Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. B. ir jos atstovei advokatei Virginijai Balčiūnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. U. (S. U.), a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1970-04-28, Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, iki 2016-08-20 nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, gyvenantis P. V. g. 31-69, Vilniuje, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010-05-13 nuosprendžiu, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. P. R. vardu pateikė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl 22229, 67 eurų turtinės ir 30000 eurų neturtinės, viso 32229,67 eurų žalai atlyginti, prašydamas šią sumą priteisti iš kalto asmens, atėmusio jos tėvui P. R. gyvybę (t.1, b.l. 137-138)

Remiantis byloje ištirtais įrodymais: kaltinamojo S. U., liudytojų J. S., L. S. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, kitais rašytiniais įrodymais, įrodymų viseto pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, darytina išvada, kad kaltinamojo S. U. kaltė yra įrodyta.

Šis sužalojimas padarytas ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu (būdingu smūgio sudavimui į pilvą) kietu buku daiktu (galėjo būti spyris koja, kojos keliu, smūgis alkūne ar panašiai) – tai rodo sužalojimų pobūdis ir lokalizacija. Sužalojimai padaryti laikotarpyje nuo keliasdešimt minučių iki keturių valandų iki mirties. Sužalojimai dėl kepenų ir didžiosios traukinės vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. P. R. mirtis galėjo įvykti 2-4 val. laikotarpyje iki jo apžiūros įvykio vietoje, tai yra 2015-03-12, 22.50 val.

Motyvuojamoji dalis

Abejoti specialisto išvada nėra pagrindo. Pats kaltinamasis prisipažino sudavęs P. R. smūgį kumščiu į pilvą, liudytojas J. S. patvirtino, matęs S. U. smūgį kumščiu P. R. į veidą, po to jiedu susistumdė, po susistumdymo P. R. susiėmė už pilvo ir atsigulė į lovą, o S. U. netrukus išėjo. Gi, P. R. niekur nebuvo išėjęs iš namų, gulėjo lovoje. Netrukus, apie 20.00 val. į namus grįžo J. S. žmona L. S., kuriai P. R. pasiskundė, kad jam bloga. L. S. iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Pastaroji patvirtino, kad grįžo iš darbo 20.00 val. iš Bendrojo pagalbos centro pokalbio garso įrašo protokolo matyti, kad L. S. 2015-03-12, 21.50 val., kvietė greitąją medicininę pagalbą stipriai sumuštam žmogui, nurodė, kad jam išmuštas dantis, nukentėjusysis skundėsi galvos svaigimu ir tualete prarado sąmonę. Iš antrojo pokalbio garso įrašo matyti, kad Bendrojo pagalbos centro darbuotoja kalbasi su greitosios medicininės pagalbos felčeriu, kuris 2015-03-12, 22.26 val., konstatavo P. R. mirtį. Liudytoja M. U. nurodė, kad jos sūnus S. U. 2015-03-12 grįžo į namus apie 19-30 – 20.00 val. apsvaigęs nuo alkoholio, o naktį jį sulaikė policijos pareigūnai. Parduotuvės „Rimi“, esančios Antakalnio g. 87, Vilniuje, pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, kad 2015-03-12, 17,52 – 17,54 val., J. S. ir S. U. pirko alkoholinius gėrimus. Specialisto išvadoje nurodyta, kad P. R. kūne taip pat aptiktas odos nubrozdinimas ir muštinė žaizda su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva viršutinėje lūpoje, viršutinio penkto danties išmušimas, paveikiant vienu trauminiu poveikiu, būdingu smūgio sudavimui. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vietoje – bute – ant grindų buvo aptiktas dantis. Ir nors šis sužalojimas įtakos P. R. mirčiai neturėjo, tačiau patvirtina konflikto tarp S. U. ir P. R. buvimą bei patvirtina S. U. ir J. S. parodymų teisingumą.

