Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-03-05 · Civilinė byla Nr. 2A-1005-340/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-05
Bylos Nr.
2A-1005-340/2014
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-09942-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Vytautas Zelianka, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
I. D.
Atsakovas
UAB „Vakarų ūkas“
Kategorijos
  • 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1005-340/2014Teisminio proceso Nr. 2-02-3-09942-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 50.5; 121.14; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Neringos Švedienės, Vytauto Zeliankos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. D. ieškinį atsakovui UAB „Vakarų ūkas“ dėl 57 074 Lt nuomos mokesčio skolos, 2 823,71 Lt palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas, patikslinęs reikalavimus, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Vakarų ūkas“ 57 074 Lt nuomos mokesčio skolos, 2 823,71 Lt palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-12-07 su atsakovu sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo išnuomoti atsakovui apie 771 kv.m. dydžio dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Sutarties 4.1 p. nustatė, kad pastato ir teritorijos perdavimas atsakovui yra įformintas šalims pasirašius priėmimo-perdavimo aktą; atsakovas sutartimi įsipareigojo už pastato nuomą ir teritorijos naudojimą mokėti kas mėnesį po 435 EUR nuomos mokestį. Nurodė, jog nuomos mokestis turėjo būti pradėtas mokėti, pasirašius patalpų priėmimo-perdavimo aktą ir nuomotojui (ieškovui) atribojus pagal sutartį nuomojamas patalpas nuo likusios pastato dalies, taip pat sutartis numatė, kad priėmimo – perdavimo aktas pasirašomas atlikus stogo remontą. Teigė, kad išnuomotos patalpos pertvara buvo atribotos 2008-03-03, ką patvirtina pastatytos pertvaros priėmimo-perdavimo aktas, taip pat prie ieškinio pridėjo pastato, kuriame atsakovui išnuomotos patalpos, stogo ir vidaus nuotraukas, kurios įrodo, kad pastato stogas šiuo metu yra sutvarkytas, tačiau atsakovas pareigos mokėti nuomos mokestį nevykdo. Pažymėjo, jog stogo remonto darbai buvo atliekami 2010 m. birželio – liepos mėnesiais, pagal atskirą aktą atlikti stogo remonto darbai atsakovui priduoti nebuvo, kadangi to nereikalavo nei tarp šalių pasirašyta sutartis, nei atsakovas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, skirti ieškovui 20 000 Lt baudą už nesąžiningą nepagrįsto ieškinio pareiškimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iki šiol negalėjo naudotis pastatu, dėl to daug kartų kreipėsi su žodinėmis ir rašytinėmis pretenzijomis į ieškovą dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, t.y. suremontuoti išnuomotą pastato dalį, sutvarkyti pastato sistemas. Nurodė, kad pagal Sutarties 11.4 p. nuomos mokestis neskaičiuojamas ir nemokamas už laikotarpį, kai nuomininkas negali naudotis pastatu pagal sutartyje numatytą paskirtį dėl nuomotojo kaltės arba dėl nuo jo priklausančių priežasčių, arba kai nuomotojas vykdo remonto darbus. Teigė, kad iki šiol negali naudotis išnuomotu pastatu pagal Sutartyje nurodytą paskirtį, nes stogas virš pastato yra ištisai pralaidus vandeniui, stogo danga visiškai susidėvėjusi, didžioji stogo dalis iš viso niekada neremontuota, o vietinis atskirų plotų remontas atliktas nekokybiškai. Pažymėjo, jog teismas jau yra išnagrinėjęs ieškovo reikalavimus ir nurodytas aplinkybes ir įsiteisėjusiu 2012-05-11 Vilniaus apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr.2A-1407-611/2012 atmetė ieškovo ieškinį kaip visiškai nepagrįstą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 2 200 Lt atstovavimo išlaidų, 47, 79 Lt nuotraukų darymo išlaidų; atmetė atsakovo prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; priteisė iš ieškovo valstybės naudai 25, 51 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Nustatė, jog šalys 2007-12-07 sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo išnuomoti atsakovui 771 kv. m. pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), su teise neatlygintinai naudotis žemės sklypu su visais įrengtais privažiavimais prie sklypo. Sutarties 11.1 p. šalys sulygo, jog nuomos mokestis sudaro 435 Eur, o nuomos mokestis pradedamas mokėti pasirašius patalpų priėmimo-perdavimo aktą ir nuomotojui atribojus pagal Sutartį nuomojamas patalpas nuo likusios pastato dalies.

