Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniasu energija“ ieškinį atsakovei Elenai Žukauskienei dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Teismas įvertinęs civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo teisinius argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad bylos nagrinėti pasirengimo stadijoje nebuvo pagrindo į civilinės bylos nagrinėjimas įtraukti visus Bokšto g. 8 ir Bokšto g. 10 namų gyventojus, tačiau procesinėje situacijoje, kuri yra nagrinėjamoje byloje, atsisakymas Bokšto g. 8 ir Bokšto g. 10, Vilniuje namų gyventojus įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu dėl principinių civilinio proceso nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo, todėl skundžiamoji Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartis naikintina ir bylą perduotina iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 3 p.).

Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, dalyvavimą byloje apsprendžia tai, jog jie, neturėdami materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, paprastai su viena iš šalių yra susiję tokiais materialiniais teisiniais santykiais, jog bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms (CPK 47 str. 1 d.). Paprastai šie asmenys nėra materialinio teisinio santykio, dėl kurio tarp šalių yra kilęs ginčas, subjektai, bet dalyvauja procese norėdami ateityje apsisaugoti nuo kurių nors pareigų proceso šaliai pagal jos regresinį ieškinį, arba jie turi kitokį asmeninį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Teisės moksle ir teismų praktikoje pripažįstama, jog įtraukti dalyvauti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, būtina ir galima ne bet kokį asmenį, tačiau tik turintį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Teismas, įvertindamas situaciją, turi nustatyti potencialius civilinio proceso dalyvius, jų teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi buvimą ar nebuvimą ir nuspręsti, ar ateityje tam tikrų asmenų materialiosioms teisėms ir pareigoms teismo sprendimas gali turėti kokios nors įtakos, ar ne. Tai nustatytina atsižvelgus į trečiojo asmens santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, taip pat į faktinį ieškinio pagrindą. Jei teismas jau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pastebi, jog į bylą yra įtrauktas nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų trečiasis asmuo, jis turi teisę tokią klaidą ištaisyti ir nutartimi panaikinti minėtą tokio asmens procesinį statusą.

Nagrinėjamu atveju, kad parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas teismo prašė byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, į civilinės bylos nagrinėjimą įtraukti Bokšto g. 8 ir Bokšto g. 10, Vilniuje namų gyventojus. Ieškovo teigimu, atsakovė yra buto, esančio Bokšto g. 8-6, Vilniuje, savininkė, atsakovės butas yra atjungtas nuo centrinės šildymo sistemos ir buto atjungimas nuo centrinio šildymo sistemos nėra įteisintas, neišnagrinėta, ar jis yra įvykęs ir įvertinus, jog visas suvartotas šilumos kiekis išdalijamas, paskirstomas visiems vartotojams, todėl, būdu atsakovei priskirtas šilumos kiekis turės būti išdalintas likusiems šildymo ir karšto vandens sistemos vartotojams, todėl reikalinga į civilinės bylos nagrinėjimas įtraukti Bokšto g. 8 ir Bokšto g. 10, Vilniuje namų gyventojus trečiaisiais asmenimis, nepareikiančiais savarankiškų reikalavimų. Analogiškas aplinkybes ieškovas nurodė ir atskirajame skunde.

Energijos tiekėjas pagal sutartį turi teisę gauti apmokėjimą už tą energijos kiekį, kurį pateikė vartotojui. Pateiktos ir suvartotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis ar kitu sutartyje numatytu būdu (CK 6.385 straipsnis). Tokia pat taisyklė įtvirtinta Šilumos ūkio įstatymo 12 str., kad atsiskaitoma su šilumos tiekėju pagal atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis, jei sutartimis nenustatyta kitaip. Šio 12 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis nustatytas visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams. Joje įtvirtinti atsiskaitymo principai, kad 1) visas šilumos kiekis turi būti apmokėtas, 2) kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis ar kitu sutartyje sutartu būdu, 3) jis paskirstomas vartotojams. Kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį. Suvartotas kelių vartotojų pastate šilumos kiekis turi būti paskirstytas tokiomis metodikomis ar tvarkomis ir taip, kad visas pastate suvartotas kiekis būtų paskirstytas ir dėl jo atsiskaityta su tiekėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004). Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 3283,57 Lt įsiskolinimą už jai priskirtą šilumos kiekį už laikotarpį nuo 2010-08-01 iki 2011-10-31. Tuo tarpu atsakovė, nesutikdama su tokiu ieškovo reikalavimu, atsiliepime nurodė, kad nuo centralizuoto šildymo yra atsijungusi ir įsiskolinimo mokėti nepriklauso. Taigi, nagrinėjamu atveju bylos nagrinėtinas klausimas dėl atsakovės atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos teisėtumo ir iš to kylančių teisinių pasekmių. Įvertinus įstatyminį reglamentavimą, atsižvelgus į tai, kad ieškovas šilumos energiją tiekia vienu įvadiniu šilumos energijos skaitikliu apskaitomiems namams, esantiems Bokšto g. 8 ir Bokšto g. 10, Vilniuje, bei galimai pripažinus ieškovo ieškinį nepagrįstu, atitinkamai svarstytinas klausimas dėl įsiskolinimo už suvartotą šilumos energiją paskirstymas kitiems likusiems šildymo ir karšto vandens sistemos vartotojams, t.y. Bokšto g. 8 ir Bokšto g. 10, Vilniuje namų gyventojams. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į protingumo, proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas trečiųjų asmenų įtraukimą į bylos nagrinėjimą klausimą, tinkamai neįvertino svarbių šiam klausimui išspręsti faktinių aplinkybių, neteisingai taikė proceso teisės normas ir klausimą išsprendė neteisingai. Tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti, o bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.