Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justo Namavičiaus ir Vitalijos Norkūnaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. T. ir jo gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarties, kuria patikslintas Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendis, nurodant, kad K. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas 4 (ketveriems) metams apima ir mero pareigas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu panaikintas Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. vasario 28 d. išteisinamasis nuosprendis, ir K. T. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 226 straipsnio 2 dalį. Šiuo nuosprendžiu teismas K. T. paskyrė 200 MGL dydžio baudą ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68² straipsnio 1 ir 2 dalimis, baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą – atimant K. T. teisę dirbti valstybės tarnyboje 4 (ketveriems) metams.

2. Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyrius (toliau – ir Probacijos tarnyba) 2023 m. kovo 30 d. kreipėsi prašydama išaiškinti, ar K. T., nepažeisdamas skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, gali eiti (duomenys neskelbtini) mero pareigas.

3. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. birželio 21 d. nutartimi patikslino, kad Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu K. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas 4 (ketveriems) metams apima ir mero pareigas.

II. Skundų aukštesniajam teismui argumentai

4. Nuteistasis K. T. prašo Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti, o į Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus 2023 m. kovo 30 d. prašymą atsakyti taip: K. T., nepažeisdamas Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, gali eiti (duomenys neskelbtini) mero pareigas.

4.1. Skunde nuteistasis K. T. teigia, jog remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio 1 dalimi, teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Nuosprendžio esmė gali būti keičiama tik nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine ar kasacine tvarka (BPK VI, VIII dalys), o ne nuosprendžio vykdymo metu. Baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimo – taikymo apimtis yra viena esminių nuosprendžio sudėtinių dalių. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje expressis verbis (tiesiogiai) nėra įtvirtinta, kad K. T. yra atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas. Skundžiamoje nutartyje teismas prie uždraudimo dirbti valstybės tarnyboje papildomai uždraudė eiti valstybės politiko – savivaldybės mero pareigas. Tai vertinama ne kaip netikslumų ar neaiškumų patikslinimas, o kaip įsiteisėjusio nuosprendžio esmės pakeitimas.

4.2. Pasak nuteistojo, nuosprendyje teismas taikė baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68² straipsnyje ir jam apribojo konkrečią veiklą - darbą valstybės tarnyboje. Daugiau jokių viešųjų teisių, pavyzdžiui, būti išrinktam, nuosprendžiu nėra ribojama. Jei teismas nuosprendyje būtų norėjęs apriboti galimybę K. T. patekti į vietos savivaldos institucijas, jis tokią galimybę turėjo ir savo valią galėjo realizuoti paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – viešosios teisės (teisės būti išrinktam) atėmimą (BK 68¹ straipsnis), tačiau to nuosprendyje nepadarė. Skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad jam draudžiama eiti mero pareigas, teismas be teisinio pagrindo išplėtė nuosprendžio turinį.

4.3. Skunde nuteistasis aptaria valstybės tarnautojo ir valstybės politiko institutus, remdamasis įstatymais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, aptaria mero, kaip valstybės politiko, ir valstybės tarnautojų statuso ir atliekamų funkcijų skirtumus. Nuteistasis nesupranta, kodėl skundžiamoje nutartyje teismas valstybės tarnautojo institutą prilygino valstybės politiko institutui.

4.4. Skunde nuteistasis vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eR-20-602/2023. Šiame sprendime teismas pažymėjo, jog valstybės politikams (taigi, ir merams), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) nėra taikomas. Dėl šios priežasties nuteistajam keistai atrodo skundžiamos nutarties argumentas, jog „Valstybės tarnybos įstatymo nuostata, kad šis įstatymas nėra taikomas valstybės politikams, kuo yra meras (Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 1 punktas), nepaneigia išvados, kad meras, kaip valstybės tarnautojas, eina pareigas valstybės tarnyboje“. Pasak nuteistojo, nepagrįsta ir teismo išvada, jog „Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl valstybės tarnautojų pareigybių, priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas, valstybės tarnautojų karjera, valstybės tarnautojų skatinimas ir atsakomybė, darbo užmokestis ir kitos įstatymo nuostatos, merams netaikomos, kadangi šios nuostatos yra reglamentuotos kituose įstatymuose, pvz., Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse, Lietuvos Respublikos valstybės politikų, valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse ir kituose norminiuose aktuose, kurie reglamentuoja valstybės politikų veiklą. Vadovaujantis šia analogija, visus valstybės ar savivaldybių pareigūnus būtų galima prilyginti vienam statusui. Pvz., teisėjus prilyginti prokurorams, kadangi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nuostatos dėl teisėjų statuso, teisėjų karjeros, atsakomybės procedūrų, teisėjų socialinių garantijų ir pan. netaikomas prokurorams, nes prokurorų statusą, kompetenciją, teises ir pareigas, tarnybos eigą, darbo užmokestį, socialines garantijas ir pan. reglamentuoja Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas ir t. t.

