Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, besimokantis (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

E. N. 2024 m. gegužės 23 d. apie 21.10 val. prie (duomenys neskelbtini), esančio šalia (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą E. T. atžvilgiu, tai yra tyčia rankomis jam sudavė ne mažiau kaip du kartus į veido sritį, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruvą kairėje blauzdoje, o tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais E. N. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti įrodymai, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti BPK 273, 291 straipsniuose nustatyta tvarka.

Iš 2024 m. gegužės 24 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2024 m. gegužės 23 d. apie 21.10 val. prie (duomenys neskelbtini), esančio šalia (duomenys neskelbtini), be priežasties neblaivų (0,97 prom.) E. T. sumušė neblaivus (1,57 prom.) pažįstamas E. N., suduodamas ne mažiau kaip 5 kartus rankomis į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Buvo kviesta GMP. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoje E. T. buvo nustatyta diagnozė – lūpos žaizda, kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas. Ar įvykio vietoje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, nėra žinoma. Pareiškimas gautas 2024 m. gegužės 24 d. (b. l. 1–4).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta įvykio vietos – (duomenys neskelbtini) ir aplink jį esančios teritorijos – apžiūra. Iš įvykio vietos niekas nepaimta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų, objektų ar pėdsakų neužfiksuota (b. l. 45– 57).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 568/2024 (04) matyti, kad remiantis E. T. apžiūros ir turimų medicininių dokumentų duomenimis, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, E. T. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke ir kairėje blauzdoje; muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinės dešinėje. E. T. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ LSMUL Kauno klinikas 2024 m. gegužės 23 d. Poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinės dešinėje padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu ir/ar paviršiumi. Sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais. E. T. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje galėjo būti padaryta tiek tiesioginio trauminio poveikio su kietu buku daiktu metu, tiek ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą ir/ ar paviršių. Poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke ir viršutinė žaizda viršutinės lūpos gleivinės dešinėje galėjo būti padarytos tiesioginių trauminių poveikių su kietais bukais daiktais metu. Šių sužalojimų padarymo galimybės klausimas griuviminės traumos/ atsitrenkimo metu, spręstinas pateikus konkrečias griuviminės traumos/ atsitrenkimo aplinkybes (b. l. 70–71).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausytas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. 2024 m. gegužės 23 d. 21.16 val. girdima:

D-Vienas vienas du.

V-(duomenys neskelbtini).

V-Sumušė, telefoną sudaužė.

V-Pažįstamas.

D-(duomenys neskelbtini).

V Pabėgau prie (duomenys neskelbtini).

V-(duomenys neskelbtini).

V-Prieš 5 minutes.

V-E. T..

V-Sumušė.

V-Nežinau.

V-Reikės.

V-Lūpą.

V-Aštuoniolika.

D-Gerai, laukit pareigūnų ir medikų.

V-Gerai, paskubinkit. (b. l. 72–74).

III. Įrodymų vertinimo motyvai

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Kaltinamasis E. N. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą, o fizinio skausmo sukėlimo atveju – į žmogaus kūno neliečiamumą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba, nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos keturios alternatyvios veikos ir pakanka padaryti bent vieną iš jų tam, jog kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinimas E. N. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo E. T. pasitvirtino. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio aplinkybes dėl neblaivumo atsimena netiksliai, bet pamena, kad įvykio dieną prie (duomenys neskelbtini) su E. T. bei kitais asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus. Įvykus konfliktui, E. T. sudavė 2 kartus. Matė, kad nukentėjusiajam praskėlė lūpą, bet mėlynių ant veido nebuvo. Po smūgių nukentėjusysis nenukrito, stovėjo ant kojų. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad visų aplinkybių dėl neblaivumo tiksliai neprisimena, tačiau, kaip minėta, kaltę dėl to, kad naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį pripažino, sveikatos sutrikdymo masto neginčijo, neneigė, kad įvykio metu jautė suvartoto alkoholio poveikį.

Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiojo E. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2024 m. gegužės 23 d. apie 19.00 val. kartu su E. N. buvo prie (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Būnant prie karjero, po išgertuvių, apie 21.10 val., E. N. ėmė jį mušti, rankomis suduodamas į veido sritį. Dėl smūgių buvo prakirsta viršutinė lūpa, bėgo kraujas, buvo sukeltas fizinis skausmas. Taip pat susimušė kojos blauzdą, kai krito ant žemės nuo kažkurio E. N. smūgio. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai dėl to, kad nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai, tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo, atitinka ir rašytinius bylos duomenis.

Fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį E. T. aplinkybės užfiksuotos 2024 m. gegužės 24 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą bei pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kuriuose nurodyta, kad 2024 m. gegužės 23 d. apie 21.10 val. prie (duomenys neskelbtini), esančio šalia (duomenys neskelbtini), E. T. sumušė neblaivus E. N., suduodamas rankomis į veido sritį. Bendrojo pagalbos centro garso įraše užfiksuotas pokalbis, kurio apžiūra aprašyta kitų objektų apžiūros protokole, taip pat patvirtina aplinkybes, kad pranešėją E. T. prie (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sumušė būtent kaltinamasis. Vizualiai matomi sužalojimai ant nukentėjusiojo kūno buvo užfiksuoti ir iš karto po įvykio. Nukentėjusiojo apžiūros metu ant E. T. veido, dešinėje veido pusėje, buvo pastebėtos ištinusios lūpos, o virš kairės akies – raudonos spalvos poodinė kraujosruva bei patinimas.

Nukentėjusiajam kilusius padarinius – nesunkų sveikatos sutrikdymą, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 568/2024 (04), kurioje E. T. padaryti sužalojimai (poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke ir kairėje blauzdoje, muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinės dešinėje) atitinkamai įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Šioje išvadoje aprašytas nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdis, lokalizacija, jų atsiradimo aplinkybės atitinka pirmiau aptartus įrodymus dėl nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto aplinkybių ir leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai, sukėlę išvadoje konstatuotą sveikatos sutrikdymą, priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo neteisėtais veiksmais. Priežastinio ryšio buvimo iš esmės neneigė ir kaltinamasis.

Įvertinus pirmiau aptartų įrodymų visumą, darytina išvada, kad E. N. kaltė dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam E. T. įrodyta, jo veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. E. N. suvokė, kad jo veiksmai – fizinio smurto naudojimas, suduodant smūgius į veido sritį, yra pavojinga veika, kad tokiais veiksmais nukentėjusiajam gali būti sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet ir sutrikdyta sveikata. Nesant duomenų, įrodančių, kad kaltinamasis siekė (turėjo tikslą) sužaloti nukentėjusįjį ir atsižvelgus į kaltinamojo paaiškinimus dėl įvykio metu buvusios būsenos, darytina išvada, kad E. N. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas netiesiogine tyčia.

Atkreipiamas dėmesys, kad kaltinamajame akte buvo nurodyta, jog E. N. 2024 m. gegužės 23 d. apie 21.10 val. prie (duomenys neskelbtini), esančio šalia (duomenys neskelbtini), E. T. tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip penkis kartus į veido sritį. Kaip nurodyta pirmiau, kaltinamasis teisiamajame posėdyje smūgių sudavimo nukentėjusiajam fakto neneigė, tačiau tikino, kad E. T. rankomis sudavė mažiau kartų, nei nurodyta kaltinamajame akte, t. y. du kartus. Kaltinamasis analogiškas aplinkybes nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu: kaltę dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo pripažino, tačiau taip pat tikino, kad nukentėjusiajam į veido sritį sudavė mažiau, nei penkis kartus. Nukentėjusiojo teigimu, į veido sritį buvo suduoti ne mažiau, kaip 5 smūgiai, tačiau kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 568/2024 (04) nustatytų aplinkybių ir pateiktų išvadų, E. T. buvo nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinės dešinėje. Nukentėjusiajam taip pat nustatyta kraujosruva kairėje blauzdoje, kuri, nukentėjusiojo tvirtinimu, atsirado po to, kai nuo kaltinamojo smūgio jis griuvo. Atsižvelgus į tai, kad pagal specialisto pateiktą išvadą sužalojimai nukentėjusiajam (du veido srityje ir vienas blauzdoje) padaryti trimis trauminiais poveikiais, darytina išvada, kad kaltinamojo parodymai dėl nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus, specialisto išvadai neprieštarauja. Nors kaltinamasis nurodė, kad vieną smūgį jis sudavė nukentėjusiajam į šonkaulį, kad nukentėjusysis negriuvo, atsižvelgus į įvykio metu buvusį kaltinamojo ir nukentėjusiojo neblaivumą bei tai, kad objektyviai sužalojimai šonkaulių srityje nukentėjusiajam nebuvo nustatyti, tačiau buvo nustatytas sužalojimas blauzdos srityje, vertintina, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis dėl buvusio girtumo ne visas aplinkybe atsimena tiksliai. Įvertinus kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus kitų įrodymų kontekste, dėl suduotų smūgių skaičiaus, sužalojimų pobūdžio, lokalizacijos aptariamu atveju nekyla abejonių.

BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Lietuvos Aukščiausiasis teismas pažymėjęs, kad tais atvejais, kai teismas savo iniciatyva pakeičia kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jos kvalifikavimą neįspėjęs apie tai gynybos, teisės į gynybą suvaržymas paprastai konstatuojamas, kai yra pagrindas manyti, jog gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar kvalifikavimo galėtų būti iš esmės kitokia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-788/2021, 2K-7-66-788/2022, 2K-140-788/2022).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis E. N. dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltę pripažino, davė paaiškinimus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, prisipažino dėl E. T. sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo, tvirtino, kad sudavė tik 2 smūgius, o tai neprieštarauja ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 568/2024 (04) padarytoms išvadas dėl trauminių poveikių skaičiaus, sužalojimų lokalizacijos, atsiradimo mechanizmo, atitinka kitus duomenis byloje, kurie buvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu iki perduodant bylą teismui ir kaltinamajam buvo žinomi. Be to, nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus patikslinimas nukentėjusiajam nustatyto sveikatos sutrikdymo masto nekeičia ir veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Atsižvelgus į tai, daroma išvada, kad patikslinus kaltinime nurodytas faktines aplinkybes ir nustačius, kad E. N. nukentėjusiajam tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip du kartus į veido sritį, kaltinamojo teisė į gynybą pažeista nebus.

III. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių bausmės rūšies parinkimą ir dydžio nustatymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgus į kaltinamojo paaiškinimus, kad dėl suvartoto alkoholio tiksliai neprisimena nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, jam nustatytą neblaivumo laipsnį, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

E. N., veikdamas tyčia, padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama apysunkių nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstama veika buvo pasikėsinta į asmens sveikatą, padariniai įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nusikalstamais veiksmais turtinė, neturtinė žala nebuvo padaryta (nukentėjusysis civilinio ieškinio byloje nepareiškė).

Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad E. N. anksčiau neteistas (1 t., b. l. 129–130). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus matyti, kad kaltinamasis baustas 3 kartus (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas, tyčinio svetimo turto sugadinimo atvejai, smulki vagystė), baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 131–134). Iš Sodros išrašo matyti, kad kaltinamasis nuo 2024 m. kovo 12 d. vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 146–147), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 148). E. N. priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas (1 t., b. l. 145), registruotas psichiatrinio gydymo įskaitoje (1 t., b. l. 137), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1304/2024 nurodyta, kad E. N. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (nėra pagrindo) (1 t., b. l. 142).

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki 1 metų bausmes.

Kaltinamasis padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant E. N. padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgiama į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, E. N. neteistas, jauno amžiaus, vykdantis individualią veiklą, besimokantis. Atsižvelgiant į paminėta, taip pat į BK 55 straipsnio nuostatas, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, jos dydį nustatant artimą minimaliam pagal BK 48 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismo įsitikinimu, bausmės paskirtis gali būti užtikrinta ir tikslai pasiekti, kaltinamojo neizoliavus nuo visuomenės, o kontroliuojant jo elgesį bei skirtų įpareigojimų, kurie sudaro laisvės apribojimo bausmės turinį, vykdymą.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Nusikalstamiems polinkiams pakeisti bei siekiant ugdyti kaltinamojo pozityvaus užimtumo nuostatas, kaltinamajam skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktuose numatyti įpareigojimai ir BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas.

IV. Kiti klausimai

Kaltinamajam E. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 126–127). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medicininis dokumentų išrašas, saugomas baudžiamojoje byloje (prie asmens duomenų), ir DVD-R garso įrašas iš BPC, saugomas voke, baudžiamojoje byloje (b. l. 75) – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. N. 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu ir 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, įpareigoti E. N. laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- tęsti mokslą;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

E. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medicininį dokumentų išrašą, saugomą baudžiamojoje byloje (prie asmens duomenų), ir DVD-R garso įrašą iš BPC, saugomą voke, baudžiamojoje byloje (b. l. 75) – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.