Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-03-29 · Civilinė byla Nr. 2A-1596-345/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-29
Bylos Nr.
2A-1596-345/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jadvyga Mardosevič, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
O. S.
Atsakovas
G. L., I. B.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1596-345/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-04459-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos: 77.6.; 78.2.1.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič, Almos Urbanavičienės,

sekretoriaujant Gražinai Petrikienei,dalyvaujant ieškovei O. S., jos atstovui advokatui M. V.,atsakovui G. L., jo atstovei advokatei R. N.,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. S. ieškinį dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, pareikštą atsakovams I. B., G. L., institucija teikianti išvadą byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė O. S. prašė laikinai dvejiems metams apriboti atsakovams tėvų valdžią dukters K. B., gimusios 2007-02-04, atžvilgiu, nustatyti nuolatinę globą K. B. ir globėja paskirti ieškovę, nustatyti nepilnametės K. B. gyvenamąją vietą kartu su globėja, priteisti iš atsakovų nepilnametei K. B. materialinį išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis 400 Lt dydžio išmokomis iš kiekvieno nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Paaiškino, kad atsakovai visiškai nesidomi dukters gyvenimu, su ja nebendrauja, nesidomi jos sveikata, neteikia jokio materialinio išlaikymo. Todėl atsakovams visiškai nesirūpinant dukterimi, terminuotai apribotina jų tėvo valdžia dukters Kotrynos atžvilgiu. Mažametės Kotrynos poreikiai pinigine išraiška mėnesiui sudarytų apie 1000 Lt, todėl atsakovai turėtų prisiimti šias išlaidas, kadangi yra sveiki ir darbingi asmenys.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: apribojo tėvų valdžią dvejiems metams nepilnametės dukters K. B. atžvilgiu; nustatė K. B. nuolatinę globą ir paskyrė jos nuolatine globėja ieškovę; nustatė K. B. gyvenamąją vietą kartu su globėja; panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011-05-23 įsakymu Nr.A 30-1293 K. B. nustatytą laikinąją globą; priteisė iš atsakovų išlaikymą dukteriai K. B. periodinėmis kasmėnesinėmis 400 Lt dydžio išmokomis iš kiekvieno atsakovo nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2011-06-09) iki K. B. pilnametystės; paskyrė ieškovę K. B. priteistų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisė iš atsakovų į valstybės biudžetą lygiomis dalimis 288 Lt žyminį mokestį ir 15,144 Lt pašto išlaidas; priteisė ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis 2000 Lt, išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 137 Lt žyminį mokestį ir iš atsakovės I. B. 249,90 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo spaudoje būdu.

Teismas nustatė, kad nepilnametės K. B. tėvai I. B. ir G. L. visiškai nesirūpina dukterimi K., neteikia jai jokios materialinės paramos, nevykdo savo kaip tėvų pareigų. Mažametė K. B. beveik visą savo gyvenimo laikotarpį gyvena kartu ir yra prižiūrima ieškovės O. S.. Iš ieškovės paaiškinimų seka, kad ji yra atsakovo G. L. sesuo, todėl nuo pat Kotrynos gimimo dalyvauja mergaitės gyvenime. Mažametei Kotrynai sulaukus pusantrų metų, atsakovai nusišalino nuo mergaitės priežiūros ir jos auklėjimo, todėl nuo to laiko ieškovė K. faktiškai augina ir visapusiškai ja rūpinasi. Iš ieškovės paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat seka, kad K. nesimato ir nebendrauja su motina daugiau nei dvejus metus laiko, todėl mergaitės ryšys su motina yra visiškai nutrūkęs. Nors K.s tėvas G. L. retsykiais domėjosi dukters gyvenimu, paskambindamas ieškovei bei išsiųsdamas SMS žinutes, tačiau jai jokios materialinės paramos neteikė, nedalyvavo jos auklėjime, o pastaruoju laiku ir toks bendravimas nutrūko. Mergaitė jaučiasi saugi, mylima ieškovės šeimoje, mergaitės gyvenimas yra nusistovėjęs. Nors abu mergaitės tėvai nesirūpina ja, su ja nebendrauja, jos materialiai neišlaiko, tačiau ieškovė prašo tėvų valdžią apriboti terminuotai, tikėdamasi, kad padėtis ateityje gali pasikeisti ir tėvai pradės rūpintis dukterimi. Atsižvelgdamas į tokią ieškovės poziciją teismas sprendė, kad atsakovams tėvų valdžia apribotina terminuotai dvejų metų laikotarpiui jų nepilnametės dukters Kotrynos atžvilgiu.