4.5. Nuteistasis pažymi, kad minėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra aktualus ir tuo, jog jame pasisakyta, kad nuosprendyje nustatytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje 4 metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip apribojantis K. T. teisę būti kandidatu į savivaldybės tarybos narius ar eiti savivaldybės tarybos nario ar mero pareigas. Pasak Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje expressis verbis (tiesiogiai) nėra įtvirtinta, kad K. T. yra atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo 24 punktas).

4.6. Skunde nuteistasis taip pat akcentuoja teismų pareigą formuoti stabilią ir nuoseklią teismų praktiką. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 13 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-41-449/2023 (analogiškoje byloje) yra išaiškinęs, jog „baudžiamojo poveikio priemonės – viešųjų teisių atėmimo – taikymo apimtis yra viena esminių nuosprendžio sudėtinių dalių, todėl tokios priemonės taikymo apimties išplėtimas vertintinas ne kaip netikslumų ar neaiškumų patikslinimas, o kaip įsiteisėjusio nuosprendžio esmės pakeitimas“. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas turėjo atsižvelgti tiek į šį išaiškinimą, tiek į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą dėl K. T. galimybės dalyvauti savivaldos rinkimuose, o kartu – ir eiti mero pareigas. Šiuo atveju skundžiamoje nutartyje buvo priimtas prieštaringas išaiškinimas, paneigęs teisėtus K. T. lūkesčius.

5. Nuteistojo gynėjas advokatas G. Danėlius skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti, o Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendį patikslinti taip, jog šiuo nuosprendžiu K. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė neapima draudimo eiti renkamas (duomenys neskelbtini) mero pareigas.

5.1. Gynėjas pažymi, kad teismas nutartyje neteisingai įvertino Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas ir mero pareigas, šio įstatymo prasme, prilygino valstybės tarnautojo pareigoms, nors iš tiesų mero pareigos atitinka valstybės politiko apibrėžimą. Advokatas teigia, jog merą priskirti prie valstybės tarnautojų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, remiantis kito teisės akto – BK išaiškinimu, laikytina selektyviu teisės aktų taikymu, atrenkant iš skirtingų teisės aktų tik norimai išvadai pagrįsti naudingas atskiras nuostatas (nors nėra jokių abejonių, kad meras pagal BK 230 straipsnį ir yra valstybės tarnautojas).

5.2. Nei preziumuojant, kad meras laikytinas valstybės tarnautoju (ir BK, ir Valstybės tarnybos įstatymo prasme), nei faktas, kad nusikalstama veika padaryta darbinės veiklos srityje, neturėtų reikšmės sprendžiant, ar teismo skirtas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas K. T. draudžia eiti mero pareigas. Gynėjas cituoja BK 68¹ straipsnio 1 dalį, 68² straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnį, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 2 straipsnio 6 dalį. Remdamasis šių teisės aktų nuostatomis, gynėjas daro išvadą, kad BK 68¹ ir 68² straipsniuose yra numatytos skirtingos baudžiamojo poveikio priemonės. Draudimas eiti savivaldybės mero pareigas gali būti nustatytas skiriant būtent BK 68¹ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – viešųjų teisių atėmimą. Konstatavimas, jog savivaldybės mero pareigas draudžia eiti visiškai kita baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas (BK 68² straipsnis), paneigia viešųjų teisių atėmimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės reikalingumą ir esmę. Juolab, kad BK 68¹ straipsnyje numatyta poveikio priemonė yra lex specialis (specialusis įstatymas) poveikio priemonei, numatytai BK 68² straipsnyje.

