- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-13
- Bylos Nr.
- A-1672-442/2023
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius, Jolanta Malijauskienė, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – toliau ir Registrų centras, ir atsakovas) Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Alytaus skyriaus (toliau – ir Registro tvarkytojas) 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. SPR5-10992(14.4 E) (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); 2) panaikinti Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Alytaus skyriaus (toliau – ir Kadastro tvarkytojas) 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. SPR4-8907(14.5 E) (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) (toliau kartu Registro tvarkytojas ir Kadastro tvarkytojas – ir teritorinis registratorius); 3) panaikinti Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija, ir centrinis registratorius) 2022 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. CSPR-189 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 4) tenkinti prašymus dėl teisių ir daiktų įregistravimo.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Skundžiami sprendimai buvo priimti neobjektyviai, neišsamiai bei iš esmės tik formaliai įvertinus faktines aplinkybes, visiškai neatsižvelgiant į tai, kad buvo pateikti visi dokumentai patvirtinantys pareiškėjo dėstomas aplinkybes.
2.2. Atsakovo argumentas apie tai, kad M. M. (M. D. M.) į ūkio knygą pirmą kartą įrašytą tik po jos vyro V. M. mirties ((duomenys neskelbtini)) yra visiškai nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės pateiktose ūkio knygose. Taip pat atsakovas visiškai nepagrįstai nurodė, jog norint pripažinti pakankamais pastatų, t. y. gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarto–daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastatai, ir statiniai), valdymo nuosavybės teisės įrodymais, kad asmuo buvo statinių savininkas, jis ūkio knygose turi būti įrašytas pirmas. Nei įstatymas, nei teismų praktika nenumato tokio reikalavimo. Be kita ko, nėra aišku, kokiu pagrindu atsakovas nusprendė, jog M. D. M. į ūkio knygą pirmą kartą įrašyta po vyro mirties. Atsakovo pateikta naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-684/2020 numato tik tai, kad įrašai namų ūkio knygose kaimo vietovėse pripažįstami pakankamais pastatų valdymo nuosavybės teise įrodymais iki 1991 m. liepos 25 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) įsigaliojimo, tačiau nenumato, jog asmuo turi būti įrašytas kaip pirmas (pirmas sąraše). Sukeliančiais teisines pasekmes ir patvirtinančiais nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą laikomi įrašai namų ūkio knygose, jei jie padaryti iki Instrukcijos įsigaliojimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pateiktose ūkio knygose jau nuo 1986 metų yra nenuginčijami duomenys apie tai, kad M. D. M. (M. M.) buvo įrašyta į ūkio knygas. Taigi ūkio knygose fiksuotas faktas, kad nurodytu adresu nuosavybės teisė priklauso V. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) bei M. D. M.. Tai patvirtina V. M., M. D. M. nuosavybės teisės į nurodytus statinius bei ūkio turėjimo faktą. Toks duomenų įregistravimas laikytinas sukeliančiu teisines pasekmes – nuosavybės teisės atsiradimą. Todėl argumentas, kad norint patvirtinti nuosavybės teisę į statinius ūkio knygose asmuo privalėjo būti įrašytas kaip namų ūkio galva yra visiškai nepagrįstas. Įstatymai nenumato, kad ūkio knygose įrašyta nuosavybė priklauso tik šeimos galvai, pirmajam įrašytam asmeniui.
2.4. Teisės aktai nenumato, kad ūkio knygose negali būti jokių taisymų, kitu atveju tokie dokumentai laikomi netinkamais. Atsakovo teiginiai, kad ūkio knygų įrašuose yra taisymų (išbrauktas V. M. ir įrašyta M. M.), kurie neaptarti, todėl ir dėl šios priežasties toks dokumentas negalėtų būti tinkamu teisiniu pagrindu registruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Registras), yra nepagrįsti. Atsakovas viena vertus nurodė, jog toks išbraukimas nėra aptartas, tačiau kita vertus teigė, kad toks išbraukimas darytas dėl to, jog V. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Nors ūkio knygose V. M. duomenys galimai buvo išbraukti dėl to, kad jis mirė, tačiau, ar tie duomenys išbraukti (duomenys neskelbtini) – tokių duomenų atsakovas nepateikė.
2.5. Dėl M. D. M. ir M. M. identifikavimo duomenų nesutapimo ūkio knygose, Komisija tokių argumentų savo sprendime nenurodė, todėl darytina išvada, kad ūkio knygose nurodyta M. D. M. bei M. M. yra vienas ir tas pats asmuo, kadangi sutampa gimimo data, pavardė, o vardas M. yra tiesiog M. trumpinys. Pareiškėjas jau 2022 m. birželio 9 d. skunde nurodė, jog tai yra tas pats vardas tik dėl tuometinės transkripcijos jis buvo rašomas tarmiškai, tariamas galimai kitaip, galimai tai jos sutrumpintas vardas, kuris įrašomas, kaip jos pačios nurodytas. Tačiau vien vardo priesagos pridėjimas nėra laikoma kitokiu vardu, jei iš esmės visi kiti asmenį identifikuojantys duomenys yra tokie patys. M. D. turi antrą vardą, tačiau jo niekada niekur neskelbdavo, kadangi tai nebūdavo būtina. Taip pat vardas „M.“ yra rusų (slavų kalbos), todėl lietuviškas jo variantas yra M.
2.6. Atsakovo argumentai, jog pareiškėjas nepateikė patvirtinančių duomenų dėl M. D. M. nuosavybės teisių į statinius atsiradimo, atmestini. Pareiškėjo pateikti dokumentai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, kadangi pareiškėjas pateikė prašymą, pateikė įrašus, įrodymus, duomenis iš archyvo, kurie atitinka keliamus reikalavimus. Juose konkrečiai nurodyta statinių savininko asmenybė, identifikaciniai duomenys, tiek vardas, tiek pavardė, tiek gimimo data. O vien dėl tuometinio savininkų eiliškumo įrašymo į ūkio knygas (pirmo ar antro) bei vardų transkripcijos ir priesagos skirtumo teigti, kad nepateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių M. D. M. nuosavybės teisių į statinius, prieštarauja įstatymams.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:
Šalies argumentai
3.1. Pareiškėjo prašomi įregistruoti nekilnojamieji daiktai – gyvenamasis namas lAlp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tvartas–daržinė 4Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Registre neįregistruoti.
