Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski, veikdamas Utenos apylinkės teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62² straipsnis),

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JVN“ vadovui V. N., atstovui advokatui Vidmantui Žilinskui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „JVN“ ieškinį atsakovams AB „Hisk“ ir L. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. priteisti iš atsakovų AB „Hisk“ ir L. G. ieškovei UAB „JVN“ po 1500,00 Eur žalos atlyginimo;

1.2. priteisti iš atsakovo L. G. ieškovei UAB „JVN“ 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.3. priteisti iš atsakovų AB „Hisk“ ir L. G. ieškovei UAB „JVN“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovės UAB „JVN“ patikslintame ieškinyje nurodyta, kad:

2.1. atsakovas, dirbdamas pas ieškovą vairuotojo pareigose, 2024 m. kovo 8 d. su jam pritvirtinu automobiliu Scania R124LB6 X2 NB420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teikė paslaugas atsakovui AB „Hisk“ pagal sudarytą paslaugų sutartį Nr. 7.).5.TR/24/24, magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruože. Būdamas atsakovo AB „Hisk“ žinioje, vežė atsakovo nustatytos rūšies krovinius ir manevruodamas šio kelio atkarpoje, iškraunant krovinį apvirto, dėl ko deformavo automobilio rėmą su esminiais automobilio geometrijos pažeidimais, dėl kurių automobilis negalėjo būti eksploatuojamas. Įvykus įvykiui atsakovo AB „Hisk“ objekte, atsakovas privalėjo informuoti ieškovą ir darbo inspekcijos atstovą bei užfiksuoti įvykį dokumentine tvarka, kartu su įvykio liudininku atsakovu L. G.. Apie įvykusį įvykį atsakovas AB „Hisk“ ieškovo neinformavo, fiksavo įvykį ar jo nefiksavo ieškovui nėra žinoma. Atsakovas L. G. atsiuntė ieškovo atstovui įvykio foto jau po įvykio ir kartu su ieškovo atstovu transportavo atsakovui pritvirtintą automobilį Scania į autoservisą UAB „Udeta“ dėl žalos dydžio nustatymui po įvykio.

2.2. Po įvykio atsakovas L. G. rašytiniu įsipareigojimu su paaiškinimu jame ir prisiimta atsakomybe dėl įvykio, įsipareigojo geranoriškai atlyginti padarytą ieškovui žalą, mokėdamas dalimis kas mėnesį po 500,00 Eur, bendroje sumoje 4000,00 Eur, atsiskaitydamas Ieškovui iki 2024 m. lapkričio 1 d. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (LR CK 6.156 str. 1 d.). Tačiau atsakovas 2024 m. kovo 27 d. asmeniniu prašymu kreipėsi į Ieškovą dėl darbo sutarties su juo nutraukimo, jo paties iniciatyva. Atsakovas prisiimto įsipareigojimo ieškovui nevykdė.

2.3. Ieškovas pareiškimu kreipėsi į teismą dėl atsakovo L. G. įsipareigojimo nesavalaikio įvykdymo, Panevėžio apylinkės teismas, civilinėje byloje Nr. eL2-8016-1137/2024 teismo įsakymu priteisė iš atsakovo 617,16 Eur skolą už padarytą žalą už 2024 m. kovo-balandžio mėnesius pagal įsipareigojimą Prieštaravimų iš atsakovo L. G. dėl teismo įsakymo gauta nebuvo. Teismo įsakymas vykdomas per antstolius. Ieškovas pranešimais atsakovui L. G. raštu priminė apie pareigą padengti bendrovei padarytą likusią žalą prisiimtu įsipareigojimu. Tačiau atsakovas L. G. į Ieškovo pranešimus nereagavo. Ieškovas kreipėsi į teismą pagal atsakovo L. G. įsipareigojimą dėl likusios žalos priteisimo.

2.4. Ieškovas kreipėsi į atsakovą AB „Hisk“ tikslu nustatyti kas įvykio dieną buvo šioje bendrovėje atsakingas už darbų saugą objekte, instruktažą, kas buvo atlikta dokumentuojant tiek L. G. veiksmus (ar jis buvo instruktuotas dėl darbų saugos objekte), ir AB „Hisk“ veiksmai, įvykus įvykiui jam priklausančiame objekte. AB „Hisk“ atsisakė pateikti paaiškinimus ar dokumentus į paklausimą tiek ieškovo atstovui, kuris ne vieną kartą skambino atsakovui telefonu ir prašė pateikti atsakymą į paklausimą tiek jam, tiek ir advokatui. Ieškovas apie įvykį, kuris įvyko AB „Hisk“ objekte, jokios rašytinės informacijos iš AB „Hisk“ nėra gavęs. Ar bendrovė, prieš pradedant vairuotojui L. G. darbą objekte kasdien jį instruktavo dėl darbų saugos, leido dirbti, ar dokumentavo įvykį, pranešė valstybinei darbų inspekcijai, nėra informavusi. Ieškovas sprendžia, kad dėl atsiradusios žalos jo bendrovei dalis kaltės solidariai kartu su L. G. tenka ir AB „Hisk“. Atsakovas AB „Hisk“ nesudarė tinkamų sąlygų ir kontrolės krovinių pristatymui į objektą ir jų iškrovimui, nesilaikė saugos reikalavimų, nebuvo kontrolės darbų saugoje, nefiksavo įvykio, atsiranda solidarioji kaltė dėl žalos ir atsakovui AB „Hisk“.

