- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-23
- Bylos Nr.
- 2A-281-252/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03244-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Ramunė Čeknienė, Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- R. Ž.
- Ieškovas
- UAB „Torpol Baltija“
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 281 - 252 - 2015
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 23 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Čeknienės, Margaritos Dzelzienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5013-812-2014 pagal ieškovo UAB „Torpol Baltija“ ieškinį atsakovei R. Ž., institucijai, teikiančiai išvadą, - Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Torpol Baltija“ prašė priteisti iš atsakovės R. Ž. 2 000 Lt skolą, 362 Lt delspinigių, bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2011-12-08 su atsakove sudarė pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. TB00199, pagal kurią pardavė prekių komplektą „Biostat“. Atsakovė įsipareigojo sumokėti už prekes 2 500 Lt, mokėdama įmokas grafike nustatytu terminu iki 2012-12-30. Atsakovė sumokėjo 500 Lt avansą, vėliau neatliko nė vieno mokėjimo, todėl liko skolinga 2 000 Lt. Atsakovei pažeidus piniginės prievolės mokėjimo terminą ieškovas apskaičiavo 362 Lt delspinigių.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovui UAB „Torpol Baltija“ iš atsakovės R. Ž. 2 000 Lt skolą, 362 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 362 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-05-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72 Lt žyminį mokestį. Atsakovės R. Ž. prašymą išdėstyti priteistos skolos mokėjimą atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Torpol Baltija“ ir atsakovė R. Ž. 2011-12-08 sudarė pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. TB 00199. Šios sutarties 2.1. – 2.3 punktais pardavėjas UAB „Torpol Baltija“ išsimokėtinai 12 mėnesių pardavė pirkėjai „Biostat“ komplektą, kurį sudaro „Biostat“ čiužinys, antklodė, pagalvė, vilnos valymo priemonė, 14 d. kelialapis, komplekto kaina – 2 500 Lt. 500 Lt avanso įmoka buvo sumokėta pasirašant sutartį. Atsakovė nesumokėjo 2 000 Lt sumos už įgytą prekę, todėl ieškovė apskaičiavo sutartinius 364 Lt delspinigius (Sutarties 2.4 p.). Iš atsakovės pateiktų susirašinėjimo su ieškovu dokumentų nustatė, kad atsakovė R. Ž., nepraleidusi sutartyje ir įstatyme (CK 6.357 str. 6 d.) numatyto 7 dienų termino, 2011-12-15 kreipėsi į ieškovą raštu, prašydama grąžinti jos sumokėtą 500 Lt įmoką už „Biostat“ čiužinį, nes ji negali naudotis pirkiniu dėl pablogėjusios sveikatos, bei prašė ieškovo nutraukti sutartį. Ieškovas su prašymu nesutiko, motyvuodamas tuo, kad prekės yra naudotos ir nebegali būti grąžinamos remiantis LR Ūkio ministro 2001-06-29 įsakymo Nr. 217 18 punkto nuostatomis. Atsakovė, pranešusi apie sutarties nutraukimą, daugiau neatliko jokių veiksmų, kurie rodytų atsakovės aktyvius veiksmus siekiant sugrąžinti prekes ieškovui. Atsakovė prekių ieškovui negrąžino, prekės daugiau kaip trejus metus yra atsakovės žinioje, iki sutartyje nustatyto termino 2012-12-30 su pardavėju neatsiskaitė, į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, teismą dėl galimo savo teisių pažeidimo gynimo nesikreipė. Teismo vertinimu, toks atsakovės elgesys neatitinka sutarties šalies sąžiningo, apdairaus elgesio reikalavimų, tuo labiau, kad atsakovės nurodytų atsisakymo nuo sutarties