5.3. Gynėjo teigimu, jo išvadą dėl teisės normų taikymo patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, kuriame nurodyta, jog kandidatui K. T. nuosprendžiu pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė nėra susijusi su pasyviosios rinkimų teisės ribojimu, nustatytu BK 68¹ straipsnyje. Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tiesiogiai teigia, kad pasyviąją rinkimų teisę riboja būtent BK 68¹ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė. Tą taip pat patvirtina ir vieša informacija apie byloje paduotą prokuratūros kasacinį skundą, kuriame prašoma K. T. skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą bei viešųjų teisių atėmimą.

5.4. Skundžiama nutartis priimta remiantis BPK 361 straipsniu. Pirmoje šio straipsnio dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šiuo atveju aukščiau nurodyti argumentai patvirtina kad K. T. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, nedraudžia eiti savivaldybės mero pareigas, tai daryti draustų kita baudžiamojo poveikio priemonė – viešųjų teisių atėmimas, kuri K. T. nėra skirta. Gynėjo teigimu, skundžiamoje nutartyje pateikus išaiškinimą, kad baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, draudžia K. T. eiti savivaldybės mero pareigas, teismas pakeitė nuosprendžio esmę.

6. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. liepos 11 d. gautas nuteistojo K. T. prašymas iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išreikalauti papildomus įrodymus – Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ prašymus apsvarstyti ir įvertinti, ar nėra galimybių K. T. atžvilgiu inicijuoti procesus, užtikrinančius tinkamą baudžiamojo poveikio priemonių tikslų įgyvendinimą, taip pat atsakymą į šiuos prašymus. Nuteistojo K. T. teigimu, ši informacija yra reikalinga siekiant įvertinti, ar Probacijos tarnybai nebuvo darytas poveikis.

III. Atsiliepimo į skundus argumentai

7. Pateiktame atsiliepime į skundus Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Dalia Markauskienė prašo skundus atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartį.

8. Pateiktame atsiliepime prokurorė sutiko su teismo išvada, kad meras turi savivaldybės vadovo, vietinės valdžios atstovo įgaliojimus, taip pat, jog BK 230 straipsnio 1 dalies prasme K. T., eidamas savivaldybės mero pareigas, yra valstybės tarnautojas. Prokurorė taip pat pritarė teismo išvadai, jog Valstybės tarnybos įstatymo nuostata, kad šis įstatymas nėra taikomas valstybės politikams, kuo yra meras (Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 1 punktas), nepaneigia išvados, kad meras, kaip valstybės tarnautojas, eina pareigas valstybės tarnyboje.

9. Prokurorė pažymėjo, kad taikant BK 68¹ ir 68² straipsniuose numatytas baudžiamojo poveikio priemones siekiama užtikrinti, kad kaltas asmuo ateityje neturėtų galimybių daryti panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų. Šių baudžiamojo poveikio priemonių tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos. Nuosprendyje nustatyta, K. T. pasinaudojo savo tarnybine mero padėtimi, valdžios atstovo įgaliojimais ir tikėtina įtaka savivaldybės valstybės tarnautojams. Taigi, K. T., atlikdamas jam inkriminuotus veiksmus, savo tarnybinę padėtį, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktas teises bei įgaliojimus naudojo priešingais tarnybai interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, todėl jam buvo atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.

10. Skundžiama nutartimi teismas patikslino, kad K. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas yra aiški, nekelianti abejonių. Priešingai nei teigiama skunde, teismas nuosprendžio esmės nepakeitė, tik išaiškino ar valstybės tarnyba apima ir mero pareigas. Pasak prokurorės, K. T. atvejis nėra analogiškas cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-41-449/2023 nustatytoms aplinkybėms. Baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimo taikymo apimtis yra viena esminių nuosprendžio sudėtinių dalių, todėl šios priemonės taikymo apimties patikslinimas, nurodant, kad K. T. taikoma poveikio priemonė apima ir mero pareigas, nevertinama kaip įsiteisėjusio nuosprendžio esmės pakeitimas.