3. Atsakovės AB „Hisk“ atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad su ieškiniu nesutinkama:

3.1. 2024 03 01 tarp Ieškovo ir AB „Hisk“ (toliau - Atsakovo II) įvyko derybos, kurių metu šalys sutarė dėl krovinių vežimo paslaugų teikimo. Atsakovas II 2024 03 08 pasirašė sutartį dėl krovinių vežimo paslaugų teikimo (toliau – Sutartis) pagal kurią įsipareigojo teikti transporto paslaugas Atsakovui II, reikalingas jo ūkinės veiklos vykdymui (Patikslinto ieškinio 10 priedas). Pagal Sutarties sąlygas (Specialiųjų sąlygų 5.1 p.) paslaugų teikimo pradžia nėra susieta su Sutarties pasirašymo data. Šalių sutarimu Paslaugų teikimo pradžia 2024 03 07 (šis faktas yra užfiksuotas Atsakovo II dokumentų valdymo sistemoje, Atsiliepimo priedas Nr. 1. Ieškovo automobilis SCANIA R124, 6x4, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Krovinių vežimo paslaugas maršrutu Utena-Molėtai A14 teikė 2024 03 08 (Patikslinto ieškinio 11 priedas) ir manevruodamas su kroviniu apvirto (toliau – Įvykis) grunto sandėliavimo vietoje, t. y. žemės sklype unikalusis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Įvykio vieta). Pagal 2024 02 20 Statybvietės priėmimo ir perdavimo aktą Nr. STA-9 statybvietės teritorija yra magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožas nuo 79,510 iki 93,726 km (Atsiliepimo priedas Nr. 2). Įvykio vieta nepatenka į statybvietės teritoriją ir randasi už 100 metrų nuo statybvietės.

3.2. Ieškovas apie Įvykį buvo informuotas tinkamai (jį informavo pats Ieškovo darbuotojas t. y. L. G.), ir šį faktą patvirtina teismui pateikti Ieškovo 2025 09 11 rašytiniai paaiškinimai. 2024 03 15 Atsakovas I pateikė Ieškovui pasirašytą įsipareigojimą, kuriuo patvirtino šias Įvykio aplinkybes, jog: „dirbantis UAB „JVN“ vairuotoju š. m. kovo 8 d. vykdydamas savo tiesiogines pareigas, patekau į įvykį, kurio metu dėl mano kaltės, krovininis automobilis Scania R124LB6X2NB 420, priklausantis mano darbdaviui UAB „JVN“ patyrė avariją. Žalą, bendru mano ir darbdavio atstovo Direktoriaus V. N. susitarimu, įvertinome 4000 Eur. Žalą įsipareigoju atlyginti sekančia tvarka: kiekvieną mėnesį, man sutinkant, UAB „JVN“ buhalterija išskaičiuoja iš man priklausančio mėnesinio darbo užmokesčio po 500 Eur <...>. Man nutrakus darbo sutartį <...> įsipareigoju likusią sumą išmokėti per 3 d. d. po darbo sutarties nutraukimo dienos“.

3.3. Ieškovo atstovas advokatas V. Žilinskas 2025 08 25 raštu kreipėsi į Atsakovą II „Prašymas Nr. 027/25“ (toliau – Advokato prašymas), kuriuo prašė suteikti informaciją susijusi su UB „JVN“ (Patikslinto ieškinio 12 priedas). 2025 09 11 Atsakovas II raštu Nr. SD/25-1050 informavo, jog negali suteikti prašomos informacijos nes:

- pagal Advokatūros įstatymo 49 str. 1 d. „Atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą, advokato orderį baudžiamajame procese arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo“. Šiuo konkrečiu atveju Advokato prašymas pateiktas be atstovavimo pagrindą patvirtinančio dokumento;

- prašoma informacija yra konfidenciali, susijusi su asmens duomenimis ir jų atskleidimu, todėl AB „HISK“ neturi teisės jos išviešinti ar atskleisti trečiajai šaliai;

- dalies prašomos informacijos (pvz., Kokie buvo minėtos transporto priemonės vairuotojo L. G. veiksmai po įvykio?) gavimui reikalinga pateikti pagrindžiančius įrodymus, jog išnaudotos visos priemonės ir būdai gauti ją iš tiesioginio subjekto (Patikslinto ieškinio 13 priedas).

3.4. Pats Ieškovas (ar jo direktorius) į Atsakovą II dėl informacijos susijusios su Įvykiu suteikimo raštu nesikreipė. Tokio kreipimosi faktą patvirtinančio įrodymo taip pat nėra pateikta ir byloje.

3.5. Atsakovo II solidarioji kaltė pagal pateiktą Patikslintą ieškinį yra visiškai nepagrįsta ir neįrodyta, o AB „HISK“ kaip atsakovas į bylą įtrauktas neturint jokio teisinio pagrindo, teikiame prašymą pakeisti AB „HISK“ procesinę padėtį iš atsakovo į trečiojo asmens nereiškiančio savarankiškų reikalavimų. Pažymime, jog nagrinėjamos bylos atveju Atsakovą II ir Ieškovą siejo tik sutartiniai santykiai (krovinių vežimo paslaugų teikimas). Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1 punktą, Atsakovas II įsipareigojęs už tinkamai suteiktas paslaugas sumokėti nustatytą užmokestį. Byloje nėra duomenų, jog Atsakovas II būtų neįvykdęs šios pareigos ar ją įvykdęs netinkamai. Atsakovo II vertinimu, ir kitas prievoles Ieškovo atžvilgiu Atsakovas II yra įvykdęs tinkamai. Žala, kurios atlyginimo prašo Ieškovas, atsiradusi dėl jo darbuotojo, Atsakovo I, kaltės (netinkamo automobilio manevravimo vežant krovinį). Ieškovą ir Atsakovą, Įvykio metu siejo darbo santykiai, ir reikalaujama žala atsidaro iš darbo santykių, Atsakovui I vykdant tiesiogines darbo funkcijas.

