- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-07
- Bylos Nr.
- AN2-95-593/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Pažeidėjas
- O. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. S. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. sausio 27 d. nutarties, kuria netenkintas O. S. (O. S.) skundas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Institucija) Pagėgių pasienio rinktinės specialisto R. R. 2024 m. spalio 15 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Institucijos nutarimas) paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. O. S. Institucijos nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas 300 Eur bauda su specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams, už tai, kad jis 2024 m. spalio 15 d., 22.10 val., Kybartų KPKP išvykstant iš Lietuvos Respublikos vairavo nustatyta tvarka registruotą Lietuvos Respublikoje krovininį automobilį MAN TGX, kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) su šio velkama nustatyta tvarka registruota Lietuvos Respublikoje priekaba Schmitz SCB S3T, kurios valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, nes šios teisės neįgijęs, tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 13 straipsnio 9 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. sausio 27 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą atmetė ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog O. S. yra Lietuvos Respublikos pilietis, nuo (duomenys neskelbtini) deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nuolatinę darbo vietą turi Lietuvos Respublikoje, ankščiau buvo baustas už KET pažeidimus ir baudas yra sumokėjęs, sprendė, jog nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo turėti Lietuvos Respublikoje galiojantį vairuotojo pažymėjimą, o jo neturint, O. S. turėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Apylinkės teismo vertinimu, O. S. pateikti rašytiniai įrodymai apie tariamą jo gyvenimą (duomenys neskelbtini) Federacijoje, o būtent: (duomenys neskelbtini) Federacijos pasas; Ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. spalio 23 d. išduota pažyma, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) iki pažymos išdavimo laiko registruotas adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) P. P. rašytinis paaiškinimas, nepaneigia jo nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, ypač atsižvelgiant į tai, jog apylinkės teismui adresuotame skunde O. S. nurodo savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, Marijampolės apylinkės teismas konstatavo, jog O. S. pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalį.
Šalies argumentai
3. Skunde aukštesnės instancijos teismui O. S. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartį, panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Skunde nesutinkama su administracinio nusižengimo išnagrinėjimo Institucijoje laiku, o būtent, jog tiek administracinio nusižengimo protokolas ir Institucijos nutarimas buvo priimtas tą pačią nusižengimo padarymo dieną. Apelianto nuomone, jis nesuprato arba jam nebuvo tinkamai paaiškinta, jog ši byla bus nagrinėjama iš karto, apeliantas nežinojo ir nesuprato šios bylos esmės, jam nebuvo išaiškinta, kad jis turi teisę turėti atstovą, susipažinti su bylos duomenimis, teikti parodymus, reikalauti, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Argumentuojama, jog Institucijos pareigūnams neišaiškinus minėtų teisių, buvo pažeisti ANK 566 straipsnio reikalavimai
3.2. Skunde taip pat nurodoma, jog administracinėn atsakomybėm patrauktas asmuo Lietuvos Respublikoje dirba vairuotoju, tai yra jo pagrindinis ir vienintelis pragyvenimo šaltinis. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesupranta dėl kokių priežasčių tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas nurodė, jog jis vairavo neturėdamas tam teisės, kadangi šios teisės nėra įgijęs. Teigiama, kad O. S. yra Lietuvos Respublikos pilietis, jam turi būti taikomos visos įstatymuose numatytos teisės ir garantijos, tame tarpe ir ANK 571 straipsnyje numatyta teisė būti išklausytam. O. S., atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikoje turi tiek gyvenamąją vietą, tiek nuolatinį darbą, nebūtų pasislėpęs nuo Institucijos pareigūnų, dėl ko nesutiktina su Institucijos sprendimu tą pačią dieną išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą, tokiu būdu nesuteikiant laiko pasiruošti gynybai. Apelianto teigimu, įvykio dieną galėjo būti surašytas tik administracinio nusižengimo protokolas, o Institucijos nutarimas turėjo būti priimtas tik praėjus atitinkamam laiko tarpui.