3.2. Pareiškėjo skundo teiginiai dėl įrašo ūkinėse knygose apie M. M. kaip šeimos narę yra teisiškai nepagrįsti. Pareiškėjo dėstoma pozicija yra klaidinanti ir neatitinkanti faktinių aplinkybių. Pareiškėjas neginčijo ir sutiko, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintu Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašu (toliau – ir Sąrašas) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrašai namų ūkio knygose kaimo vietovėse pripažįstami pakankamais pastatų valdymo nuosavybės teise įrodymais, jeigu jie padaryti iki 1991 m. liepos 25 d., t. y. iki Instrukcijos įsigaliojimo. Pareiškėjas nesutiko, kad V. M. (žr. ūkinę knygą, pildytą nuo 1991 – 1995 m.) iš šeimos nario, įrašyto pirmuoju (šeimos galva), buvo išbrauktas po jo mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), ir kad tuo metu šeimos galva buvo įrašyta M. M. (gim. (duomenys neskelbtini).). Ūkinėje knygoje (1991 – 1995 m.) lentelės „šeimos narių sąrašas“ 23 punkte nurodyta duomenų pakeitimo priežastis ir pagrindas „Mirė (duomenys neskelbtini) Akto įr. Nr. 46“. Kadangi duomenys apie šeimos galvą (ar šeimos narį) negali būti keičiami be jokio teisinio pagrindo, akivaizdu, kad šeimos galva V. M. buvo išbrauktas dėl to, kad jis mirė (duomenys neskelbtini), o vietoje jo šeimos galva buvo įrašyta M. M., t. y. vėliau nei 1991 m. liepos 25 d. ūkinėse knygose (1991 – 1995 m.) lentelėje „ūkiui priklausantieji gyvenamieji namai“ nuo 1993 m. įrašyta „1/4“ dalis (iki 1993 m. dalis nebuvo nurodyta), kas taip pat patvirtina, kad ūkinių knygų įrašų (1991 – 1995 m.) duomenys buvo keičiami 1993 m.
3.3. Iš ūkinių knygų įrašų (1991 – 1995 m.) ūkio visuomeninės grupės 1991 m. sausio 1 d. pagal vertinę knygą Nr. 80/146 šeimos narių sąraše, be šeimos galvos V. M., buvo nurodyti dar du asmenys: žmona M. M. ir anūkas V. M., todėl šie ūkinių knygų įrašai niekaip negali patvirtinti M. D. M. nuosavybės teises į statinius. Vadovaujantis tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 587, 598 straipsniais statinių paveldėjimas kaimo vietovėje taip pat atsirasdavo priimant palikimą, o nuosavybės teisės atsiradimo į statinius patvirtinimui buvo išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, kuris iki Instrukcijos įsigaliojimo buvo registruojamas Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto vedamose ūkinėse knygose.
3.4. Sąrašo 3.2 punktas numato, kad kartu su prašymu registruoti statinius ir kadastro duomenų bylą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui turi būti pateiktas notariškai patvirtintas sandoris, kurio pagrindu įgyta nuosavybės teisė, ir savivaldybės arba seniūno išduota pažyma apie šio sandorio arba paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimą arba, neturint notariškai patvirtinto sandorio, – savivaldybės arba seniūno išduotą pažymą apie šio sandorio ar paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimą vykdomojo komiteto ūkinėse knygose, jeigu statiniai įgyti nuo 1949 m. balandžio 14 d. iki 1991 m. liepos 25 d. įskaitytinai. Sąrašo 2.1 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai (tai yra įgyti statybos būdu), nekilnojamojo turto registro tvarkytojui turi būti pateiktas savivaldybės ar archyvo išduota pažyma apie įrašus ūkinėse knygose.
3.5. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigė, kad M. D. M. paveldėjo statinius po V. M. mirties ir pateiktų ūkinių knygų įrašų pagrindu prašė įregistruoti M. D. M. nuosavybės teises į statinius, tačiau nepateikė paveldėjimo teisės liudijimo, kurį tokiu atveju turėtų pateikti. Todėl teritorinis ir centrinis registratorius pagrįstai laikė, kad pateikti ūkinių knygų įrašai apie tai, kad M. M. yra įrašyta pirmoji ir yra šeimos galva, padaryti vėliau nei 1991 m. liepos 25 d., nepatvirtina nuosavybės teises į statinius atsiradimo. Komisija pagrįstai sprendė, kad tokiu atveju teritoriniam registratoriui turėjo būti pateiktas paveldėjimo teisės liudijimas, patvirtinantis palikimo priėmimo faktą, kuris nebuvo pateiktas. Dėl minėtų priežasčių Komisijos padaryta išvada, kad po 1991 m. liepos 25 d. padaryti ūkinių knygų įrašai apie tai, kad namų ūkio, kuriam priklauso 72 kv. m. bendro naudingo ploto gyvenamasis namas, šeimos galva yra M. M. (M. D. M.), nepatvirtina jos nuosavybės teisės į statinius atsiradimo, yra pagrįsta ir teisėta.
3.6. Ūkinėse knygose (1991 – 1995 m.) yra tik duomenys apie 72 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, tačiau nėra duomenų apie ūkiui priklausančius ūkinius pastatus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus Registro duomenis arba panaikindamas (pakeisdamas) esamus, neturi teisės daryti savarankiškų išvadų, aiškindamas arba interpretuodamas pateiktų dokumentų turinį. Jis nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės, jos turinio. Registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą teisėtumo, nustatyti daiktines teises, jeigu jos eksplicitiškai nėra įtvirtintos pateiktuose dokumentuose. Nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro tvarkytojas neturi atlikti teismui būdingos funkcijos – vertinti tam tikras įrodomąją reikšmę turinčias faktines aplinkybes ir daryti tam tikras daiktinių teisių atsiradimui reikšmingas vertinimo išvadas, nes tai yra teismo prerogatyva. Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas, kaip ir teisingumo vykdymas, yra Lietuvos Respublikos teismų kompetencija. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas nustato reikalavimus įrašyti į Registrą tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą.
