėščia, iki šiol blogai miega. Jo manymu, senelis negali sumokėti nukentėjusiosios prašomos sumos, nes tokia sumai jam, kaip (duomenys neskelbtini), yra labai didelė. Jis pats dirba (duomenys neskelbtini), turi nuosavą verslą – mažą kavinę, taip pat žaidžia futbolą, studijuoja, anksčiau nebuvo teistas, buvo baustas administracine tvarka už tai, kad važiavo viešuoju transportu be bilieto. Jis prašo atleisti J. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei paskirti jį laiduotoju, kadangi jis gali daryti jam teigiamą įtaką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, J. S. paaiškino, kad psichinėmis ligomis nesirgo, į narkologinę įskaitą neįrašytas. 2019 m. balandžio 19 d., apie 11.15 val. jis vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Vilniuje, Ukmergės gatvės dešine eismo juosta nuo Ozo gatvės pusės link Šeškinės gatvės pusės, apie 50 km/h greičiu, švietė saulė, kelias buvo sausas. Buvo neatidus ir neatsargus, vienu momentu jam pasirodė, kad dešinėje iš garažų nori išvažiuoti kažkoks automobilis, todėl instinktyviai pasuko vairą į kairę, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, dėl to įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir priekiniu kairiuoju kampu atsitrenkė į priešinga kryptimi pravažiuojančio automobilio Nissan Qashqai priekinį sparną. Labai gailisi dėl tokio savo neatsargumo ir dėl to kilusių pasekmių (b.l. 58).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. M. paaiškino, kad 2019 m. balandžio 19 d., apie 11.17 val. ji vairavo jai priklausantį automobilį Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Vilniuje, Ukmergės gatve nuo Šeškinės gatvės pusės link Ozo gatvės, dešine eismo juosta, apie 30 km/h greičiu. Jai reikėjo pasiekti kairėje pusėje esančius garažus, esančius priešais (duomenys neskelbtini) namą, tačiau iš tolo matė, jog prie garažų pristatyta mašinų, todėl ketino sukti į dešinėje esančius kiemus, pasistatyti automobilį ir nueiti į servisą paklausti, kada galės priimti. Buvo šviesus paros metas, be kritulių, kelio danga sausa. Matė, jog priešinga kryptimi apie 50 km/h greičiu važiavusio automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pasuko vairą į jos pusę, didino greitį ir įjungė garso signalą, po ko, įvažiavęs į jos eismo juostą, trenkėsi priekine dalimi į jos automobilio kairįjį šoną. Negali paaiškinti, kodėl šio automobilio vairuotojas taip pasielgė, nes jo kelyje prieš eismo įvykį jokių kliūčių ji nematė - nebuvo prieš jį važiuojančio automobilio, nebuvo jokio išvažiavimo į kelią iš šalia esančios teritorijos, nebuvo jo pusėje pripakuotų automobilių. Eismo įvykio metu buvo sutrikdyta jos sveikata ir sugadintas jai priklausantis automobilis, tuo jai padaryta turtinė ir neturtinė žala. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę Gjensidege, kur buvo draustas kaltininko automobilis. Jeigu draudimo bendrovė visos žalos neatlygintų, ieškinį pareikš teisme. Teisė pareikšti ieškinį jai išaiškinta. Taip pat jai žinoma, kad dėl šio eismo įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas (b.l. 24).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. J. Š. paaiškino, kad 2019 m. balandžio 19 d., apie 11:15 val. jis stovėjo prie garažų, esančių Ukmergės gatvėje, priešais namą Nr. (duomenys neskelbtini), nes buvo atvažiavęs į garažą. Matė, kaip nuo Ozo gatvės pusės važiavo automobilis VW Passat, pilkos metalo spalvos, jis važiavo kelio viduriu, todėl jam susidarė vaizdas, kad jis suks į įvažiavimą į kiemus, tačiau jis pravažiavo tiesiai. Jis išgirdo garsų smūgį, pakėlė akis ir pamatė, kad automobilis VW Passat, išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, o automobilis Nissan Qashqai nuo smūgio atšoko atgal ir užšoko ant vejos. Kai pakėlė akis, kitų automobilių kelyje ties susidūrimo vieta nematė. Iš automobilio Nissan Qashqai išlipo vairuotoja, kuri susiėmusi už rankos, pilvo nusvirduliavo ir atsisėdo ant žolės. Automobilio VW Passat vairuotojas išlipo vėliau, jis buvo šoko būsenos, labai pergyveno. Garažo darbuotojas paklausė, ar kviesti medikus, mergina patvirtino, kad taip, ir jis paskambino pagalbos telefonu. Įvykio vietoje susirinko daug žmonių, jis arčiau priėjęs nebuvo. Jis matė, kad automobilio VW Passat vairuotojas rodė rankomis į jų, t.y. į garažo pusę. Jis važiuodamas pro šalį sustojo prie pareigūnų ir paklausė, ar reikia jo parodymų. Pareigūnai užsirašė jo duomenis, jis trumpai nupasakojo jiems, ką matė (b.l. 39). .
