Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Albinas Antanaitis (Proceso Nr. 1-20-9-00399-2013-9)

2014 m. balandžio 25 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, Vidai Butiškienei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei, asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės J. V., jos gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui, nukentėjusiajam V. Ž., jo atstovui advokatui Vytautui Antanui Vilučiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo J. V., vadovaujantis BK 37 str. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 140 str. 1 d. ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta.

Taip pat priteista iš J. V. civiliniam ieškovui V. Ž. 200 Lt neturtinei žalai atlyginti, o civilinis ieškinys dalyje dėl 500 Lt turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu, išaiškinant ieškovui teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Taip pat priteista nukentėjusiajam V. Ž. iš J. V. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. buvo kaltinama pagal BK 140 str. 1 d., kad 2012-09-04, apie 22.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., svetainėje, žodinio konflikto metu, savo sugyventinio V. Ž. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t. y. rankos delnu smūgiavo jam į veidą vieną kartą, po to metė į jį stiklinę su gėrimu, dėl kraujosruvų kaktos kairėje pereinant į kairio smilkinio sritį, kairiame žaste, padarydama nukentėjusiajam V. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą. Vadovaujantis BK 37 str. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 140 str. 1 d. ir baudžiamoji bylą jos atžvilgiu nutraukta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovas skundą prašė tenkinti, prokuroras ir atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005-06-23 nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­dyje (nu­tar­tyje) iš­dės­ty­tos mo­ty­vuo­tos iš­va­das dėl apeliacinio skun­do es­mės neturi būti su­prantamos kaip rei­ka­la­vi­mas pa­teik­ti de­ta­lų atsaky­mą į kiekvie­ną ar­gu­men­tą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo prašymus ar es­mi­nius ar­gu­men­tus. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, dėl nuosprendyje aptartų aplinkybių konstatavimo, veikos pripažinimo mažareikšme. Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra nukentėjusiojo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindu, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip, naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams tiek dėl atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. V. veiksmų teisinio įvertinimo ir apimties, tiek dėl įrodymų vertinimo, todėl jų nekartoja.

Pažymėtina, kad negalima sutikti su apeliacinio skundo teiginiu apie tai, kad neteisinga apylinkės teismo išvada, jog nukentėjusiojo ir J. V. konfliktas tęsėsi antrame namo aukšte, kadangi tokią teismo išvadą neabejotinai patvirtina tiek nukentėjusiojo, tiek J. V., tiek liudytojos D. D. parodymai, o tai, kad nukentėjusysis ir J. V. šiuos veiksmus vertina skirtingai, nepaneigia fakto buvus konfliktinę situaciją ir namo antrame aukšte, tačiau tai nėra šios bylos ir šio apeliacinio skundo dalyku, todėl teismas dėl jo teisinio įvertinimo nepasisako. Apylinkės teismas taip pat pagrįstai iš kaltinimo pašalino aplinkybę, jog J. V. sudavė nukentėjusiajam V. Ž. nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, padarydama jam kraujosruvą ir nubrozdijimus kairiame dilbyje, kadangi byloje nebuvo surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima padaryti kategorišką išvadą apie tai, bei tinkamai tokią savo išvadą motyvavo. Apeliaciniame skunde teisingai pažymėta, jog tai, kad nukentėjusysis į teismo med. ekspertus kreipėsi tik 2012-09-10, policijoje pareiškimo neparašė, nei paneigia, nei patvirtina buvus vieną ar kitą įvykio aplinkybę, tačiau tai nėra ir pagrindu pripažinti, kad ir visi kiti teismo motyvai bei išvados yra nepagrįsti.