Apribojęs atsakovams tėvų valdžią, teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė atitinka įstatymuose vaiko globėjams (rūpintojams) numatytus reikalavimus, yra neteista, nebausta administracine tvarka, charakterizuojama teigiamai, jos sutuoktinis neprieštarauja nuolatinės globos nustatymui ir sutuoktinės paskyrimui globėja, ieškovės sveikatos būklę ir gyvenimo sąlygas, ieškovę paskyrė nuolatine K. B. globėja. Taip pat su ieškove nustatė ir K. B. gyvenamąją vietą.

Teismas konstatavo, kad nors ir apribotos tėvų teisės, tačiau pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus išlieka. Teismų praktikoje priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (nuo 2008-01-01 - 800 Lt). Todėl iš atsakovų teismas priteisė išlaikymą jų nepilnametei dukteriai K. B. periodinėmis kasmėnesinėmis 400 Lt dydžio išmokomis iš kiekvieno atsakovo nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2011-06-09) iki K. B. pilnametystės. Teismo vertinimu, toks išlaikymo dydis yra proporcingas tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams. Atsakovai yra sveiki, darbingi asmenys, todėl teismas sprendžia, kad yra pajėgūs teikti dukteriai išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis 400 Lt dydžio išmokomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas G. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui iš naujo.

Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pagal CK 3.180 str. bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo turėjo nustatyti kiekvieno iš tėvų priešingus teisei veiksmus. Taip pat turėjo būti nustatyta tėvų kaltė, t.y. psichinis asmens santykis su daromais veiksmais. Atsakovas visada buvo šalia savo dukters, tol kol I. B. išvyko į užsienį ir paliko vaiką svetimiems asmenims. K. B., apsigyvenus pas ieškovę, atsakovas nuolat ją lankydavo, ir padėdavo viskuo, kuo galėdavo, pagal tuo metu buvusias galimybes.

2. Vaiko laikinoji globa ieškovei buvo perduota atsakovei I. B. panorus dukrą išsivežti į užsienį. Tuo metu atsakovas, kurį laiką gyveno pas ieškovę su dukra, kol ieškovo darbo, kadangi buvo bedarbis ir tegaudavo socialinę pašalpą. Dėl pablogėjusių santykių su ieškove atsakovas išsikėlė iš jos namų, tačiau dukters su savimi nepasiėmė, nes jo gaunamos pajamos nebuvo pakankamos ją išlaikyti. Taigi atsakovas niekada nevengė atlikti savo pareigų auklėjant dukrą. Atsakovė I. B. nuolat siuntė ieškovei pinigus dukros išlaikymui. Todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad atsakovai būtų vengę išlaikyti dukterį ar ja nesirūpinę. Teismas visiškai nesiaiškino, ar tikrai ryšys tarp dukters ir jos tėvų yra nutrūkęs. Vien dėl to, kad atsakovė I. B. gyvena užsienyje, dar nereiškia, kad ji nusišalino nuo pareigų vaikui vykdymo.

3. Teismas šeimos bylose turi pareigą būti aktyvus ir siekti, kad būtų priimtas labiausiai vaiko interesus atitinkantis sprendimas. Nesuprantama, kodėl atsakovei I. B. procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu, nors toks dokumentų įteikimas pažeidė jos, kaip proceso šalies, teises. Dėl tokio pažeidimo byla buvo išnagrinėta paviršutiniškai, taip pat buvo pažeistos vaiko teisės. Atsakovui G. L. nebuvo įteiktas šaukimas, o tik teismo sprendimas.

4. Teismas, priteisdamas atsakovų dukrai išlaikymą, neatsižvelgė į jų turtinę padėtį. Atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, jo vardu yra registruotos dvi neegzistuojančios transporto priemonės, kurioms išregistruoti jis neturi pinigų. Atsakovo gaunamas atlyginimas sudaro 400 Lt. Teismas nenustatė tikrųjų vaiko poreikių.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė O. S. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas.