2019 m. balandžio 19 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu su priedais buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta, užfiksuotas transporto priemonių išsidėstymas po eismo įvykio, sudarytas eismo įvykio vietos planas (b.l. 6-9).
2019 m. gegužės 9 d. dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad teismo medicinos specialistas, apžiūrėjęs nukentėjusiosios V. M. medicininius dokumentus, konstatavo, kad V. M. nustatyta minkštųjų audinių patinimas dešinio riešo srityje, dešinio stipinkaulio intrasąnarinis tipinės vietos lūžis, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 22).
2019 m. gegužės 30 d. ADB GJENSIDIGE informaciniame pranešime teigiama, kad nukentėjusiajai V. M. kompensuota 3067,16 Eur žalos suma, kurią sudaro 1600 eurų neturtinė žala, 1311,69 eurai negautos pajamos laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir 155,47 gydymo išlaidos. Eismo įvykio metu nukentėjusio automobilio savininkei V. M. buvo išmokėta 5861 Eur žalos suma, automobilis pripažintinas neremontuotinu (b.l. 46). Draudimo kompanija ADB GJENSIDIGE pateikė duomenis dėl padarytos žalos atlyginimo V. M. (b.l. 89-95).
Iš ADB GJENSIDIGE 2019 m. spalio 21 d. pranešimo matyti, kad draudimo kompanija peržiūrėjo ir įvertino V. M. pateiktus papildomus dokumentus dėl žalos, padarytos 2019 m. balandžio 19 d. eismo įvykio metu, atlyginimo, ir priėmė papildomą sprendimą išmokėti papildomą 300 eurų draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti (b.l. 97).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal šią normą būtina nustatyti pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), padarinius, priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių ir kaltę. Pagal BK 281 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už KET pažeidžiančius veiksmus kyla, kai jie susiję priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Šis nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis konstatuojamas tuo atveju, kai ne kas kita, o vairuotojo padarytas KET pažeidimas lemia padarinių atsiradimą.
Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir sutrumpinto įrodymų tyrimų tvarka ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl jie pripažintini įrodymais ir teismas jais vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas. Šie įrodymai patvirtina, kad J. S. 2019 m. balandžio 19 d., apie 11.17 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Ukmergės gatvės važiuojamąja dalimi, kurią sudaro po vieną eismo juostą, skirtą važiuoti kiekviena iš krypčių, pažeidė KET 9, 99, 119 punktų reikalavimus, nes važiuodamas vienintele savo važiavimo krypties Ukmergės gatvės eismo juosta Šeškinės gatvės kryptimi, jis nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir nevažiavo kuo dešiniau, dėl to ties Ukmergės gatvės (duomenys neskelbtini) namu įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu V. M. vairuojamu automobiliu „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šio eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų automobilio „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai V. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo sugadintas V. M. priklausantis automobilis „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Šias aplinkybes patvirtina pirmiausia paties kaltinamojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, kuriais jis savo kaltę pripažino visiškai bei nurodė, kad važiuodamas Vilniuje, Ukmergės gatvės dešine eismo juosta nuo Ozo gatvės pusės link Šeškinės gatvės pusės, buvo neatidus ir neatsargus, pasuko vairą į kairę, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, dėl to įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir priekiniu kairiuoju kampu atsitrenkė į priešinga kryptimi pravažiuojančio automobilio Nissan Qashqai priekinį sparną. Kaltinamojo J. S. kaltę taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiosios V. M. ir liudytojo K. J. Š. parodymai. Nukentėjusioji nurodė, kad jai važiuojant Vilniuje, Ukmergės gatve nuo Šeškinės gatvės pusės link Ozo gatvės, dešine eismo juosta, ji matė priešinga kryptimi važiavusį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas pasuko vairą į jos pusę, didino greitį ir įjungė garso signalą, po ko, įvažiavęs į jos eismo juostą, trenkėsi priekine dalimi į jos automobilio kairįjį šoną. Nukentėjusioji nurodė, kad automobilio VW Passat kelyje prieš eismo įvykį jokių kliūčių ji nematė - nebuvo prieš jį važiuojančio automobilio, nebuvo jokio išvažiavimo į kelią iš šalia esančios teritorijos, nebuvo jo pusėje pripakuotų automobilių, todėl ji negali paaiškinti, kodėl šis vairuotojas taip pasielgė. Liudytojas K. J. Š. paaiškino, kad nagrinėjamo eismo įvykio dieną jis stovėjo prie garažų, esančių Ukmergės gatvėje, priešais namą Nr. (duomenys neskelbtini), matė, kaip nuo Ozo gatvės pusės kelio viduriu važiavo pilkos metalo spalvos automobilis VW Passat, todėl jam susidarė vaizdas, kad jis suks į įvažiavimą į kiemus, tačiau jis pravažiavo tiesiai. Išgirdęs garsų smūgį jis pamatė, kad automobilis VW Passat yra išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, o automobilis Nissan Qashqai nuo smūgio atšoko atgal ir užšoko ant vejos. Kitų automobilių kelyje ties susidūrimo vieta jis nematė. Konkretų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo laipsnį patvirtina dokumentų apžiūros protokolas, kuriuo teismo medicinos specialistas, apžiūrėjęs nukentėjusiosios V. M. medicininius dokumentus, konstatavo, kad V. M. nustatyta minkštųjų audinių patinimas dešinio riešo srityje, dešinio stipinkaulio intrasąnarinis tipinės vietos lūžis, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis; sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Įvertinus nustatytas aplinkybes veikos kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį aspektu, pažymėtina, kad būtent kaltinime nurodyti J. S. veiksmai, kuriais jis, važiuodamas savo krypties vienintele kelio eismo juosta, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nevažiavo kuo dešiniau, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu nukentėjusiosios V. M. vairuojamu automobiliu, tokiu būdu pažeidžiant nurodytus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir lėmė pasekmes - V. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tad konstatavus, kad J. S. veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, požymiai, pripažintina, kad jo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką yra neabejotinai įrodyta.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų
Spręsdamas klausimą dėl J. S. baudžiamosios atsakomybės, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas neatsargus nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atlyginta dalis žalos (BK 59 str. 1 d. 3 p. ir 2 dalis), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – anksčiau neteistas (b.l. 60), per paskutinius penkerius metus vieną kartą 2015 m. gegužės 27 d. buvo baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, nuobauda negaliojanti (b. l. 61), nedirba (b.l. 62), yra (duomenys neskelbtini).
