- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-31
- Bylos Nr.
- eI-858-484/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03398-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- V. B. G., R. G.
- Atsakovas
- Audito
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Valnetas“
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. B. G. ir R. G. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmui uždaroji akcinė bendrovė „Valnetas“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai V. B. G. ir R. G. (toliau – pareiškėjai) teismui pateikė skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK, Komisija) 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 3R-382(AG-315/02-2018); 2) panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (toliau – Tarnyba ar atsakovė) 2018 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. (10.4)D2-347 „Dėl bankroto administratoriaus veiksmų“ (toliau - Sprendimas); 3) įpareigoti Tarnybą pradėti neplaninį bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“ patikrinimą pagal pareikštą 2017 m. gruodžio 15 d. skundą dėl bankroto administratoriaus pareigų nevykdymo ir netinkamo jų vykdymo (el. byla, I tomas, psl. 1-5).
Pareiškėjai skunde nurodo, kad 2017 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į Tarnybą su skundu dėl bankroto administratoriaus pareigų nevykdymo ir netinkamo jų vykdymo, kuriame nurodė, jog 2016 m. rugpjūčio 30 d., 2016 m. lapkričio 11 d., 2017 m. kovo 7 d. ir 2017 m. liepos 19 d. pateikė bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS bankroto administratoriui G. A. (toliau – bankroto administratorius) prašymus dėl tuomet paaiškėjusių aplinkybių, susijusių su trūkumais, sąlygotais visiškai nepagrįsto įsiskolinimo bankrutavusios akcinės bendrovės bankui SNORAS. Reikalavo suteikti rūpimą informaciją apie jų atliktus mokėjimus pagal būsto paskolos sutartį Nr. 031-03246 nuo jos sudarymo momento, palūkanų normos pokyčius ir kitą su minėtos sutarties vykdymu susijusią informaciją, taip pat informaciją apie V. B. G. AB banke SNORAS turėtą indėlį ir valstybės apsdraustos dalies grąžinimo tvarką. Praėjus beveik vieneriems metams po pirminio prašymo išsiuntimo registruotu paštu, 2017 m. liepos 27 d. gavo bankroto administratoriaus raštą su priedais, kuriuose buvo išdėstyti mokėjimo veiksmai, atlikti pagal sutartį Nr. 03103246 už laikotarpius nuo 2008 m. rugpjūčio 11 d. Preliminariai įvertinus atliktų mokėjimų tvarką, paaiškėjo akivaizdūs trūkumai, nes 2011 m. lapkričio 16 d. (iki moratoriumo) AB banko SNORAS direktoriui R. G. vardu buvo pateiktas prašymas pinigines lėšas, kurių suma – 149 998,95 Lt, skirti paskolos dengimui. Pažymi, kad šis prašymas buvo priimtas pilnai funkcionuojant bankui ir jo atsakingų asmenų patikinta, jog reikalaujamas prašymas bus patenkintas visa apimtimi. Tačiau teikto dokumento Nr. 009-1523/16 prieduose, kuriame buvo nurodyti atlikti mokėjimai, nebuvo įskaityta minėta suma. Tai leido padaryti išvadą, jog dėl šios priežasties ir yra tam tikri neatitikimai, dėl kurių buvo kilęs ginčas su Lindorff Oy filialu. Teigia, kad šiuo atveju buvo šiurkščiai pažeistos jų, kaip kreditorių teisės, todėl 