Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Nuorašas Administracinio teisės pažeidimo byla: A2.2.-498-876/2013

2013 m. rugsėjo 30 d.

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam E. A., išnagrinėjo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neteisto, administracine tvarka nebausto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. buvo traukiamas atsakomybėn už tai, kad 2013-05-30 apie 10 val. 00 min. kartu su R. P. ir M. B. iš valstybinio miško, esančio Kudirkos Naumiesčio sen., Šakių r., kvartalo Nr. 474, sklypo Nr. 7, pagrobė vagystės būdu nulaužtomis viršūnėmis 3 vnt. pušies medžių, kurių tūris 1,16 kietmetrio ir 1 vnt. klevo medžio, kurio tūris 0,03 kietmetrio, bendras medienos tūris 1,19 kietmetrių, tuo padarydamas VŠĮ „Šakių miškų urėdija“ 119 litų turtinę žalą ir 47,60 Lt žalą gamtai ir tuo padarydamas administracinės teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 str.

Teismo posėdžio metu E. A. nurodė, kad 2013 m. gegužės 29 d. kaimynė K. paprašė jo ir dviejų draugų P. ir B., kad jie nupjautų pušis, pažadėjo sumokėti. Jie klausė, ar močiutė turinti leidimus ir ji nurodžius, jog visus leidimus turi. Kitą dieną jie nudėjo pas močiutę, kuri jiems davė karutį ir parodė, kuriuos medžius reikia pjauti. Nupjovę parodytus medžius juos sudėjo į karutį ir parvežė į K. kiemą ir sukrovė. Jie nežinojo, kad medžius pjauna neteisėtai, nes K. pasakiusi, kad turi leidimą medžius pjauti.

Administracinėje byloje Nr. A2.2.-499-876/2013 R. P. apie nagrinėjamą įvykį nurodė analogiškas aplinkybes.

Administracinėje byloje Nr. A2.2.-497-876/20136 M. B. apie nagrinėjamą įvykį nurodė analogiškas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti A. K. parodymai, kuriuos nurodoma, kad prieš savaitę į sodybos kiemą atėjo šalia gyvenančių kaimynų, kurie gyvena šalia ir atsikėlė gyventi visai naujai, kurių pavardės nežino vaikai. Jie pasiūlė pirkti medienos, nupjauti nulūžusius medžius ir juose sunešti. Už medieną sumokėjo 50 Lt. Ji nežinojo, kad negalima nulūžusių medžių susipjauti ir neštis namo. Jai kažkada yra sakęs seniūnas, kad nulūžusius medžius neštis galima. Vaikinams ji sumokėjo ir negalvojo, kad čia blogai daro.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylą, negali sutikti, kad nagrinėjamu atveju buvo surinkti visi bylai reikšmingi įrodymai, o Institucijos procesiniai sprendimai priimti remiantis visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario mėn. 8 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-146-200/2013).

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (LR ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (LR ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis (LR ATPK 287 str.).

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. LR ATPK 259, 2591, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius LR ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (LR ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.

Pagal LR ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (LR ATPK 284 str. d.). Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik tokiu atveju, jei yra nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, tarp kurių – ir asmens kaltė. Pažymėtina, kad ATPK 50 straipsnio dispozicijoje numatyta objektyvi veika gali būti padaroma tik tyčia. E. A. administracinėn atsakomybėn traukiamas už ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir E. A. apklausos, atsakomybėn traukiamas asmuo nuosekliai teigia, jog jis nesuprato, jog medžius kirto neteisėtai, tai yra be leidimo, nes K. juos suklaidino, teigdama, kad leidimus ji turinti.

Teismas susipažinęs ir ištyręs byloje surinktą medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nesurinkta patikimų duomenų, įrodančių E. A. priešingą teisei, kaltą (tyčinį) veikimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. A. traukiamas atsakomybėn už tai, kad 2013 m. gegužės 30 d. iš valstybinio miško pagrobė vagystės būdu nulaužtomis viršūnėmis 3 vnt. pušies medžių, kurių tūris 1,16 kietmetrio ir 1 vnt. klevo medžio, kurio tūris 0,03 kietmetrio, bendras medienos tūris 1,19 kietmetrių. Teismo posėdžio metu E. A. nurodė, jog medžius jie pjovė A. K. prašymu, kuris jiems už darbą sumokėjo ir pati parodė, kuriuos medžius galima pjauti.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti A. K. parodymai byloje, iš kurių matyti, kad A. K. ir atsakomybėn traukiamo E. A. parodymai skiriasi tuo, kad A. K. teigia, jog medžius pasiūlė pirkti vaikinai, o atsakomybėn traukiami asmenys teigia, kad A. K. prašė suvežti ir nupjauti medžius. Tačiau A. K. parodymuose taip pat yra prieštaravimų, tai yra nors ji teigia, kad medieną jai pasiūlė pirkti vaikinai, tačiau tuo pačiu ji nurodo, jog nežinojo, kad negalima kirsti nulūžusiu medžių ir kad jai seniūnas yra sakęs, jog tokius medžius galima kirsti. Taigi nors liudytoja teigia, kad ji medieną pirko, tačiau tuo pačiu ji patvirtina, jog buvo kertami nulūžę medžiai ir ji mananti, jog tokie veiksmai yra leidžiami. Tai leidžia daryti išvadą, jog A. K. žinojo, kurie medžiai ir kieno jie buvo nukirsti. Teismo posėdžio metu A. K. apklausti nepavyko, nes įteikus šaukimą į posėdį ji neatvyko, policijos pareigūnams taip pat nepavyko jos atvesdinti. Esant tokiom aplinkybėm teismas negali remtis teismo posėdžio metu neapklaustos liudytojos parodymais, kurie kelia abejonių dėl jų teisingumo, taip pat negali jų laikyti neginčytinais ir patvirtinančiais E. A. kaltę. Teismas laiko, jog toks byloje pateiktų įrodymų vertinimas neatitinka įstatymo bei formuojamos teismų praktikos. Kitų duomenų, kurie patvirtintų E. A. kaltę padarius jam inkriminuojamą pažeidimą byloje nėra, todėl teismas konstatuoja, jog nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių jo veiksmuose esant inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymio – tyčios. Šie byloje surinkti įrodymai nepatvirtina tai, kad E. A. pjaudamas medžius žinojo, kad tai yra daroma neturint leidimo, jis buvo suklaidintas A. K., todėl jis neturėjo tyčios šiuos medžius pjauti neteisėtai, kas leidžia daryti išvadą, jog veiksmuose nėra ATPK 50 str. numatyto pažeidimo sudėties.

Teismas išanalizavęs, nagrinėjamos bylos aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju visos įrodinėjimo galimybės yra išnaudotos, surinkti naujų įrodymų, kurie išskaidytų abejones dėl E. A. veiksmų priešingumo teisei, neįmanoma, todėl nepašalintos abejonės aiškintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta pagal ATPK 50 straipsnį, nutrauktina nenustačius teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 287 str., teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 50 str. bylos teiseną dėl E. A. veiksmų nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiami Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Šakių rajono apylinkės teismą.

Nuorašas tikras.