Pažymėjo, jog civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovo reikalavimas atsakovui dėl nuomos mokesčio už minėto pastato nuomą priteisimo nuo 2008-03-03 iki 2009 m. liepos mėn. teismai įsiteisėjusiais sprendimais nustatė, kad pastato stogas yra ištisai pralaidus vandeniui, o stogo danga visiškai susidėvėjusi, vietinis atskirų plotų remontas atliktas nekokybiškai. Taip pat buvo konstatuota aplinkybė, jog 2008-03-03 akte nebuvo atsakovo atstovo parašo dėl darbų priėmimo ieškovui įrengiant patalpose pertvarą, todėl ieškovo ieškinys buvo atmestas. Nurodė, jog nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, kada ieškovas pastato stogą sutvarkė ir, ar perdavė atsakovui ginčo patalpas naudotis. Pažymėjo, jog iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų: statybinių medžiagų pirkimo sąskaitų-faktūrų, pinigų priėmimo kvitų matyti, jog medžiagos stogo remontui pirktos prieš dvejus metus, t.y. 2008 metų gegužės mėnesį, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog šios medžiagos buvo panaudotos 2010 metų vasarą ginčo pastato stogo remontui. Pažymėjo, jog iš pateiktų ieškovo nuotraukų negalima spręsti, kada jos darytos, kur, kokių patalpų stogas buvo nupaveiksluotas. Nors ieškovas parodė, kad pastato stogą remontavo ūkio būdu su sūnumi ir E. D., kuris apklaustas liudytoju šį faktą patvirtino, tačiau nurodė, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad pastato stogas buvo suremontuotas tinkamai. Sprendė, kad atsakovui stogo remonto darbai pagal priėmimo-perdavimo aktą laikantis Sutarties 11.1. p. susitarimo nebuvo perduoti, todėl ieškovui neįvykdžius sutarties nuostatų, atsakovas negali naudotis pastatu pagal paskirtį, todėl sprendė, jog ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo ir nuomos mokesčio.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1.Pirmos instancijos teismas nurodė, jog iš pateiktų pastato stogo nuotraukų negalima nustatyti, kada šios nuotraukos darytos ir kokio pastato stogas remontuotas, nors atsakovas neneigė, kad pateiktos nuotraukos yra nuomojamų patalpų stogo. Tuo tarpu atsakovo pateiktas nuotraukas iš pastato vidaus teismas priėmė ir vertino palankiai atsakovui. Pažymi, jog teismas vadovavosi 2013-01-28 nuomos patalpų apžiūros aktu, teigdamas, kad nuotraukos darytos dalyvaujant ieškovui ir antstolei, nors minėtų asmenų parašų akte nėra ir nurodyti trūkumai nebuvo patvirtinti.

2. Teigia, jog patalpų apžiūros akte atsakovo išvardinti trūkumai daugiausiai yra susiję su einamojo remonto klausimais ir tokie trūkumai netrukdo nuomininkui naudotis išnuomotomis patalpomis ir neatleidžia nuo nuomos mokesčio mokėjimo. Dėl akte nurodyto vandentiekio neveikimo, pažymi, jog patalpos nėra šildomos, todėl nors vanduo yra privestas į pastatą, žiemą jo pajungti negalima; ar veikia kanalizacija, negalima nustatyti, nes nėra vandens; dėl neįrengtos priešgaisrinės sistemos nurodo, jog šis teiginys prieštarauja antstolės nustatytam faktui, kad mirksi lauke esančio signalizacijos prietaiso lemputė. Teigia, jog nurodyti pastato trūkumai nėra tokie, kurie kliudytų naudoti išnuomotas patalpas pagal paskirtį ir atleistų atsakovą nuo nuomos mokesčio mokėjimo pagal Sutarties 11.4 p. Pažymi, jog teismas CK 6.485 str. nuostatas aiškino tik atsakovo naudai.

3. Sutarties 11.1 p. nustato, jog patalpų priėmimo – perdavimo aktas pasirašomas po stogo remonto darbų atlikimo, tačiau nenustato, kas šiuos remonto darbus turi atlikti. Apelianto teigimu, turint omenyje, kad nuomojamų patalpų priėmimo – perdavimo aktas buvo pasirašytas tą pačia dieną, kaip ir Sutartis, tikėtina, jog stogo remonto darbus įsipareigojo atlikti pats nuomininkas, išskaičiuodamas darbų kainą iš nuomos mokesčio.

4. Pirmos instancijos teismas nesiaiškino, kodėl penkerius metus reikšdamas pretenzijas, atsakovas nesinaudoja kitu įstatymo jam suteiktu pasirinkimu; Pažymi, kad atsakovas išnuomotas patalpas naudoja kaip staklių ir kitų įrengimų sandėlį, tačiau apeliantas, negaudamas jokio mokesčio už nuomą, privalo mokėti valstybei žemės mokestį už visą sklypą, skirtą visam pastatui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu atsakovas prašo atmesti apeliacinį skundą ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus apeliaciniam skundui:

1.Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad atsakovo pateiktas nuotraukas iš pastato vidaus teismas priėmė ir vertino atsakovui palankiai, nors pagal jas taip pat negalima identifikuoti pastato. Atsakovo nuotraukos buvo darytos 2013-01-28 vykusio patalpų apžiūros ir susitikimo metu, kuriame dalyvavo ne tik atsakovo atstovai, bet ir pats ieškovas, jo pakviesta antstolė, kuri ieškovo prašymu konstatavo ir fiksavo faktines aplinkybes.

2. Pažymi, jog iš 2013-01-28 apžiūros akto matyti, jog apeliantas, priešingai nei teigia, nebuvo įtrauktas į Komisijos sudėtį; akte nurodyta, kad nuomojamų patalpų apžiūroje taip pat dalyvavo apeliantas ir antstolė, nes šie asmenys tuo pačiu metu apžiūrėjo patalpas ir teismo posėdžio metu tą patvirtino.

3. Pažymi, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, todėl šis teismo sprendimas turi prejudicinę galią, buvo nustatyta, kad remiantis Sutarties nuostatomis nesutvarkyta nuomojamų patalpų stogo danga yra esminis patalpų trūkumas, dėl ko atsakovas negali tinkamai naudotis patalpomis, todėl, anot atsakovo, apelianto teiginiai, kad nesutvarkytas stogas bei kiti nustatyti patalpų trūkumai priskirtini prie einamojo remonto ir nesuteikia atsakovui teisės nemokėti nuomos mokesčio yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas dėl nuomos sutarties šalių priešpriešinių pareigų tinkamo vykdymo. Ieškovas reikalauja atsakovą susimokėti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2009 m. liepos mėnesio iki 2012 m. spalio mėnesio, numatytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, šalių sudaryta dar 2007-12-07. Sutarties 11.1 p., reglamentuojančiame nuomos mokesčio mokėjimo tvarką, nustatyta, jog atsakovo pareiga mokėti nuomos mokestį atsiranda po nuomos objekto priėmimo – perdavimo akto pasirašymo ir nuomotojui (ieškovui) atribojus pagal Sutartį nuomojamas patalpas nuo likusio pastato dalies. Taip pat nurodyta, jog priėmimo – perdavimo aktas pasirašomas po stogo remonto darbų atlikimo. Pažymėtina, jog ieškovas savo, kaip nuomininko, teisę gauti iš atsakovo nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2008-03-03 iki 2009 m. liepos mėnesio, pareigų atriboti Sutartyje numatytas nuomos patalpas bei sutaisyti stogą įrodinėjo kitoje civilinėje byloje (Nr.2-103-433/2011), kurioje apeliacinės instancijos teismo sprendimu ieškovo reikalavimai buvo atmesti. Vilniaus apygardos teismas (c.b. Nr.2A-1407-611/2012) 2012-05-11 nutartimi konstatavo, jog ieškovo reikalaujamu laikotarpiu atsakovui Sutarties 11. 1 p. nustatyta pareiga mokėti nuomos mokestį nekilo, kadangi ieškovas neįrodė, jog įvykdė savo pareigas, t.y. kad 2008-03-03 atliko nuomos patalpų atribojimą bei minėtu laikotarpiu buvo tinkamai sutvarkęs ginčo patalpų stogo dangą. Nagrinėjamoje byloje pareiškęs materialinį reikalavimą priteisti iš atsakovo Sutartyje nustatytą nuomos mokestį nuo 2009 m. liepos mėnesio iki 2012 m. spalio mėnesio, ieškovas siekė įrodyti, jog minėtu laikotarpiu ginčo pastato stogą sutvarkė ir perdavė atsakovui, todėl atsakovas turi pareigą mokėti Sutartyje nustatytą nuomos mokestį. Pirmos instancijos teismas sprendė, jog minėtų aplinkybių, t.y. Sutartyje nustatytų nuomininko pareigų įvykdymo, ieškovas pateiktais rašytiniais įrodymais – nuotraukomis, liudytojo parodymais bei statybinių medžiagų pirkimo kvitais nepagrindė, todėl ieškinį atmetė.

Nesutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendimu apeliantas nurodo, jog teismai šališkai ir neobjektyviai vertino byloje pateiktus įrodymus. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl į bylą ieškovo pateiktų nuotraukų įrodomosios vertės, nurodęs, jog iš pateiktų nuotraukų negalima nustatyti, kada jos darytos ir kad nuotraukose užfiksuota ginčo pastato stogo būklė, tuo labiau, kad atsakovas neneigė, jog pateiktose nuotraukose nufotografuotas ginčo patalpų stogas. Tuo tarpu atsakovo į bylą pateiktas nuotraukas teismas priėmė ir vertino pastarojo naudai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog atsakovas, fakto, kad ieškovas į bylą pateikė ginčo pastato stogo nuotraukas, neginčijo, taip pat palyginus byloje esančias abiejų šalių ginčo patalpų nuotraukas, galima spręsti, jog ieškovas kartu su ieškiniu pateikė atsakovui išnuomoto pastato stogo nuotraukas. Kita vertus, kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, iš pateiktų ieškovo nuotraukų neįmanoma nustatyti, kokiu laikotarpiu nuotraukos buvo darytos. Neturint minėtų duomenų, teismas neturėjo pagrindo vertinti ieškovo pateiktų įrodymų, kaip pagrindžiančių aplinkybes, kada ginčo pastato stogas sutvarkytas, kad stogas, kaip teigė ieškovas, buvo sutvarkytas 2010 m. birželio – liepos mėnesiais. Šių aplinkybių nepatvirtino ir ieškovo į bylą pateikti statybinių medžiagų pirkimo kvitai, sąskaitos – faktūros. Kaip nustatė pirmos instancijos teismas, medžiagos stogo remontui buvo pirktos 2008 m., tuo tarpu byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pirktos statybos medžiagos ieškovo buvo panaudotos 2010 metų vasarą ginčo pastato stogo remontui. Nors stogo remonto faktą patvirtino teisme liudytoju apklaustas kartu su ieškovu ir jo sūnumi minėtą objektą remontavęs E. D., tačiau pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šis įrodymas nepatvirtina tinkamo stogo remonto darbų atlikimo. Tinkamo daikto perdavimą nuomininkui reglamentuoja tiek įstatymas (CK6.483 str.), tiek šalių Sutartis, kurios 4. 1 p. numato, jog ginčo patalpos atsakovo perimamos nuo priėmimo – perdavimo akto pasirašymo momento. Priėmimo – perdavimo akto pasirašymu Sutartyje šalys nustatė ir atsakovo pareigą mokėti nuomos mokestį, kurią, kaip minėta, kartu siejo ir su ginčo patalpų atribojimu bei atliktu stogo remontu. Ginčo pastato tinkamo perdavimo, kurio pagrindu atsakovui kyla pareiga mokėti nuomos mokestį (Sutarties 11.1 p.), ieškovas neįrodė civilinėje byloje, kurioje reiškė reikalavimus atsakovo atžvilgiu dėl nuomos mokesčio mokėtino laikotarpiu nuo 2008-03-03 iki 2009 liepos mėnesio, tuo tarpu šioje byloje ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog jam 2010 m. vasarą atlikus ginčo pastato stogo remontą, pastatas buvo perduotas ir atsakovo priimtas kaip tinkamas ir atitinkantis Sutartyje šalių sulygtas nuomos objekto sąlygas.

