- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-21
- Bylos Nr.
- T-43/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02274-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pirm.), Dainius Raižys
- Ieškovas
- individualios įmonės „ADL Security Systems“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 3.1.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės individualios įmonės „ADL Security Systems“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti sutartį, rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2021 m. sausio 15 d. sprendimą „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2021 m. sausio 15 d. sprendimas), kuriuo atsisakyta sudaryti sutartį dėl privažiuojamojo kelio įrengimo per šalia esantį valstybinės žemės sklypą link (duomenys neskelbtini); įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją sudaryti sutartį su ieškove dėl naujų susisiekimo komunikacijų įrengimo darbų Kauno miesto savivaldybėje esančioje valstybinėje žemėje, kai šiuos darbus fiziniai ir juridiniai asmenys atlieka savo lėšomis, per dešimt darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Ieškovė nurodo, kad ji yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė. Pagal su savivaldybe suderintą bei išduotą statybos leidimą, ieškovė minėtame žemės sklype pastatė bei vėliau kitiems asmenims pardavė gyvenamuosius namus. Žemės sklypo paskirtis – kita; naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Šiuo metu, minėtame žemės sklype jau yra pastatyti septyni gyvenamosios paskirties namai. Kaip pažymi ieškovė, statybos bei techninio projekto rengimo metu, gaunant statybos leidimą suteikiantį teisę statyti gyvenamuosius namus, buvo išspręstas ir privažiavimo prie gyvenamųjų namų klausimas, gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimas dėl kelio įrengimo valstybiniame žemės sklype; pagal projektą statytojas (ieškovė) įsipareigojo įrengti kelią, kuris iš dalies yra valstybiniame žemės sklype. Ieškovė 2021 m. sausio 6 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu „Dėl naujų susisiekimo komunikacijų (gatvės) įrengimo darbų, kai šiuos darbus savo lėšomis atlieka fiziniai ar juridiniai asmenys, sutarties sudarymo“. Ieškovė pateikė argumentus, pagrindžiančius, kad gatvės įrengimas bus naudingas miestiečiams, gatvė bus įrengta pagal teisės aktų reikalavimus, sutvarkytas gerbūvis, taip pat prisidės prie miesto įvaizdžio ir gyventojų gyvenimo kokybės gerinimo. Tačiau atsakovė ginčijamuoju 2021 m. sausio 15 d. sprendimu informavo, kad Urbanistiniams, architektūriniams ir investiciniams klausimams spręsti komisija nepritarė ieškovės prašymui dėl privažiuojamojo kelio įrengimo per šalia esantį valstybinės žemės sklypą link (duomenys neskelbtini), t. y. atsisakė sudaryti prašomą sutartį. Skundžiamame 2021 m. sausio 15 d. sprendime taip pat nurodoma, kad minėta komisija siūlo numatyti servitutą per savo sklypą arba dėl įsiterpusios valstybinės žemės prisijungimo derinti su kaimynais. Jokių kitų motyvų dėl atsisakymo sudaryti sutartį atsakovė nenurodė. Ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai atsisako sudaryti sutartį dėl susisiekimo komunikacijų įrengimo darbų, savo sprendimo nemotyvavo, todėl ieškovės teisės gintinos teismine tvarka (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3, 8 straipsniai, Kauno miesto susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir (ar) įrengimo, kai šiuos darbus savo lėšomis atlieka fiziniai ir juridiniai asmenys, tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T-618 (toliau – ir Aprašas), 5, 7 punktai).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Teismas nutartyje pažymi, kad tik atsakovės administracinio sprendimo pagrindu su ieškove gali būti sudaryta sutartis dėl naujų susisiekimo komunikacijų įrengimo darbų (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas, Aprašo 7 punktas). Taigi, nors ieškovė reiškia reikalavimą dėl įpareigojimo sudaryti sutartį (išvestinis reikalavimas), vis tik kyla abejonė dėl byloje dominuojančio teisinio santykio (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).
Remdamasis šiais argumentais, taip pat atsižvelgdamas į atsakovės poziciją dėl bylos rūšinio teismingumo, teismas sprendė esant tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija savo praktikoje yra ne kartą nurodžiusi, kad ginčo rūšinį teismingumą lemia ne ginčo šalių teisinis statusas (tai viešieji ar privatūs asmenys), bet teisinių santykių, iš kurių kilo ginčo, pobūdis. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei ar savivaldybei, kaip civilinės teisės subjektams, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-64/2020, 2020 m. birželio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-53/2020 ir jose nurodytą praktiką).
Aprašas, kurio nuostatomis inter alia (lot. be kita ko) grindžiamas ieškinys, reglamentuoja valstybinėje ar Kauno miesto savivaldybės žemėje esančių susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir (ar) naujų įrengimo darbų, kai šiuos darbus fiziniai ir juridiniai asmenys atlieka savo lėšomis, organizavimo ir jų atlikimo, taip pat minėtų statinių perdavimo savivaldybės nuosavybėn tvarką (Aprašo 1 punktas). Jei fizinis ar juridinis asmuo ketina atlikti įrengimo darbus, sudaroma statinių savininko (savivaldybės) ir statytojo sutartis. Sutartyje nurodoma įrengimo darbų finansavimo ir naudojimo tvarka ir nuosavybės teisės užbaigus statybą (Aprašo 3 punktas). Pagal Aprašo 4 punktą, sutartį sudaro ir jos formą tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo išnagrinėja prašymą kartu su juo pateikta medžiaga ir, atsižvelgdamas į eismo saugumą, įvertinęs įrengimo darbų naudą miesto įvaizdžiui, miestiečių gerovei, viešajam interesui ir kitas reikšmingas aplinkybes, priima sprendimą dėl sutarties sudarymo ir informuoja pareiškėją apie sutarties pasirašymo vietą ir laiką; jei prašymas netenkinamas, pareiškėjui pateikiamas motyvuotas atsisakymas sudaryti sutartį (Aprašo 7 punktas).
Atsakovė atsiliepime į ieškinį be kita ko nurodo, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, kurio 8 straipsnyje reglamentuojama savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, jos sudarymo sąlygos ir tvarka; sutartys, kuriomis numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra, gali būti sudaromos tik pagal šio įstatymo reikalavimus.
Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo atveju, atsakovė, teisės aktų nustatyta tvarka spręsdama dėl naujų susisiekimo komunikacijų įrengimo darbų Kauno miesto savivaldybėje esančioje valstybinėje žemėje sutarties (pagal Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymą – savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties) sudarymo, veikia kaip civilinių teisinių santykių (valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančio nekilnojamojo turto) subjektas. Sudaromos atitinkamos sutarties, nors jos sudarymo pagrindus ir tvarką inter alia reglamentuoja viešosios teisės aktai, prigimtis yra civilinė.
Pareikšdama ieškinį, ieškovė siekia būtent civilinių teisinių padarinių, t. y. anksčiau minėtos sutarties sudarymo. Atitinkamos administracinės procedūros, kurios turi būti įvykdytos, siekiant sutarties sudarymo, yra ikisutartinio teisinio pobūdžio, ir šiuo atveju nelemia ginčo rūšinio teismingumo. Keliamo ginčo atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, ir byla yra priskirtina bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis; taip pat žr., pvz., mutatis mutandis Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 7 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-81/2020).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla grąžinama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Grąžinti bylą pagal ieškovės individualios įmonės „ADL Security Systems“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti sutartį, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė–Balynienė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys