Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-02-21 · Civilinė byla Nr. 2A-282-258/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaPapildomas sprendimas · 2015-10-13Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-02-21Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-21
Bylos Nr.
2A-282-258/2017
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-11980-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Ieškovas
I. A.
Atsakovas
UAB „Posūkis“
Kategorijos
  • 3.3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-282-258/2017Teisminio proceso Nr. 2-02-3-11980-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovui UAB „Posūkis“ dėl teisės į atvaizdą gynimo, neturtinės žalos priteisimo,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė I. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovą UAB „Posūkis“ per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti visas iškabas su ieškovės atvaizdu, esančias Gariūnų turgavietės, Vilniuje, naujame paviljone, įėjus per skaičiumi „5“ pažymėtą įėjimą, pasukus į dešinę, ant stiklinės pertvaros, prieš prekybinį skyrių, pažymėtą ženklais „B1/067“; įpareigoti atsakovą UAB „Posūkis“ per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, Gariūnų turgavietės, Vilniuje, naujame paviljone, įėjus per skaičiumi „5“ pažymėtą įėjimą, pasukus į dešinę, ant stiklinės pertvaros, prieš prekybinį skyrių, pažymėtą ženklais „B1/067“, vienerių metų laikotarpiui (skaičiuojant nuo iškabos patalpinimo) iškabinti 0,5m x 0,5m dydžio iškabą su tokiu tekstu: „Paneigimas! Anksčiau šioje vietoje kabėjusiame plakate su užrašu „Dėmesio! Sąmokslo prieš Gariūnus vykdytojai“ su jame buvusiomis nuotraukomis, kuriuose buvo pavaizduota I. A., pateikta informacija neatitinka tikrovės“; priteisti iš atsakovo UAB „Posūkis“ 10 000 Lt neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2015-10-02 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą UAB „Posūkis“ per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, Gariūnų turgavietės, Vilniuje, naujame paviljone, įėjus per skaičiumi „5“ pažymėtą įėjimą, pasukus į dešinę, ant stiklinės pertvaros, prieš prekybinį skyrių, pažymėtą ženklais „B1/067“, vienerių metų laikotarpiui (skaičiuojant nuo iškabos patalpinimo) iškabinti 0,5m x 0,5m dydžio iškabą su tokiu tekstu: „Paneigimas! Anksčiau šioje vietoje kabėjusiame plakate su užrašu „Dėmesio! Sąmokslo prieš Gariūnus vykdytojai!“ su jame buvusia nuotrauka, kurioje buvo pavaizduota I. A., pateikta informacija neatitinka tikrovės“, nusprendė priteisti ieškovei I. A. 100 Eur neturtinės žalos iš atsakovo UAB „Posūkis“, kitus reikalavimus atmetė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-13 papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo UAB „Posūkis“ 1 316,61 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei I. A.. Iš atsakovo UAB „Posūkis“ priteisė 10,65 Eur, iš atsakovės I. A., 4,54 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.

Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinyje reiškė atsakovui tris reikalavimus – pirmojo ieškovės reikalavimo teismas netenkino, kadangi jis jau buvo įvykdytas bylos nagrinėjimo teisme metu, antrąjį tenkino, trečiąjį tenkino iš dalies. Ieškinį patenkinus iš dalies, teismas iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas priteisė proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas pirmąjį ieškinio reikalavimą patenkino jau priėmus ieškinį byloje, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, sprendė, jog ieškovė laimėjo bylą dėl dviejų pirmųjų ieškinio reikalavimų, trečiasis ieškinio reikalavimas patenkintas 3,45 proc. Viso ieškinio reikalavimai buvo tenkinti 70,11 proc.

Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo procesinį elgesį byloje, į tai, kad dalis bylinėjimosi išlaidų susidarė dėl to, kad atsakovas vilkino bylą, ką patvirtina byloje esantys teismo posėdžio protokolai (atsakovo atstovas neatvykdavo į teismo posėdžius, pateikdavo prašymus dėl teismo posėdžių atidėjimo, nepateikdavo reikalaujamų duomenų, prašymus pateikdavo tik teismo posėdžių metu), kad dalis atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų viršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus dydžius, sprendė, jog yra pagrindas mažinti iš ieškovės atsakovui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą iki 800 Eur. Teismas, subendrinęs bylinėjimosi išlaidų sumas, iš viso priteisė ieškovei iš atsakovo 1 316,61 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinio skundo argumentai

Apeliantė (ieškovė) I. A. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-13 papildomą sprendimą pakeisti iš dalies ir priteisti ieškovei I. A. iš atsakovo UAB „Posūkis“ 1 945,87 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

1. Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į tai, kad dalis atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų viršija LR Teisingumo ministro Įsakymu (2004-04-02 ir 2015-03-19 įsakymų redakcijos) dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) patvirtintus maksimalius dydžius. Atsakovo bylinėjimosi išlaidos, apeliantės skaičiavimais, mažintinos iki 2404,72 Eur.

3. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia.

4. Remiantis CPK 93 str. 4 d. dalimi, teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas bei įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kadangi atsakovo procesinis elgesys negali būti laikomas (ir tai pripažino sprendime ir teismas) tinkamu, buvo pagrindas atsakovo patirtas išlaidas mažinti remiantis CPK 93 str. 4 d.

5. 70,11 % dydžio ieškinio reikalavimų ir ieškovei iš atsakovo priteistina jos patirtų bylinėjimosi išlaidų suma sudarytų 2 116,61 Eur. Jei atsakovo išlaidos neviršytų rekomenduotų maksimalių dydžių bei jo procesinis elgesys būtu buvęs tinkamas, atsakovui iš ieškovės priteistina suma sudalytų 1 348,03 Eur. Tačiau šiuo konkrečiu atveju atsakovo išlaidos, minėta, viršija leistinus maksimalius 2105,25 Eur suma. Vien tuo pagrindu atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 2404,72. Įvertinus patenkintus/atmestus reikalavimus atsakovui iš ieškovės galėtų būti priteista tik 718,77 Eur (2404,72x29,89:100). Tokiu būdu, galutinė atsakovui iš ieškovės galimu priteisti išlaidų suma galėtų sudaryti 170,74 Eur (718,77-548,03).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Šioje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas, kuriuo išspręstas šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

Teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių asmenų pareiškimu arba savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies paskirstymo klausimo (CPK 277 str. 1 d. 3 p.). Papildomo sprendimo paskirtis iš esmės yra pašalinti pirminio teismo sprendimo trūkumus, išspręsti klausimus, kurie dėl tam tikrų priežasčių nebuvo, nors turėjo būti, išspręsti priimant sprendimą.

Vadovaujantis CPK 93 ir 94 straipsniais, baigus bylos nagrinėjimą, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Atvejams, kai patenkinti ne visi ieškinio reikalavimai, bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė nustatyta CPK 93 straipsnio 2 dalyje. Pagal ją bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Sutiktina su pirmos instancijos teismo ir apeliacinio skundo argumentais, jog, atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje buvo reiškiami 3 reikalavimai, iš kurių du neturtiniai reikalavimai buvo išspręsti ieškovo naudai, o turtinis reikalavimas tenkintas 3,45 proc., spręstina, jog ieškinys buvo tenkintas 70,11 proc. (33,33+33.33+3,45). Kadangi ieškinys patenkintas 70,11 proc., ieškovui priteistina 70,11 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui - 29,89 proc.

Šioje byloje ieškinys buvo gautas 2012-11-28, o sprendimas priimtas 2015-10-02, todėl sprendžiant šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą, pirmos instancijos teismas turėjo atsižvelgti į procesinio dokumento ar advokato suteiktos paslaugos metu galiojusias LR Teisingumo ministro Įsakymu (2004-04-02 Nr. 1R-85 arba 2015-03-19 Nr. 1R-77 įsakymų redakciją) dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) patvirtintus maksimalius dydžius.

