- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-23
- Bylos Nr.
- I-2347-644/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00764-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Kategorijos
- 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui Aigerdui Skroliui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1; 11).
Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2013 m. gruodžio mėnesio yra dažnai konvojuojamas (etapuojamas) Viešojo saugumo tarnybos automobiliais netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad etapavimo metu į vieną patalpą sukišdavo po 8 asmenis su kiekvieno asmeniniais daiktais, taigi automobiliuose trūkdavo vietos, taip pat automobiliuose nebuvo saugos diržų, ventiliacijos, tinkamo šildymo, be to, pareiškėjas turėjo sėdėti ant lentos. Dėl minėtų sąlygų tarp konvojuojamųjų dažnai kildavo konfliktai, pareiškėjui buvo bloga, jautėsi žeminamas, patyrė psichologinį spaudimą, tapo irzlus, visų bijantis. Etapavimo sąlygas vertina kaip kankinimą Konvencijos 3 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas prašė skundą tenkinti ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, priteisti 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 16-20). Atsakovas atsiliepime ir atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintomis Konvojavimo taisyklėmis. Visam specialios paskirties transportui, kuriuo buvo konvojuojamas pareiškėjas, yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo matavimai dėl automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Pažymėjo, kad konvojavimo taisyklėse nenumatyta, jog specialiame transporte turi būti įrengti saugos diržai. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, jei jie yra įrengti. Pagal minėtų taisyklių 109 punktą, yra besąlygiškai užtikrinama, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius. Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo. Pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo teisę teikti skundus apie žeminantį pareigūnų elgesį konvojavimo metu, tačiau jokių nusiskundimų iš pareiškėjo nėra gauta. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytus fizinius ir psichologinis nepatogumus dėl konvojavimo sąlygų. Viešojo saugumo tarnyba neturi duomenų apie nežmonišką ir žeminantį pareigūnų elgesį konvojavimo metu. Mano, kad pareiškėjo pretenzija atsakovui yra nepagrįsta ir teisinio pagrindo civilinei atsakomybei atsirasti aptariamuoju atveju nėra. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba) veiksmais. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė aplinkybėmis, kad jis ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas Viešojo saugumo tarnybos automobiliais, kuriuose konvojavimo sąlygos neatitiko nustatytų teisės aktų reikalavimų, buvo kankinančios.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai; 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; 3) teisės pažeidėjo kaltė; 4) teisės pažeidimu padaryta žala, tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos institucijos (nagrinėjamu atveju – Viešojo saugumo tarnybos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuojamas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Taigi, šioje administracinėje byloje būtina įvertinti, ar Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai atliko kokius nors priešingus teisei veiksmus, nes, anot pareiškėjo, jį konvojuojant specialiais automobiliais buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, t.y. automobiliuose trūko vietos, nebuvo ventiliacijos, šildymo, saugos diržų.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – Konvojavimo taisyklės) 3 punkte nustatyta, kad konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą.
Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų, o 142 punkte – bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą, praneša apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus, taip pat, konvojuojamiesiems matant, perduoda budėtojui jų pinigus ir jiems draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus, kurie konvojaus viršininkui buvo perduoti iš atvykusio konvojaus.
Bylos duomenimis, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio iki 2015 m. sausio 31 d. (iki kreipimosi į teismą) viso buvo konvojuojamas šešis kartus, t.y. 2013 m. gruodžio 6 d. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (b.l. 38-41), 2013 m. gruodžio 10 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Alytaus pataisos namus (b.l. 42-45), 2014 m. vasario 25 d. iš Alytaus pataisos namų į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (b.l. 46-49), 2014 m. kovo 4 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Alytaus pataisos namus (b.l. 50-54), 2014 m. spalio 28 d. iš Alytaus pataisos namų į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (b.l. 55-58), 2014 m. lapkričio 4 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Alytaus pataisos namus (b.l. 59-63).
Bylos duomenimis, pareiškėjas buvo konvojuojamas šiais automobiliais: VW Crafter Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW Crafter Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), VW Crafter Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), MAZ Nr. (duomenys neskelbtini) ( įrengti 3 suolai, pagal transporto priemonės registracijos liudijimą 33 sėdimos vietos įskaitant vairuotojo), Mercedes Benz Nr. (duomenys neskelbtini) (23 sėdimos vietos), IVECO Nr. (duomenys neskelbtini) (24 sėdimos vietos) (b.l. 30-31, 35, 68, 71, 74, 81).
