- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-12
- Bylos Nr.
- 2S-503-221/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02060-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Pareiškėjas
- L. S., E. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. S. ir L. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Alytaus apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui L. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovo L. S. priešieškinį ieškovei E. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo.
2. Alytaus apylinkės teisme 2018 m. gruodžio 12 d. buvo gautas ieškovės E. S. ir atsakovo L. S. prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, bylą išnagrinėti ypatingąja teisena rašytinio proceso tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 14 d. priėmė nutartį, kuria nutarė civilinę bylą nagrinėti ypatingąja teisena rašytinio proceso tvarka 2018 m. gruodžio 20 d. 10.00 val., grąžinti L. S. 267 Eur žyminį mokestį.
4. Taip pat Alytaus apylinkės teismas, nustatęs, kad E. S. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, L. S. nuo jų nėra atleistas, ta pačia nutartimi iš L. S. valstybei priteisė 28,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas ir 786,5 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 99 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas L. S. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarties dalį, kuria iš pareiškėjo L. S. valstybei priteistos 786,5 Eur išlaidos už antrinę teisinę pagalbą ir 28,92 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Netinkamai aiškintos ir taikytos procesinės teisės normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 87 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1, 3 dalys, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).
1.2. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas valstybei iš atsakovo prieštarauja tarp šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 9.5 punktui, kuriame šalys susitarė, jog kiekviena šalis pasilieka prie savo bylinėjimosi išlaidų ir neprašo jų atlyginti, nes šalių santuoka nutraukiama bendru šalių sutarimu. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą E. S., sudarė 786,5 Eur. Šią sumą pagal sudarytos ir patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas E. S. prisiėmė apmokėti pati. Minėta suma yra E. S. patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, kurias už E. S. sumokėjo valstybė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 2.1 (NTP-2)-18-T-2607-10266 pagrindu. Šalių sudarytos ir teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos nenumatė, kad L. S. prisiima pareigą atlyginti valstybei realiai E. S. nepatirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.
1.3. Nutarties dalis, kuria iš L. S. priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų turinio. Pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas buvo patenkinti tiek ieškinio, tiek priešieškinio esminiai reikalavimai, E. S., sudarydama sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsisakė piniginės kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto sumažėjimą, nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį sumažino per pusę, išlaikymo įsiskolinimą sumažino keturis kartus, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, jog L. S. yra bylą pralaimėjusi šalis, iš kurios valstybei turi būti priteistos visos išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu ir procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi kiekviena iš šalių prisiėmė finansinį įsipareigojimą pati apmokėti savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagal sudarytos ir patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas antrinės teisinės pagalbos išlaidos turėjo būti priteistos iš E. S.
1.4. Pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas buvo patenkinti tiek ieškinio, tiek priešieškinio esminiai reikalavimai, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, jog L. S. yra bylą pralaimėjusi šalis, iš kurios valstybei turi būti priteistos visos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. L. S. su ieškiniu į teismą kreipėsi elektroninėmis ryšio priemonėmis, jo atstovė yra tinkamai prisijungusi prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo ir visus procesinius dokumentus teismui teikė elektroninėmis ryšio priemonėmis. Dėl L. S. procesinių veiksmų nesusidarė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas L. S. ir jo atstovei visus procesinius dokumentus taip pat turėjo teikti elektroninėmis ryšio priemonėmis. 28,92 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš esmės susidarė dėl E. S. ir jos atstovės nesinaudojimo elektroninėmis ryšio priemonėmis ir dėl teismo pasirinkto netinkamo procesinių dokumentų įteikimo šalims būdo.
1.5. Be pagrindo nepritaikytos CPK 96 straipsnio 5 dalies nuostatos, kuriose numatyta galimybė nukrypti nuo nurodytame straipsnyje įtvirtintų nuostatų, atsižvelgiant į šalių tinkamą procesinį elgesį, pastangas bylą užbaigti taikiai. Byloje nėra duomenų, jog L. S. procesinis elgesys buvo netinkamas ar nesąžiningas (CPK 94 straipsnis).
Atsiliepimas
6. Pareiškėja E. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
6.1. Proceso šalims, nesuteikta teisė atsisakyti valstybės patirtų išlaidų priteisimo valstybės naudai ar numatyti jų atlyginimo tvarką. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, kaip atskiros specifinės išlaidos, paskirstomos vadovaujantis CPK 99 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis ir jos atskirai negalėjo būti įtrauktos į santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas. Tai, kad šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 9.5 punkte nurodė, jog pasilieka prie savo bylinėjimosi išlaidų, neliečia valstybės turėtų ir priteistinų bylinėjimosi išlaidų, nes tai prieštarautų teisės aktų nuostatoms, reglamentuojančioms tokių išlaidų atlyginimą. E. S. tiesiogiai nepatyrė bylinėjimosi išlaidų, nes jai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, o L. S. pasiliko prie jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurių teismui neteikė ir neįrodinėjo. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 9.5 punktu šalys neaptarė valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų.
6.2. Teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios faktiškai susidarė dėl L. S. netinkamo elgesio bylinėjimosi procese, todėl jam tenka pareiga atlyginti šias išlaidas. Dėl su jo elgesiu susijusių priežasčių E. S. buvo priversta reikšti reikalavimus teisme. Išėjęs gyventi kitur, jis paliko šeimą be materialinės paramos, o nepilnametį vaiką be išlaikymo. L. S. nesidomėjo šalių bendru nekilnojamuoju turtu, jo išlaikymu, apsigyveno skyrium, E. S. teko vienai mokėti buto išlaikymo mokesčius. Žinodamas, jog E. S. 2018 m. birželio 29 d. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, jis 2018 m. liepos 13 d. pateikė patikslintą ieškinį. Tai rodo L. S. nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą. Byloje nėra duomenų, kad buvo pažeista procesinių dokumentų įteikimo tvarka.