2017 m. rugpjūčio 1 d. pateikė rašytinį reikalavimą dėl kredito dengimo mokėjimų perskaičiavimo ir trūkumų (klaidų) pašalinimo (ištaisymo), reikalaudami nedelsiant peržiūrėti kredito dengimo istoriją ir perskaičiuoti atliktus mokėjimus, įskaitant 2011 m. lapkričio 16 d. prašyme nurodytą sumą – 149 998,95 Lt (43 442,70 Eur) ir tuo pagrindu perskaičiuoti likusios grąžinti skolos dydį ir apie tai informuoti skolos administratorių – Lindorff Oy filialą. Tačiau nepagrįstai pavėluotai gautame bankroto administratoriaus rašte buvo nurodyta, jog BAB bankas SNORAS negali sutikti su pareiškėjų reikalavimais. Tokiu būdu bankroto administratorius, kuris įstatymų pagrindu privalo ginti jų, kaip kreditorių teises ir teisėtus interesus, veikia priešingai, ignoruoja jų prašymus, nevykdo jų teisėtų ir pagrįstų reikalavimų bei visiškai nebendradarbiauja. Skunde teigia, kad dėl šių priežasčių BAB banko SNORAS bankroto administratorius šiurkščiai pažeidė pareiškėjų teises, nevykdė ir nevykdo jam įstatymu nustatytų įpareigojimų, pažeidžia savo profesinės etikos reikalavimus. BAB banko SNORAS bankroto administratorius visiškai nesiekia, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi, o nemokumo procesai užbaigti per galimai trumpiausią laiką, nevilkinant proceso savo veiksmais ar neveikimu. Teigia, kad minėti pažeidimai daro didelę žalą pareiškėjams, kaip kreditoriams, turintiems didelių sunkumų šeimoje bei kelia susirūpinimą, kaip jie gali pasitikėti tokiu asmeniu, kuris privalėdamas ginti jų interesus akivaizdžiai elgiasi priešingai, t. y. savo neveikimu ir atsainiu požiūriu į pareigas, netgi kovoja prieš pareiškėjus.
Remdamiesi aukščiau išdėstytais argumentais, pareiškėjai prašė atsakovės BAB banko SNORAS bankroto administratorių G. A. nušalinti nuo pareigų kaip šališką ir šiurkščiai savo pareigas pažeidinėjantį asmenį, kartu atšaukiant jo, kaip bankroto administratoriaus, licenciją, taip pat paviešinti tokį sprendimą, ir kartu pranešti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, jog būtų paskirtas kompetentingas ir nešališkas bankroto administratorius. Nepaisant aukščiau išdėstytų motyvų, atsakovė priėmė skundžiamą 2018 m. vasario 1 d. sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta pradėti neplaninį bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą pagal pirminį skundą.
Nurodo, kad atsakovė savo atsisakymą tirti neteisėtą bankroto administratoriaus veiką iš esmės motyvavo tuo, jog jai teisės aktų nustatyta tvarka nėra pavesta spręsti ginčų, kilusių dėl paskolų sutarčių vykdymo, t. y. pasisakė esant neteismingam ginčo sprendimo atvejui, nes ginčas susijęs su civiline teisena. Teigia, kad tokiu būdu buvo iškreipta ginčo dėl teisės samprata, nes į Tarnybą buvo kreiptasi ne dėl civilinio ginčo išsprendimo, bet dėl jos kompetencijoje esančios kontrolinės bankroto administratorių funkcijos (administracinė teisena). Šiuo atveju kreipimosi į Tarnybą tikslas – užkirsti kelią neteisėtiems bankroto administratoriaus veiksmams, pasireiškiantiems kaip atsisakymas ginti pareiškėjų teisėtus interesus, prašymų nepaisymas bei norminiuose teisės aktuose įtvirtintų etikos reikalavimų šiurkštus pažeidimas.