4. Atsakovo L. G. atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad nesutinkama su ieškiniu:

4.1. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad „ atsakovas L. G. <...> pagal sudarytą paslaugų sutartį Nr. 7.0.5.TR/24/, magistralinio kelio A14 Vilnius - Utena ruože.“ Atsakovui susipažinus su pateiktais priedais prie patikslinto ieškinio taip ir lieka neaišku, kadangi Sutartis, kuria vadovaujasi ieškovas buvo sudaryta tarp ieškovo UAB JVN ir AB „HISK“ tik 2024 m. kovo 13 d., tačiau įvykis dėl kurio prašoma atlyginti žalą įvyko 2024 m. kovo 08 d., todėl iki šiol nėra aišku kokiu pagrindu, kuo vadovaujantis ieškovas, o būtent vadovas V. N. savo darbuotojus išsiuntė dirbti į magistralinio kelio A14 Vilnius – Utena ruožą. Pažymėtina, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas ir pats nežino kokiu pagrindu siuntė darbuotojus dirbti 2024 m. kovo 08 d., į nurodytą objektą, kadangi ieškovo atstovas pateikė prašymą AB „HISK“ vadovui dėl informacijos pateikimo, kuriame suformulavo klausimą: „Kokiu pagrindu 2024 m. kovo 8 d., buvo vykdomi darbai susiję su UAB „JVN“ transportu?

4.2. Atsakovas L. G. nurodo, kad 2024 m. kovo 4 d., sudarė darbo sutartį su UAB „JVN“, paskirtos darbo funkcijos – vairuotojas. Praktiškai atsakovas pradėjo dirbti 2024 m. kovo 7 d. Visi įmonės automobiliai buvo paliekami Utenos mieste aptvertoje aikštelėje. Atsakovas ir kiti darbuotojai atvykdavo į aikštelę su savo transporto priemonėmis ar pėstute, vėliau į aikštelę atvykdavo vyras, galimai darbų vadovas, kuris žodžiu nurodydavo kiekvienam vairuotojui kur vykti (kuris kilometras, vietovė). 2024 m. kovo 8 d., atsakovui L. G. buvo priskirtas automobilis Scania R124LB6 X2 NB420, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jis buvo išsiųstas į objektą darbui magistralinio kelio A14 Vilnius – Utena remontą.

4.3. Atvykus į objektą, objekte dirbantys asmenys (atsakovui nėra žinoma, kurios įmonės darbuotojai), tačiau aišku, kad jie atlikinėjo pakrovimo darbus į automobilį pakrovė juodžemį ar šlapią šliną su visomis šaknimis, atlikus krovimą vairuotojui yra pranešama per raciją „gali važiuoti“ arba kartais tiesiog naudodamas automobilio signalą nurodydavo važiuoti. Pažymėtina, kad vairuotojui yra draudžiama išlipti iš automobilio pakrovimo metu, o už tinkamą pakrovimą yra atsakingas pakrovėjas. Atsakovui vietą kurioje yra reikalinga iškrauti taip pat nurodė darbuotojas, kuris lygino su buldozeriu, iškrovinėjant (t. y. mygtuko paspaudimu) automobilis pradėjo virsti ant šono ir apvirto, įvykis įvyko jau darbo pabaigoje.

4.4. Atsitikus įvykiui atsakovas L. G. laikėsi tiek kelių eismo taisyklių (KET), tiek darbo saugos reikalavimų. Užtikrinant saugumą, nedelsiant jis išjungė variklį, patikrino ar nėra nukentėjusiųjų žmonių, kuriems reiktų suteikti pirmąją pagalbą. Tuo pat metu prie jo priėjo darbuotojas galimai darbų vadovas, kadangi jis vilkėjo „AB HISK“ liemenę, atsakovas iš kart paaiškino jam apie įvykį, AB „HISK“ darbų vadovas, pasiteiravo ar atsakovas L. G. informavo savo įmonės direktorių apie įvykį, atsakovas jam patvirtino, kad informavo direktorių telefonu. Atsakovas L. G. iš kart po įvykio paskambino direktoriui V. N. paaiškino jam apie įvykį, direktorius nurodė, kad jau darbo pabaiga ir laukti rytojaus, jis pats atvyks ir susitvarkys taip pat nurodė, kad darbuotojas jau po darbo valandų ir gali vykti namo. Atsakovas taip pat pasiteiravo jo ar reikalinga kviesti policija, tačiau kadangi nebuvo sužalotų asmenų, nuspręsta policijos nekviesti.

4.5. Pagal reikalavimus atsakovas L. G. žinojo, kad automobilio ar krovinio negalima judinti, kol neatvyks darbdavio nurodyti atsakingi asmenys, kadangi darbdavys jam nurodė vykti namo ir darbus perkelti kitai dienai, jis paklausė tiesioginio vadovo. Sekančios dienos ryte, atsakovas L. G. sulaukė skambučio ir V. N., jis nurodė, kad reikalinga atvykti į objektą, kuriame liko transporto priemonė. Atsakovas L. G. vykdydamas direktoriaus nurodymus atvyko į objektą, jokie papildomi dokumentai nebuvo pildomi, direktoriaus nurodymu, kuris taip pat buvo objekte šalia transporto priemonės, transporto priemonė buvo atversta. Atsakovas nurodo, kad pats direktorius V. N., tame pačiame objekte buvusių darbuotojų paprašė pagalbos ir atvertė automobilį. Automobilis objekte po atvertimo stovėjo dar apie savaitę laiko, kai po to galimai direktoriaus nurodymu buvo išvežtas į autoservisą, tačiau tikrai ne į Vilniaus autoservisą kaip nurodyta ieškinyje, o į Utenos r. sav., Vilkablauzdės kaime esantį autoservisą. Visus šiuos darbus atliko ne pats atsakovas L. G., o būtent ieškovo t. y. įmonės direktoriaus pavesti asmenys. Atsakovas L. G. žino šią informaciją, kadangi vyko iš transporto priemonės pasiimti savo asmeninių daiktų.