Tokiu būdu, bylos įrodymais neginčijamai nustatyta, kad S. U. kilusio asmeninio konflikto su P. R. metu tyčia sudavė jam ranka du smūgius į veidą bei į pilvo sritį, padarydamas jam pilvo sumušimą, pasireiškusį masyvia minkštųjų audinių kraujosruva pilvo minkštuose audiniuose kepenų ir didžiosios traukinės plyšimais, kraujosruva kepenų apvaliajame raištyje, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu, nuo ko P. R. mirė, bei padarė jam odos nubrozdinimą ir muštinę žaizdą su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva viršutinėje lūpoje, viršutinio kairiojo penkto danties išmušimą, kas neturėjo įtakos P. R. mirčiai. S. U. tyčia nužudė P. R., suduodamas smūgį kumščiu nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią vietą – pilvą, S. U. suprato, jog tokiais savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes ir nors mirtinų pasekmių nesiekė, tačiau sąmoningai leido šioms pasekmėms atsirasti, taigi, nužudė P. R., veikdamas netiesiogine tyčia. Byloje surinkti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad įvykio seka susiklostė spontaniškai, kaltinamasis S. U. tokiems veiksmams iš anksto nesiruošė, užsuko į J. S. butą, kur tuo metu buvo ir nukentėjusysis P. R., išgerti. Teismas, įvertinęs padarytų sužalojimų intensyvumą ir lokalizaciją – pilvą, su jame esančiais žmogui gyvybiškai svarbiais organais, daro išvadą, kad tarp kaltinamojo S. U. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis būtinasis priežastinis ryšys. S. U. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Kaltinamojo S. U. ir jo gynėjos nurodyta aplinkybė, kad galimai savalaikiai suteikus P. R. tinkamą medicininę pagalbą, jis nebūtų miręs, negali būti pagrindu S. U. veiką kvalifikuoti pagal kitą baudžiamojo kodekso straipsnį. Specialisto išvadoje nurodyta, kad P. R. mirtis įvyko nuo pilvo sumušimo, padaryto mechaniniu poveikiu, būdingu smūgio sudavimui į pilvą kietu buku daiktu – tai galėjo būti spyris koja, kojos keliu, smūgis alkūne ar panašiai. Sužalojimai pilve dėl kepenų ir didžiosios taukinės sužalojimų vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, yra priežastiniame ryšyje su S. U. veiksmais. Pagal formuojamą teismų praktiką, ta aplinkybė, kad nukentėjusysis iš karto po jam padarytų sužalojimų nebuvo nuvežtas į ligoninę, neturi įtakos veikos kvalifikavimui. Kaltinamojo S. U. gynėjos pozicijos, kad jos ginamojo veikoje yra neatsargaus nusikaltimo požymiai, nepatvirtina byloje nustatytos aplinkybės, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad S. U. nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo.

Kaltinamojo S. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,50 prom.) ir toks pavartoto alkoholio kiekis, be abejonės, turėjo įtakos ne tik kaltinamojo elgsenai, bet ir nusikaltimo padarymui.

Teismas, skirdamas S. U. bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį ir dėl jo nusikalstamų veiksmų atsiradusius padarinius. Kaltinamasis padarė nusikaltimą, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria prie labai sunkių nusikaltimų. Praeityje jis buvo teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, nuo 2006 metų jam diagnozuota priklausomybė nuo alkoholio, dėl ko jis 2006 – 2009 metais buvo gydytas priklausomybės ligų centre (diagnozuota: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį).

Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad baudžiamojo įstatymo bausmei keliami tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti paskyrus tik laisvės atėmimo bausmę. Jokių aplinkybių, numatytų BK 62 str., kurios įgalintų teismą svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatytos, bausmės skyrimą, nėra, taip pat nėra pagrindo taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas, kurios numato, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Šioje byloje tokių aplinkybių visuma nėra nustatyta. Teismas pažymi, kad padarytas tyčinis labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamus padarinius – žmogaus mirtį. Vertintinos ir kitos nustatytos aplinkybės, o būtent: nusikaltimas padarytas esant vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kita vertus, nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, jį padaręs S. U. turi sveikatos problemų – 2013-06-11 vykusios operacijos metu jam atliktas aortos vožtuvo protezavimas. Šios aplinkybės ir tai, kad S. U. iš dalies atlygino nukentėjusiosioms padarytą žalą (t.3, b.l. 149-150), leidžia teismui ženkliai mažinti bausmės dydį nuo sankcijoje numatytos bausmės vidurkio.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus 2 teismo psichiatrijos skyriaus 2015-04-24 specialisto išvadoje nurodyta, jog pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nėra jokių duomenų apie tai, kad S. U. praeityje sirgo ar šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu arba jam būtų konstatuotas protinis atsilikimas. Nuo 2006 metų jam diagnozuota priklausomybė nuo alkoholio nėra medicininis nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo kriterijus. Nėra jokių duomenų, kad S. U. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu galėjo būti laikino psichinės veiklos sutrikimo būsenoje. Įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Įvertinus medicininę dokumentaciją, ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, nėra jokio pagrindo skirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę. Teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių ir pagrindo manyti kitaip, nei nurodyta specialisto išvadoje (t.2, b.l. 158).