Pagrįsta apylinkės teismo išvada ir dėl to, kad nukentėjusiojo laikrodis „Orient“ galėjo būti sugadintas dėl neatsargumo, konfliktui tęsiantis antrame namo aukšte, juolab, kad ir 2012-09-05 įvykio vietos apžiūros protokole nėra užfiksuota, kad apžiūrint įvykio vietą namo pirmame ar antrame aukšte, laikrodis ar jo atskiros dalys, būtų buvę rasta (b. l. 9-12, t.1). Apie tai, jog laikrodis buvo sugadintas namo pirmame aukšte nepatvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja D. D. (b. l. 21-22, T.1), tačiau šią aplinkybę nurodė apklausiama teisme, todėl teismas vertindamas tiek šios, tiek kitų liudytojų parodymus, pagrįstai jais rėmėsi ta apimtimi, kiek jie neprieštaravo kitai bylos medžiagai. Negalima sutikti ir su apeliacinio skundo motyvu, kad teismas negalėjo remtis liudytojo R. V. parodymais, kadangi jo suinteresuotumo duoti vienokius ar kitokius parodymus nenustatyta. Liudytojas parodymus davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jo parodymus apylinkės teismas vertino kartu su visais kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, atsižvelgdamas ir į tai, kad liudytojas su nukentėjusiuoju nebendrauja, pyksta (nuosprendžio 6 lapas, priešpaskutinė ir paskutinė eilutės). Kolegijos nuomone aplinkybę, jog liudytojos D. D. ir nukentėjusiojo santykiai buvo draugiški, be skundžiamame nuosprendyje aptartų liudytojų parodymų, patvirtina ir paties nukentėjusiojo parodymai apie jo ketinimus viešnią pavaišinti, paprašymas liudytojos supjaustyti citriną, tame tarpe ir byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 124-126, T.1), nors ir darytos jau po įvykio. Apylinkės teismas pakankamai išsamiai pasisakė dėl įrodymų vertinimo, liudytojų parodymų, todėl apeliacinio skundo motyvai dėl to yra nepagrįsti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir tai, kad nukentėjusiojo ir J. V. tarpusavio santykiai buvo konfliktiški. Dėl šioje byloje aptariamo įvykio tąsos namo antrame aukšte, buvo nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje kaltinamuoju buvo jau V. Ž. ir tai neabejotinai paaiškina, kodėl nukentėjusiojo, ir J. V. parodymai yra prieštaringi, kadangi jie duodami vienokius ar kitokius parodymus yra suinteresuoti įvykį pavaizduoti taip, kaip palankiau sau. Apeliacinio skundo motyvai, susiję su skunde nurodomu J. V. elgesiu Rumšiškių seniūnijoje, nėra priežastiniame ryšyje su aptariamu įvykiu, todėl teismas jų nevertina.

Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo, teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.

Esant aptartoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavo ir išsamiai motyvavo, kodėl J. V. padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą, nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad nors J. V. veiksmai, apylinkės teismo nuosprendyje nustatytų aplinkybių apimtimi formaliai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau tai teisingai įvertinta kaip mažareikšmiškumas, ir todėl ji nuo baudžiamosios atsakomybės atleista, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta teisėtai ir pagrįstai, privalomo baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo įstatymas nenumato.

Dėl civilinio ieškinio

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės ar savo dydžiu niekaip nepagrįstos kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Įvertinus paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad apelianto skundo teiginiai, kad šioje byloje teismas netinkamai taikė minėtus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, yra nepagrįsti. Kaip byloje jau buvo nustatyta, konflikto pradžią neabejotinai sąlygojo tai, kad nukentėjusysis į namus, vėlyvu laiku, grįžo su kita moterimi (šiuo atveju reikšmės neturi, kokie buvo sugrįžimo su ja motyvai ar kokie santykiai nukentėjusįjį su ta moterimi siejo), tačiau įvertinus jau tuo metu buvusius įtemptus nukentėjusiojo ir J. V. santykius, tai neabejotinai įtakojo J. V. veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, kuriuos teismas jau įvertino kaip mažareikšmius, todėl įvertinus visumą jau anksčiau aptartų bei apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytų motyvų, apelianto skunde nurodytus motyvus, neva rodančius patirtą didesnę neturtinę žalą, darytina išvada, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, tinkamai pritaikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją.

Atmestinas apeliacinio skundo motyvas, kad apylinkės teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtą civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo sugadinant laikrodį „Orient“, nors šią išvadą ir motyvavo ne visiškai teisingai. Vien ta aplinkybė, jog J. V. nebuvo kaltinama svetimo turto sužalojimu, nėra pakankama, tokiai teismo išvadai pagrįsti, tačiau pažymėtina, kad byloje surinkti ir nukentėjusiojo pateikti įrodymai nepatvirtina patirtos žalos dydžio: nepateikti jokie objektyvūs įrodymai patvirtinantys šio laikrodžio vertę, įrodymai, patvirtinantys, kad laikrodis sugadintas nepataisomai (laikrodį apžiūrint 2013-05-29 protokole užfiksuota, kad laikrodžio rodyklė apžiūros metu juda), todėl teismo išvada dėl civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu yra teisinga, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir šioje dalyje.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Apylinkės teismas iš esmės tinkamai (kaip jau ne kartą paminėta šioje nutartyje) vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nuosprendį, kuriame savo išvadas pagrindė bylos duomenimis, ir tinkamai jas motyvavo. Nuosprendį naikinti ar keisti skundų motyvais pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Kadangi nukentėjusio apeliacinis skundas atmetamas, jo turėtos išlaidos apeliaciniame procese nepriteisiamos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo V. Ž. apeliacinį skundą atmesti.