- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-11
- Bylos Nr.
- 2A-1407-611/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski, Jelena Šiškina
- Atsakovas
- UAB „Vakarų ūkas“
- Ieškovas
- J. D.
- Kategorijos
- 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Vakarų ūkas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovui UAB „Vakarų ūkas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas išieškoti iš UAB „Vakarų ūkas“ 24031,36 Lt nuomos mokesčio, 850 Lt įstatyminių palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistinos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei priteisti iš bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2007-12-07 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui 771 kv. m ploto patalpas. Už išsinuomotas patalpas atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui kas mėnesį 435 Eur, atsiskaitant litais pagal atsiskaitymo dienai galiojantį valiutų kursą. Pagal sutarties 11.1 p. nuomos mokestis pradedamas mokėti nuo tada, kai patalpos perduotos priėmimo-perdavimo aktu ir kai faktiškai yra atribotos nuo likusios pastato dalies. Išnuomotos patalpos priėmimo-perdavimo aktu nuomininkui perduotos 2009-12-07, o dokumentas, fiksuojantis, kad išnuomotos patalpos yra faktiškai atribotos, yra 2008-03-03 pastatytos pertvaros priėmimo-perdavimo aktas, todėl ne vėliau kaip nuo 2008-03-03 atsakovas privalėjo ieškovui mokėti sutartyje sulygtą nuomos mokestį, kuris kiekvieną mėnesį turėjo sudaryti 1 501,96 Lt (435 Eur x 3,4528 Lt). Atsakovas ieškovui už patalpų nuomą nė karto nėra sumokėjęs, nurodydamas, kad patalpomis negali naudotis, tačiau jų atsisakyti taip pat nenori. Pasak ieškovo, atsakovas nurodo, kad ginčo patalpos netinkamos naudoti, kadangi patalpų stogas yra kiauras, tačiau tai neatitinka tikrovės, ką patvirtina 2008-09-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys. Ieškovas pažymi, kad patalpos perduotos tinkamai, nuomos santykiai faktiškai prasidėjo, sąlyga, numatyta sutartyje, t.y. nuomojamos patalpos atribojamos nuo likusios pastato dalies, taip pat įvykdyta. Ieškovas nurodo, kad atsakovas skolingas jam nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2008 m. kovo mėnesio iki 2009 m. liepos mėnesio, kas sudaro 24 031,36 Lt. Be to, atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę, nes yra sistemingai praleidęs prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 d. 2 p.), todėl jo atžvilgiu gali būti taikoma atsakomybė numatyta CK 6.210 str. 1 d. – skaičiuojamas 5 proc. metinės palūkanos nuo įsiskolinimo pagal prievolę sumos, kas sudaro 850 Lt. Tokiu būdu atsakovas skolingas ieškovui 24 881,36 Lt. Taip pat atsakovas privalo ieškovui mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 21 d. priėmė sprendimą už akių, kuriame ieškinį patenkino visiškai. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 24 031,36 Lt skolą, 850 Lt palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 24 881,36 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009-08-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 747 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 4,60 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.
Šalies argumentai
Atsakovas 2009-10-12 pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš naujo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-11-04 nutartimi tenkino atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikino sprendimą už akių ir atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš naujo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka, prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pripažįsta, kad 2007-12-07 buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo, tačiau ieškovo pateiktas reikalavimas yra nepagrįstas: pagal sutarties 11.4 str. nuomos mokestis neskaičiuojamas ir nemokamas už laikotarpį, kai nuomininkas negali naudotis patalpomis pagal sutartyje numatytą paskirtį dėl nuomotojo kaltės arba dėl nuo jo priklausančių priežasčių, arba, kai nuomotojas vykdo remonto darbus. Pažymi, kad atsakovas negali naudotis patalpomis ir atlikti visų patalpų vidaus įrengimo darbų, kol nebus galutinai suremontuotas stogas, todėl nuomos mokestis bus pradėtas mokėti tik tada, kai rangovas atliks stogo remonto darbus ir atstovas galės naudotis patalpomis pagal sutartyje nurodytą paskirtį. Kadangi išsinuomotų patalpų stogas nuo sutarties sudarymo momento buvo pralaidus vandeniui ir patalpomis nebuvo galima naudotis atsakovo vykdomai gamybinei veiklai, buvo sutarta, kad stogą suremontuos nuomotojas, tačiau po sutarties pasirašymo dienos stogo remonto darbai neprasidėjo. Stogas nėra sutaisytas, teka vanduo, todėl atsakovas iki šiol negali naudotis nuomojamomis patalpomis.