priežasčių – dėl magnetinių čiužinio sudėtinių dalių galimai sutrikusios jos sveikatos nepagrindžia byloje pateikti medicininiai dokumentai. Įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, ištirtų įrodymų, teismas darė išvadą, jog atsakovė privalo įvykdyti pagal 2011-12-08 pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį prisiimtą prievolę ir sumokėti už įgytą prekę likusią sumą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-11 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei pritaikyti restituciją, įpareigojant ieškovą priimti iš atsakovės sutartyje nurodytas prekes, taip pat priteisti sumokėtą žyminį mokestį. Nurodo, kad sprendimas priimtas netinkamai aiškinant ir taikant materialinės teisės normas, netinkamai vertinant ir aiškinant byloje nustatytas faktines aplinkybes bei surinktus įrodymus. Teismas nevertino išvadą teikusios institucijos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2014-08-05 pateiktos išvados Nr. 4-7487, kurioje pažymėta, kad teismui nustačius, jog atsakovė tinkamai kreipėsi į ieškovą, galima daryti išvadą, kad ieškovo reikalavimas nėra teisėtas ir pagrįstas. Taip pat nevertino ieškovo nepagrįsto atsisakymo nuo vienašališko sutarties nutraukimo. Nagrinėjamu atveju atsakovė siekė vienašališkai nutraukti sutartį, o raštu informavusi ieškovą manė, jog ją nutraukė dėl įsigytos prekės neigiamos įtakos atsakovės sveikatai. Atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad įsigyjamos prekės teigiamai veikia sveikatą (tokią informaciją ieškovas pateikė prekių aprašymuose) ir negalėjo iš anksto, nepradėjus naudoti, numatyti, jog jos organizmui čiužinio magnetai gali sukelti sveikatai neigiamą poveikį. Be to, teismas nepagrįstai neįvertino byloje pateiktų medicininių dokumentų įrodomosios vertės, kurie pagrindžia atsakovės atsisakymo nuo sutarties priežastį, sveikatos pablogėjimą. Šiuo atveju svarbu tai, kad visą sutarties laiką ieškovas nesikreipė dėl įmokų mokėjimo pagal sutartį, o raštišką paraginimą, primenant apie nesumokėtą skolą, atsakovei išsiuntė tik 2014-03-21, t. y. praėjus dviem su puse metų nuo sutarties sudarymo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilęs iš vartojimo pirkimo – pardavimo teisinių santykių. Vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet kartu ir visuomenės daliai ar net visai visuomenei, dėl to ginčą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o todėl gali ir peržengti apeliacinio skundo ribas.
Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė R. Ž. privalo įvykdyti pagal 2011-12-08 pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. TB00199 prisiimtą prievolę ir sumokėti likusią sumą už įgytą prekę. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad tokia apskųstame Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 dienos sprendime nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovo ir atsakovės 2011-12-08 pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta ne prekybai skirtose patalpose, nes pirkėjas yra fizinis asmuo, įsigijęs „Biostat“ prekių komplektą asmeniniams poreikiams tenkinti, o pardavėjas UAB „Torpol Baltija“ yra verslininkas – juridinis asmuo. Ginčo sutarčiai taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis reglamentuojančios nuostatos ir specialios taisyklės, užtikrinančios vartotojo teisių apsaugą (CK 6.350, 6.357 str.). Ieškovui, kaip verslo subjektui ir savo srities profesionalui taikomi aukštesni rūpestingumo reikalavimai.