Atsikirtimus grindžia tokiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantas nekalba apie tai, kad augino ir visapusiškai rūpinosi dukra, o teigia, jog buvo šalia. Kartu apeliantas pripažįsta, jog atsakovė I. B. paliko dukrą svetimiems asmenims, jog apeliantas ilgą laiką negyvena su dukra, nes ja rūpinasi ir augina ieškovė, jog apeliantas iš esmės nepalaiko tėvo ir vaiko ryšių su dukra. Atsakovų, kaip K. B. tėvų, pareigų nevykdymą patvirtina byloje pateikta medžiaga. Teismas būtent dėl to ir apribojo jų valdžią. Tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms jau laikytinas jų kaltais veiksmais.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atsakovės I. B. atžvilgiu yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovė dukros gyvenimo nedalyvauja, nuo 2009 m. sausio mėn. gyvena užsienyje, per trejus pastaruosius metus buvo parvykusi į Lietuvą du ar tris kartus kelių dienų vizitui, nuo 2010 m. rudens nebeteikia išlaikymo, neteikia duomenų apie savo gyvenimo sąlygas užsienyje, neaišku, ar turi pastovią gyvenamąją vietą, pajamas. Dėl ilgo nesimatymo ir nebendravimo K. B. ir jos motinos emociniai ryšiai yra nutrūkę. Atsakovei I. B. procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu kaip kraštutinė priemonė, kadangi nėra žinoma jos gyvenamoji vieta, atsakovė duomenų apie save neteikia.

3. Kritiškai vertintini apelianto svarstymai apie būtinus dukters poreikius, jai reikalingą išlaikymą, kadangi jis nedalyvauja jos priežiūroje ir auginime. Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. To nepadarius, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacijos procesinį teisinį dalyką sudaro apeliacinių skundų faktinio ir teisinio pagrindo įvertinimas bei patikrinimas ar nėra aplinkybių, sudarančių absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 320 str.). Apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo ieškininis reikalavimas, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Apeliacijos objektą aptariamu atveju sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas apriboti tėvų valdžią ir nustatyti nuolatinę globą, sprendimą priėmė nepažeisdamas materialinių ir procesinių teisės normų.

Sprendžiant klausimą dėl tėvo valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir pasekmių, nustatytų CK 3.180 str., esminis dalykas yra nustatyti tėvo veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvo valdžia, ir įvertinti jo pobūdį. Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl tėvystės teisių apribojimo yra pareikštas abiem tėvams – tėvui ir motinai (atsakovams), dėl to sprendžiant ginčą dėl tėvystės teisių apribojimo būtina nustatyti kiekvieno iš tėvų priešingus teisei veiksmus. CK 3.180 str. 1 d. įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvo valdžia. Jo sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvo valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvo valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvo kaltė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-209/2008). Tėvo valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 str. 6 d. nurodant, kad tėvo teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-236/2008). Tėvų kaltės nustatymas yra fakto klausimas, sietinas su CK 3.180 str. 1 d. nurodytų aplinkybių pagrindimu, t.y. vengimu atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiavimu tėvų valdžia, žiauriu elgesiu su vaikais, žalingos įtakos savo amoraliu elgesiu darymu vaikams, nesirūpinimu vaikais.

Byloje nustatyta, kad nepilnametei K. B. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. vasario 2 d. įsakymu nustatyta laikinoji globa, jos globėja paskirta ieškovė O. S., kadangi nei vienas iš tėvų nesirūpino vaiku. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 23 d. įsakymu vėl buvo nustatyta nepilnametės K. B. laikinoji globa. Remiantis byloje pateiktu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011 m. birželio 23 d. išvada dėl laikino tėvų valdžios apribojimo ir kt., 2010 m. birželio 20 d. aktu; 2009 m. gruodžio 18 d. šeimos aplankymo aktu; 2010 m. vasario 20 d., 2010 m. birželio 21 d., 2011 m. balandžio 18 d., 2011 m. birželio 20 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus susitikimo protokolais, I. B. 2010 m. vasario 22 d., 2010 m. spalio 27 d. prašymais dėl vaiko laikinosios globos nustatymo; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2010 m. spalio 27 d., 2011 m. kovo 2 d. pranešimais; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. vasario 12 d. įsakymu dėl G. L. šeimos įrašymo į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, bei šalių paaiškinimais darytina išvada, kad atsakovai G. L. ir I. B. savo nepilnamete dukra K. B. tinkamai bei visapusiškai nesirūpina faktiškai nuo 2009 m. Nesirūpinimas dukra pasireiškia reguliaraus ir pakankamo išlaikymo neteikimu, nelankymu, nebendravimu, nedalyvavimu dukros auklėjime, faktinių tėvų pareigų perleidimu ieškovei nustačius atsakovų dukrai laikinąją globą. Atsakovė I. B., išvykdama gyventi į užsienio valstybę bei palikdama savo dukrą ieškovės laikinoje globoje, atsakovo G. L. vengimas tinkamai vykdyti savo, kaip vaiko tėvo, pareigas, pasireiškęs aukščiau minėtais veiksmais, teisėjų kolegijos nuomone pirmos instancijos teismo buvo tinkamai įvertintas kaip kalti jų veiksmai, sudarantys pagrindą laikinai apriboti jų valdžią. Laikinas valdžios apribojimas yra proporcingas atsakovų ir jų dukros ryšiui bei jo nepaneigia, kadangi atsakovams paliekama galimybė panaikinti nustatytą apribojimą, pradėjus tinkamai rūpintis savo dukra (CK 3.181 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nustatytų byloje aplinkybių kontekste K. B. tėvų valdžios laikinas apribojimas, ieškovės paskyrimas nuolatine jos globėja, yra tiesiogiai susijęs su jos interesų apsauga, užtikrinimu augimu saugioje ir stabilioje aplinkoje, sąlygų tinkamam jos socialiniam, psichiniam ir fiziniam vystymuisi sudarymu.