Atsakovas pažymi, kad pagal 2007-12-07 Papildomą susitarimą prie sutarties ieškovas įsipareigojo savo lėšomis atriboti išnuomotas patalpas nuo likusios pastato dalies, tačiau to nepadarė. Atsakovas įrengė pertvarą savo lėšomis už 6 800 Lt, todėl ši kaina turi būti išskaičiuota iš nuomos mokesčio, kai atsakovas galės naudotis patalpomis ir atsiras prievolė mokėti nuomos mokestį. Pertvaros įrengimo darbus užsakė atsakovas, tačiau ieškovo pateiktas 2008-03-03 pertvaros priėmimo-perdavimo aktas užsakovo (atsakovo) nebuvo akceptuotas, pertvaros darbai jam nebuvo perduoti, todėl ieškovo teiginiai, kad 2008-03-03 perdavimo-priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis, kad išnuomotos patalpos yra faktiškai atribotos yra nepagrįsti. Atsakovas dėl užsitęsusių stogo remonto darbų bei netinkamos stogo dangos patiria labai daug nuostolių, todėl mano, kad turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl atsakovo patirtų nuostolių dydžio ir jų atlyginimo klausimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: priteisė ieškovui iš atsakovo 24 031,36 Lt skolą, 850 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 24 881,36 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009-08-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 747 Lt žyminį mokestį ir 3 000 Lt advokato pagalbos išlaidų, taip pat priteisė iš atsakovo valstybei 56,32 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad šalys nuomojamų patalpų perdavimo-priėmimo aktą pasirašė 2007-12-07, šiame akte nėra jokių pastabų dėl patalpų ar stogo būklės, todėl akivaizdu, jog stogo remonto darbai buvo atlikti, stogas buvo tinkamos kokybės. Teismas konstatavo, kad patalpų perdavimo-priėmimo aktas yra šalių pasirašytas, todėl yra galiojantis. Be to, atsakovas yra verslo subjektas, kuriam teisiniuose santykiuose su fiziniais asmenimis keliami didesni reikalavimai, verslo subjektai paprastai turi daug didesnę sutarčių sudarymo patirtį, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas patalpų nuomos sutartį bei patalpų priėmimo-perdavimo aktą pasirašė neapžiūrėjęs. Aplinkybę, kad išnuomotos patalpos buvo atribotos, patvirtino ir prie 2010-06-11 Ekspertizės akto pridėtas išnuomotų patalpų planas. Be to, antstolės T. G. 2008-09-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad patalpos yra nenaudojamos, tvarkingos, lubose nėra pratekėjimo žymių, pastato viduje padaryta pertvara, pastato stogas sutvarkytas, todėl atsakovo ieškovui pateiktos pretenzijos, jog išsinuomotomis patalpomis atsakovas negalėjo naudotis, esant nesutvarkytam stogui, nepagrįstos. Teismas pažymėjo, kad 2010-01-15 nutartimi paskirtos statybinės objekto ekspertizės akte nurodyta, kad išnuomotos patalpos stogas yra pralaidus vandeniui, atskirų stogo plotų remontas atliktas nekokybiškai, naudoti pagal Sutartyje numatytą paskirtį netinkamos, tačiau ši ekspertizė buvo atlikta 2010-06-11, tuo tarpu Sutartis buvo sudaryta 2007-12-07 t.y. ekspertizė atlikta praėjus 2,5 metams po Sutarties sudarymo. Teismas nurodė, kad remiantis Sutarties 6.4 p. nuomotojui neatlikus kapitalinio remonto darbų per du mėnesius nuo pranešimo apie kapitalinio remonto būtinumą gavimo, nuomininkas turi teisę kapitalinio remonto darbus atlikti pats, o juos atlikęs, išskaičiuoti atliktų darbų vertė iš nuomos mokesčio arba kitų sumų, kurias nuomininkas turi mokėti, tačiau įrodymų, kad atsakovas buvo atlikęs kokius nors patalpų remonto darbus, nors tvirtina, kad dėl jų būklės negalėjo naudotis patalpomis, nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