4.6. Direktorius V. N. informavo atsakovą L. G. telefonu, kad jis yra išleidžiamas atostogų (galimai neapmokamų) iki kol suras jam kitą transporto priemonę, kad jis galėtų vykdyti savo darbą. Ieškovas neprašė jokio pasiaiškinimo iš atsakovo L. G. apskritai kalbos kas atsakingas ar dėl ko įvyko įvykis nebuvo kalbama ir nebuvo reiškiamos pretenzijos.

4.7. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad atsakovas negali sutikti su ieškovo nuomone, kad tai buvo eismo įvykis, kadangi incidentas įvyko darbe, atliekant iškrovimo darbus. Šis incidentas gali būti pripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe, o to pasekoje darbdavys t. y. UAB „JVN“ vadovas, kuris buvo informuotas apie atsitikimą darbe privalėjo pradėti tyrimą ir pranešti apie tai Valstybinei darbo inspekcijai. Pažymėtina, kad ieškovo UAB „JVN“ transporto priemonės privalėjo būti apdraustos įmonės transporto priemonių draudimu, todėl taip pat nėra aišku, kodėl ieškovas nesikreipė žalos atlyginimo iš draudimo bendrovės pagal sudarytą sutartį.

5. Ieškovės UAB „JVN“ vadovas V. N. teismo posėdyje paaiškino, kad vėlavo pasirašyti sutartį, turėjo ją gauti tą pačią dieną, bet kažkodėl jos negavo, todėl darbuotojai buvo išsiųsti dirbti anksčiau. Pats vairuotojas pripažino kaltę dėl įvykio. L. G. buvo priimtas į darbą, buvo sudaryta darbo sutartis. L. G. buvo pasirašytinai supažindintas su darbų saugos reikalavimais. Jis pradėjo dirbti kovo 7 dieną. Su tuo automobiliu jis važinėjo dvi dienas. Su L. G. pirmą dieną pats važinėjo, ne vieną kartą iškrovė krovinį toje vietoje, viskas buvo gerai. Dirbo tame pačiame objekte. Buvo nukasinėjamas smėlis ir augalinis sluoksnis ir sandėliavo tą sluoksnį, kad vėliau būtų galima panaudoti. Jo nuomone, L. G. apsivertė dėl neatsakingumo, skubėdamas pakėlė, visas svoris buvo ant vienos ašies. Jis norėjo iškrauti į galą. Vairuotojas iškraudamas dirba pats, niekas daugiau jam nepadeda. Apie įvykį pranešė pats L. G. tą pačią dieną ir atsiuntė nuotraukas. Tą vakarą į įvykio vietą nevažiavo. Atvyko kitą dieną. Tyrimo neatliko, nes L. G. buvo pripažinęs savo kaltę. Abipusiu susitarimu buvo nustatyta atlygintina žala. Nereikalavo visiškos žalos iš L. G.. Susitarė, kad žalą jis mokės dalimis. Sąskaitoje nurodyta kiek kainavo automobilio remontas. L. G. buvo atvykęs į tą servisą, kalbėjo su darbuotojais, buvo pasiėmęs daiktus iš automobilio. AB Hisk pasirašydavo kiek valandų dirbo kiekvienas automobilis. Negali atsakyti į klausimą dėl reikalavimo atlyginti žalą iš atsakovės AB „Hisk“. Susitarimas pasirašytas savaitei po įvykio (kovo 15 d.), padaryta techninė klaida. Statybvietėje dirba daug įmonių. Automobilio darbo suvestinė pasirašoma po darbo. Kiekvieną rytą visų ten dirbančių įmonių automobiliai privažiuoja ir darbų vadovas viską jiems paaiškina. Automobiliai vakare paliekami nustatytoje vietoje. AB Hisk darbuotojai atsakingi už darbų paskirstymą ir darbų saugą. Jie pasako kuris automobilis kurioje vietoje turi dirbti, kur pasikrauti ir kur iškrauti. Automobilis yra trijų ašių, o varoma yra viena ašis. Gali būti ir trys varomos, ir dvi varomos. Automobilyje buvo skydelis dėl perkrovimo. Iš automobilio galima išlipti, tiesiog reikia dėvėti liemenę.