Apeliantė nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovo prašomos priteisti išlaidos už atstovavimą teisme viršija 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 įtvirtintus maksimalius dydžius. Šio įsakymo 8.19 p. įtvirtinta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą skaičiuojamas 0,1 koeficientas, kuris skaičiuojamas pagal 2015 m. II ketvirtį imant 2014 m. IV ketvirčio bruto darbo užmokestį (714 Eur). Atsižvelgiant į šį įsakymą advokato valandinis atlyginimas už pasirengimą posėdžiui turėjo būti skaičiuojamas po 71,40 Eur (714x0,1) už valandą. Apeliacinės instancinės teismas susipažinęs su atsakovo pateiktomis išlaidomis (t.2, b.l. 166) sprendžia, kad iš apeliantės pagal atsakovo pateiktos sąskaitos 1 poziciją turėjo būti priteistos 142,80 Eur, o ne 210,27 Eur. Todėl nepagrįsta suma laikytina 67,47 Eur (210,27-142,80).

Apeliantė taip pat nurodo, kad nepagrįstos atsakovo naudai iš jos priteistos 700 Lt už 2012-12-20 susipažinimą su procesiniais dokumentais pagal 2012-12-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AB12 Nr. 23, nes atsakovas tuo metu nebuvo sudaręs atstovavimo sutarties su klientu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiuo argumentu, kadangi byloje esanti 2012-12-27 atsakovo sudaryta atstovavimo sutartis su advokatu A. B. (t., b.l. 33) patvirtina, kad 2012-12-20 atsakovas dar nebuvo sudaręs atstovavimo sutarties su advokatu A. B., todėl (202,73 Eur) 700 Lt išlaidos negalėjo būti priteistos iš ieškovės.

Apeliantė nurodo, kad nepagrįstai buvo priteistos visos atsakovo nurodytos išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą (861,62 Eur), nes šios išlaidos viršijo atsiliepimo parengimo metu galiojusio 2004-04-02 Įsakymo Nr. 1R-85 dydžius. Sutiktina su šiuo argumentu, nes pagal galiojusį 2004-04-02 Nr. 1R-85 įsakymą maksimalus dydis už atsiliepimo į ieškinį parengimą buvo nustatytas 3 minimalius atlyginimus atitinkantis dydis. Pagal 2012 m. birželio 20 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 718 minimalus atlyginimas buvo 246,17 Eur, todėl maksimali suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą sudarytų 738,51 Eur (246,17x3), o ne 861,62 Eur. Tokiu būdu nepagrįstomis išlaidomis laikytinos 123,11 Eur (861,62-738,51).

Skunde taip pat teigiama, kad už pasiruošimą ir dalyvavimą teisme 2013-01-23, 2013-02-12 2013-03-04, darbą nepagrįstai buvo skaičiuojama po 350 Lt (101,37 Eur) už valandą, kai tuo tarpu valandinis atlygis taikant koeficientą 0,15 minimalaus atlyginimo, kuris sudarė 289,62 Eur galėjo būti tik 150 Lt (43,44 Eur). Atsižvelgiant į 2004-04-02 Nr. 1R-85 įsakymą ir Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543, kuriuo minimalus dydis nustatytas buvo 289,62 Eur, o atsakovas sugaišo 4,5 val., jam galėjo būti kompensuotos 195,48 Eur. Nepagrįstomis laikytinos 260,67 Eur (456,15-195,48).

Apeliantė laiko nepagrįstomis 1006,85 Eur už darbą laikotarpiu nuo 2013-06-05 iki 2013-06-12. Pažymi, kad neturėtų būti priteista suma už susižinimą su byla įpusėjus procesui. Pagal 2004-04-02 Įsakymą Nr. 1R-85 už paaiškinimų raštu paruošimą skaičiuotina pagal koeficientą 0,12 nuo minimalios tuo metu buvusios algos, kas sudarytų 34,75 Eur (289,62 Eur x0,12) už dokumentą, o už darbą ir pasiruošimą skaičiuotinas koeficientas 0,15 nuo minimalios algos po 43,44 Eur (289,62 Eur x0,15).