Žemesnės instancijos teismas
2007-12-07 pasirašius sutartį, buvo pasirašytas ir sutarties priedas – patalpų priėmimo-perdavimo akto forma, kurią šalys suderino. Ši forma buvo pasirašyta, kadangi buvo tvirtinamas kiekvienas sutarties lapas ir visi priedai, tačiau šiuo priedu patalpos nebuvo ir negalėjo būti perduotos nuomininkui, kadangi pasirašant sutartį jos dar nebuvo tinkamos naudoti pagal sutartyje nurodytą paskirtį, t.y. sutarties sudarymo metu nebuvo suremontuotas stogas, buvo neįrengta pertvara, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad neva pasirašytas 2007-12-07 priėmimo-perdavimo aktas patvirtina faktą, kad stogo remonto darbai buvo atlikti. Ieškovo pateiktas 2008-09-04 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas teismo turėjo būti vertinamas kritiškai, kadangi antstolis nėra statybos rangos specialistas, negali nustatyti fakto, susijusios su stogo remonto atlikimu ir kokybe, be to, patalpų raktai ir signalizacijos kodas yra tik pas atsakovą, todėl antstolė negalėjo apžiūrėti pastato iš vidaus ir nustatyti, ar vanduo neteka į patalpas. Teismas nepagrįstai nesirėmė 2010-06-11 ekspertizės išvadomis, kad didžioji stogo dangos dalis iki šiol nesuremontuota, vietinis atskirų stogo ploto remontas atliktas nekokybiškai, todėl stogas yra ištisai pralaidus vandeniui. Pagal sutartį šalys susitarė, kad nuomos mokestis bus pradedamas skaičiuoti, kai nuomotojas atliks stogo remonto darbus ir nuomininkas galės naudotis patalpomis pagal Sutartyje nurodytą paskirtį, tačiau atsakovas negalėjo naudotis patalpomis pagal paskirtį ir dėl to nuomos mokesčio nemokėjo. Ieškovas neįrodė, kad stogo remonto darbus atliko, pareigos ištaisyti nuomojamo daikto trūkumus neįvykdė, tokiu būdu pažeidė sutartį. Atsakovas 2008-03-03 akte nurodytų asmenų pertvaros atlikimo darbų neužsakinėjo, atliktų darbų nepriėmė, ir pinigų nemokėjo. Atsakovas pertvarą įrengė savo lėšomis, pasamdė rangovą UAB „Regrista“ darbams atlikti ir būtent šis rangovas, o ne asmenys, nurodyti 2008-03-03 akte, atliko pertvaros mūrijimo darbus. Pagal 2008-07-31 atliktų darbų aktą bei 2008-10-06 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.REG00170 pertvara buvo įrengta ne 2008 m. kovo mėnesį, kaip nurodo ieškovas, o 2008 m. liepos mėnesį. 2008-03-03 pastato pertvaros priėmimo-perdavimo aktas yra nepagrįstas, atsakovas jo neturi, nesudarė ir nepasirašė ar kitokiu būdu jo neakceptavo. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo į bylą pateiktų nuotraukų ir 2009-12-17 apžiūros akto kaip įrodymų; dėl pateikto apžiūros akto nepasisakė, todėl pažeidė CPK 260, 263, 265 str. Išlaidos, priteistos advokato pagalbai apmokėti, yra neproporcingos ir per didelės. Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas neatsižvelgė į tai, kad 4 teismo posėdžiai buvo atidėti dėl ieškovo ir/ar jo advokato kaltės, todėl teismas turėjo į šią aplinkybę atsižvelgti ir išlaidų, priteistų advokato pagalbai apmokėti, sumą sumažinti.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. Atsakovas yra juridinis asmuo, kuris turi būti atidesnis nei ieškovas ir turi didesnes galimybes revizuoti sudaromas sutartis, be to, sutartis buvo ruošta paties atsakovo, ją pasirašant patalpų perdavimo-priėmimo aktas buvo pasirašytas be pastabų, o įrodymų, kad patalpos būtų netinkamos naudotis pagal paskirtį nėra.