6. Atsakovas L. G. paaiškino, kad atvažiuodavo su savo mašiną, ją palikdavo ir toliau vairuodavo darbinį automobilį. Darbų vadovas pasakydavo ką daryti. Iki įvykio metus laiko dirbo su tokiais automobiliais, anksčiau teko vežti tokį gruntą. Žinojo kaip reikia teisingai iškrauti krovinį, kad mašiną reikia tiesiai pastatyti. Reikėjo tik paspausti mygtuką ir ji tiesiai verčia. Darbą susirado per facebook`ą, buvo nuvažiavęs į vietą kovo 4 d., pasikalbėjo su vadovu, jį priėmė. Darbo sutartį pasirašė kovo 7 d. Darbą pradėjo tą pačią dieną. Tuomet jau žinojo kokius darbus reikės atlikti. Pirmą dieną kartu su juo du ar tris kartus važiavo įmonės vadovas. Vienoje vietoje pakrovė, reikėjo nuvežti apie 8 km ir ten reikėjo iškrauti. Pirmą dieną jokių įvykių nebuvo, gruntą tik buvo pradėję kasti. Neatsimena kiek reisų padarė kovo 7 d., gali būti, kad daugiau nei 10. Tai buvo tas pats sklypas, kuriame reikėjo iškrauti gruntą. Buldozeristas per raciją pasakė kurioje vietoje reikėjo sustoti, jis lygino tą gruntą. Nežino kurios įmonės tas darbuotojas. Kai pradėjo versti krovinį, mašina nuvirto ant šono. Apsivertė galimai dėl perkrauto automobilio, galimai gruntas buvo per šlapias. Už pakrovimą atsako tas, kas krauna. Pats krovimo darbų nekontroliuoja, net negali išlipti iš automobilio. Per raciją darbuotojas pasako, kad jau galima važiuoti. Krovėjas buvo AB Hisk darbuotojas. Buvo visiškai sustojęs, pradėjo kelti ir tuomet iš karto apsivertė ant šono. Niekas nieko nesakė, neįspėjo, kad gali būti pavojinga. Toje vietoje buvo du žmonės. AB Hisk darbuotojas ir tas, kuris stumdė gruntą. Jie galėjo matyti įvykį. Ten, kur buvo sustojęs buvo juodžemis, durpės ir buvo labai daug vandens. Išlipęs apžiūrėjo automobilį, padarė nuotraukas ir paskambino vadovui, pasakė, kad apsivertė mašina. Nesakė jam, kad jis kaltas dėl įvykio. Jis pasakė, kad atvažiuos rytoj. Niekas įvykio nefiksavo, netyrė. Vadovas iš jo neprašė jokių rašytinių paaiškinimų. Jį nuo kovo 8 d. išleido atostogų. Su vadovu dėl žalos atlyginimo iš pradžių nešnekėjo. Kai išėjo iš darbo, tik tada pradėjo kalbėti apie žalos atlyginimą. Su nauju automobiliu važinėjo apie savaitę, o po to išėjo iš darbo. AB Hisk pasakė, kad netinkamas automobilis, todėl nereikia su juo dirbti. Įsipareigojime yra ne jo parašas. Įsipareigojimą pamatė, kai jam jį per facebok`ą atsiuntė V. N. 2024-05-09. Ten buvo nurodyta jo vardas, pavardė. Nunešė dokumentą policijai, bet policija pasakė jam aiškintis gražiuoju, jie paaiškino, kad aiškinimasis užsitęs labai ilgai, dėl to jie kreipimosi neužfiksavo. Buvo gavęs teismo įsakymą, kuriuo iš jo priteista suma. Tuomet dirbo, buvo reise, tad nebuvo Lietuvoje, visus dokumentus priimdavo jo mama, dėl to nerašė prieštaravimų. Žalos atlyginti nesutinka. Dabar dirba kitoje įmonėje. Darbo sutartį pasirašė, vieną kartą pasirašė žurnale, bet dėl ko ten reikėjo pasirašyti nežino, niekas jam nieko nepaaiškino. Pats direktorius duodavo jam dokumentus pasirašyti. Dirbti pradėdavo nuo 7.00 val., važiuodavo iš karto į objektą. Pranešimų dėl to, kad reikėjo mokėti pagal įsipareigojimą negavo. Teismo įsakymo irgi negavo. Motina informuodavo, kad gauti dokumentai jo vardu. Sklypo ribos nebuvo nustatytos, pasakydavo kur reikia iškrauti. Kai manevruoja iškrovimui, mato koks yra dirvožemis. Jam buvo pasakyta kur pilti gruntą, jam išlipti iš automobilio negalima, apvirto ne dėl savo kaltės. Pareiškimą parašė atleisti iš darbo savo noru. Kitų įmonių darbuotojų, kas jam davė nurodymus vardų, pavardžių nežino. Negalėjo įvertinti, ar automobilis perkrautas, ar ne. Iki objekto važiavo asfaltuotu keliu, kai važiuoji, nesijaučia, ar perkrautas automobilis. Jo automobilio skydelyje nebuvo žymių apie perkrovimą.

7. Atsakovės AB „Hisk“ atstovė R. K. paaiškino, kad AB Hisk prieš pasirašant sutartį veda derybas, aptaria visas sąlygas, po to pasirašo sutartį. Nuo kovo pradžios derėjosi su UAB „JVN“. Buvo sutarta dėl įkainių, sąlygų. Kovo pradžioje buvo inicijuota sutarties pasirašymo procedūra. Viena iš šalių sutartį pasirašė kovo 13 d., tačiau žodžiu buvo susitarta teikti paslaugas nuo kovo 7 d. Iš statybvietės iškastas gruntas buvo vežamas į privatų gruntą sandėliuoti. Įvykis įvyko ne statybvietėje, o privačiame sklype. Dėl įvykio kaltę pripažino vairuotojas, galimai dėl neatsargaus jo elgesio. Ieškovas patvirtino, kad vairuotojas automobilyje gali stebėti automobilio pakrovimo tonažą. Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad automobilis buvo perkrautas. Jeigu buvo perkrauta, tai vairuotojas turėjo apie tai informuoti. AB Hisk užsisakė pervežimo paslaugas. Vežėjas paima krovinį ir pristato į numatytą vietą. Krovinys yra vežėjo žinioje ir vežėjas prisiima atsakomybę už jį. Įvykis įvyko, kai krovinys buvo vežėjo žinioje. AB Hisk dėl įvykio taip pat turėjo išlaidų (reikėjo sutvarkyti teritoriją), bet jokių pretenzijų ieškovei nereiškė. Apie įvykį įmonė iš karto nebuvo informuota. AB Hisk kaip paslaugų užsakovas neturi pareigos apie įvykį informuoti darbo inspekciją, tai turi daryti darbdavys. Jeigu buvo poreikis atlikti įvykio tyrimą, tai turėjo daryti pats darbdavys. AB Hisk neturi būti atsakovu šioje byloje, įmonės kaltės dėl įvykio nėra. Nesutinka atlyginti žalą ieškovei. AB Hisk sudarė sutartį su privačios žemės sklypo savininku, kuriame buvo iškraunamas gruntas. Už vairuotojų veiksmus šiame žemės sklype AB Hisk atsakomybės neprisiima.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2024-03-04 tarp UAB „JVN“ ir L. G. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 92, pagal kurią L. G. priimtas vairuotojo pareigoms, darbo pradžia 2024-03-07 (b. l. 5-7).