3.7. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi ūkinių knygų įrašai (1991 – 1995 m.) negali būti laikomi tinkamu teisiniu pagrindu registruoti daiktines teises Registre, kadangi juose yra taisymų (išbrauktas V. M. ir įrašyta M. M.), kurie yra neaptarti.
3.8. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 punktu ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 9 punktu pagrįstai buvo priimti Sprendimai Nr. 1 ir Nr. 2.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. vasario 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. M. skundą kaip nepagrįstą.
5. Teismas nustatė, kad:
5.1. Nekilnojamieji daiktai – gyvenamasis namas lAlp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tvartas – daržinė 4Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Registre neįregistruoti.
Šalies argumentai
5.2. Pareiškėjas pateikė Registrų centrui 2022 m. gegužės 13 d. prašymą Nr. 31221226 įregistruoti statinius ir nuosavybės teises į juos Registre, kartu pateikė: 1) Varėnos r. sav. notarų biuro notaro Raimundo Miknevičiaus išduotą 2009 m. balandžio 21 d. liudijimą Nr. RM-1468 (toliau – ir Notaro liudijimas); 2) Alytaus pataisos namų direktoriaus Genadijaus Lepiochino išduotą 2021 m. gruodžio 27 d. įgaliojimą Nr. 57; 3) Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo 2022 m. sausio 27 d. raštą Nr. (12.2.10)A7-46 „Dėl V. M. ir M. D. M. turėto nekilnojamojo turto“ su jo priedais: a) Varėnos rajono Varėnos apylinkės Perlojos kaimo 1986 – 1990 m. ūkinių knygų įrašų apie V. M. ir M. M. (taip nurodyta dokumente) gyvenamąją vietą ir turėtą nekilnojamąjį turtą; b) Varėnos rajono Varėnos seniūnijos Perlojos kaimo 1991 – 1997 m.; c) 1998 – 2002 m. ūkinių knygų įrašų apie V. M. ir M. D. M. gyvenamąją vietą ir turėtą nekilnojamąjį turtą patvirtintas kopijas (toliau bendrai – ir ūkinių knygų įrašai).
Žemesnės instancijos teismas
5.3. Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Alytaus skyrius (Registro tvarkytojas) 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. SPR4-8907 (14.5 E) atmetė pareiškėjo 2022 m. gegužės 13 d. prašymą įregistruoti Registre nuosavybės teises į statinius, nurodydamas, kad pateikti 1986 – 1990, 1991 – 1997, 1998 – 2002 m. ūkinių knygų įrašai nėra pakankami teisiniai pagrindai Registre įregistruoti M. D. M. nuosavybės teises į statinius, be to, juose įrašyta M. M. ir V. M., o prašoma įregistruoti M. D. M. (nesutampa asmens identifikavimo duomenys) nuosavybės teisę, todėl negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kuriam asmeniui ir kokiomis dalimis bendrojoje dalinėje nuosavybėje Registre įregistruoti daiktines teises.
5.4. Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Alytaus skyriaus (Kadastro tvarkytojas) 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. SPR5-10992 (14.4 E) pareiškėjo 2022 m. gegužės 13 d. prašymą įrašyti statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą (toliau – ir Kadastras) atmetė, nurodydamas, kad yra priimtas Registro tvarkytojo Sprendimas Nr. 1, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 66 punktu nekilnojamasis daiktas gali būti įregistruojamas tik tada, kai kartu įregistruojamos daiktinės teisės į jį.
Šalies argumentai
5.5. Pareiškėjas Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai (Komisija) pateikė 2022 m. birželio 14 d. skundą dėl Sprendimo Nr. 1 ir Sprendimo Nr. 2 panaikinimo. Komisija atmetė pareiškėjo skundą ir 2022 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. CSPR-189 (Komisijos sprendimas) paliko galioti Registro tvarkytojo Sprendimą Nr. 1 ir Kadastro tvarkytojo Sprendimą Nr. 2.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas konstatavo, kad ginčo esmę sudaro klausimas, ar pareiškėjo pateikti ūkinių knygų įrašai yra pakankami dokumentai įregistruoti Registre M. D. M. nuosavybės teisę į statinius, o statinių kadastro duomenis įrašyti į Kadastrą.
7. Teismas nurodė, kad vadovaujantis teisiniu reguliavimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais dokumentas, patvirtinantis prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą, yra tik toks, kuris tiesiogiai (pačiame dokumente) patvirtina tą teisę, kurią prašoma įregistruoti. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas Registro tvarkytojui turi pateikti dokumentą(us), kuriame(iuose) būtų tiesiogiai ir neabejotinai nurodyta, kad statiniai nuosavybės teise iki mirties priklausė M. D. M.
8. Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vykdydamas teisės aktuose, reglamentuojančiuose šio viešojo administravimo subjekto veiklą, nurodytas funkcijas ir įgyvendindamas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, apibrėžiančią jo atsakomybę tik už tai, kad Registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, pats nerenka duomenų ar įrodymų, patvirtinančių tam tikrų faktų ar teisių buvimą ar nebuvimą, taip pat negali plečiamai aiškinti jam pateiktų dokumentų turinį ir daryti iš jų išvadų, jeigu iš tų dokumentų turinio tiesiogiai ir neabejotinai negali daryti išvados apie prašomą įregistruoti daiktinę teisę ar juridinį faktą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik tikslus duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, bet ne pateiktų dokumentų interpretavimas ar tikslinimas.