Pažymi, kad į aukščiau išdėstytus motyvus Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – LAGK) neatsižvelgė ir 2018 m. rugsėjo 4 d. priėmė sprendimą, kuriuo jų skundą atmetė. LAGK sutiko su skundžiamu Tarnybos sprendimu, iš esmės nurodydama analogiškus motyvus. Tokiu būdu skundžiamas LAGK sprendimas nesišsprendė kilusio administracinio ginčo. Mano, kad LAGK sprendime sąmoningai neįvertintas teisinių santykių tarp pareiškėjų ir bankroto administratoriaus pobūdis. Pareiškėjai nesutinka, kad jie ir bankroto administratorius yra siejami vien civilinių teisinių santykių. Nurodo, kad ginčas yra susijęs su viešojo administravimo subjekto jam paskirtais įgaliojimais (bankroto administratorių kontrolė) nevykdymu. Mano, kad šiuo atveju atsakovė privalėjo imtis aktyvių procedūrinių veiksmų, siekdama užkirsti kelią bankroto administratoriui piktnaudžiauti savo padėtimi ir nesiimti jų teisių ir teisėtų interesų gynybos. Mano, kad turėjo būti atsižvelgta į tai, kad jie yra silpnesnė teisinių santykių šalis, yra senyvo amžiaus, sunkiai sergantys, dėl AB bnako SNORAS bankroto praradę visas savo santaupas. Pabrėžė, kad ir LAGK ginčą išsprendė formaliai.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė paaiškina, kad Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. VI-341 (toliau – Patikrinimų taisyklės) 20.2 papunktyje įtvirtinta Tarnybos diskrecijos teisė pradėti ar nepradėti pagal asmens skundą neplaninį bankroto administratorių veiklos patikrinimą. Tarnyba, gavusi pareiškėjo skundą dėl bankroto administratoriaus veiksmų įvertinimo, turi nustatyti, ar yra pagrindas atlikti neplaninį bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą. Pažymi, kad bankroto administratoriaus neplaninis veiklos patikrinimas gali būti pradėtas ir atliekamas dėl bankroto administratoriaus galimai padarytų teisės aktų pažeidimų tik atsižvelgiant į Tarnybos kompetenciją, t. y. Tarnyba gali vertinti konkrečius bankroto administratorių veiksmus, pasireiškusius įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo priimtų procesinių dokumentų, kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų vykdymo pažeidimu. Taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11⁷ straipsnio 12 dalies nuostata negali būti aiškinama kaip pavedanti vienai valstybės institucijai apskritai kontroliuoti visą asmens veiklą, neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu ar kokioje srityje pastarasis veikia.
Tarnybos nuomone, šiuo atveju kilęs ginčas iš esmės yra ne dėl konkrečių bankroto administratoriaus veiksmų, pasireiškusių įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo priimtų procesinių dokumentų, kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų vykdymo pažeidimu, o dėl paskolų (taip pat ir būsto) sutarčių vykdymo. Atkreipia dėmesį, kad patys pareiškėjai skunde nurodo, kad į bankroto administratorių kreipėsi dėl informacijos apie atliktus mokėjimus pagal paskolos sutartį nuo jos sudarymo momento suteikimo, o išryškėjus trūkumams, pateikė prašymą dėl kredito dengimo mokėjimų perskaičiavimo ir trūkumų (klaidų) pašalinimo (ištaisymo), dėl ko gavo bankroto administratoriaus raštą, kad įmonė negali sutikti su pateiktais reikalavimais. Tarnyba pažymi, kad pagal įstatymą ji neturi kompetencijos nagrinėti, ar įmonė pagrįstai atsisakė sutikti su pareiškėjų pateiktais reikalavimais. Todėl nėra pagrindo manyti, kad bankroto administratorius savo veiksmais pažeidė bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl jo neplaninis veiklos patikrinimas yra netikslingas (el. byla, I tomas, 68-71 psl.).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Valnetas” atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjai į AB banką SNORAS kreipėsi dar 2011 m. pabaigoje dėl atitinkamų prievolių bankui modifikavimo, o visi 2016 – 2017 m. pateikti prašymai UAB „Valnetas” yra iš esmės susiję su jų nepasitenkinimu banko, kaip civilinių teisių subjekto, o ne bankroto administratoriaus atitinkamais veiksmais 2011-2012 m., todėl pareiškėjai iš esmės siekia civilinių teisių apgynimo administracinėje teisenoje.
Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos bankroto įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalies nuostatas, mano, kad Tarnyba ginčijamame sprendime pagrįstai nurodė, jog jai nėra suteikti įgaliojimai spręsti ginčų, kilusių dėl paskolų sutarčių (taip pat ir būsto paskolų) vykdymo, dėl ko Tarnyba negali nagrinėjamu atveju nagrinėti skunde keliamų klausimų, vertinti skundžiamos bankroto administratoriaus veiklos, priimti dėl jos sprendimo, kadangi nėra skundžiami administratoriaus veiksmai, kurie pasireiškia bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimu. Pabrėžia, kad pareiškėjai gali ginti savo teises Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kreipdamiesi į bendrosios kompetencijos teismą (el. byla, I tomas, 34-38 psl.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą pradėti neplaninį bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai 2017 m. gruodžio 15 d. skundu „Dėl bankroto administratoriaus pareigų nevykdymo ir netinkamo jų vykdymo“ kreipėsi į Tarnybą, prašydami BAB banko SNORAS administratorių G. A. nušalinti nuo pareigų kaip šališką ir šiurkščiai savo pareigas pažeidinėjantį asmenį, kartu atšaukiant jo, kaip bankroto administratoriaus, licenciją, taip pat paviešinti tokį sprendimą, ir kartu pranešti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, jog būtų paskirtas kompetentingas ir nešališkas bankroto administratorius. Pareiškėjai skundą grindė tuo, kad 2016 m. rugpjūčio 30 d., 2016 m. lapkričio 11 d., 2017 m. kovo 7 d. bei 2017 m. liepos 19 d. pateikė BAB bankas SNORAS bankroto administratoriui G. A. prašymus dėl tuomet paaiškėjusių aplinkybių, susijusių su trūkumais, sąlygotais visiškai nepagrįsto įsiskolinimo bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS. Pareiškėjai skunde taip pat nurodė, kad praėjus beveik vieneriems metams po pirminio prašymo išsiuntimo registruotu paštu, 2017 m. liepos 27 d. gavo BAB banko SNORAS bankroto administratoriaus raštą su priedais, kuriuose buvo išdėstyti mokėjimo veiksmai, atlikti pagal sutartį Nr. 03103246 už laikotarpius nuo 2008 m. rugpjūčio 11 d. Preliminariai įvertinę atliktų mokėjimų tvarką, nustatė akivaizdžius trūkumus, nes 2011 m. lapkričio 16 d. (iki moratoriumo) akcinės bendrovės banko SNORAS direktoriui R. G. vardu buvo pateiktas prašymas pinigines lėšas, kurių suma149 998,95 Lt, skirti paskolos dengimui, tačiau ši suma įskaityta nebuvo. Dėl to pareiškėjai 2017 m. rugojūčio 1 d. pateikė rašytinį reikalavimą nedelsiant peržiūrėti kredito dengimo istoriją ir perskaičiuoti atliktus mokėjimus, įskaitant 2011 m. lapkričio 16 d. prašyme nurodytą sumą – 149 998,95 Lt (43 442,70 Eur). Pareiškėjai skunde pažymėjo, kad nepagrįstai pavėluotai gautame bankroto administratoriaus G. A. rašte buvo nurodyta, jog BAB bankas SNORAS negali sutikti su jų reikalavimais. Tokiu būdu, mano, kad bankroto administratorius šiurkščiai pažeidžia jų teises, ignoruoja jų prašymus, nevykdė ir nevykdo jam įstatymu nustatytų įpareigojimų bei pareiškėjų teisėtų reikalavimų, pažeidžia profesinės etikos reikalavimus. Pareiškėjai skunde pabrėžė, kad jie neturi duomenų, jog dėl jų pareikšto teisėto reikalavimo užtikrinimo būtų kreiptasi į teismą, todėl, teigė, kad nėra ginamos jų, kaip kreditorių, teisės ir teisėti interesai. Be to, su jais vengiama bendradarbiauti bei nepalaikomi dalykiniai ryšiai (LAGK byla, b. l. 21-23).
Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjų 2017 m. gruodžio 15 d. skundą, 2018 m. priėmė sprendimą „Dėl bankroto administratoriaus veiksmų“ Nr. (10.4)D2-347 (b. 1. 19-20), kuriuo atsižvelgdama į skunde nurodytas aplinkybės nusprendė nepradėti neplaninio BAB banko SNORAS bankroto administratoriaus veiklos patikrinimo.
Tarnyba yra įgaliota institucija, vykdanti bankroto administratoriaus veiklos priežiūrą ir šio ginčo apimtyje tikrinamas jos veiksmų teisėtumas Administracinių bylų teisenos įstatymo 3straipsnio 2 dalies apimtimi, t. y., ar atsakovė, nagrinėdama pareiškėjų skundą, veikė savo kompetencijos ribose, ar nepažeidė įstatymo ar kito teisės akto.
Ginčui aktualaus Įmonių bankroto įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d.; toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, kad administratoriaus veiklą prižiūri ir duomenis apie įmonės bankroto procesą savo interneto svetainėje skelbia Vyriausybės įgaliota institucija (Tarnyba). Pagal ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalį, už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda (įspėjimas, viešas įspėjimas arba bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimas (pritarus Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijai).
Pažymėtina, kad nurodytos IBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalies nuostatos apibrėžia Tarnybos kompetencijos, nagrinėjant suinteresuotų asmenų skundus dėl bankroto administratoriaus veiksmų, ribas, t. y. tikrinama tiek, kiek tai yra susiję su bankroto administratoriaus funkcijomis vykdyti bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
ĮBĮ 37 straipsnio 6 dalis paveda Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti bankroto administratorių veiklos priežiūros tvarką. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 patvirtintos Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklės (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. kovo 7 d.) patvirtina, kad administratorių veiklos priežiūros tikslas – tikrinti, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių administratorių veiklą, reikalavimų ir (arba) užkirsti kelią galimiems pažeidimams atsirasti (3 punktas). Priežiūros institucija tikrina administratorių veiklą organizuodama tame tarpe ir neplaninius patikrinimus (7.2. punktas).
Neplaniniai patikrinimai organizuojami vadovaujantis Patikrinimų taisyklėmis (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 11 d.), kurių 19 punktas numato, kad neplaninio administratoriaus veiklos patikrinimo tikslas – įvertinti faktus ar aplinkybes, dėl kurių buvo inicijuotas neplaninis patikrinimas, užkirsti kelią naujiems teisės aktų pažeidimams atsirasti. Neplaninis patikrinimas Tarnybos sprendimu gali būti atliekamas gavus asmenų pareiškimą, ar kitą dokumentą dėl administratoriaus veiklos, turint informacijos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų (20.2. punktas). Priežiūros institucija, gavusi asmenų prašymą (skundą), jį įvertina, ir priima sprendimą pradėti ar nepradėti neplaninį patikrinimą ir apie priimtą sprendimą raštu informuoja prašymą (skundą) pateikusį asmenį (21 punktas). Priežiūros institucija, vertindama prašymą (skundą), turi teisę kreiptis į administratorių dėl informacijos, ją pagrindžiančių dokumentų ir paaiškinimų pateikimo (22 punktas).
Kaip matyti, teisės aktai suteikia Tarnybai diskrecijos teisę, įvertinus visas reikšmingas skunde nurodytas aplinkybes, nuspręsti pradėti arba nepradėti bankroto administratoriaus neplaninį patikrinimą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai viešojo administravimo subjektui suteikiama diskrecijos teisė, jo priimame akte turi būti išdėstyti motyvai, kurie nustatytos diskrecijos ribose lėmė atitinkamą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4387-811/2017). Tarnyba, nustačiusi, kad pagrindo pradėti neplaninį patikrinimą nėra, šį savo sprendimą privalo motyvuotai pagrįsti.
Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju svarbu nustatyti, ar Tarnyba, priimdama skundžiamą sprendimą, tinkamai nustatė reikšmingas aplinkybes bei motyvavo savo atsisakymą pradėti bankroto administratoriaus neplaninį patikrinimą.
VAĮ 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (LVAT 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/2014, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Nurodytos nuostatos patvirtina, kad individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (LVAT 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A313-146/2016).
Pareiškėjų skundo, pateikto atsakovui 2017 m. gruodžio 15 d., turinys (b. l. 21-23) patvirtina, kad pareiškėjai yra nepatenkinti BAB banko SNORAS bankroto administratoriaus G. A. veiksmais, susijusiais su mokėjimais pagal paskolos sutartį Nr. 03103246. Pareiškėjai skunde Tarnybai nurodė, kad 2011 m. lapkričio 16 d. (iki moratoriumo) AB banko SNORAS direktoriui buvo pateiktas prašymas įskaityti 149 998,95 Lt piniginių lėšų sumą minėtos paskolos sutarties padengimui. Šis prašymas buvo priimtas ir patikinta, kad bus patenkintas pilna apimtimi. Tačiau gavus bankroto administratoriaus informaciją apie mokėjimus, paaiškėjo, kad prašymas nebuvo patenkintas. Kreipdamiesi į bankroto administratorių, pareiškėjai siekė, kad mokėjimai pagal paskolos sutartį būtų perskaičiuoti, tačiau bankroto administratorius 2017 m. rugpjūčio 22 d. informavo, kad BAB bankas SNORAS su reikalavimu nesutinka. Atsižvelgdami į šias aplinkybes, pareiškėjai mano, kad bankroto administratorius šiurkščiai pažeidė jų teises, nevykdo jam įstatymu nustatytų įpareigojimų bei pareiškėjų teisėtų reikalavimų, pažeidžia profesinės etikos reikalavimus.
Tarnyba, priimdama Sprendimą, nurodė, kad neplaninis veiklos patikrinimas gali būti pradėtas ir atliekamas tik atsižvelgiant į Tarnybos kompetenciją, įtvirtintą IBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalyje, todėl kompetencija tikrinti bankroto administratoriaus veiklą negali būti suprantama kaip pareiga kontroliuoti visą asmens veiklą, neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu ir kokioje srityje pastarasis veikia. Tarnyba, be kita ko, nustatė, kad yra skundžiamas bankroto administratoriaus elgesys, susijęs su paskolos sutarties vykdymu, šiuo atveju Tarnyba nėra įgaliota spręsti ginčų, kilusių dėl paskolų sutarčių (taip pat ir būsto) vykdymu, dėl ko negali ir nagrinėjamu atveju nagrinėti skunde keliamų klausimų, vertinti bankroto administratoriaus veiklos, priimti dėl to sprendimo, kadangi nėra skundžiami bankroto administratoriaus veiksmai, pasireiškę bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo priimtų procesinių dokumentų, kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų vykdymo pažeidimu.