Teismui pateiktas D. S. (D. S.) prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti J. S. jo, t. y. D. S. atsakomybėn pagal laidavimą. Nurodo, kad J. S. yra jo senelis, su kuriuo jis labai artimai bendrauja, jam labai rūpi senelio gyvenimas ir jis, kaip jaunas ir atsakingas žmogus, gali būti geru pavyzdžiu savo seneliui. Teigia, kad jo nuomonė seneliui yra labai svarbi, jis yra vertas teismo pasitikėjimo būti J. S. laiduotoju, nes anksčiau nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka, yra charakterizuojamas teigiamai, todėl pagal savo moralines ir dalykines savybes gali būti J. S. laiduotoju ir daryti jai teigiamą įtaką.
Baudžiamojo kodekso 40 straipsnis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Nurodyto straipsnio 2 dalis įtvirtina keturias privalomas sąlygas nurodyto instituto taikymui, o būtent: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.
Pagal Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Vertinant galimybę J. S. atžvilgiu taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, taigi sąlygos, numatytos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, bei dėl sąlygų, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, tenkinamos.
Nukentėjusioji baudžiamojoje byloje patirtą neturtinę žalą įvertino 3000 eurų, kurią jai iš dalies atlygino draudimo kompanija, sumokėdama 1900 eurų, todėl likusią sumą ji prašo priteisti iš kaltinamojo. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iš jo prašoma priteisti neturtinės žalos suma jam, kaip pensininkui, yra labai didelė bei prašė ją sumažinti, tačiau dalį žalos, t.y. 50 eurų jis nukentėjusiajai dar papildomai atlygino bei laukia galutinio teismo sprendimo dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Šie duomenys leidžia spręsti, kad sąlygos, numatytos 2 dalies 3 ir 4 punktuose, kas liečia žalos atlyginimą, yra tenkinamos.
Dėl kitų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų buvimo šiuo atveju, būtina įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas siekiant užtikrinti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.), be to, būtina įvertinti ir asmens, kuris siekia būti laiduotoju, asmenybę bei šio asmens galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi iš esmės šios aplinkybės vertintinos kompleksiškai. Be to, pažymėtina, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų buvimą, teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti atleidimo pagal laidavimą institutą, atsižvelgdamas į tam tikras reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar konkrečiu atveju atleidimas nuo atsakomybės atitiktų teisingumo principą.
Nagrinėjamu atveju J. S. charakterizuojančių duomenų visuma – jau minėta aplinkybė, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, per paskutiniuosius penkerius metus tik vieną kartą – 2015 metais buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimą, nuobauda nebegaliojanti, taip pat kaltinamojo parodymai teisiamojo posėdžio metu, išreikšta pozicija dėl padarytos nusikalstamos veikos (itin neigiamas savo veiksmų vertinimas, prisipažinimas ir gailėjimas) – leidžia teismui vertinti, kad nagrinėjamu atveju nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga, o būtent – kad yra pagrindo manyti, jog J. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Savo ruožtu įvertinus byloje esančius duomenis apie D. S. (neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba, jo paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, pateiktą teigiamą charakteristiką iš darbovietės), teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo (BK 40 str. 3 d.) ir gali daryti teigiamą įtaką J. S. – tiek dėl savo paties požiūrio į aktualią nusikalstamą veiką, tiek ir dėl artimų santykių su kaltinamuoju.