9. Atsakovas L. G. 2024-03-07 pasirašė Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale už instrukcijas Nr. 1, 2, 3, 4 (b. l. 74-76). Tą pačią dieną pasirašė Darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis registracijos žurnale (b. l. 77-82), Darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais registracijos žurnale (b. l. 83-88).

10. 2025-09-11 rašytiniuose paaiškinimuose UAB „JVN“ nurodė, kad vairuotojas, dirbantis su jam priskirtu automobiliu buvo supažindintas pasirašytinai su darbo sauga, kitos vairuotojo pareigos ir teisės yra nustatytos LR Kelių eismo taisyklėmis ir LR saugaus automobilių keliais įstatymu. LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 5 dalies nuostata, konstatuoja, kad „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“. LR Kelių eismo taisyklių XXIX skirsnio 219, 222 p. punktai įpareigoja vairuotoją „Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai“ (b. l. 89).

11. 2024-03-13 AB „Hisk“ (Užsakovas) ir UAB „JVN“ (Vežėjas) sudarė Krovinių vežimo paslaugų sutartį Nr. 7.0.5.TR/24/, pagal kurią UAB „JVN“ įsipareigojo AB „Hisk“ pareikalavus teikti vežimo paslaugas užsakovo objektuose magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruože nuo 64,332 km iki 93,726 km (b. l. 90-95).

12. Automobilio darbo suvestinėje numatyta, kad automobilis Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje Utena-Molėtai A14 dirbo 2024-03-07 – 10.25 val., 2024-03-08 – 9.25 val. (b. l. 117).

13. 2024-03-15 (teismo pastaba - datą teismo posėdyje patikslino UAB „JVN“ vadovas V. N.) L. G. pasirašė įsipareigojimą, kuriame nurodyta, kad „aš, L. G., dirbantis UAB „JVN“ vairuotoju š. m. kovo 8 d. vykdydamas savo tiesiogines pareigas, patekau į įvykį, kurio metu dėl mano kaltės, krovininis automobilis Scania R124LB6X2NB 420, priklausantis mano darbdaviui UAB „JVN“ patyrė avariją. Žalą, bendru mano ir darbdavio atstovo Direktoriaus V. N. susitarimu, įvertinome 4000 Eur. Žalą įsipareigoju atlyginti sekančia tvarka: kiekvieną mėnesį, man sutinkant, UAB „JVN“ buhalterija išskaičiuoja iš man priklausančio mėnesinio darbo užmokesčio po 500 Eur <...>. Man nutrakus darbo sutartį <...> įsipareigoju likusią sumą išmokėti per 3 d. d. po darbo sutarties nutraukimo dienos“ (b. l. 4).

14. 2024-03-28 L. G. atleistas iš darbo pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių) (b. l. 7, 8).

15. 2024-05-16 UAB „Udeta“ išrašė UAB „JVN“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje už automobilio Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rėmo ir porėmio geometrijos atstatymą priskaičiuota 4416,50 Eur suma (b. l. 17).

16. 2024-07-10 Panevėžio apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-8016-1137/2024 nutarta išieškoti iš skolininko L. G. 617,16 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 617,16 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 10 d.) dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 11,00 Eur žyminį mokestį, 201,00 Eur išlaidas advokato pagalbai – uždarosios akcinės bendrovės „JVN“ naudai (b. l. 9).

17. 2024-09-04 ir 2024-11-14 pranešimais UAB „JVN“ kreipėsi į atsakovą, nurodydama, kad sutinkamai su šalių 2024 m. kovo 15 d. abipusiu įsipareigojimu, Jūs privalėjote už gegužės-spalio mėnesius padengti bendrovei padarytą likusią žalą - 3000,00 (Tris tūkstančius) Eur ir siūlydama per 10 dienų sumokėti šią žalą, siekiant išvengti teisminio bylinėjimosi tarp šalių (b. l. 10-15).

18. Nagrinėjant bylą teisme ieškovė UAB „JVN“ atsisakė reikalavimų atsakovės AB „Hisk“ atžvilgiu. CPK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovės prašymas dėl ieškinio atsisakymo neprieštarauja viešajai tvarkai bei nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl yra pagrindas priimti ieškovės ieškinio atsakovei AB „Hisk“ atsisakymą, civilinės bylos dalį dėl atsakovei AB „Hisk“ pareikštų reikalavimų nutraukti.

19. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl žalos, kilusios iš darbo teisinių santykių, atlyginimo.

20. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 156 straipsnyje numatyta, kad darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos (1 dalis). Dėl išskaitos, kuri viršija vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį, arba jeigu praleisti išskaitos terminai, darbdavys žalos atlyginimo turi reikalauti darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka (2 dalis).

21. Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovė UAB „JVN“ 2024-11-28 pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo L. G. 3000,00 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimą ieškovė grindė atsakovo 2024-03-15 pasirašytu įsipareigojimu ir ginčą kvalifikavo kaip kylantį dėl prievolės pagal įsipareigojimą nevykdymo. Ieškovė prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

22. 2024-12-31 nutartimi teismas, be kita ko, įpareigojo ieškovę pateikti įrodymus, kad darbdavys pasinaudojo išankstine darbo ginčo nagrinėjimo tvarka. Ieškovė 2025-01-09 raštu pranešė teismui, kad nesinaudojo kreipimusi į darbo ginčų komisiją, o kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo pagal tarp šalių sudarytą sutartį (b. l. 33). Vėliau tikslindama ieškinį, ieškovė pakeitė reikalavimo kvalifikavimą, nurodydama, kad ieškinys reiškiamas dėl žalos, kilusios darbuotojui vykdant savo darbo funkcijas, atlyginimo.

23. Taigi ieškovės reikalavimas yra kildinamas iš darbo teisinių santykių, kurių metu darbuotojo veiksmais darbdaviui galimai buvo padaryta turtinė žala. Darbuotojas ir darbdavys gali sudaryti tarpusavio susitarimą dėl žalos atlyginimo tvarkos ir sąlygų. Tačiau darbuotojo geruoju neatlygintai žalai išieškoti Darbo kodekse yra numatyta speciali procedūra. Visų pirma turi būti priimtas darbdavio nurodymas dėl neatlygintos žalos išskaitymo iš darbuotojo darbo užmokesčio. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė 2024-03-15 darbuotojo L. G. pasirašytą įsipareigojimą dėl savanoriško žalos atlyginimo, kuriame susitarta, kad žala bus išskaičiuojama iš darbuotojui priklausančio mėnesinio darbo užmokesčio po 500 Eur, tačiau ieškovė nepateikė duomenų, kad darbdavys priėmė rašytinį nurodymą išskaičiuoti padarytą žalą iš darbuotojo darbo užmokesčio. 2024-03-28 L. G. buvo atleistas iš darbo darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Įsipareigojime atlyginti žalą buvo nurodyta, kad darbo sutarties nutraukimo atveju, darbuotojas įsipareigoja likusią sumą išmokėti per 3 darbo dienas nuo sutarties nutraukimo dienos. Kadangi nurodytu terminu darbuotojas nei visos, nei dalies žalos darbdaviui neatlygino, todėl darbdavys siekdamas išieškoti darbuotojo padarytą žalą, privalėjo vadovaudamasis DK 156 straipsnio 2 dalimi, 220 straipsnio 1 dalimi, per tris mėnesius kreiptis į darbo ginčų komisiją. Ieškovė pripažino, kad į darbo ginčų komisiją nesikreipė, o iš karto kreipėsi į teismą dėl skolos iš darbuotojo priteisimo. 2024-07-10 Panevėžio apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-8016-1137/2024 iš skolininko L. G. nutarta išieškoti 617,16 Eur skolą, vadovaujantis 2024-03-15 įsipareigojimu.

24. Teismo vertinimu, esant aprašytai situacijai, ieškovė pažeidė tarp jos ir darbuotojo kilusio ginčo ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką, tačiau nepaisant to teismas nusprendė nagrinėti ieškovės ir atsakovo ginčą iš esmės, kadangi dalis kilusios žalos yra priteista minėtu teismo įsakymu ir tokiu būdu ginčo nagrinėjimas jau yra persikėlęs į teismą.

25. Visgi nepaisant to, kad dalis žalos iš darbuotojo darbdaviui jau yra priteista, teismas atkreipia dėmesį, kad priimant teismo įsakymą darbdavio reikalavimo pagrįstumas nebuvo tikrintas (CPK 435 straipsnio 3 dalis), o ta aplinkybė, kad skolininkas nereiškė prieštaravimų ir teismo įsakymas įsiteisėjo, darbdavio reikalavimo pagrįstumo savaime nepatvirtina, kadangi skolininkas gali sutikti su priteista suma dėl įvairių sumetimų ir nebūtinai dėl to, kad iš tikrųjų skolą pripažįsta. Todėl 2024-07-10 priimtas teismo įsakymas nagrinėjamoje byloje neriboja teismo pasisakyti dėl ieškovės reikalavimo esmės ir pagrįstumo.

26. DK 151 straipsnyje numatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje išaiškinta, kad pareiga atlyginti žalą kyla, kai ji padaryta neteisėta veika (pažeidus įsipareigojimus pagal sutartį, įstatymus, kitus teisės aktus) dėl pažeidėjo kaltės, šią neteisėtą veiką ir žalos atsiradimą sieja priežastinis ryšys, o pažeidėją ir nukentėjusią šalį – darbo teisiniai santykiai pažeidimo metu bei žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla, t. y. žalą sukelia pareigų pagal darbo sutartį vykdymas (netinkamas vykdymas). Darbuotojui atsakomybė pagal DK 151 straipsnį gali būti taikoma tik nustačius visas šios nutarties 23 punkte nurodytas sąlygas, t. y. žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir pažeidėjo kaltę, būdingas ir civilinei atsakomybei (CK 6.245–6.248 straipsniai), taip pat nustačius dvi papildomas specialiąsias atsakomybės sąlygas – pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais, žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Nustatant bendrąsias atsakomybės sąlygas gali būti vadovaujamasi kasacinio teismo CK normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę, išaiškinimais (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-611/2023).

