Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-320-460/2011

Teisėja Liucija Paulauskaitė (Proceso Nr. 2-10-3-00091-2009-7)

2011 m. birželio 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant pareiškėjui M. P., pareiškėjo atstovui advokatui Feliksui Užpelkiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-512-83/2010 pagal pareiškėjo M. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. F., J. P., J. V., A. V. D., A. Ch., L. V., Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Palangos miesto civilinės metrikacijos skyriui, Palangos miesto 1-ajam notarų biurui, I. G., V. B. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo bei pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010-09-03 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjant bylą nustatyta, jog mirties liudijime nurodyta J. V. pavardė dėl lietuviškos, latviškos bei rusiškos transkripcijos ir rašybos ankstesniais laikotarpiais buvo skirtingai rašoma, nors tai vienas ir tas pats asmuo. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2008-05-15 pažymoje apie tremtį Nr.1/30AP-173 (t. 1, b. l. 32) jo pavardė nurodyta „V" vardas „J", J, gimęs 1924 metais. Pareiškėjo mamos V. O., J, gimimo liudijime tėvas nurodytas kaip „V"(t. 1, b. l. 8), nors Vidaus reikalų ministerijos 1989-11-24 Archyvinėje pažymoje Nr.6/6-17236 (t. 1, b. l. 12) dėl reabilitacijos iš tremties jo pavardė nurodyta „V". Pareiškėjo mamos santuokos liudijime jos pavardė įvardyta kaip „V", o vardas kaip „A", santuoka daryta su „P. J.", o mamos mirties liudijime ji įvardyta kaip „O. P.". Byloje nustatyta, kad J. V. padavęs pareiškimą įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į savo tėvo J. V. (V) valdytos žemės dalį. Tai reiškia, kad jis pretendavo ir įgijo minėtą teisę Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, pagal kurį nuosavybės teisės yra atkuriamos turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento <...> vaikams – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu 3 punkte nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės yra atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Spręsti klausimą dėl giminystės ryšių, palikimo priėmimo ar jų nebuvimo įrodytumo teismas turi įvertinęs surinktų įrodymų visumą. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos procesinio įstatymo normų, o būtent – CPK 185 str. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taip vadinama tikėtinumo taisykle, kurios esmę sudaro laisvo įrodymų vertinimo principas. Šis principas reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas sąlygoja didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 str. suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nurodytas bylos aplinkybes, šioms taisyklėms nusižengė.

Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2011).

Dėl giminystės ryšių

Pareiškėjas siekia įrodyti, jog yra palikėjo J. V. (pagal mirties liudijimą) sūnėnas, t. y. J. V. jam yra dėdė. Pareiškėjas buvo kreipęsis į Palangos miesto civilinės metrikacijos įstaigą dėl civilinės būklės akto įrašo atkūrimo, tačiau dėl dokumentų stokos nebuvo galimybių prašymo tenkinti (1 t., b. l. 93). Dėl anksčiau nurodytų aplinkybių –vardų ir pavardžių dokumentuose neatitikimo, dėl kitų objektyvių priežasčių – J. V. nuo 1949 iki 1956 metų buvo ištremtas į Krasnojarsko sritį (t. 1, b. l. 32), dokumentų, kuriais galėtų remtis nustatant pareiškėjo giminystės ryšius, yra tik maža dalis. Be to, paties pareiškėjo gimimo liudijime jo vardas įrašytas „M“, o Lietuvos Respublikos piliečio pase - „M" (t. 1, b. l. 89-90). Suinteresuoti asmenys neginčija pareiškėjo ir J. V. giminystės ryšio, o liudytojai J. N. ir P.M. tik patvirtina jų giminystės ryšį. Remdamasi anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, surinktais įrodymais Teisėjų kolegija konstatuoja, jog velionis J. V. yra pareiškėjo dėdė, pareiškėjo mamos O. P. brolis (CPK 178 str., CPK 185 str.).

Dėl palikimo priėmimo

Remiantis CK 5.11 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas M. P. priskiriamas prie penktos eilės įpėdinių, kadangi jis yra palikėjo sesers vaikas. Ketvirtąja eile paveldėtų palikėjo J. V. sesuo K. F.. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, trečios, ketvirtos ir penktos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas M. P. 1990-06-01 potvarkiu Nr. 4 Palangos miesto valdybos potvarkiu Nr. 4 buvo paskirtas J. V. globėju (t. 1, b. l. 13). Paskutinė J. V., mirusio 2002-11-19 (t. 1, b. l. 6), gyvenamoji vieta, remiantis 2000-11-16 Palangos miesto savivaldybės socialinės rūpybos skyriaus pažyma Nr. 127, buvo pareiškėjo M. P. namai, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 10). Liudytojai J. N. ir P. M. teismo posėdyje taip pat patvirtino, jog J. V. gyveno pas pareiškėją, turėjo savo kambarį, lovą, stalą, kėdes, buvo prižiūrimas (t. 1, b. l. 48). Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006). Nagrinėjamu atveju jokių daiktų, išskyrus namų apyvokos daiktus – stalo, lovos, kėdžių, žinomų pareiškėjui, nebuvo, todėl pareiškėjas neturi galimybių įrodyti savo tikrosios valios, palikimo priėmimas yra valios išraiška. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl esant tokioms aplinkybėms, kad pareiškėjas buvo J. V. globėju, pastarasis pas pareiškėją gyveno iki mirties, pareiškėjas paveldėjo mirusiojo visus daiktus (CK 5.14 str.) ir nesant jokių įrodymų, kad pareiškėjas nesiekė priimti palikimo, abejoti pareiškėjo teiginiais dėl jo valios priimti palikimą nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neturi teisės paveldėti netgi tuo atveju, kai pirmosios eilės įpėdiniai nepriima palikimo, paremtas ne sisteminiu, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, o pažodiniu CK 5.11 str. 2 d. aiškinimu. Remiantis CK 5.60 str. 2 dalimi, palikimo nepriėmimo ir palikimo atsisakymo teisinės pasekmės sutampa. Sistemiškai aiškindama šias teisės normas Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas turi teisę priimti palikimą, šio nepriėmus pirmesnės eilės įpėdinei K. F. per tris mėnesius po termino palikimui priimti pirmesnės eilės įpėdinei pabaigos (CK 5.50 str. 4 d.).

Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens K. F. ir kitų įpėdinių 2004-08-19 susitarimas (t. 1, b. l. 29) jokių teisinių pasekmių nesukelia, nes neturi reikalavimo teisės (CPK 5.50 str. 3 d.), ir, kaip atsiliepime į pareiškimą nurodo pati K. F., ji nesikreipė dėl palikimo į notarą (t. 1, b. l. 27).

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog M. P. nepraleidęs įstatyme nustatyto termino po J. V. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neatskleidė bylos esmės, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs 2002-11-19 yra M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėdė, t. y. M. P. mamos O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios 1996-09-20, brolis.

Nustatyti, kad M. P. nepraleidęs įstatyme nustatyto termino po J. V. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.