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su 2013-06-12 atsakovo sąskaita (t.1, b.l. 182), kurioje priskaičiuota suma sudaro 912,30 Eur konstatuoja, kad nepagrįsta laikytina 86,89 Eur suma už susipažinimą su byla teisme, nes šios išlaidos nebuvo būtinos, kurias teismas turėtų priteisti iš apeliantės. Pažymėtina, jog civiliniame procese visi dokumentai yra siunčiami šalims, todėl šios išlaidos atsakovui iš apeliantės nekompensuojamos. Atsižvelgiant į nurodytą 2004-04-02 Įsakymą Nr. 1R-85 už paaiškinimų parengimą pagrįsta laikytina 34,75 Eur suma, už pasirengimą bylai ir atstovavimą - 186,79 Eur (43,44 Eur x4,30 val.). Taigi viso pagal šią sąskaitą nepagrįsta laikytina ne apeliantės nurodoma 1006,85 Eur, o 603,87 Eur (912,30 Eur-86,89-34,75-186,79) suma.

Pasirengimas ir atstovavimas 2014-11-03, kur buvo sugaištos 2 val. skaičiuojamas pagal tuo metu galiojusį Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972, kuomet minimalus atlyginimas buvo 1035 Lt (300 Eur). Valandinis apmokėjimas sudarytų 45 Eur (300Eur x0,15), todėl už 2 val. darbo priteistina 90 Eur (45 Eurx2), o ne 210,27 Eur, todėl nepagrįstomis išlaidomis laikytinos 120,27 Eur suma.

Pagal 2004-04-02 Nr. 1R-85 įsakymo 8.16 p. už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – taikytinas 0.12 koeficientas, kurio pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. 2014 m. lapkritį, kuomet buvo rengiamas prašymas, vadovaujantis 2014 m. rugsėjo 24 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 972 buvo 1035 Lt (300 Eur). Atsakovo atstovas prašymo iškviesti specialistus paruošimui sugaišo 1,5 val., todėl jam kompensuotinos 54 Eur (36 Eur x1,5) išlaidų šio prašymo parengimui. Atsižvelgiant į tai, pagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad 121,70 Eur suma yra nepagrįsta.

Prašymų 2013-09-10 Lietuvių kalbos institutui ir 2014-09-23 dėl įrodymų prijungimo paruošimui taikytinas koeficientas 0,12 kurio pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Šių prašymų parengimo dieną galiojo 2012 m. gruodžio 19 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 1543, pagal kurį minimali alga patvirtinta 1000 Lt (289,62 Eur). Šių prašymų parengimui atsakovo atstovui turėjo būti kompensuojama 156,38 Eur (78,19 Eur x 2), o ekspertizės analizei už valandą - 43,44 Eur. Tokiu būdu nepagrįsta suma laikytina 202,45 Eur.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad nepagrįstos atsako atstovavimo išlaidos sudaro 1702,27 Eur.

Atsižvelgus į patenkintų ieškovės ieškinio reikalavimų dalį (70,11 proc.) ieškovei iš atsakovo priteistina 2116,61 Eur. Šiuo atveju nustatyta, kad prašoma priteisti suma viršija 1702,27 Eur. Todėl atsakovo prašomos priteisti išlaidos mažintinos iki 2807,70 Eur. Atmetus ieškinį 29,89 proc., atsakovo reikalavimas turėtų būti tenkintas 839,22 Eur (2807,70 x 29,89 proc.).

CPK 93 str. 4 d. įtvirtinta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Pirmos instancijos teismas nusprendė, kad yra pagrindas mažinti bylinėjimosi išlaidas 800 Eur nuo 1348,03 Eur, tokiu būdu buvo atsakovo išlaidos buvo sumažintos 548,03 Eur suma. Atitinkamai iš 839,22 Eur atėmus 548,03 Eur sumą, atsakovui priteistina suma sudaro 291,19 Eur.

Siekiant supaprastinti nutarties vykdymą, pritaikytinas priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymas ir galutinai nustatytina, jog ieškovei priteistina 1825,42 Eur (2116,61-291,19) bylinėjimosi išlaidų. Dėl to, yra pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-13 papildomą sprendimą pakeisti, padidinat ieškovei priteistą iš atsakovo UAB „Posūkis“ iki 1825,42 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. papildomą sprendimą pakeisti.

Padidinti ieškovei I. A., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Posūkis“, į.k. 122570783, priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 1825,42 Eur.

Kitą papildomo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Rita Kisielienė