9. Įvertinęs teisinį reguliavimą, be kita ko ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 10 punktą bei Sąrašo nuostatas, atsižvelgęs į tai, kad statiniai buvo pastatyti 1976 metais, teismas sprendė, kad Registre jie, ir nuosavybės teisės į juos, galėtų būti registruojami pateikus dokumentus, nurodytus Sąraše. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo pateiktų ūkinių knygų įrašai atitinka Sąrašo 2.1. punkte numatytus dokumentus, kurių pagrindu nuosavybės teisės galėtų būti registruojamos į pastatytus senus statinius. Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisės į įsigytus senus statinius gali būti registruojamos pateikus Sąrašo 3 punkte nurodytus dokumentus. Sąrašo 3.2. punktas numato, kad būtina pateikti arba notariškai patvirtintą sandorį ir savivaldybės arba seniūno išduotą pažymą apie šio sandorio arba paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimą, arba, neturint notariškai patvirtinto sandorio, – savivaldybės arba seniūno išduotą pažymą apie šio sandorio ar paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimą vykdomojo komiteto ūkinėse knygose, tačiau tik jeigu statiniai įgyti nuo 1949 m. balandžio 14 d. iki 1991 m. liepos 25 d. įskaitytinai. Sąrašo 5 punktas taip pat numato, kad vietoj Sąrašo 3.2 punkte nurodytų dokumentų gali būti pateikiami dokumentai, iš kurių turinio galima identifikuoti statinius ir nustatyti, kad šie statiniai buvo įsigyti iki 1991 m. liepos 25 d.
10. Vertindamas ūkinių knygų įrašų teisinę reikšmę, teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl Sąrašo nuostatų aiškinimo ir nurodė, kad įrašai namų ūkio knygose kaimo vietovėse pripažįstami pakankamais pastatų valdymo nuosavybės teise įrodymais iki 1991 m. liepos 25 d., t. y. iki Instrukcijos įsigaliojimo.
11. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pirmiausiai pareiškėjo pateikti Varėnos rajono Varėnos seniūnijos Perlojos kaimo 1998 – 2002 m. ūkinių knygų įrašai negali būti pripažįstami kaip Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 10 punkte ir Sąraše numatyti kiti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į statinius, nes nepriklausomai nuo to, kad statiniai pastatyti 1976 metais, įrašai apie juos 1998 – 2002 metų ūkinėse knygose, padaryti po 1991 m. liepos 25 d. Todėl 1998 – 2002 m. namų ūkio Nr. 723 ūkinių knygų įrašai apie M. D. M., kaip namų ūkio, kuriam priklauso 72 kv. m. gyvenamasis pastatas, galvą, nelaikytini pakankamu nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu Sąrašo prasme. Teismas pabrėžė, kad juo labiau, jog šiame įraše nėra jokių duomenų apie kokius nors kitus statinius, išskyrus gyvenamąjį namą.
12. Vertindamas kitus pareiškėjo pateiktus ūkinių knygų įrašus, teismas nustatė, kad Varėnos rajono Varėnos apylinkės Perlojos kaimo 1986 – 1990 m. ūkinių knygų asmeninėje sąskaitoje Nr. 95 yra įrašai, jog (duomenys neskelbtini), 1986 – 1990 m. šeimos galva buvo įrašytas V. M., jo šeimos nariu įrašyta žmona M. M., P., ūkiui priklausė 72 kv. m. bendro (naudingo) ploto gyvenamasis namas (pastatytas 1976 m.) ir tvartas–daržinė, malkinė (pastatyti 1976 m.). Varėnos rajono Varėnos apylinkės Perlojos kaimo 1991 – 1997 m. ūkinių knygų asmeninėje sąskaitoje Nr. 90, pagal vertinę knygą Nr. 80/146 yra įrašai, jog šeimos galva 1991 metais buvo įrašytas V. M. bei nurodyta, kad ūkiui priklauso 72 kv. m. gyvenamasis namas; įrašų už 1992 m., 1993 m., 1994 m., 1995 m. nėra; šeimos narių sąrašo grafoje Nr. 23 yra įrašas, kad V. M. mirė (duomenys neskelbtini); V. M. išbrauktas iš šeimos narių sąrašo, o šeimos nariu, įrašytu pirmuoju, nurodyta M. M., Pranciškaus. Teismas darė išvadą, kad iš pateiktų ūkinių knygų 1986 – 1991 m. įrašų, matyti, kad jose yra iki 1991 m. liepos 25 d. padaryti įrašai, kad V. M. ir jo žmona M. M., P. turėjo ūkį, kuriame buvo 72 kv. m. bendro (naudingo) ploto gyvenamasis namas, tvartas–daržinė, malkinė, pastatyti 1976 metais. Vadinasi, tokie ūkinių knygų įrašai atitinka Sąrašo 2.1. punkte numatytus dokumentus – savivaldybės ar archyvo išduota pažyma apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. Tokių įrašų pakaktų įrašuose nurodytų asmenų nuosavybės teisei įregistruoti, jeigu toks prašymas būtų pateiktas Registro tvarkytojui. Tačiau pareiškėjas siekia įregistruoti tik M. D. M. nuosavybės teises, todėl atsakovas tokio prašymo nepatenkino pagrįstai.
13. Teismas pažymėjo, kad Komisijos sprendime akcentuojama aplinkybė, jog įrašas apie M. M., kaip šeimos narę, įrašytą pirmąja, pirmą kartą buvo padarytas vėliau nei 1991 m. liepos 25 d., t. y. po V. M. mirties ((duomenys neskelbtini)), nepaneigia M. M. teisių į statinius, įgytų dar iki (duomenys neskelbtini), ir dar nebūnant pirmąja šeimos narių sąraše. Teismas šias išvadas padarė remdamasis iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – ir SŠK) 21 straipsniu, kuriame nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė (1 d.); turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu (3 d.). Pagal SŠK 23 straipsnio 1 dalį buvo preziumuojama, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktinių dalys laikomos lygiomis.
14. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas vertino, kad vien tai, kad iki (duomenys neskelbtini) ūkinių knygų sąraše pirmuoju šeimos narių sąraše (šeimos galva) buvo įrašytas V. M. nereiškia, kad jo žmona M. M., P. neturėjo tokių pat teisių į ūkio turtą kaip ir jos sutuoktinis. Tačiau nagrinėjamo ginčo atveju V. M. mirė (duomenys neskelbtini) ir po jo mirties jo žmona M. M., P. įgijo teisę paveldėti mirusio sutuoktinio turtą. Galimai todėl 1991 – 1997 m. ūkinių knygų asmeninėje sąskaitoje Nr. 90 esantis įrašas apie V. M. mirties faktą ir jo išbraukimas kaip šeimos nario, įrašyto pirmuoju, o toje grafoje įrašant M. M., Pranciškaus, galėjo būti susijęs su pastarosios nuosavybės teisių įgijimu į visą namų ūkio turtą dėl paveldėjimo teisinių santykių. Teismas pabrėžė, kad šiuo atveju registruojant senus statinius aktualus tampa ne tik Sąrašo 2.1. punktas, taikytinas registruojant pastatytus statinius, bet ir 3.2. punktas bei 5 punktas, kurie numato, kad registruojant įgytą seną statinį būtina pateikti notariškai patvirtintą sandorį, kurio pagrindu įgyta nuosavybės teisė, ir savivaldybės arba seniūno išduotą pažymą apie šio sandorio arba paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimą arba, neturint notariškai patvirtinto sandorio, – savivaldybės arba seniūno išduotą pažymą apie šio sandorio ar paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimą vykdomojo komiteto ūkinėse knygose, jeigu statiniai įgyti nuo 1949 m. balandžio 14 d. iki 1991 m. liepos 25 d. įskaitytinai, arba kitą dokumentą, iš kurio turinio galima identifikuoti statinius ir nustatyti, kad šie statiniai buvo įsigyti iki 1991 m. liepos 25 d. Taigi, paveldėjimo atveju, skirtingai nei įgijimo pasistatant statinį atveju, senas statinys ir nuosavybės teisė į jį registruojama pagal atitinkamus ūkinių knygų įrašus tik tuo atveju, jeigu statinys įgyjamas iki 1991 m. liepos 25 d. Kitaip tariant, jeigu senas statinys registruojamas kaip pastatytas, esminę reikšmę turi tai, ar jis pastatytas iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai ir ar įrašai apie jį ūkinėse knygose padaryti iki 1991 m. liepos 25 d., o jeigu senas statinys registruojamas kaip įgytas, esminę reikšmę turi ne tik statinio statybos metų ir įrašų ūkinėse knygose datos, bet ir tai, ar statinys įgytas iki 1991 m. liepos 25 d.
15. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiat į tai, jog M. M. visą siekiamą įregistruoti turtą įgyti paveldėjimo būdu vien tik savo vardu galėjo jau po 1991 m. liepos 25 d., t. y. ne anksčiau kaip (duomenys neskelbtini), kai mirė jos sutuoktinis, tai remiantis Sąrašo 3.2. punktu, pareiškėjo pateiktos ūkinės knygos negali būti laikomos pakankamu ir tinkamu pagrindu įregistruoti statinius ir M. D. M. nuosavybės teises į juos. Nuosavybės teises į senus statinius, įgytus po 1991 m. liepos 25 d., registruoti galima tik esant kitiems Įstatymo 22 straipsnyje numatytiems dokumentams, o vien tik ūkinių knygų įrašų nepakanka. Tačiau nagrinėjamu atveju jokių kitų dokumentų, patvirtinančių, kad M. D. M. paveldėjo sutuoktinio turtą, o jei paveldėjo, tai kokį būtent ir kokios apimties, pareiškėjas Registro tvarkytojui nepateikė.
16. Teismas konstatavo, kad Registro tvarkytojas Sprendime Nr. 1 pagrįstai konstatavo, jog ūkinių knygų įrašai nėra pakankami teisiniai pagrindai Registre įregistruoti M. D. M. nuosavybės teises į statinius dėl to, kad negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kuriam asmeniui ir kokiomis dalimis bendrojoje dalinėje nuosavybėje Registre įregistruoti daiktines teises. Teismas sprendė, kad šiuo atveju vien tik iš pareiškėjo pateiktų ūkinių knygų įrašų, vertinant juos pagal Sąrašo nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl jų aiškinimo, negalima patikimai nustatyti, ar iš tiesų M. D. M. buvo vienintelė mirusio sutuoktinio įpėdinė, ar tikrai ji vienintelė priėmė palikimą, ar tikrai iki savo mirties ji buvo įgijusi nuosavybės teisę į visą gyvenamąjį namą lAlp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir visą tvartą–daržinę 4Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Juo labiau, kad 1991 – 1995 m. ūkinėse knygose, lentelėje „ūkiui priklausantieji gyvenamieji namai", nuo 1993 metų yra įrašas „1/4“ dalis, nors tokio įrašo iki 1993 m. nebuvo, todėl vien tik iš tokio ūkinės knygos įrašo, nesant jokių kitų dokumentų kaip keitėsi nuosavybės teisių apimtis po M. M. sutuoktinio mirties, negalima patikimai ir neabejotinai nustatyti, kad M. M. iki savo mirties įgijo nuosavybės teisę į Statinius visa apimtimi.
17. Teismo vertinimu, Sprendime Nr. 1 pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas ir tuo pagrindu, jog ūkinių knygų išrašuose įrašyta M. M., gim. (duomenys neskelbtini), o prašoma įregistruoti M. D. M. nuosavybės teises, todėl nesutampa asmens identifikavimo duomenys.
18. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas tiek skunde Komisijai, tiek skunde teismui įrodinėjo, kad M. M. ir M. D. M. yra tas pats asmuo, nepaisant vardo neatitikimo, tačiau tokie pareiškėjo argumentai reiškia, jog iš atsakovo jis reikalauja, kad šis pripažintų tai, ko tiesiogiai ūkinėse knygose nėra nurodyta. Teismas vertino, kad tokie pareiškėjo argumentai nesudaro jokio pagrindo pripažinti skundžiamus atsakovo sprendimus neteisėtais, nes atsakovas neturi teisės interpretuoti dokumentų taip, kaip pageidauja pareiškėjas, ir konstatuoti tai, ko tuose dokumentuose nėra nurodyta. Atsakovo funkcija yra tik tikslus duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, bet ne pateiktų dokumentų interpretavimas kaip nustatančių atitinkamas teises ar faktus, kurie nėra tiesiogiai nurodomi tuose dokumentuose. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad pareiškėjo pateiktose ūkinėse knygose esantys įrašai, padaryti iki 1991 m. liepos 25 d., kuriuose nėra nurodyta M. D. M., eksplicitiškai neįtvirtina tokio asmens teisių ir atsakovas neturi nei teisės, nei objektyvios galimybės į Registrą perkelti pareiškėjo prašomus duomenis apie M. D. M. nuosavybės teises, nes šių duomenų nėra atsakovui pateiktuose dokumentuose.
19. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl M. D. M. ir M. M. laikymo tuo pačiu asmeniui gali būti reikšmingi įrodinėjant, kad ūkinės knygos, kuriose nurodyta M. M., iš tiesų priklauso M. D. M., tačiau šie argumentai savaime nesudaro pagrindo atsakovui įregistruoti M. D. M. nuosavybės teisių pagal esamus ūkinių knygų įrašus, padarytus iki 1991 m. liepos 25 d., kol tokių teisių tiesiogiai, aiškiai ir neabejotinai nepatvirtina nei vienas dokumentas.
20. Teismas pažymėjo, kad atsakovas turi tik teisę registruoti nuosavybės teises, bet ne jas konstatuoti, todėl esant ginčui ar neaiškumams tiek dėl dokumentų priklausymo konkrečiam asmeniui, tiek dėl nekilnojamojo daikto nuosavybės teisių, tai pripažinti ir savo sprendimu konstatuoti gali tik teismas, bet ne registro tvarkytojas. Tuo tarpu pareiškėjas, įrodinėdamas faktą, kad dokumentai, kuriuose nurodoma M. M. iš tiesų priklauso M. D. M., iš esmės tiek kreipdamiesi į Komisiją, tiek šioje administracinėje byloje įrodinėja juridinį faktą, kad teisę nustatantys dokumentai priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime (gimimo įraše) nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymo, o tai nėra šios administracinės bylos dalykas, nes remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 442 straipsnio 1 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 4 punktu tai yra bendrosios kompetencijos teismo prerogatyva.
21. Teismas pritarė pareiškėjui, kad Komisijos sprendimo argumentas dėl to, jog ūkinių knygų 1991 – 1995 m. įrašuose yra taisymų, kurie yra neaptarti, apsprendžia tokio dokumento trūkumą, dėl kurio jis negalėtų būti tinkamu teisiniu pagrindu registruoti daiktines teises Registre, yra nepagrįstas, tačiau vertino, kad tai neturi esminės reikšmės skundžiamų sprendimų teisėtumui dėl anksčiau nurodytų ūkinių knygų neatitikimo Sąrašo reikalavimams.
22. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad Registro tvarkytojui nebuvo pateikti dokumentai, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio ir Sąrašo nustatyta tvarka patvirtinantys M. D. M. nuosavybės teisę į visą gyvenamąjį namą ir visą tvartą–daržinę, o Nekilnojamojo turto registro įstatymas tokiu atveju nenumato galimybės registruoti Registre prašomas įregistruoti M. D. M. daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą. Todėl Registro tvarkytojas pagrįstai Sprendimu Nr. 1 atsisakė tenkinti pareiškėjo 2022 m. liepos 13 d. prašymą, o Komisija teisėtai ir pagrįstai Registro tvarkytojo Sprendimą Nr. 1 paliko galioti.
23. Teismas konstatavo, kad atsižvelgdamas į tai, kad Registro tvarkytojas atsisakė registruoti nuosavybės teises į statinius, Kadastro tvarkytojas vadovaudamasis Nuostatų 66 punktu pagrįstai priėmė Sprendimą Nr. 2 atsisakyti registruoti statinius Kadastre, nes šis punktas numato, kad nekilnojamasis daiktas gali būti įregistruojamas tik tada, kai kartu įregistruojamos daiktinės teisės į jį. Teismas vertino, kad atsižvelgdama į tai, Komisija teisėtai ir pagrįstai Kadastro tvarkytojo Sprendimą Nr. 2 paliko galioti.
III.
24. Pareiškėjas V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
25. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
25.1. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas pateikė visus dokumentus, kurių pagrindu jo pateiktas prašymas turėjo būti patenkintas bei Registre įregistruoti statiniai ir nuosavybės teisės į juos. Pareiškėjas pateikė ūkinių knygų įrašus, iš kurių aiškiai matyti, kad Varėnos rajono Varėnos apylinkės Perlojos kaimo 1986 – 1990 m. ūkinių knygų asmeninėje sąskaitoje Nr. 95 yra įrašai, jog (duomenys neskelbtini), 1986 – 1990 m. šeimos galva buvo įrašytas V. M., jo šeimos nariu įrašyta žmona M. M., ūkiui priklausė 72 kv. m. bendro (naudingo) ploto gyvenamasis namas (pastatytas 1976 m.) ir tvartas–daržinė, malkinė (pastatyti 1976 m.).
Žemesnės instancijos teismas
25.2. Pirmosios instancijos teismas sutiko, kad V. M. ir jo žmona M. M. turėjo ūkį, kuriame buvo 72 kv. m. bendro (naudingo) ploto gyvenamasis namas, tvartas–daržinė, malkinė, pastatyti 1976 metais, todėl tokie ūkinių knygų įrašai atitinka Sąrašo 2.1. punkte numatytus dokumentus – savivaldybės ar archyvo išduota pažyma apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d.
25.3. Pirmosios instancijos teismas priėjo neteisingos išvados, jog tokių įrašų pakaktų įrašuose nurodytų asmenų nuosavybės teisei įregistruoti, jeigu būtų pateiktas prašymas įregistruoti abiejų sutuoktinių nuosavybę. Pareiškėjas pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad M. M. po sutuoktinio V. M. mirties įgijo nuosavybės teises į visą namų ūkio turtą ir tapo pilnateise gyvenamojo namo ir tvarto – daržinės savininkė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nagrinėjamo ginčo atveju V. M. mirė (duomenys neskelbtini) ir po jo mirties jo žmona M. M. įgijo teisę paveldėti mirusio sutuoktinio turtą, todėl 1991 – 1997 m. ūkinių knygų asmeninėje sąskaitoje Nr. 90 esantis įrašas apie V. M. mirties faktą ir jo išbraukimas kaip šeimos nario, įrašyto pirmuoju, o toje grafoje įrašant M. M. galėjo būti susijęs su pastarosios nuosavybės teisių įgijimu į visą namų ūkio turtą dėl paveldėjimo teisinių santykių. Todėl po V. M. mirties, jo turto dalį perėmė M. D. M. (M. M.), kadangi nėra kitų duomenų apie V. M. turto dalies perėjimą. Ūkio knygose neatsirado trečiųjų asmenų, kurie galėjo paveldėti jo turto dalį.