2. Teismui pateikta eksperto išvada, kad per patalpų stogo dangą prateka vanduo, nustatyta tik 2010-06-11, bet ne už laikotarpį nuo 2008 kovo iki 2009 liepos mėnesio. Nors atsakovas nurodo, kad jis ne kartą ragino ieškovą remontuoti patalpų stogą, tačiau tai buvo tik raštai, stogas virš išnuomotų patalpų nebuvo kiauras, o atsakovas galimai to nežinojo, kadangi patalpose nesilankė, veiklos jose nevykdė. Atsakovas, esant netinkamoms patalpoms naudoti pagal paskirtį, galėjo jų atsisakyti ir sutartį nutraukti, tačiau to nepadarė, nes patalpos buvo tinkamos. Net ir esant kiauram stogui, atsakovas galėjo jį suremontuoti ir pateikti remonto darbus apmokėti ieškovui.
Atsiliepimas
3. Atsakovo prielaidos, kad pertvara buvo sumūryta vėliau nei nurodoma teismo sprendime, yra atmestinos; šių aplinkybių pirmosios instancijos teisme atsakovas neginčijo, prieštaravimų neteikė.
4. Antstolis stogo remonto darbų atlikimo nefiksavo – jis fiksavo tik tai, kad patalpos yra tvarkingos, stogas nepralaidus vandeniui, užklotas ruberoidu, yra be įplyšimų. Atsakovo pateiktos nuotraukos yra be datos, nėra aišku, kada jos darytos, todėl visų įrodymų kontekste teismas pagrįstai vertino jas kritiškai.
5. Teismas teisingai pasisakė ir priteisė išlaidas advokato pagalbai apmokėti, jos nėra per didelės, kadangi buvo ruošti procesiniai dokumentai, apie bylą skelbiama spaudoje, ruošiami dokumentai po sprendimo už akių peržiūrėjimo, vyko nemažai posėdžių, o bylos nagrinėjimas truko daugiau nei metus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys 2007-12-07 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui 771 kv.m. ploto patalpą pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) (I t., b.l.6-11). Už išsinuomotas patalpas atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui kas mėnesį 435 EUR nuomos mokestį, atsiskaitant litais pagal atsiskaitymo dienai galiojantį kursą. Pagal minėtos sutarties 11.1 p. nuomos mokestis pradedamas mokėti nuo tada, kai patalpos perduotos priėmimo-perdavimo aktu ir kai faktiškai yra atribotos nuomojamos patalpos nuo likusios pastato dalies.
Kaip matyti iš byloje esančio 2007-12-07 nuomojamų patalpų perdavimo-priėmimo akto (I t., b.l.12), ieškovas atsakovui patalpas perdavė šio akto pasirašymo dieną, tai šalys savo parašais patvirtino akte. Atsakovas nepateikė įrodymų ir tai neatsispindi iš paties akto turinio, kad šalys jį pasirašė ne perdavimo faktui patvirtinti, o tik kaip perdavimo-priėmimo akto formos pavyzdį. Todėl teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad šį aktą šalys pasirašė tik patvirtindamos akto formą ir kad ginčo patalpos nebuvo perduotos atsakovui. Minėtame perdavimo-priėmimo akte atsakovas neįrašė jokių pastabų dėl patalpų būklės, be to, šiame akte iš viso nebuvo aptarta patalpų būklė jų perdavimo metu. Bet, kaip matyti iš sutarties 11.1 p., 11.3 p., atsakovui pareiga mokėti ieškovui nuomos mokestį atsirado tik po atsakovui išnuomotų patalpų atskyrimo nuo likusios ieškovo pastato dalies, o atskirti atsakovui išnuomotas patalpas įsipareigojo ieškovas. Be to, sutarties 11.1 punkte nurodoma, kad patalpų perdavimo-priėmimo aktas pasirašomas po stogo remonto darbų atlikimo. Tai reiškia, kad prieš sudarant sutartį šalys buvo pripažinusios, kad stogas yra pralaidus ir jam būtinas remontas. Nors 2007-12-07 patalpų perdavimo-priėmimo akte nėra nurodyti jokie patalpų trūkumai, tačiau atsakovas 2008-09-05 rašte (I t., b.l.47, 67) iš esmės pripažino, kad sudarant patalpų perdavimo-priėmimo aktą, stogas nebuvo sandarus, nes rašte mini, kad 2008 m. sausio-vasario mėn. jis šalino stogo pratekėjimus. Akivaizdu, kad ieškovui išoriškai ir kosmetiškai tvarkius stogo dangą, o patalpų perdavimas vyko žiemos metu 2007 m. gruodžio mėn., lauko temperatūrai esant neigiamai, todėl atsakovas galėjo objektyviai nepastabėti stogo nesandarumo. Nežiūrint į tai, kad atsakovas yra verslo subjektas, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, atsakovas nėra specialistas, kad galėtų įvertinti stogo dangos būklę, ypač jei perdavimo momentu buvo sausa. Be to, ieškovas patalpas atsakovui išnuomojo komercinei veiklai vykdyti už nuomos mokestį, tokiu būdu ieškovas taip pat vykdė komercinę veiklą, todėl jis negali būti laikomas silpnesniąja šalimi. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas nuolatos reiškė ieškovui pretenzijas dėl netinkamai sutvarkytos stogo dangos, tačiau ieškovas nereagavo į atsakovo reikalavimus. Kaip matyti iš byloje esančios statybinės objekto ekspertizės, paskirtos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartimi (II t., b.l.2-18), ir jos priedų (nuotraukų), ginčo patalpos pagal sutartyje nurodytą paskirtį negali naudojamos, stogas yra ištisai pralaidus vandeniui, o stogo danga visiškai susidėvėjusi, didžioji stogo dalis iš viso nėra niekad remontuota, o vietinis atskirų plotų remontas atliktas nekokybiškai. Be to, ekspertas įvertino ir antstolės surašyto 2008-09-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedus – antstolės darytas nuotraukas, pripažindamas jas kaip patvirtinančias stogo pralaidumo faktą. Ekspertizės aktas yra nuoseklus, motyvuotas, jame prieštaravimų nėra, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį atmetė vien tuo argumentu, kad ekspertizė atlikta po daugiau nei 2,5 metų nuo patalpų perdavimo akto sudarymo ir nevertino šio įrodymo visumoje su kitais byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių susirašinėjimą, 2008-09-05 ieškovo rašte šio pripažįstamas aplinkybes, į patalpų perdavimo akto sudarymo aplinkybes, į tai, kad atsakovo atliktuose patalpų vidaus apdailos darbuose atsirado pelėsis nuo drėgmės, eksperto išvadą, daro išvadą, kad labiau tikėtinas ir įtikinamas yra faktas, jog ieškovas patalpų perdavimo atsakovui metu 2007-12-07 netinkamai buvo sutvarkęs stogo dangą, dėl ko ji buvo pralaidi vandeniui, todėl patalpos nebuvo tinkamos naudoti atsakovui pagal sutartyje nurodytą paskirtį. Tai, kad patalpų perdavimo-priėmimo akte nėra įrašyta pastabų dėl stogo dangos būklės, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių dėl aukščiau nurodytų motyvų, be to, akto pasirašymas be pastabų neatima teisės įrodinėti jo neatitikimo faktinei padėčiai. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo antstolės 2008-09-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo vertinimu, kaip patvirtinančiu patalpų perdavimą atsakovui tinkamos būklės. Minėtu aktu tik buvo patvirtintas faktas, kad apžiūros metu lubose nebuvo pratekėjimo žymų, tačiau antstolė pagal antstolių įstatymo nuostatas nėra įgaliota spręsti ir konstatuoti stogo dangos sutvarkymo kokybės ir tinkamumo. Be to, nepaneigtas atsakovo teiginys, kad antstolė negalėjo patekti į ginčo patalpas ir jas apžiūrėti iš vidaus, nes patalpos jau buvo atribotos ir atsakovo užrakintos, todėl antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali būti vertinamas kaip visapusiškas ir atspindintis realią padėtį stogo dangos būklės aspektu. Tarp šalių sudarytos nuomos sutarties 11.4 p. nustato, kad nuomos mokestis nemokamas už laikotarpį, kai atsakovas negali naudotis išnuomotomis patalpomis pagal sutartyje numatytą paskirtį (numatytai sutarties 2.1 p.) dėl ieškovo kaltės. Nagrinėjamu atveju pagal sutarties nuostatas būtent ieškovo pareiga buvo sutvarkyti stogo dangą, ieškovas šios pareigos neatliko, dėl stogo dangos pralaidumo išnuomotos patalpos negalėjo būti naudojamos pagal paskirtį, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal sutarties 11.4 p. atsakovui nekilo pareiga mokėti nuomos mokestį, nepriklausomai nuo to ar buvo įrengta pertvara. Ieškovas reikalauja nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2008-03-03 iki 2009 m. liepos mėn., tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad ginčo patalpų stogo dangą buvo tinkamai sutvarkęs minėtu laikotarpiu.