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji P. R. pareiškė S. U. civilinį ieškinį dėl 4229, 67 eurų turtinės ir 30000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys dėl 4229,67 eurų priteisimo tenkintinas visiškai, kadangi jis pagrįstas dokumentais, tuo tarpu 30000 eurų neturtinės žalos dydis mažintinas iki 10000 eurų.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1d. neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertiniams yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 str. 2 d. numatytais neturtinės žalos piniginio vertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Visais atvejais teismas turi nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir paskirti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis gyvybės atėmimo atveju negali turėti esminės įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus tokiu atveju yra sukeltos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusiojo asmens teisės ir interesai, o kartu ir teisingumo principas. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad tyčiniais kaltinamojo S. U. veiksmais buvo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, dėl S. U. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji P. R. staiga ir netikėtai neteko tėvo. Tokia staigi, smurtinė mirtis neabejotinai sukėlė jai skaudžius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą. Kita vertus, nukentėjusioji P. R., nors ir apmokėjo visas tėvo laidojimo išlaidas, tačiau pastaruoju metu su tėvu negyveno, jų tarpusavio ryšys nebuvo emociškai glaudus, o santykiams nebuvo būdingas emocinis prieraišumas. Tėvą ir dukrą siejo asmeninės prigimties reikalai, būdingi artimų asmenų kategorijai.

Nukentėjusioji O. B. prašė priteisti iš S. U. jai asmeniškai 30000 eurų , jos ir nužudyto P. R. sūnui E. – 70000 eurų neturtinės žalos ir 8952 eurus turtinės žalos.

O. B. civilinis ieškinys dalyje dėl jos prašymo priteisti jai 30000 eurų neturtinės žalos mažintinas iki 5000 eurų, dalyje dėl priteisimo jos sūnui E. 70000 eurų neturtinės žalos mažintinas iki 10000 eurų, o civilinis ieškinys dėl turtinės žalos mažintinas ir priteistina žala tik ta apimtimi, kiek ją įrodo teismui pateikti rašytiniai įrodymai – dokumentai – patvirtinantys patirtos turtinės žalos dydį.

Iš O. B. parodymų seka, kad ji su P. R. 8 metus gyveno neįregistravusi santuokos, jų bendro gyvenimo metu jiems 2011-04-15 gimė sūnus E., todėl nukentėjusiosios O. B. nagrinėjamų civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos jai ir jos sūnui priteisimo aspektu, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-06-04 nutarime pateiktą išaiškinimą, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, tai yra santykių turiniu. Šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, kuriems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, tai yra kur kas daugiau nei draugiški santykiai ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Be to, šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir buitiniai, asmeninės prigimties reikalai. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį, iš O. B. parodymų seka, jog ji su P. R. prieš jo mirtį ir jo mirties metu kartu negyveno. Apie vienerius metus gyveno skyrium, iš jos P. R. išsikraustė ir gyveno Anykščiuose pas ūkininką D. G., ji nežinojo, kad P. R. nuomojosi butą Vilniuje. Taigi, pastaruoju metu ją su P. R. siejo tik trumpalaikiai bendravimo telefonu ir per Skype santykiai. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo pripažinti, kad nukentėjusioji O. B., mirus jos sugyventiniui P. R., patyrė didelio masto dvasinį sielvartą, sukrėtimą, bei kitokio pobūdžio neturtinių vertybių pažeidimus, kurie galėtų būti įvertinti net 30000 eurų dydžio suma.

Iš medicininių dokumentų seka, kad O. B. 2015-08-15 kreipėsi į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialą Vaiko raidos centrą, kur E. R. buvo taikytas psichiatrinis ištyrimas, dokumentuose nurodyta, kad berniukas po tėvo mirties patyrė psichologinę traumą, pradėjo mikčioti. Lanko logopedo užsiėmimus. Teismo ištirtos bei įvertintos aplinkybės dėl nukentėjusiosios O. B. sūnui E. R. neturtinės žalos priteisimo leidžia teismui konstatuoti, kad P. R. ir jo sūnų siejo artimi santykiai, vaikas po tėvo mirties patyrė sukrėtimą, todėl jam priteistina 10000 eurų dydžio neturtinė žala.