Žemesnės instancijos teismas
25.4. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ne pavienius įrodymus, o įrodymų visetą ir remiantis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principais, esant pakankamiems įrodymams, priimti objektyvų sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.
25.5. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, iš pareiškėjo pateiktų ūkinių knygų įrašų, vertinant juos pagal Sąrašo nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl jų aiškinimo, galima patikimai nustatyti, kad M. D. M. iš tiesų buvo vienintelė mirusio sutuoktinio įpėdinė ir ji vienintelė priėmė palikimą (kitų duomenų apie V. M. dalies perėjimą nėra, ūkio knygose neatsirado trečiųjų asmenų, kurie galėjo paveldėti jo turto dalį), todėl galima pagrįstai spręsti, kad iki savo mirties M. D. M. buvo įgijusi nuosavybės teisę į statinius.
25.6. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas nėra jokio pagrindo atskiroje byloje nustatinėti juridinį faktą apie tai, kad M. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir M. D. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra tas pats asmuo, kadangi nėra jokių abejonių, kad tai yra tas pats asmuo – sutampa tiek gimimo data, tiek pavardė tiek tėvo vardas.
25.7. Nors atsakovas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, turi tik teisę registruoti nuosavybės teises, bet ne jas konstatuoti, tačiau esant ginčui ir neaiškumams tiek dėl dokumentų priklausymo konkrečiam asmeniui, tiek dėl nekilnojamojo daikto nuosavybės teisių, tai pripažinti ir savo sprendimu turėjo konstatuoti pirmosios instancijos teismas, kuris į susiklosčiusią situaciją pasižiūrėjo itin formaliai.
Atsiliepimas
26. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
27. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:
27.1. Pareiškėjo argumentas, kad paveldėjimo faktas yra užfiksuotas 1991 – 1997 m. ūkinių knygų asmeninėje sąskaitoje Nr. 90 esančiu įrašu apie V. M. mirties faktą ir jo išbraukimu kaip šeimos nario, įrašyto pirmuoju, o toje grafoje įrašant M. M. kaip pirmąją šeimos galvą, kas patvirtina, kad po sutuoktinio mirties ji įgijo nuosavybės teises į visą namų ūkio turtą, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir pareiškėjas neginčijo aplinkybes, kad 1991 – 1997 m. ūkinių knygų asmeninėje sąskaitoje šeimos narių sąrašo grafoje Nr. 23 yra įrašas, kad V. M. mirė (duomenys neskelbtini) V. M. po jo mirties buvo išbrauktas iš šeimos narių sąrašo, o šeimos nariu, įrašytu pirmuoju, buvo nurodyta M. M. po 1991 m. liepos 25 d., pagal 1991 – 1997 m. ūkinių knygų asmeninėje sąskaitoje Nr. 90, pagal vertinę knygą Nr. 80/146, esančius įrašus šeimos galva 1991 metais buvo įrašytas V. M. bei nurodyta, kad šiam ūkiui priklauso tik 72 kv. m. gyvenamasis namas, o apie kitus pastatus (kuriuos pareiškėjas prašė registruoti Registre) jokių duomenų nėra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais ir teisingai pažymėjo, kad, atsižvelgiat į tai, jog M. M. visą siekiamą įregistruoti turtą įgyti paveldėjimo būdu vien tik savo vardu galėjo jau po 1991 m. liepos 25 d., t. y. ne anksčiau kaip (duomenys neskelbtini), kai mirė jos sutuoktinis V. M., tai remiantis Sąrašo 3.2. punktu pareiškėjo pateiktos ūkinės knygos negali būti laikomos pakankamu ir tinkamu pagrindu įregistruoti statinius ir M. D. M. nuosavybės teises į juos. Nuosavybės teises į senus statinius, įgytus po 1991 m. liepos 25 d., registruoti galima tik esant kitiems Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje numatytiems dokumentams, o vien tik ūkinių knygų įrašų nepakanka. Tačiau nagrinėjamu atveju jokių kitų dokumentų, patvirtinančių, kad M. D. M. paveldėjo sutuoktinio turtą, o jei paveldėjo, tai kokį būtent ir kokios apimties, pareiškėjas Registro tvarkytojui nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
27.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad Registro tvarkytojas Sprendime Nr. 1 pagrįstai konstatavo, jog pateiktų ūkinių knygų įrašai nėra pakankami teisiniai pagrindai Registre įregistruoti M. D. M. nuosavybės teises į statinius dėl to, kad negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kuriam asmeniui ir kokiomis dalimis bendrojoje dalinėje nuosavybėje Registre įregistruoti daiktines teises. Šiuo atveju vien tik iš pareiškėjo pateiktų ūkinių knygų įrašų, vertinant juos pagal Sąrašo nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl jų aiškinimo, negalima patikimai nustatyti, ar iš tiesų M. D. M. buvo vienintelė mirusio sutuoktinio įpėdinė, ar tikrai ji vienintelė priėmė palikimą, ar tikrai iki savo mirties ji buvo įgijusi nuosavybės teisę į visą gyvenamąjį namą 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir visą tvartą–daržinę 4I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Juo labiau, kad pareiškėjo pateiktose 1991 – 1995 m. ūkinėse knygose, lentelėje „ūkiui priklausantieji gyvenamieji namai", nuo 1993 metų yra įrašas „1/4“ dalis, nors tokio įrašo iki 1993 metais nebuvo, todėl vien tik iš tokio ūkinės knygos įrašo, nesant jokių kitų dokumentų kaip keitėsi nuosavybės teisių apimtis po M. M. sutuoktinio mirties, negalima patikimai ir neabejotinai nustatyti, kad M. M. iki savo mirties įgijo nuosavybės teisę į statinius visa apimtimi.