Atsakovų dukros interesų apsaugos tikslu pirmos instancijos teismas taipogi pagrįstai priteisė iš jų išlaikymą kasmėnesinėmis 400 Lt dydžio išmokomis iš kiekvieno nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukros pilnametystės (CK 3.192 str., 3.194 str. 1 d.). Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Abu atsakovai yra darbingo amžiaus, duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, kurios ribotų jų galimybę susirasti darbą, byloje nepateikta, todėl sunki materialinė padėtis negali sąlygoti visišką nusišalinimą nuo pareigos išlaikyti savo dukrą vykdymo. Aptariamu atveju ieškovei tenka ne tik nepilnametės K. B. priežiūros ir rūpesčio pareiga, bet ant jos pečių perkeliama ir išlaikymo prievolė. Atsakovų neatsakingas elgesys negali būti pagrindas atleisti juos nuo būtino jų dukros poreikiams užtikrinti išlaikymo teikimo. Įvertinus K. B. amžių, konstatuotina, jog teismo nustatytas 800 Lt kasmėnesinis išlaikymas yra pagrįstas bei atitinka vaiko interesus, kadangi tokiu būdu sudaromos optimalios sąlygos užtikrinti tinkamas sąlygas vaiko augimui. Teisėjų kolegijos nuomone pagrindo mažinti priteistą išlaikymą remiantis vien tuo, jog atsakovų materialinė padėtis yra sunki, nors jie galimai nededa maksimalių pastangų jai pagerinti, nėra.

Kaip nepagrįstas atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo šalims. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė buvo aktyvi bandydama sužinoti faktinę atsakovų gyvenamąją vietą (teikė užklausas Gyventojų registro tarnybai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui), tačiau dėl atsakovės I. B. neveiklumo nedeklaruojant savo tikslios gyvenamosios vietos užsienyje, teismas buvo priverstas procesinius dokumentus jai įteikti viešo paskelbimo kaip ultima ratio būdu. Įteikimo procedūra buvo atlikta laikantis proceso teisės normų nustatytos tvarkos. Pati atsakovė I. B. tokiu savo elgesiu prisiėmė iš to kylančias pasekmes. Teismo siųsti procesiniai dokumentai atsakovui G. L. buvo įteikti jo darbovietės adresu. Kartu buvo įteiktas ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, kuriame teismas nurodė atsakovo pareigą per 14 dienų nuo ieškinio nuorašo ir pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Atsakovas, būdamas apdairiu ir rūpestingu, turėjo kreiptis į advokatą dėl teisinės pagalbos suteikimo, ar tiesiogiai į teismą dėl išsamesnės informacijos gavimo, tačiau dėl jo pasyvaus elgesio teismo sprendimas buvo priimtas jam nedalyvaujant procese.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei tinkamai pritaikius byloje taikytinas teisės normas. Naikinti ginčijamą sprendimą remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo G. L. priteisiama ieškovei O. S. pastarosios patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato suteiktai teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti – 1 000 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo G. L. ieškovei O. S. 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Henrichas JaglinskisJadvyga MardosevičAlma Urbanavičienė