Nukentėjusiosios O. B. civilinis ieškinys dėl 8952 eurų turtinės žalos tenkintinas iš dalies, remiantis teismui pateiktais, jį pagrindžiančiais dokumentais: prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitais – viso 245 eur (t.3, b.l. 46,136,137,147), kvitais – viso 86,33 eur (t. 3. b.l. 137-138,147), bendrai 331,33 eur. sumai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. U. iš dalies atlygino O. B. žalą, sumokėdamas 300 eur (t.3, b.l 149), todėl šią sumą išminusavus iš priteistinos 331,33 eur sumos, priteistina O. B. 31,33 eur turtinei žalai atlyginti. Taip pat S. U. iš dalies atlyginus (300 eur) ir nukentėjusiajai P. R. padarytą turtinę žalą (t.3, b.l. 150), jai priteistina 3929,67 eur padarytai turtinei žalai atlyginti.

Dėl O. B. civiliniame ieškinyje prašymo priteisti jai palūkanas, pažymėtina, jog CK 6.37 straipsnio 2 dalyje iš tikrųjų nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios CK nuostatos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių. Teismų praktikoje nustatytos procesinės palūkanos yra priteisiamos ir civilinėse bylose, kai žala kyla iš delikto. Procesinės palūkanos yra skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje pasisakyta, jog procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti yra būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-505/2010).

Baudžiamajame procese civilinio ieškinio pareiškimo bei nagrinėjimo tvarka yra kitokia nei civiliniame procese. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas tik dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat minėta, kad baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė, todėl šioje baudžiamojoje byloje procesinės palūkanos, kaip ir delspinigiai, nėra BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padariniai ir baudžiamojo proceso tvarka nepriteistini (kasacinės nutartys 2K-549/2003, 2K-99-648/2016 ir kt.).

Į bausmės laiką BK 66 str. pagrindu įskaitytinas S. U. suėmime išbūtas laikas nuo 2015-03-13 iki 2016-04-06. Kardomoji priemonė – suėmimas – iki bausmės vykdymo pradžios nekeistina.

Daiktai, turintys nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmena su bendrojo pagalbos centro įrašu (prisegta prie bylos), 3 CD laikmenos su 2015-03-12 įrašu iš parduotuvės „Rimi“ ir O. B. pateiktas įrašas, siekiant pagrįsti civilinį ieškinį, su P. R. ir jo sūnaus bendravimu (prisegti prie bylos 2-ojo tomo nugarinio viršelio) – laikytini prie baudžiamosios bylos.

Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiąją ir civilinę ieškovę P. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (šeši posėdžiai) atstovavo advokatas Gediminas Milevičius, o nukentėjusiąją ir civilinę ieškovę bei mažamečio E. R. įstatyminę atstovę atstovavo advokatė Virginija Balčiūnienė. Pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad advokatei V.Balčiūnienei už dviejų civilinių ieškinių parengimą ir atstovavimą ikiteisminiame tyrime ir teisme O. B. sumokėjo 350 eurų (t.1, b.l. 160, 170; t.3, b.l. 148), todėl ši suma priteistina iš S. U., O. B. naudai. Gi, nukentėjusiosios P. R. advokatui G.Milevičiui už civilinio ieškinio parengimą bei patikslinimą, atstovavimą ikiteisminiame tyrime ir teisme sumokėta pagal kvitą priteistina 2000 eurų suma (t.3, b.l. 65) mažintina iki 350 eurų, pripažįstant tokią sumą pakankama advokato paslaugoms apmokėti. Ši suma priteistina iš S. U. P. R. naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303-305 str.str., 307 str., 308 str., 310 str., 313 str.,

nusprendė:

S. U. a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nuo 2016-04-06.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nuo 2015-03-13 iki 2016-04-06.

Kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš S. U. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei P. R. 3929,67 eur turtinei ir 10000 eur neturtinei žalai atlyginti bei 350 eurų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš S. U. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. B. 31,33 eur turtinei ir 5000 eur neturtinei žalai atlyginti bei 350 eurų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš S. U. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui mažamečiui E. R. 10000 eur neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: CD laikmeną su bendrojo pagalbos centro įrašu (prisegta prie bylos), 3 CD laikmenas su 2015-03-12 įrašu iš parduotuvės „Rimi“ ir O. B. pateiktas įrašas, siekiant pagrįsti civilinį ieškinį, su P. R. ir jo sūnaus bendravimu (prisegti prie bylos 2-ojo tomo nugarinio viršelio) – laikyti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistojo per tą patį laikotarpį nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.