Dėl atsakovo pateiktų įrodymų atlikto teisinio vertinimo pažymėtina, jog pirmos instancijos teismas atsakovo į bylą pateiktas nuotraukas vertino kaip 2013-01-28 nuomos patalpų apžiūros akto priedą. Prie minėto akto pridėtos nuotraukos iliustruoja akto surašymo metu nustatytas aplinkybes. Akte taip pat nurodyta, jog apžiūroje dalyvavo ieškovas bei antstolė T. G. (b.l.122). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog šiuo atveju minėtu aktu nustatyti ginčo pastato trūkumai nebuvo patvirtinti ieškovo bei antstolės parašu, tačiau pažymėtina, jog šiuo atveju akte nustatyti ginčo patalpų trūkumai, kurie ieškovo buvo paaiškinti kaip einamojo remonto darbai, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovui dėl to atsirado pareiga mokėti Sutartyje numatytą nuomos mokestį. Kaip minėta, atsakovo pareiga mokėti Sutartyje numatytą nuomos mokestį kyla tuomet, kai ieškovas įvykdo savo pareigas atriboti ginčo patalpas nuo jam priklausančių kitų patalpų bei suremontavus ginčo pastato stogą. Sutartis numatė, jog atsakovas pripažįsta ieškovą minėtas pareigas įvykdžius pasirašydamas patalpų priėmimo – perdavimo aktą, nuo kurio pasirašymo pastarajam kyla pareiga mokėti nuomos mokestį. Kadangi duomenų, jog minėtas aktas būtų pasirašytas ir ieškovas atsakovui būtų perdavęs tinkamos būklės, t.y. atribotą ir sutvarkytu stogu pastatą nėra, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovui nekyla Sutartyje nustatyta pareiga mokėti nuomos mokestį. Pažymėtina, jog pagal Sutarties sąlygas būtent nuomotojui kyla pareiga savo sąskaita atlikti pastato remontą bei likviduoti bet kokią žalą pastate, kurią sukėlė sistemų gedimai ir atstatyti pastato arba sistemų pradinę būklę (Sutarties 6.1 punktas), todėl būtent ieškovas turi atlikti pastato remontą bei pašalinti jo sistemų gedimus (pajungti elektrą, sutvarkyti vandentiekį, kanalizaciją, priešgaisrinę sistemą ir pan.) ir atlikus remonto darbus, pastatą (tinkamą naudoti pagal nurodytą Sutartyje paskirtį) perduoti atsakovui. Tuo tarpu apeliantas neneigė, jog pastatui nėra pajungtas vandens tiekimas, dėl ko nėra galimybės nustatyti, ar veikia kanalizacija. Šie trūkumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, jog ieškovas pareigos perduoti tinkamą naudotis pastatą neįvykdė.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovo atisakymo įgyvendinti turimą teisę nutraukti sutartį dėl patalpų netinkamumo naudoti pagal paskirtį ar teisės pačiam ieškovo sąskaita sutvarkyti stogo dangą. Šios alternatyvios atsakovo, kaip nuomininko, teisės nepanaikina Sutarties 11.4 p. numatytos atsakovo teisės nemokėti nuomos mokesčio, tuo atveju, jeigu ieškovas nevyko pareigos perduoti tinkamą nuomos objektą.

Apelianto argumentas, jog ginčo pastato stogo remonto atlikimas nebuvo konkrečiai nustatytas nuomotojui, atmestinas atsižvelgiant į visą civilinės bylos medžiagą – šalių susirašinėjimą, nurodytas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus, iš kurių matyti, jog ieškovas pripažino, kad sutvarkyti ginčo pastato stogą buvo jo, kaip nuomotojo, pareiga.

Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Atmetus apeliacinį skundą atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pralošusios bylą šalies (CPK 98); tačiau atsakovas nepateikė apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jos nepriteisiamos.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė T. ŽukauskienėTeisėjai N. ŠvedienėV. Zelianka