Teismas daro išvadą, kad Tarnyba šiuo atveju priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į bankroto administratoriaus ĮBĮ įtvirtintas funkcijas ir kompetencijos ribas, šiuo atveju jis negali būti atsakingas už veiksmus, kuriuos skunde nurodo pareiškėjai. Kaip matyti iš skundo Tarnybai, pareiškėjai siekia išspręsti tarp BAB banko SNORAS ir jų atsiradusių finansinių įsipareigojimų klausimus. Bankroto administratorius, 2017 m. rugpjūčio 22 d. atsakyme nurodydamas, kad Įmonė su pareiškėjų reikalavimu perskaičiuoti mokėjimus paskolos sutarties padengimui nesutinka, veikė kaip kreditoriaus atstovas. Būtent dėl to Tarnyba negali tikrinti bankroto administratoriaus veiksmų šiuo aspektu, kadangi Tarnybai įtvirtinta kompetencija atlikti patikrinimą tik bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, tuo tarpu Tarnyba negali tikrinti bankroto administratoriaus veiksmų, susijusių su paskolos sutarčių vykdymu, nes tokie veiksmai nepatenka į bankroto administratoriaus veiklos ribas, o yra susiję su civiliniais teisiniais santykiais. Pareiškėjai skunde Tarnybai jokių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, kuriuos galimai galėjo pažeisti bankroto administratorius nenurodė. Pareiškėjų skundo Tarnybai teiginiai, kad bankroto administratorius nevykdė įstatymu nustatytų įpareigojimų bei pareiškėjų teisėtų reikalavimų, pažeidė profesinės etikos reikalavimus yra abstraktaus pobūdžio. Pareiškėjų skunde teismui nurodytos aplinkybės dėl sveikatos būklės, amžiaus, AB banko SNORAS bankroto įtakos finansinei situacijai nepaneigia Tarnybos sprendimo teisėtumo, kadangi šios aplinkybės negali būti pagrindas inicijuoti neplaninį patikrinimą.
Konstatuotina taip pat ir tai, kad sistemiškai įvertinus ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio, 37 straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostatas, taip pat Patikrinimų taisyklių 19 – 22 punktų nuostatas, Tarnyba turi teisę, įvertinusi turimus duomenis, nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju yra pagrindas pradėti neplaninį bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą. Teisės aktuose įtvirtinus teisę, bet ne pareigą, Tarnyba turi teisę motyvuotai atsisakyti pradėti patikrinimą. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju Tarnyba priėmė motyvuotą sprendimą. Kaip matyti, skundžiamame sprendime Tarnyba atsakė į visus pareiškėjų skunde keliamus klausimus. Tarnyba aiškiai išdėstė argumentus dėl pareiškėjų skunde keliamo ginčo ribų ir kilmės, nurodė teisinį reglamentavimą, kuriuo remdamasi priėmė sprendimą nepradėti neplaninio patikrinimo. Atsakovė taip pat ištyrė ir įvertino pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes dėl bankroto administratoriaus vengimo su jais bendrauti, prašymų ignoravimo. Tarnyba nustatė, kad bankroto administratorius laiku ir tinkamai pateikė pareiškėjų informaciją. Neįteikus atsakymo paštu, jis buvo siunčiamas pareiškėjams elektroniniu paštu. Pareiškėjai šių aplinkybių neneigia ir jų vertinimo nekvestionuoja. Taip pat Tarnyba išaiškino pareiškėjams teisę kilusį ginčą spręsti neteismine tvarka kreipiantis į kompetentingas institucijas – Lietuvos banką ar Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Tarnybos 2018 m. vasario 1 d. sprendimas „Dėl bankroto administratoriaus veiksmų“ Nr. (10.4) D2-347 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis jo priėmimo tvarkos, atitinka tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais.
Atitinkamai nėra teisinio pagrindo panaikinti ir ginčijamo LAGK 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimo. Iš šio sprendimo turinio matyti, kad Komisija tinkamai atliko Tarnybos 2018 m. vasario 1 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tyrimą, patikrino, ar Tarnyba veikė savo kompetencijos ribose, ar nepažeidė įstatymo ar kito teisės akto, taip pat įvertino skundžiamo sprendimo atitiktį VAĮ 8 straipsnio reikalavimams. LAGK sprendime išdėstytos ginčui aktualios aplinkybės, pateiktas teisinis jų vertinimas.Tai, kad LAGK pritarė Tarnybos sprendimo motyvams, nepaneigia jo teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismui pripažinus, kad Tarnybos 2018 m. vasario 1 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti išvestinio skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjų V. B. G. ir R. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 3R-382(AG-315/02-2018) palikti nepakeistą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.