11. Prokurorė nesutinka su skundo argumentu, jog norėdamas apriboti nuteistajam K. T. galimybę patekti į vietos savivaldos institucijas, teismas turėjo paskirti kitą baudžiamojo poveikio priemonę – viešosios teisės (teisės būti išrinktam) atėmimą. Šiuo atveju teismas, neribodamas nuteistojo pasyviosios rinkimų teisės, jam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą, kuri reiškia, kad nuteistajam yra atimta teisė teismo paskirtą laiką dirbti valstybės tarnyboje, t. y. ir mero darbą. Teismas teisingai nurodė, jog aplinkybė, kad K. T. buvo išrinktas (duomenys neskelbtini) meru, savaime neeliminuoja įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo dirbti valstybės tarnyboje.

IV. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo K. T. ir jo gynėjo advokato G. Danėliaus skundai tenkinami iš dalies.

12. Nuteistojo K. T. ir jo gynėjo advokato G. Danėliaus skundai dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarties, kuria patikslintas Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendis, nurodant, kad K. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas 4 (ketveriems) metams apima ir mero pareigas, tenkinamas iš dalies. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis naikinama, o Probacijos tarnybos 2023 m. kovo 30 d. prašymas dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimo paliekamas nenagrinėtu (BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

13. BPK 361 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę nuosprendžio vykdymo metu išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, be kita ko, turi teisę priimti sprendimus dėl rašybos ir aritmetinių klaidų ištaisymo ir kitokių netikslumų. Aptariamame straipsnyje yra nustatytas nebaigtinis sąrašas, kokio pobūdžio nuosprendžio neaiškumai ar kylančios abejonės gali būti išspręstos nuosprendžio vykdymo metu. Kiekvieną kartą, sprendžiant klausimą dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimo, turi būti vertinama, ar ištaisius nuosprendžio neaiškumus ar pašalinus abejones, nebus pakeista teismo priimto nuosprendžio esmė. Nuosprendžio esmė gali būti keičiama tik nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine ar kasacine tvarka (BPK VI, VIII dalys), bet ne nuosprendžio vykdymo metu.

14. Nagrinėjamu atveju nuteistasis ir jo gynėjas nesutinka su Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartimi, motyvuodami tuo, kad skundžiamoje nutartyje teismas ne pašalino nuosprendžio vykdymo metu iškilusius neaiškumus, o pasisakė dėl nuosprendžio esmės. Jų įsitikinimu, žemesnysis teismas nepagrįstai nurodė, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu K. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas 4 metams apima ir mero pareigas.

15. Byloje nustatyta, kad K. T. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžiu buvo išteisintas dėl visų jam pareikštų kaltinimų. Prokuratūra apeliaciniu skundu prašė K. T. pripažinti kaltu dėl visų inkriminuotų kaltinimų ir paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68² straipsnyje – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą 7 metams. Panevėžio apygardos teismas prokuratūros apeliacinį skundą tenkino iš dalies – K. T. pripažino kaltu pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir paskyrė jam 200 MGL dydžio baudą, taip pat, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68² straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą – atimant K. T. teisę dirbti valstybės tarnyboje 4 (ketveriems) metams. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad Panevėžio apygardos teismas, skirdamas minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, laikė K. T. valstybės tarnautoju (valstybės politiku), kuris nusikaltimą padarė būdamas (duomenys neskelbtini) tarybos nariu ir (duomenys neskelbtini) meru, atlikdamas savivaldybės vadovo ir vietos valdžios atstovo funkcijas (nuosprendžio 74 punktas).

16. Išnagrinėjęs Probacijos tarnybos prašymą, skundžiama 2023 m. birželio 21 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas patikslino nuosprendį, nurodant, jog baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas 4 metams apima ir mero pareigas. Kaip matyti, nuosprendį vykdančiai institucijai iškilo abejonė, ar K. T., nepažeisdamas skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, gali eiti (duomenys neskelbtini) mero pareigas. Toks pat klausimas buvo iškilęs ir sprendžiant dėl K. T. galimybės dalyvauti 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. Pastarąjį klausimą sprendę subjektai Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo aiškino skirtingai. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į rašytinį Panevėžio apygardos teismo teisėjo išaiškinimą, 2023 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. Sp–58 panaikino K. T. registravimą kandidatu į (duomenys neskelbtini) merus ir savivaldybės tarybos narius. Šis Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) sprendimas buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2023 m. kovo 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eR-20-602/2023. LVAT nurodė, kad apkaltinamajame nuosprendyje taikytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje 4 metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip apribojantis K. T. teisę būti kandidatu į savivaldybės tarybos narius ar eiti savivaldybės tarybos nario ar mero pareigas. LVAT pažymėjo, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje expressis verbis (tiesiogiai) nėra įtvirtinta, jog K. T. yra atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

17. Dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžio yra paduoti ir priimti nagrinėti tiek nuteistojo K. T. gynėjo advokato G. Danėliaus, tiek prokuroro kasaciniai skundai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pateiktuose kasaciniuose skunduose, kurie buvo priimti nagrinėti dar iki skundžiamos nutarties priėmimo, išdėstyti argumentai ne tik dėl nepagrįsto K. T. nuteisimo ir išteisinimo dėl pareikštų kaltinimų, bet ir dėl baudžiamojo poveikio priemonių, įtvirtintų BK 68¹ ir 68² straipsniuose, taikymo. Prokuroras kasaciniame skunde pažymi, jog K. T. pagrįstai paskirta BK 68² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje, tačiau kartu nurodo, jog darbas valstybės tarnyboje yra plati sąvoka ir nėra aišku, ar renkamos savivaldybės tarybos nario ir mero pareigos gali būti prilygintos darbui valstybės tarnyboje. Todėl, prokuroro vertinimu, K. T. skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68² straipsnyje ir BK 68¹ straipsnyje, t. y. teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas (atimant K. T. teisę dirbti valstybės tarnyboje, užimti savivaldybės tarybos nario ir savivaldybės mero pareigas 4 metams) bei viešųjų teisių atėmimas – (atimant K. T. teisę būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas 4 (ketveriems) metams). Nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde iš esmės kelia klausimą dėl to, ar apskritai galima atimti pasyviąją teisę būti renkamam.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju pašalinti kylančius neaiškumus vykdymo metu, nepakeičiant nuosprendžio turinio, neįmanoma. Klausimai dėl BK 68² straipsnyje (teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas) ir BK 68¹ straipsnyje (viešųjų teisių atėmimas) numatytų baudžiamojo poveikio priemonių taikymo apimties, atribojimo ir jų taikymo santykio sudaro nuosprendžio esmę ir pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jie yra iškelti proceso dalyvių pateiktuose kasaciniuose skunduose, kuriuos, kaip minėta, yra priėmęs nagrinėti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Šiuo konkrečiu atveju, susiklosčius išskirtinei situacijai, teismai nuosprendžio vykdymo metu neturi vertinti, ar K. T. apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatytas draudimas dirbti valstybės tarnyboje apima ir draudimą eiti mero pareigas, nes bet koks šiuo klausimu priimtas teismo sprendimas reikštų sprendimą dėl įsiteisėjusio nuosprendžio esmės, o tai prieštarautų BPK 361 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Todėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis naikinama, o dėl Probacijos tarnybos 2023 m. kovo 30 d. prašymo priimamas naujas sprendimas – prašymas paliekamas nenagrinėtu.

19. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 2 d. ir kovo 15 d. nutartimis nesustabdė Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžio vykdymo, iki byla bus išnagrinėta kasacinės instancijos teisme. LVAT 2023 m. kovo 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eR-20-602/2023 atvėrus galimybę K. T. dalyvauti rinkimuose, jis šia teise pasinaudojo, buvo išrinktas (duomenys neskelbtini) meru ir balandžio mėnesį pradėjo realiai eiti mero pareigas. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2023 m. gegužės 4 d. priėmus nagrinėti prokuroro kasacinį skundą, teisėjų kolegijos nuomone, galimai atsirado naujos aplinkybės, kurių pagrindu išlieka galimybė kreiptis dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžio vykdymo sustabdymo (BPK 374 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti ir dėl Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus 2023 m. kovo 30 d. prašymo priimti naują sprendimą – prašymą palikti nenagrinėtą.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.