6.3. E. S. iniciatyva ir pastangomis, abipusių nuolaidų būdu pavyko nutraukti santuoką bendru sutikimu, tačiau negali būti akcentuojama, kad E. S. atsisakė savo keliamų reikalavimų, pareikštų ieškinyje dėl santuokos nutraukimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
8. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties dalies, kuria valstybei iš L. S. priteistos išlaidos už suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ir procesinių dokumentų įteikimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. E. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-2607-10266 buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybė, atstovaudama E. S., byloje patyrė 786,5 Eur išlaidas, 2018 m. gruodžio 11 d. pirmosios instancijos teismui buvo pateikta antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį patvirtinanti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. gruodžio 11 d. pažyma Nr. NTP-7-7549. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi buvo nutarta civilinę bylą nagrinėti ypatingąja teisena rašytinio proceso tvarka 2018 m. gruodžio 20 d. 10.00 val., o 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu buvo nutraukta L. S. ir E. S. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta 2018 m. gruodžio 7 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi priteisė iš L. S. valstybei 786,5 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, taip pat 28,92 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Su šiuo procesiniu sprendimu nesutinka L. S., teigdamas, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 9.5 punktu šalys susitarė, jog kiekviena šalis pasilieka prie savo bylinėjimosi išlaidų ir neprašo jų atlyginti, pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas buvo patenkinti tiek ieškinio, tiek priešieškinio esminiai reikalavimai, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, jog L. S. yra bylą pralaimėjusi šalis, iš kurios valstybei turi būti priteistos visos išlaidos, be to, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, susidarė ne dėl L. S. kaltės, byloje nėra duomenų, kad L. S. procesinis elgesys buvo netinkamas ar nesąžiningas.
10. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos esmė yra ta, kad dalis ar visos tokios pagalbos teikimo tam tikrų kategorijų asmenims išlaidos yra apmokamos iš specialiai tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu, išlaidų atlyginimo tvarka įtvirtinta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, t. y. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
11. Iš šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyta, kad šios sutarties 9.5 punktu šalys susitarė dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų viena kitai neatlyginimo, tačiau šalys neaptarė bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė valstybė, teikdama E. S. antrinę teisinę pagalbą, atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog šalys sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarė dėl bylinėjimosi išlaidų viena kitai atlyginimo (neatlyginimo), neteikia pagrindo išvadai, kad teismas neturėjo spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei klausimo CPK numatyta tvarka.
12. Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nusprendus teikti E. S. valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus E. S. advokatą, valstybė, o ne E. S. patyrė 786,5 Eur išlaidas. Dėl to nei E. S., nei L. S., sudarydami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, negalėjo išspręsti klausimo dėl valstybės išlaidų, kadangi jie jų nepatyrė. Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas patiria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvavo šalims sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl šios išlaidos valstybei turi būti atlygintos remiantis CPK 96 straipsniu (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Tuo vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu pripažįsta L. S. atskirojo skundo argumentą, kad iš jo bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos, nes sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 9.5 punktu šalys susitarė, jog kiekviena šalis pasilieka prie savo bylinėjimosi išlaidų ir neprašo jų atlyginti.
13. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su L. S. atskirojo skundo argumentu, kad sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo patenkinti tiek ieškinio, tiek priešieškinio esminiai reikalavimai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog L. S. yra bylą pralaimėjusi šalis, iš kurios valstybei turi būti priteistos visos išlaidos. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra galimybės nustatyti tikslios patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų proporcijos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų teisinga ir sąžininga, jei L. S. atlygintų pusę antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos. Byloje nėra duomenų, jog L. S. būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 4 dalis), todėl iš jo valstybei priteistina 393,25 Eur (786,5/2) antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma.
14. Kaip minėta, E. S. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-2607-10266 4 punkte nurodyta, kad pareiškėja 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju) mokėjimo. CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Taigi E. S. yra atleista ir nuo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo. Kaip minėta, pagal CPK 96 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Darytina išvada, kad iš L. S. pagrįstai valstybei priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi L. S. nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo iš L. S. priteista išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra per didelė, kadangi, kaip minėta, buvo tenkinti ne tik ieškinio, bet ir priešieškinio esminiai reikalavimai. Dėl šios priežasties iš L. S. valstybei priteistina pusė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumos, t. y. 14,46 Eur (28,92/2). L. S. atskirojo skundo argumentas, kad nurodytos išlaidos susidarė ne dėl jo ir jo atstovės kaltės, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi, sprendžiant išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo valstybei klausimą, vadovaujamasi jau minėtu CPK 96 straipsniu, kuriame nenumatyta galimybė analizuoti atskirų veiksmų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pagrįstumą ir tikslingumą.
15. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su L. S. atskirojo skundo argumentu, kad, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, turėjo būti vadovaujamasi CPK 96 straipsnio 5 dalies nuostata. Pagal CPK 96 straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nors byloje nėra duomenų, kad L. S. būtų netinkamai naudojęsis procesinėmis teisėmis ar netinkamai atlikęs savo procesines pareigas, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad šalys byloje buvo pareiškusios ieškinį ir priešieškinį, teikė atsiliepimus į priešingos šalies procesinius dokumentus, byloje vyko du parengiamieji teismo posėdžiai, tik po jų šalys padavė prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo atleisti L. S. nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo.
16. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina, iš L. S. valstybei priteistą antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą sumažinant iki 393,25 Eur, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumą sumažinant iki 14,46 Eur (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį, iš pareiškėjo L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteistą antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą sumažinant iki 393,25 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt trijų eurų 25 ct), išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumą sumažinant iki 14,46 Eur (keturiolikos eurų 46 ct).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.