Remiantis sutarties sudarymo metu galiojusio CK 6.357 str. 4 d. 6 p. nuostata, pardavėjas turi pareigą pateikti rašytinę informaciją apie teisę atsisakyti sutarties. Iš šalių sudarytos pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties 7.5 p. matyti, jog nurodyta standartinė informacija apie tai, kad pirkėja, vadovaudamasi CK 6.357 str. 6-11 dalimis, turi teisę nutraukti sutartį apie tai pranešdama pardavėjui per 7 dienas nuo jos sudarymo ir priedo Nr. 2 gavimo dienos. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, atsakovė 2011-12-15 kreipėsi į ieškovą norėdama nutraukti sutartį ir nurodydama, kad nori grąžinti visus įsigytus daiktus bei atgauti 500 Lt įmoką (avansą) (b. l. 81). Ieškovas neginčijo šio rašto gavimo, tačiau nurodė, kad prekės yra naudotos, o naudotos prekės negrąžinamos ir nekeičiamos; patalynės reikmenys pagal LR Ūkio ministro 2001-06-29 įsakymo Nr. 217 18 punktą yra priskiriamos prekių grupei, kurioms netaikomas pirkėjo reikalavimas pakeisti nupirktą prekę arba grąžinti sumokėtus pinigus. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu ieškovo tvirtinimu, nes šiuo atveju atsakovė sutartį siekė nutraukti dėl šalutinio poveikio sveikatai, kuris atsirado panaudojus įsigyta prekę, todėl ieškovas nepagrįstai neleido atsakovei atsisakyti sutarties. CK 6.357 str. 6 d. reglamentuoja, jog pirkėjas turi teisę atsisakyti sutarties (nutraukti sutartį), sudarytos ne prekybai skirtose patalpose, apie tai pranešdamas raštu pardavėjui per septynias dienas nuo šio straipsnio 4 d. nurodyto dokumento gavimo dienos. Šios pirkėjo teisės negalima suvaržyti jokiais papildomais įsipareigojimais ar įmokomis arba bet kokiu kitu būdu apriboti ar panaikinti. Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytas dokumentas pirkėjui nebuvo įteiktas, pirkėjas turi teisę nutraukti sutartį per tris mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos. Analogiškos pirkėjo teisės yra reglamentuotos ir Ūkio ministro 2001 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 226 patvirtintų Daiktų pardavimo ne prekybai skirtose patalpose taisyklių 8 punkte. Priešingai pirmosios instancijos teismo išvadai, neva atsakovė, pranešusi apie sutarties nutraukimą, daugiau neatliko jokių veiksmų, kurie rodytų jos aktyvius veiksmus siekiant sugrąžinti prekes ieškovui, byloje nustatyta, kad ieškovė šia savo teise pasinaudojo tinkamai, nustatytu terminu ir sutartyje nurodyta tvarka, todėl turėjo pagrindą reikalauti nutraukti sutartį. Be to, CK 6.363 str. 8 d. įtvirtinta pirkėjo teisė vietoj kitų gynybos būdų vienašališkai nutraukti sutartį yra esminė pažeistų vartotojo teisių gynimo ypatybė, nesiejama su esminiu sutarties pažeidimu, ir įstatyme neįtvirtinta jokių šios teisės įgyvendinimo sąlygų. Sutarties 5.3 p. numatyta, kad „...pretenzijas dėl prekės paslėptų trūkumų pirkėjas gali pareikšti raštu ne vėliau kaip per 14 dienų nuo prekės gavimo“. R. Ž. nurodė, kad pradėjus naudoti įsigyto komplekto „ Biostat“ sudėtinę dalį – čiužinį su magnetais, ji pajuto stiprų sveikatos pablogėjimą: sutriko kraujospūdis, atsirado keistas spaudimas galvos srityje. Tokius apeliantės paaiškinimus patvirtina šeimos gydytojos įvertinimai – 2014-05-28 medicininis pažymėjimas (b. l. 16), kad sveikatos pablogėjimą galimai sukėlė magnetiniame čiužinyje esantys magnetai, todėl rekomendavo jo daugiau nenaudoti. Medicininę išvadą pateikė atsakovės sveikata besirūpinantis medikas – profesionalas, todėl atsakovė neturėjo pagrindo abejoti pateikta rekomendacija nutraukti pagal sutartį įsigytų prekių naudojimą. Tačiau net ir tuo atveju, jei ieškovui kilo abejonių dėl apeliantės sveikatos pablogėjimo priežasties, atsakovė neturi pareigos įrodyti, jog dėl ieškovo parduotos prekės jai atsirado sveikatos sutrikimų. Kaip jau minėta, šalių sudarytos sutarties 7.4 punktas numato, kad pirkėjas turi teisę nutraukti šią sutartį remdamasis CK 6.357 str. 6-11 dalimis apie tai pranešamas pardavėjui per 7 dienas nuo sutarties sudarymo