Todėl teismas, įvertinęs nurodytų duomenų ir argumentų visumą, sprendžia, kad nustatyta Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visuma, ir, pripažinus, kad D. S. atitinka baudžiamojo įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, jis skirtinas J. S. laiduotoju. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju atitiktų baudžiamosios atsakomybės tikslus, taip pat atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo J. S. bei jo laiduotoju skirtino D. S. asmenybę, teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams bus proporcinga ir teisinga poveikio priemonė J. S.. Taigi J. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo kodekso 68 straipsnis numato baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise, tarp jų - teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas atitinkamą veiką padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar sistemingai daro atitinkamus KET pažeidimus ir pan. Nagrinėjamu atveju padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas savo esme, nors ir lėmęs atitinkamus padarinius kito asmens – nukentėjusiosios sveikatai, visgi nelaikytinas šiurkščiu ir cinišku, nėra konstatuoti kaltinamojo šiurkštūs sąmoningi veiksmai (pvz., vairavimas neblaiviam ir pan.), nulėmę eismo įvykio kilimą – kaip minėta, padarytas neatsargus nusikaltimas. Be to, ir įvertinus duomenis apie kaltinamojo baustumą administracine tvarka, teismas sprendžia, kad jis nėra linkęs šiurkščiai pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Todėl teismas vertina, kad šiuo atveju neskirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji V. M. baudžiamojoje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią iš viso įvertino 3000 eurų sumai. Kadangi draudimo kompanija jai atlygino 1600 eurų neturtinės žalos, likusią neturtinės žalos sumą, t.y. 1400 eurų ji prašė priteisti iš kaltinamojo J. S.. Ieškinyje nurodoma, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu ji laukėsi kūdikio, buvo 10 savaičių nėščia, todėl dėl nėštumo buvo ribojamos nuskausminamųjų vaistų dozės bei apžiūra rentgenu. Suteikus pirmąją pagalbą, ji buvo išleista gydytis ambulatoriškai, paskirtas tausojantis režimas bei analgetikai. Dėl patirtų sužalojimų ji išgyveno fizinį ir emocinį skausmą, dėl nėštumo negalėjo vartoti stipresnių nuskausminamųjų, negalėjo miegoti naktimis ir dienomis dėl skausmo ir tirpimo, buvo apsunkintas apsitarnavimas buityje (maisto gaminimas, higiena ir t.t.), apribota mažamečio vaiko priežiūra ir poreikiai. Taip pat ji išgyveno dėl nėštumo eigos, ar vaisius vystosi sklandžiai, ar nebus padarinių ateityje. Sugijus kaulų lūžiams ir atlikus reabilitaciją, ranka visiškai neatsistatė (yra patinusi, skausminga, judesių amplitudės nepilnai atsistatė, nėra pakankamos jėgos rankoje), ateityje reikės pakartotinės reabilitacijos. Dėl lūžio taip pat nukenčia jos profesinė veikla, ji negali pilnai atlikti savo darbo, jaučiasi nepilnavertė profesinėje veikloje, išgyvena dėl ateities (b.l. 31, 32).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. M. iš dalies palaikė pateiktą ieškinį, nurodydama, jog draudimo kompanija jai dar išmokėjo 300 eurų neturtinės žalos, taip pat kaltinamasis jai papildomai sumokėjo 50 eurų neturtinės žalos, todėl ji savo reikalavimus mažina šia suma bei prašo priteisti iš kaltinamojo 1050 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
ADB „Gjensidige“ atsiliepime į civilinį ieškinį dėl žalos priteisimo prašė nukentėjusiosios civilinį ieškinį ADB „Gjensidige“ atžvilgiu atmesti. Atsiliepimas motyvuojamas tuo, kad draudimo kompanija išmokėjo nukentėjusiajai 1900 eurų neturtinės žalos ir 1467,16 Eur turtinės žalos (155,47 Eur gydymo išlaidos ir 1311,69 Eur negautos pajamos laikinojo nedarbingumo laikotarpiu). Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu ieškovei buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymą neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 580 Eur (2 000 Lt) iki 2900 Eur (10 000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), į šias praktikos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant ir šią situaciją. Pastebėta, kad 3000 eurų ir išimtiniais atvejais didesnės sumos neturtinei žalai atlyginti, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, buvo priteisiamos tik esant žymiai sunkesniems sužalojimams, kai pakenkti gyvybiškai svarbūs organai, tokie kaip galva ir pan., kai gydymas truko ilgą laiką, kuris sukėlė daug nepatogumų, skausmo, liko pasekmės. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovei atlyginta 1900 eurų suma, atsakovo nuomone, yra adekvati, nes ji nepatyrė sunkių sužalojimų, nebuvo pakenkta gyvybiškai svarbiems organams, gydymas nebuvo sudėtingas, nenustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus, taip pat nebuvo nustatyti daugybiniai kūno sužalojimai ar kad sužalojimo mastas būtų artimas sunkiam sveikatos sutrikdymui. Pažymėta, kad neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovė, tačiau, atsakovo nuomone, ieškovė neįrodė patyrusi didesnę neturtinę žalą, nei jai atlyginta draudiko. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad įvykio pasekmės nėra pašalintos iki šiol - kad judesių amplitudės nepilnai atsistatė, nėra pakankamos jėgos rankoje ir kad ateityje galimai reikės pakartotinės reabilitacijos, tačiau šie teiginiai nėra pagrįsti medicininiais dokumentais, nėra aišku, ar reabilitacijos tikrai reikės. Be to, iš esančių dokumentų darytina išvada, kad taikomas gydymas buvo pakankamas ir sėkmingas, gydytoja rekomendavo pratęsus langetės nešiojimą keisti ?mobilizaciją įtvaru, o atsiradus maudimui dėti šildančias aplikacijas. Iš medicininių dokumentų matyti, kad Ieškovei nebuvo skirtas medikamentinis gydymas, o tik rankos įmobilizacija, jau po vienos savaitės ieškovė nesiskundė skausmais (2019-04-26 medicinos dokumentų išrašas). Ieškovė taip pat nurodė, kad dėl esamo nėštumo, negalėjo vartoti didesnių dozių nuskausminamųjų, tačiau iš medicininių dokumentų matyti, kad ji skausmais skundėsi tik po įvykio, o praėjus savaitei - skausmų nebejautė, medikamentinis gydymas net ir nebuvo reikalingas. Dėl visų išdėstytų aplinkybių, draudikas išmokėjo 1.600 Eur išmoką bei, įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytus argumentus, kad įvykio metu patirta trauma šiuo metu galimai turi įtakos jos darbinei veiklai (ieškovė nurodo, kad dirba (duomenys neskelbtini)) bei aplinkybę, kad įvykio metu nukentėjusioji buvo nėščia, dėl to galimai galėjo patirti daugiau išgyvenimų dėl vaisiaus, priėmė sprendimą išmokėti papildomą 300,00 Eur išmoką, kuri yra galutinė neturtinės žalos priemoka šioje žalos byloje. Vadovaujantis išdėstytu, ADB „Gjensidige“ nesutinka atlyginti nukentėjusiosios papildomai prašomos 1.400,00 EUR sumos, kadangi atlyginta 1.900,00 Eur suma yra pagrįsta, adekvati sužalojimo mastui ir net viršija nesunkaus sužalojimo atveju nustatytą vidurkį, todėl prašymas dėl likusios neturtinės žalos priteisimo nėra pagrįstas (b.l. 84-87).
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).
Byloje pareikštas nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, ją prašant priteisti iš atsakovo J. S.. Šiuo atveju nukentėjusiosios prašoma atlyginti neturtinė žala kildinama iš J. S. padarytos nusikalstamos veikos – neatsargaus nusikaltimo, jau minėtomis aplinkybėmis jam vairuojant kelių transporto priemonę pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kas lėmė eismo įvykio kilimą, kurio metu nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiuo atveju, įvertinus, jog dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajai buvo sutrikdyta sveikata, teismui nekyla abejonių, jog jai buvo padaryta atitinkama neturtinė žala, susijusi su stresu, pergyvenimais dėl sužalojimų, jų galimų pasekmių, skausmo ir pan.
CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Visgi šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad J. S. vairuota transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu akcinėje draudimo bendrovėje „Gjensidige“, vadovaujantis CK 6.987 straipsniu bei sudaryta draudimo sutartimi (b. l. 92-94), būtent ši bendrovė laikytina tinkamu atsakovu dėl kaltinamojo veiksmais padarytos žalos atlyginimo atitinkamose ribose. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu ADB „Gjensidige“ buvo pripažinta civiliniu atsakovu.
Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, pažymėtina, kad neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (pažymėtina, kad sąrašas nėra baigtinis) įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių visumą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, kas priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Savo ruožtu nustatant neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, vertintinos ir aplinkybės, susijusios su sveikatos sutrikdymo laipsniu ir pobūdžiu, padariniais, sužalojimo būdu bei kitas reikšmingas aplinkybes. Be to, būtina įvertinti ir teismų praktikoje priteisiamus panašiais atvejais neturtinės žalos dydžius.
Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji jai kilusią neturtinę žalą įvertino bendra 3 000 eurų suma, iš kurios draudimo bendrovė jai atlygino iš viso 1 900 eurų (1 600 eurų dar ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 90, 91) bei 300 eurų prieš bylos nagrinėjimą teisme (b. l. 97), be to, bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis jai dar atlygino 50 eurų (pagal nukentėjusiosios paaiškinimą), šiomis sumomis, kaip nurodė nukentėjusioji, ji mažina bendrą jos prašomą 3 000 eurų neturtinės žalos sumą ir papildomai prašo priteisti jai dar 1050 eurų neturtinės. Taigi įvertinus šias aplinkybes bei jau konstatuotą aplinkybę, jog iš tikrųjų dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala, būtina įvertinti, ar minėta bendra jai atlyginta 1950 eurų žala laikytina pakankama ir adekvati kompensuoti jos praradimus.
Sprendžiant nurodytą klausimą, teismas sutinka su civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ pateiktais argumentais, kurie reikšmingi sprendžiant nurodytą klausimą, be kita ko, jog būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką, kurioje suformuota, jog įprastais atvejais už neturtinės žalos dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dydis yra iki 2900 eurų (pvz., kasacinė nutartis byloje 2K-211-895/2018). Vis dėlto šiuo atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti, kad nagrinėjamomis aplinkybėmis nukentėjusiajai atlyginti 1950 eurų suma visiškai kompensuoją jai kilusią neturtinę žalą. Šiuo atveju itin reikšminga aplinkybe teismas laiko tai, kad eismo įvykio metu nukentėjusioji laukėsi, taigi nurodyta jos padėtis neabejotinai lėmė padidintą stresą bei nerimą dėl galimų sukelti tiek gydymo, tiek ir atliekamų būtinų procedūrų įtakos jos nėštumo eigai bei kūdikiui – kaip paaiškino, jai ne kartą turėjo būti atliekamas rentgenas, dėl jos būklės jai negalėjo būti taikomos įprastinės nuskausminimo dozės (preparatai). Nors atsakovas ir nurodo, jog nukentėjusiajai nebuvo padaryti daugybiniai sužalojimai ar kad nebuvo sužaloti gyvybiškai svarbūs organai ir pan., visgi šiuo atveju nukentėjusioji yra (duomenys neskelbtini), taigi konkretūs sužalojimai – nustatytas minkštųjų audinių patinimas dešinio riešo srityje, dešinio stipinkaulio intrasąnarinis tipinės vietos lūžis, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis, t. y. rankos lūžis, jai kaip (duomenys neskelbtini) turėjo sukelti tiek padidintą nerimą ir stresą dėl galimybės ateityje užsiimti šia savo profesine veikla, tiek neabejotinomis minėtos traumos pasekmėmis jos būsenai bei įprastinėms galimybėms. Pažymėtina, jog civilinis atsakovas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, papildomai apskaičiavo bei nukentėjusiajai atlygino 300 eurų neturtinę žalą, visgi, teismo vertinimu, nurodyta suma nelaikytina pakankama. Todėl teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai papildomai iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ atlygintina 450 eurų neturtinė žala. Taigi nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
J. S. (J. S.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą D. S. (D. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą paskiriant be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą J. S. atžvilgiu nutraukti.
J. S. kardomosios priemonės neskirti.
Nukentėjusiosios V. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti V. M. naudai iš akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ 450 (keturis šimtus penkiasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Išaiškinti J. S., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7 d.). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 8 d.).
Išaiškinti D. S., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.