Į bylą pateikti kelionių žiniaraščiai (b.l. 38-39, 42-43, 50-51, 55-56, 59-60) patvirtina, kad pareiškėją konvojuojant minėtais automobiliais 2013 m. gruodžio 6 d., 2013 m. gruodžio 10 d., 2014 m. kovo 4 d., 2014 m. spalio 28 d. ir 2014 m. lapkričio 4 d. konvojaus automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei yra įrengta sėdimų vietų. Kita vertus, bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. vasario 25 d. vykstant maršrutu Alytaus PN-Alytaus VPK konvojuojamųjų asmenų skaičius viršijo automobilių sėdimų vietų skaičių. Kelionės žiniaraštyje (b.l. 46-47) nurodyta, kad 2014 m. vasario 25 d. vyko 3 konvojaus automobiliai - Mercedes Benz Nr. (duomenys neskelbtini) (23 sėdimos vietos), VW Crafter Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) ir VW Crafter Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų). Taigi, minėtais automobiliais galėjo vykti ne daugiau kaip 51 konvojuojamasis, tačiau, žiniaraščio duomenimis, vykstant maršrutu Alytaus PN - Alytaus VPK (5 minutes), buvo vežami 53 asmenys (b.l. 46-47). Pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta tikslių duomenų, kurie patvirtintų, kuriame konkrečiai automobilyje konvojuojamųjų skaičius viršijo sėdimų vietų skaičių, ir kuriame automobilyje buvo vežamas pareiškėjas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kelionė iš Alytaus PN į Alytaus VPK truko tik 5 minutes (nuo 12.15 val. iki 12.20 val.), teismo vertinimu, galimi laikini nepatogumai negali būti laikomi pareiškėjo kankinimu Konvencijos 3 straipsnio prasme.
Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad konvojaus automobiliuose nebuvo tinkamo vėdinimo ir šildymo.
Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte numatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse turi būti įrengtos veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx.
Pareiškėjo argumentus dėl netinkamos ventiliacijos ir šildymo paneigia atsakovo į bylą pateikti įrodymai, kad visam viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo konvojavimo taisyklių 146,4 punkto reikalavimams. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis, tai patvirtina byloje esantys ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolai (b.l. 26, 28-29, 34, 77-78). UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 32, 37, 70, 73, 76, 79) patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas pilnai atitinka techninius reikalavimus. Taigi, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai šioje dalyje yra abstraktaus pobūdžio, į bylą nepateikti jokie skunde nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, tuo tarpu Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pateikti duomenys patvirtina konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis transporto priemonėmis. Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl konvojaus automobilių netinkamos ventiliacijos ir šilumos yra atmestini.
Taip pat, pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad konvojaus automobiliuose nebuvo saugos diržų.
Konvojavimo taisyklėse nėra numatyta, kad specialiame konvojaus automobilyje turi būti įrengti atskirai kiekvienam konvojuojamam asmeniui skirti saugos diržai. Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 nustatyta, kad saugos diržų naudojimas autotransporto priemonėse yra privalomas tuomet, kai jie yra įrengti (202 p., akto redakcija nuo galiojusi nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.). Byloje yra atsakovo pateikti duomenys apie specialiųjų autotransporto priemonių, kuriomis pareiškėjas buvo konvojuojamas, tinkamumą eksploatuoti pagal paskirtį, tai patvirtina Lietuvoje akredituotų techninės apžiūros kontrolierių, išduotos Techninės apžiūros rezultatų kortelės (b.l. 32, 37, 70, 73, 76, 79). Minėti duomenys patvirtina specialiųjų automobilių, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, tinkamumą naudoti. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas pareiškėjo argumentus šioje dalyje atmeta kaip nepagrįstus.
Pagal Civilinio kodekso 6.250 str. 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal Civilinio kodekso 6.271 str. 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).
Pažymėtina, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso 6.270 str. prasme.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog jam galimai padarytos neturtinės žalos išraiška iš esmės pasireiškė sukeltais nepatogumais: buvo bloga, jautėsi žeminamas, patyrė psichologinį spaudimą, tapo irzlus, visų bijantis. Byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodytą žalą ir kurie galėtų būti laikomi tiesiogine konvojavimo sąlygų priežastimi bei suteiktų pakankamą pagrindą neturtinės žalos priteisimui. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde išdėstė tik abstrakčius, deklaratyvius teiginius apie tariamai pažeistas jo teises, visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir būtinojo (tiesioginio) priežastinio ryšio. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl konvojavimo sąlygų neigiamo poveikio pareiškėjas teismui nepateikė. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas ginčo laikotarpiu galimai 5 minutes buvo konvojuojamas perpildytame automobilyje, tačiau pažymėtina, kad visi kiti konvojavimai buvo atlikti tinkamai. Teismo vertinimu, galimi laikini 5 minutes trukę nepatogumai vykstant maršrutu Alytaus PN - Alytaus VPK, negali būti laikomi kankinimu Konvencijos 3 straipsnio prasme. Nesant byloje duomenų apie tai, jog specialus konvojavimo transportas būtų eksploatuojamas techniškai netvarkingas, ar, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) būtų skundęsis atsakovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, nenustačius aplinkybių, kad kaip nors išskirtinai būtų pažeistos pareiškėjo teisės, ar, kad išskirtinai pareiškėjo atžvilgiu būtų nesilaikoma teisės aktų, reglamentuojančių reikalavimus etapavimo metu, pareiškėjo skundo argumentai dėl jo konvojavimo netinkamomis, kankinančiomis sąlygomis laikytini nepagrįstais.
Nagrinėjamu atveju nenustačius būtinųjų Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.