Šalies argumentai
27.3. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad nėra jokio pagrindo atskiroje byloje nustatinėti juridinį faktą apie tai, kad M. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir M. D. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra tas pats asmuo, kadangi nėra jokių abejonių, kad tai yra tas pats asmuo, nes sutampa tiek gimimo data, tiek pavardė, tiek tėvo vardas. Registro tvarkytojo funkcija yra tik tikslus duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą perkėlimas į Registrą, bet ne pateiktų dokumentų interpretavimas, kaip nustatančių atitinkamas teises ar faktus, kurie nėra tiesiogiai nurodomi tuose dokumentuose. Todėl pareiškėjo pateiktose ūkinėse knygose esantys įrašai, padaryti iki 1991 m. liepos 25 d., kuriuose nėra nurodyta M. D. M., eksplicitiškai neįtvirtina tokio asmens teisių ir Registro tvarkytojas neturi nei teisės, nei objektyvios galimybės į Registrą perkelti pareiškėjo prašomus duomenis apie M. D. M. nuosavybės teises, nes šių duomenų nėra Registro tvarkytojui pateiktuose dokumentuose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
28. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl valstybės įmonės Registrų centras Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Alytaus skyriaus 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. SPR5-10992(14.4 E) ir valstybės įmonės Registrų centras Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Alytaus skyriaus 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. SPR4-8907(14.5 E) teisėtumo ir pagrįstumo.
29. Pareiškėjas Registrų centrui 2022 m. gegužės 13 d. pateikė prašymą Nr. 31221226 įregistruoti nekilnojamųjų daiktų (gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir tvarto – daržinės 4Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir M. D. M. nuosavybės teises į minėtus nekilnojamuosius daiktus Nekilnojamojo turto registre.
30. Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Alytaus skyrius 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. SPR4-8907 (14.5 E) atmetė pareiškėjo 2022 m. gegužės 13 d. prašymą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre M. D. M. nuosavybės teises į pastatus, nurodydamas, kad pateikti dokumentai nėra pakankamas teisinis pagrindas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti M. D. M. nuosavybės teises į pastatus.
31. Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Alytaus skyriaus 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. SPR5-10992 (14.4 E) pareiškėjo 2022 m. gegužės 13 d. prašymą įrašyti statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą atmetė, nurodydamas, kad yra priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. SPR4-8907 (14.5 E), o vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro nuostatų 66 punktu nekilnojamasis daiktas gali būti įregistruojamas tik tada, kai kartu įregistruojamos daiktinės teisės į jį.
32. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą 2022 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. CSPR-189 paliko galioti minėtus Registro tvarkytojo ir Kadastro tvarkytojo sprendimus.
33. Nekilnojamojo turto registre yra registruojama nuosavybės teisė (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 str. 1 d. 1 p.). Prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. 1 d. (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-391 redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.)). Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. 2 d. (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-391 redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.)).
34. Pagal paminėtas Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas Nekilnojamojo turto registre gali būti registruota nuosavybės teisė tik to asmens, kuris įgijo nuosavybės teisę ir padavė prašymą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą.
35. Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą Nekilnojamojo turto registre registruoti ne savo, o M. D. M. nuosavybės teises į pastatus. 2009 m. balandžio 21 d. notaro išduotas liudijimas patvirtina, kad M. D. M., mirusios 2008 m. liepos 12 d., palikimą priėmė pareiškėjas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo teisę paduoti prašymą įregistruoti jo nuosavybės teises į pastatus, kartu su prašymu pateikdamas dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teisės į pastatus atsiradimą, tačiau neturėjo teisės paduoti prašymą įregistruoti M. D. M. nuosavybės teises į pastatus.
36. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, jog asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 1 p. (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-391 redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.)).
37. Taigi nustačius, kad pareiškėjas neturėjo teisės paduoti prašymą įregistruoti M. D. M. nuosavybės teises į pastatus, Registro tvarkytojas turėjo pagrindą pareiškėjo prašymą atmesti ir atsisakyti M. D. M. nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
38. Nors ginčijamas Registro tvarkytojo sprendimas, kuriuo pareiškėjo prašymas atmestas, yra grindžiamas kitu teisiniu ir faktiniu pagrindu, tačiau iš esmės yra teisingas, todėl jį naikinti remiantis pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduotame skunde išdėstytomis aplinkybėmis, kuriomis grindžiami reikalavimai, nėra pagrindo.
39. Nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. 2 d.).
40. Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2014 balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, 66 punkte (redakcija, galiojusio iki 2023 m. sausio 4 d.) buvo nustatyta, kad priimant sprendimą įregistruoti naują nekilnojamąjį daiktą kartu turi būti priimamas sprendimas dėl daiktinių teisių į tą nekilnojamąjį daiktą įregistravimo. <...>. Nekilnojamasis daiktas gali būti įregistruojamas tik tada, kai kartu įregistruojamos daiktinės teisės į jį, išskyrus tuos atvejus, kai registruojamas nekilnojamasis daiktas ir daiktinės teisės į jį asmenims, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgaliotų teritorinių padalinių įgaliotų darbuotojų pateiktus dokumentus.
41. Registro tvarkytojui priėmus sprendimą pareiškėjo prašymą atmesti ir atsisakyti nuosavybės teises į pastatus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, Kadastro tvarkytojas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, 66 punktu (redakcija, galiojusio iki 2023 m. sausio 4 d.), pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą įrašyti statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą.
42. Nenustačius pagrindo naikinti atsakovo sprendimus, pareiškėjo reikalavimas tenkinti prašymus dėl teisių ir daiktų įregistravimo irgi negali būti tenkinamas.
43. Pripažinus, kad ginčijamų atsakovo sprendimų nėra pagrindo naikinti dėl šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai pašalinami.
44. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, pakeistų, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytų, motyvų pagrindu paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.