Teisėjų kolegijos nuomone, antstolės surašytas minėtas 2008-09-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas tik patvirtina sutarties 11.1 p. numatytos pertvaros įrengimą, tačiau jis neįrodo, kad ir kada įrengė minėtą pertvarą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad minėta pertvara buvo įrengta atsakovo lėšomis, ieškovas šio teismo nustatyto fakto neginčija. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas pertvarą įrengė 2008-03-03, o tai patvirtinančia aplinkybe teismas laikė 2008-03-03 aktą (I t., b.l. 13). Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Kadangi nuomos mokestis pagal sutartį turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo pertvaros įrengimo, todėl pertvaros priėmime turėjo dalyvauti ir atsakovas, ieškovas privalėjo atsakovą informuoti apie pertvaros įrengimą. Kaip matyti iš atsakovo 2008-05-20 rašto (I t., b.l.46), atsakovas reiškė ieškovui pretenzijas dėl neįrengtos pertvaros, ieškovas nepateikė įrodymų, kad perdavė atsakovui įrengtą pertvarą ar kaip nors kitaip jį informavo apie tai. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, labiau tikėtina, kad pertvarka buvo įrengta atsakovo nurodytu laikotarpiu, t.y. 2008 m. liepos mėn. (I t., b.l.54), nes šį faktą patvirtina atliktų darbų aktas tarp atsakovo ir UAB „Regrista“, šios įmonės pateikta atsakovui PVM sąskaita-faktūra. Tuo tarpu ieškovo pateiktas 2008-03-03 aktas yra prieštaringo turinio, jame nurodoma, kad atsakovas atsiskaitė su akte minimais darbininkais, tačiau atsakovas tai neigia, pasirašant aktą jis nedalyvavo, įrodymų apie atsakovo atsiskaitymą su aktą pasirašiusiais darbininkais nėra.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas, t.y. priėmė nepagrįstą sprendimą (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 2 p.). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys atmetamas.
Nagrinėjamu atveju byloje neturi teisinės reikšmės aplinkybės dėl atsakovo teisės nutraukti sutartį dėl patalpų netinkamumo naudoti pagal paskirtį ar teisės pačiam ieškovo sąskaita sutvarkyti stogo dangą, kadangi tai yra atsakovo teisė ir jis neprivalėjo pasinaudoti šiomis teisėmis ir turėjo teisę pasirinkti reikalauti ieškovą sutvarkyti stogo dangą. Aplinkybė, kad atsakovas neremontavo stogo dangos pats, nepanaikina sutarties 11.4 p. numatytos atsakovo teisės nemokėti nuomos mokesčio. Kiti ieškovo atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą argumentai yra nepagrįsti dėl aukščiau nurodytų motyvų, todėl atmetami.
Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, byloje iš naujo paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Atmetus ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovui priteistinos iš ieškovo jo patirtos išlaidos pirmosios instancijos teisme – 66 Lt žyminis mokestis už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 93 str.). Taip pat atsakovui priteistina iš ieškovo 746 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 80 str., 93 str.). Kadangi byloje nėra duomenų apie sumokėtą išlaidas už ekspertizės atlikimą, todėl atsakovas, sumokėjęs užstatą už ekspertizę, turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl šių išlaidų priteisimo nagrinėjamoje byloje. Be to, iš ieškovo priteistinos 56 Lt dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos pirmosios instancijos teisme į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Ieškovo J. D. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo J. D. 812 (aštuonis šimtus dvylika) Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Vakarų ūkas“ ir 56 (penkiasdešimt šešis) Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.