dienos. Ši sutarties sąlyga reiškia, kad atsakovė be jokių išankstinių sąlygų ar priežasčių turėjo teisę nutraukti sutartį, nepažeisdama minėtame punkte numatytos tvarkos ir terminų, nes sutartis buvo sudaryta ne prekybai skirtose patalpose. Priešingai pirmosios instancijos teismo išvadoms, šiuo atveju atsakovė ieškovo atžvilgiu elgėsi sąžiningai ir atsakingai, t. y. gavusi šeimos gydytojos rekomendaciją nedelsdama raštu kreipėsi į ieškovą dėl atsisakymo nuo sutarties ir prekių grąžinimo, išdėstė svarbias gražinimo priežastis. Nors byloje tam patvirtinančių įrodymų nėra, tačiau tikėtina ir apeliantės aiškinimu (tuo labiau, kad ieškovas šių aplinkybių neneigė), jog ji po kelių dienų telefonu paskambino į ieškovo būstinę pasiteirauti, ar ieškovas gavo atsakovės laišką ir kokiu būdu ji galėtų grąžinti prekes; ieškovas žodžiu (telefoninio pokalbio metu) paaiškino, kad reikalinga konkretizuoti prekių grąžinimo priežastis; atsižvelgdama į tai, atsakovė 2011-12-19 pakartotinai išsiuntė registruotu laišku papildytą kreipimąsi dėl sutartyje numatytų prekių grąžinimo. Tuo tarpu ieškovo sąžiningumas atsakovės atžvilgiu kelia abejonių dėl to, kaip jis interpretuoja apskritai galimybės nebuvimo grąžinti prekes, taip pat kai jis visą sutarties laiką nesikreipė dėl įmokų mokėjimo pagal sutartį, o raštišką paraginimą, primindamas apie nesumokėtą skolą, atsakovei išsiuntė tik 2014-03-21, t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo sutarties sudarymo. Be viso to, atkreiptinas dėmesys, jog ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba dėl išvados civilinėje byloje teikimo pasisakė, jog teismui nustačius, kad atsakovė tinkamai kreipėsi į ieškovą dėl sutarties nutraukimo, ieškovo reikalavimas (priteisti skolą už sutarties nevykdymą) nėra teisėtas ir pagrįstas (b. l. 68-70).
Kaip minėta, šalių pirkimo – pardavimo sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas ir Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; kt.).
Dėl nurodytų argumentų nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti. Nesant pagrindo įrodinėjimo pareigos perkelti silpnesniajai šaliai – vartotojai (apeliantei) ir atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad apeliantės R. Ž. reikalavimas nutraukti 2011-12-08 sudarytą pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. TB 00199 bei įpareigoti ieškovą priimti prekes yra teisėtas ir pagrįstas. Nutraukus sutartį, vadovaujantis CK 6.222 str. 1 d., taikoma restitucija. Pagal bendrąją restitucijos taisyklę šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Todėl ieškovas UAB „Torpol Baltija“ įpareigotinas priimti iš atsakovės R. Ž. sutartyje nurodytas prekes bei grąžinti jai 500 Lt (144,81 Eur) avansą.
Priimdamas naują sprendimą apeliacinės instancijos teismas naujai paskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d.). Atmetus ieškinį, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos. Atsakovei, kaip bylinėjimosi išlaidos, iš ieškovo priteistinas jos sumokėtas paduodant apeliacinį skundą žyminis mokestis – 20,85 Eur (b. l. 118). Į valstybės biudžetą iš ieškovo priteistina 10,60 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b. l. 1, 133) (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
apeliacinį skundą patenkinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Taikyti restituciją ir įpareigoti ieškovą UAB „Torpol Baltija“ priimti iš atsakovės R. Ž. 2011-12-08 pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartyje Nr. TB 00199 nurodytas prekes bei priteisti iš ieškovo UAB „Torpol Baltija“ atsakovei R. Ž. 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus ir 81 euro centą) avansą, sumokėtą sutarties sudarymo metu.
Priteisti apeliantei R. Ž. iš ieškovo UAB „Torpol Baltija“ 20,85 Eur (dvidešimt eurų ir 85 euro centus) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).
Priteisti iš ieškovo UAB „Torpol Baltija“ valstybei 10,60 Eur (dešimt eurų ir 60 euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.