28. Visos šios civilinės atsakomybės sąlygos yra privalomos ir nors vienos iš jų nesant, civilinės atsakomybės taikymas negalimas. Visas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis. Taigi nagrinėjamu atveju būtent darbdavei (ieškovei) tenka pareiga įrodyti visas buvusio darbuotojo atsakomybės sąlygas.

29. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas L. G. vežė atsakovo nustatytos rūšies krovinius ir manevruodamas kelio atkarpoje, iškraunant krovinį apvirto. Ieškovės nuomone, atsakovas pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio eismo dalyvių pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, imtis visų būtinų priemonių, išskyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Tačiau kokiais konkrečiais atsakovo veiksmais pasireiškė šios pareigos pažeidimas, kokie manevravimo ypatumai nulėmė tai, kad automobilis apvirto (pvz. vairuotojas viršijo greitį), ieškovė nenurodė. Ieškovė tvirtino, kad atsakovas buvo supažindintas su darbo saugos reikalavimais, pateikė duomenis, kad atsakovas pasirašė Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale už instrukcijas Nr. 1, 2, 3, 4, Darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis registracijos žurnale, Darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais registracijos žurnale. Tačiau pačių instrukcijų, iš kurių būtų galima nustatyti darbuotojo teisių ir pareigų turinį ir spręsti dėl pareigų pažeidimo fakto, teismui nepateikė. Ieškovės vadovas V. N. teismo posėdyje pripažino, kad dėl nagrinėjamo įvykio UAB „JVN“ neatliko jokio vidinio tyrimo, krovininio automobilio apsivertimo priežasčių nenustatė. Nors ieškovės vadovas pripažino, kad apie darbo metu įvykusį įvykį atsakovas jam iš karto pranešė telefonu, atsiuntė įvykio vietoje padarytas nuotraukas, tačiau darbdavys į įvykio vietą nusprendė atvažiuoti tik kitą dieną. Būdamas vietoje jokių įvykio liudininkų neapklausė, iš atsakovo rašytinių paaiškinimų nereikalavo. Atsakovo kaltę dėl įvykio įrodinėjo remdamasis tik prielaidomis ir spėlionėmis, kad automobilis apsivertė dėl darbuotojo neatsakingumo ir skubėjimo. Tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę, jo darbo pareigų pažeidimą, nepateikė. Savo įrodinėjimo pareigą ieškovė iš pradžių bandė perkelti atsakove byloje patrauktai AB „Hisk“, nurodydama, kad įvykis įvyko atsakovės AB „Hisk“ objekte, todėl būtent AB „Hisk“ privalėjo informuoti ieškovę ir darbo inspekcijos atstovą bei užfiksuoti įvykį dokumentine tvarka, tačiau to nepadarė. Visgi vėliau ieškovė reikalavimų šiai įmonei atsisakė.

30. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė būtinų darbuotojo civilinės atsakomybės sąlygų. Darbdavys jokio įvykio tyrimo neatliko, nenustatė kokias pareigas pažeidė darbuotojas, ar įvykis kilo dėl UAB „JVN“ darbuotojo kaltės. Teismas pažymi, kad vien iš pateikto susitarimo su darbuotoju dėl žalos atlyginimo ir esamos sąskaitos už suteiktas remonto paslaugas nėra galimybės objektyviai įvertinti įvykio kilimo priežasčių, kas turėjo įtakos atsakovo veiksmams, nustatyti darbuotojo kaltės formą ir priežastinį ryšį tarp darbuotojo veiksmų ir kilusių padarinių. Todėl ieškovei neįrodžius, kad žala kilo dėl jos buvusio darbuotojo veiksmų, nėra pagrindo tenkinti ieškinį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

32. Sprendimas priimtas atsakovo L. G. naudai. Atsakovas nagrinėjamoje byloje patyrė 900,00 Eur advokato padėjėjos pagalbos išlaidų, teismui atmetus ieškinį, atsakovui iš ieškovės priteistina nurodyta atstovavimo išlaidų suma.

33. Minėta, kad ieškovė nagrinėjant bylą teisme atsisakė reikalavimo iš atsakovės AB Hisk priteisti 1500,00 Eur žalos. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Už atsakovei AB Hisk pareikštą reikalavimą mokėtinas 34,00 Eur žyminis mokestis, ieškovė reikalavimo AB Hisk atsisakė, todėl atsižvelgiant į nurodytas CPK nuostatas yra pagrindas grąžinti ieškovei 75 procentus žyminio mokesčio nuo nurodytos 34,00 Eur sumos, t. y. iš viso 25,50 Eur.

Teismas, vadovaudamasis DK 151 str., CPK 87 str. 2 d., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 259 str., 268 str., 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JVN“, į. k. 305500521, atsakovui L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 900,00 Eur (devynis šimtus Eur) advokato padėjėjos pagalbos išlaidų.

Priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JVN“ ieškinio atsakovei akcinei bendrovei „Hisk“ dėl žalos atlyginimo atsisakymą.

Nutraukti civilinės bylos Nr. e2-844-419/2025 dalį dėl akcinei bendrovei „Hisk“ pareikštų reikalavimų.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „JVN“, į. k. 305500521, 25,50 Eur (dvidešimt penkis Eur 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2025-01-08.

Išaiškinti ieškovei, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šiuo teismo sprendimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.