Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rima Šimbelytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. J., R. Ž. – J., antstoliui A. B. dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsiliepimo suinteresuotas asmuo antstolis A. B. nepateikė. Antstolis pateikė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad suinteresuoti asmenys skolininkas V. J. ir R. Ž. – J. yra sutuoktiniai, jų santuoka nenutraukta (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 47). Antstolis A. B. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-6137-223/2013 dėl 981,18 Eur (3 387,83 Lt) skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. liepos 9 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 7,24 Eur (25 Lt) žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko V. J. išieškotojai AB „Lietuvos draudimas“ (vykd.b. Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 2). Vykdydamas išieškojimą antstolis nustatė, kad V. J. sutuoktinė R. Ž. – J. dirba ir gauna darbo užmokestį iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, 2017 m. gegužės 22 d. patvarkymu areštavo R. Ž. – J. gaunamą darbo užmokestį ir išieškotoją AB „Lietuvos draudimas“ įpareigojo kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 46, 48-49).

Pareiškimas atmestinas.

Jeigu skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalis (redakcija iki 2017 m. birželio 30 d.)), t. y. skolininkui priklausanti turto dalis gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai skolininkui su kitais asmenimis priklausančio turto dalys nėra nustatytos. Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 4.72 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretaus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis).

Bendraturčio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma paties bendraturčio reikalavimu arba pasibaigus bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniams santykiams, arba kai išieškoma iš bendraturčio turto pagal asmenines jo prievoles, jeigu kito jo turimo turto, išskyrus daiktus, turimus bendrąja jungtine nuosavybe, neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai (CK 4.89 straipsnio 1 dalis). CK 4.89 straipsnio 1 dalies įtvirtintos nuostatos, kaip turi būti vykdomas išieškojimas iš bendraturčio turto pagal jo prievolę, apsprendžia antstolio veiksmus, vykdant tokį išieškojimą. Antstolis privalo konstatuoti, kad kito skolininko turto nėra ar jo neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, o tada priima sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis. Dalies nustatymo tvarka nepriklauso nuo skolininko santykio su kitu bendraturčiu, ar tai būtų sutuoktinis, ar kitas fizinis asmuo. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektualinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ši prezumpcija taikoma, kol neįrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, suinteresuoti asmenys V. J. ir R. Ž. – J. 2017 m. birželio 8 d. sudarė povedybinę sutartį (toliau – Sutartis). Sutarties 4 punktu sutuoktiniai susitarė, kad bet koks kilnojamas ir nekilnojamas turtas, turtinės teisės vieno iš šalių bet kokiu būdu įgytas šalims gyvenant susituokus, yra tą turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Asmenine sutuoktinio nuosavybe tampa taip pat ir to sutuoktinio pajamos iš veiklos ir jo asmeninio turto, draudimo išmokos, pensijos ir bet kokios kitos pajamos, lėšos banko sąskaitose, atidarytos to sutuoktinio vardu, santaupos, taip pat vertybiniai popieriai, gautos dovanos ir bet koks kitas šiame punkte nenurodytas turtas. Sutuoktiniai povedybine sutartimi iš esmės nustatė visiško sutuoktinių turto atskirumo teisinį režimą. Minėta sutartis 2017 m. birželio 8 d. įregistruota Vedybų sutarčių registre. 2017 m. birželio 8 d. sudaryta povedybinė sutartis, nustačiusi sutuoktinių turto režimą, yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu. Šiai pasibaigus, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nebeturi bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016). Povedybine sutartimi sutuoktiniams nustačius kitokį savo turto teisinį režimą ir pakeitus nuosavybės teisinį santykį, išieškojimas iš skolininko nebegali būti nukreipiamas į nebeegzistuojančią skolininko dalį nebeegzistuojančiame bendrame turte. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad skolininko sutuoktinės R. Ž. – J. gaunamos pajamos iš darbinės veiklos pagal sutuoktinių sudarytą povedybinę sutartį yra sutuoktinės asmeninė nuosavybė, o ne bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl skolininko turto dalis nenustatoma ir pareiškėjos prašymas atmestinas.

Atmetus pareiškėjos pareiškimą, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteistinos iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą atmesti.

Priteisti iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 3,10 Eur (trijų eurų 10 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.