Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovams G. L. ir D. L. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, trečiasis asmuo R. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Teismas 2023 m. rugpjūčio 28 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-12470-1162/2023, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino visiškai.

3. Teisme 2023 m. rugsėjo 19 d. gautas atsakovės D. L. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašoma panaikinti 2023 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškime atsakovė nurodė, kad sprendimas už akių yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas nesant įstatyme numatytų pagrindų. Teismas tinkamai neįvykdė informavimo apie pradėtą teisminį procesą pareigos, todėl byloje negalėjo priimti sprendimo už akių. Atsakovė faktiškai nebuvo informuota apie pradėtą teisminį procesą ir procesiniai dokumentai faktiškai nebuvo įteikti, ji negalėjo realizuoti savo turimų procesinių teisių, todėl atitinkamai dėl objektyvių priežasčių negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškovo ieškinį. Nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai atsakovei negalėjo būti pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis), nes: 1) atsakovė neturi įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos procesinius dokumentus priimti per LITEKO VEP posistemį ir juos gali priimti, jeigu duoda sutikimą; 2) atsakovė nežinojo apie pradėtą teisminį procesą ir jame nedalyvavo, todėl net negalėjo išreikšti valios priimti procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį; 3) atsakovė nebuvo pateikusi galiojančio sutikimo gauti procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį apie šią civilinę bylą; 4) atsakovė faktiškai nesinaudojo LITEKO VEP posistemio paskyra ir faktiškai jokių procesinių dokumentų negavo; 5) teismas, turėdamas galimybes įsitikinti, ar faktiškai atsakovė gavo procesinius dokumentus, nedėjo jokių pastangų įsitikinti ir įvykdyti pareigą tinkamai informuoti atsakovę apie pradėtą teisminį procesą ir pareigą pateikti procesinius dokumentus. Atitinkamai atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie procesą, nežinojo apie savo procesines pareigas, negalėjo įgyvendinti savo teisių ir teisėtų interesų, nebuvo išklausyta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Pagal CPK 285 straipsnio nuostatas, teismas, priimdamas sprendimą už akių, privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus iš esmės netirdamas šių įrodymų turinio, tačiau įvertindamas teisinį jų pagrindą. Taigi, teismas privalo nustatyti, ar būtų pagrindas tenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyti tokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl sprendimo, priimto remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškime turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas kitokiam sprendimui priimti.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors esant atitinkamoms proceso sąlygoms ir yra galimybė priimti sprendimą už akių atlikus tik formalų pateiktų įrodymų vertinimą, tačiau būtina patikrinti, ar tie įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų formalius reikalavimus, ar jie gauti įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010).

13. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

14. Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas dėl to, kad atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo atmestas, pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad apie prasidėjusį teisminį procesą atsakovei buvo pranešta pagal teisės aktų reikalavimus, atsakovė, teikdama teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenurodė jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, taip pat visų kitų reikalavimų, argumentų ir įrodymų, susijusių su byla. Atsakovė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, atskirąjį skundą argumentuodama tuo, kad atsakovė nebuvo faktiškai informuota apie bylą, o 2022 m. lapkričio 10 d. raštas iš žmogaus teisių komisijos, esą patvirtina, kad priimtas sprendimas už akių nepagrįstas.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei buvo tinkamai pranešta apie pareikštą ieškinį ir atsakovės teisę pateikti atsiliepimą į jį, todėl atsakovės argumentai dėl procesinių dokumentų netinkamo įteikimo atmestini kaip nepagrįsti.

16. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP (Viešųjų elektroninių paslaugų) posistemiu, išskyrus Aprašo 8–9¹ punktuose nurodytus atvejus. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Taigi, kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, asmeniui, kuris pagal įstatymus neturi imperatyvios pareigos gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, kaip ir atsakovė šioje byloje, teismas gali siųsti dokumentus per sistemą (EPP) tik tuo atveju, jei tokio adresato LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi ir jis yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje.

17. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi Taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus Taisyklėse nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų ir šis sutikimas kartu pripažįstamas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Todėl darytina išvada, kad atsakovė sutiko gauti visus procesinius dokumentus į savo aktyvią LITEKO VEP posistemio paskyrą. Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 11.5 punktą, paslaugų gavėjas turi teisę nustatyta tvarka deaktyvuoti savo LITEKO VEP posistemyje turimą paskyrą, tačiau atsakovė šito nėra padariusi. Be to, Taisyklių 34 punkte nurodyta, kad, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu; ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovė yra pateikusi pareiškimą dėl sutikimo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis atšaukimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamoje byloje procesiniai dokumentai atsakovei turėjo būti siunčiami kita tvarka, o ne į aktyvią LITEKO VEP posistemio paskyrą, ir konstatuoti, kad buvo pažeista CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje numatyta procesinių dokumentų įteikimo tvarka.

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 9 d. priėmė ieškinį, atsakovei nustatė 20 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovei procesiniai dokumentai išsiųsti 2023 m. birželio 9 d. per LITEKO VEP posistemį, todėl, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2023 m. birželio 10 d. Per nustatytą 20 dienų terminą atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už akių. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad, vertinant formaliuoju procesiniu aspektu, šioje byloje sprendimas už akių galėjo būti priimtas.

19. Bylos nagrinėjimui atnaujinti esminę reikšmę turi ne atsakovo pasyvumą (atsiliepimo nepateikimą) pateisinančios ar nepateisinančios priežastys, o aplinkybės ir įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų patvirtinti, kad sprendimas, priimtas remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu byloje pateiktų įrodymų formaliu įvertinimu, yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, jog gali būti rimtas pagrindas priimti byloje kitokį sprendimą. Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia iš esmės abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-767-236/2019).

20. Byloje nustatyta, kad ieškovai G. L. ir D. L. ieškiniu prašė pripažinti 2021 m. liepos 26 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, taikyti restituciją – grąžinti ieškovų nuosavybėn 0,08 ha ploto žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ir kitus inžinerinius statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-739-896/2022 ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą paliko nepakeistą. Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eCIK-316/2023 atsisakė priimti ieškovo (kasatoriaus) G. L. kasacinį skundą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė, teikdama teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenurodė jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, taip pat visų kitų reikalavimų, argumentų ir įrodymų, susijusių su byla.

21. Atsakovė nurodo, kad prie atskirojo skundo pridedamas 2022 m. lapkričio 10 d. raštas iš žmogaus teisių komisijos, patvirtina, kad priimtas sprendimas už akių nepagrįstas. Tačiau prie atskirojo skundo nepateiktas minimas atsakovės raštas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jo plačiau nepasisako. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė tik deklaratyviai nurodo savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu už akių.

22. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.