- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-24
- Bylos Nr.
- e2A-612-258/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34543-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- P. P.
- Atsakovas
- N. Š.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimo už akių pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovui N. Š. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 3 000,00 Eur neturtinės žalos, 1 399,50 Eur turtinės žalos atlyginimo, ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, jog 2015 m. sausio 12 d. laikotarpyje nuo 19:00 val. iki 24:00 val. viešoje erdvėje – žurnalisto Š. Č. sklaidos kanale „Facebook“ atsakovas viešai raštu užgauliai pažemino ieškovą nurodomais komentarais. 2015 m. kovo 26 d. ieškovas kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl viešo įžeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 155 straipsnyje, kartu su civiliniu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti 3 000,00 Eur žalos atlyginimo iš atsakovo. Atsakovui buvo iškelta baudžiamoji byla. 2015 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nuosprendį nutraukti baudžiamąją bylą atsakovo atžvilgiu, nes 2015 m. liepos 10 d. BK 155 straipsnis neteko galios, o civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo bei prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nenagrinėti. Ieškovas 2015-10-07 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl asmens garbės ir orumo gynimo, neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, jog asmens garbę ir orumą žeminantys atsakovo teiginiai buvo paviešinti itin plačiam ratui žmonių, iš jų turinio nesunku identifikuoti ieškovą, paskleista informacija neatitiko tikrovės, išgalvota, melaginga, žeidžianti ieškovo garbę ir orumą. Atsakovas kryptingai, beveik penkias valandas įžeidinėjo ieškovą viešoje erdvėje ir tokiais veiksmais padarė ieškovui neturtinę žalą. Dėl turtinės žalos – bylinėjimosi išlaidų, patirtų baudžiamojoje byloje priteisimo ieškovas pažymėjo, jog baudžiamojoje byloje ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, protingos ir būtinos, siekiant apginti pažeistą teisę, tačiau baudžiamoji byla buvo nutraukta, civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu dėl nuo ieškovo valios nepriklausančių aplinkybių prarado galimybę reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo baudžiamajame procese.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovo prašomos priteisti patirtos bylinėjimosi išlaidos baudžiamojoje byloje negali būti pripažintos žala, atsiradusia dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl ieškovo reikalavimą dėl 1 399,50 Eur turtinės žalos atlyginimo atmetė.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (ieškovas) P. P. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimą ir padidinti ieškovui iš atsakovo priteistą sumą 1399,50 Eur turtinės žalos atlyginimu, priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas
Apeliantas baudžiamajame procese patyrė 1 399,50 Eur nuostolių kurie atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Žala suvokiama ne tik kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, tačiau ir turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Laikoma, kad visos asmens turėtos išlaidos, susijusios su kitų asmenų atliktais neteisėtais veiksmais, yra suprantamos kaip nuostoliai arba žala. Apelianto manymu Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas ginčą, nepagrįstai susiaurino žalos sąvoką, kas ir lėmė iš esmės neteisingo sprendimo priėmimą. Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus sprendimą, tuo pačiu susiklostė teisinė situacija, kad už žalą atsakingas asmuo išvengė teisinės atsakomybės, o savo teises ginančiam asmeniui, nukentėjusiam nuo už žalą atsakingo asmens neteisėtų veiksmų, nebus atlyginti patirti nuostoliai. Baudžiamoji byla atsakovui nutraukta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo šalių valios, apeliantas patirtos žalos atlyginimo nebegalėjo reikalauti ne dėl to, kad atsakovas nėra atsakingas už šiuos nuostolius, o dėl to, kad objektyviai nebebuvo įmanoma šių nuostolių iš atsakovo priteisti baudžiamojo proceso tvarka. Tačiau ši susiklosčiusi situacija neturėtų paneigti asmens teisės į patirtų nuostolių atlyginimą.Nutrūkus baudžiamiesiems procesiniams santykiams, tampa negalimas ir reikalavimo dėl nukentėjusiojo bylinėjimosi išlaidų išsprendimas, todėl nukentėjusiajam turi būti suteikta galimybė šių išlaidų atlyginimo reikalauti civilinio proceso tvarka. Priešingas aiškinimas, pasak kasacinio teismo, atimtų iš apelianto teisę kreiptis į teismą dėl tokių išlaidų atlyginimo, o tai prieštarautų konstitucinei asmens teisei į teisminę gynybą.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Atsakovas atkreipia dėmesį, jog baudžiamajame procese atsakovas N. Š. buvo išteisintas kaip asmuo nepadaręs nusikalstamos veikos. Šiuo konkrečiu atveju priteisti patirtas apelianto atstovavimo išlaidas baudžiamajame procese iš atsakovo nėra jokio teisinio pagrindo, juolab, kad tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas.
Atsakovas pažymi, kad kai asmuo išteisinamas procese, kuris pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Kaip nurodo atsakovas, tokia formuluotė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas tokio proceso metu privalo prisiimti galimą išteisinimo riziką ir įvertinti, kad tokiu atveju teisminio proceso išlaidos gali būti išieškomos ir iš jo paties.
Tuo atveju, kai teismui pripažinus, jog procesas, pradėtas pagal nukentėjusiojo skundą, yra nutraukiamas, taip pat nesudaro pagrindo nukentėjusiajam reikalauti patirtų advokato išlaidų ir kitokių proceso išlaidų atlyginimo, nes tik pačiam apeliantui yra suteikiama galimybė pasirinkti kokios teisės šakos normomis apginti pažeistas teises.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Apeliacinės instancijos teismas sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino materialinės teisės normas, tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl sprendimas nekeistinas.
Byloje ginčas kilo dėl apelianto bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje šios bylos atsakovas buvo kaltintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą iki 2015 m. liepos 10 d. galiojusiame BK 155 straipsnyje. Atsakovas buvo išteisintas minėtai normai netekus galios.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nesutiktina su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškina ir taiko teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju – BPK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai, be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Šioje normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos. Jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Apeliantas, aiškindamas, jog bylinėjimosi išlaidos turėtų būti atlygintos kaip patirta žala nagrinėjant baudžiamąją bylą, kuri buvo nutraukta normai, kurios pagrindu buvo iškelta byla, nustojus galioti, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, kadangi yra visiškai skirtingos situacijos. Apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-684/2015. Pažymėtina, jog kasacinis teismas pastarojoje nutartyje aiškino bylinėjimosi išlaidų, kaip žalos, priteisimą tuo atveju, kai baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Šioje byloje baudžiamoji byla buvo nutraukta visai kitais pagrindais – baudžiamojo įstatymo norma, kurios pagrindu buvo iškelta baudžiamoji byla, neteko galios. Taigi šiuo atveju veika buvo dekriminalizuota, o atsakovas nelaikytinas padaręs pastarąją nusikalstamą veiką.
Apeliantas kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka, baudžiamoji byla buvo pradėta nagrinėti apelianto iniciatyva. BPK 105 straipsnyje nurodyta, jog kai asmuo išteisinamas procese, kuris pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakovu, kad nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų kaip žalos.
Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių ieškinį tenkinti iš dalies, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 str. 1 d.).
Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Atsakovas nurodo, jog advokatui sumokėjo 150 Eur, tačiau iš byloje esančio pinigų priėmimo kvito ir jo kopijos matyti, jog atsakovas advokatui iš tiesų sumokėjo 100 Eur (b. l. 29, 32). CPK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidos advokato pagalbai laikytinos bylinėjimosi išlaidomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir išlaidas už advokato pagalbą, teismas priteisia iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovui priteistina 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 88, 93, 98 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš apelianto P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.