3.3. Pabrėžiama, jog tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek Institucijos nutarime yra nurodytas netinkamas teisės aktas, vadovaujantis kuriuo asmeniui buvo formuojami reikalavimai. Atkreipiamas dėmesys, jog Institucijos pareigūnai nutarime nurodė, jog O. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 13 straipsnio 9 dalį, nors KET 13 straipsnis numato pareigą vairuotojams netrukdyti pareigų transporto priemonėms su įjungtais oranžiniais švyturėliais. Skunde daroma prielaida, jog greičiausiai Institucija norėjo asmenį pripažinti kaltu pažeidus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalį, tačiau per skubėjimą nurodė netinkamą teisės aktą ir tokiu būdu sutrukdė O. S. tinkamai pasiruošti gynybai, dėl ko tiek Institucijos nutarimas, tiek Marijampolės apylinkės teismo nutartis turi būti naikintini.
3.4. Teigiama, kad nors administracinio nusižengimo dokumentuose ir pasirašė vertėjas V. G., tačiau administracinio nusižengimo byloje O. S. nebuvo įspėtas dėl vertėjo dalyvavimo, daroma prielaida, jog vertėjas galėjo būti pareigūnas ir neturėjo atitinkamos kompetencijos būti vertėju. Apelianto nuomone, išsakyti argumentai leidžia spręsti, jog nagrinėjamoje byloje buvo pažeista ANK 568 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė jam turėti vertėją ir kalbėti gimtąja kalba.
3.5. Skunde argumentuoja, jog nors O. S. ir turi Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau jo nuolatinė ir pagrindinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) Federacijoje, o išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja iki (duomenys neskelbtini) metų ir yra pripažįstamas tiek Europos Sąjungos, tiek Europos ekonominės erdvės teritorijose. Taip pat administracinio nusižengimo byloje yra pateiktas O. S. išduotas vairuotojo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį išdavė Lietuvos transporto saugos administracija ir kuris galioja iki (duomenys neskelbtini). Apelianto teigimu, šis vairuotojo liudijimas patvirtina, jog jo turimas vairuotojo pažymėjimas yra pripažįstamas Lietuvos Respublikoje, o į šias aplinkybes neatsižvelgė nei Institucija, nei apylinkės teismas. Atsižvelgiant į tai, apelianto nuomone, jam šios bylos kontekste nereikėjo turėti Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo.
3.6. Skunde argumentuojama, jog nagrinėjamu atveju apeliantui nebuvo išaiškintos ANK 616 straipsnio nuostatos, jis nesuprato bylos nagrinėjimo proceso, o be to, Institucija, parinkdama vieną iš griežčiausių nuobaudų, pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo reikalavimus įspėti asmenį pirmą kartą padariusį administracinį nusižengimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-697/2024). Taip pat nesutinkama ir su parinkta administracinio poveikio priemone – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Argumentuojama, jog ši poveikio priemonė buvo aiškiai per griežta, kadangi dėl jos paskyrimo apeliantas neteko savo vienintelio pajamų šaltinio – vairuotojo darbo.
3.7. Skunde pabrėžiama, jog Institucija dar kartą (2025 m. sausio 28 d.) už tą patį administracinį nusižengimą surašė naują nutarimą, kurį apeliantas iš naujo bus priverstas skųsti. Skundo autoriaus teigimu, tokie Institucijos veiksmai turi būti vertinami kaip teisinis nihilizmas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo O. S. apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Argumentuojama, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga įrodo, kad O. S. yra Lietuvos Respublikos pilietis, nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, Lietuvos Respublikoje yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, Lietuvos Respublikoje dirba ir Lietuvos Respublikoje vairavo vilkiką su ne Europos Sąjungos šalyje išduotu vairuotojo pažymėjimu, šio nepasikeitęs į lietuvišką vairuotojo pažymėjimą, tokiu būdu pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalį. Nesutinkama su skundo argumentais, jog apeliantas nesuprato apie bylos nagrinėjimą ir jam nebuvo išaiškintos ANK nuostatos. Pažeidimo nagrinėjimo metu dalyvavo vertėjas, teisme duoti pareigūnų A. S. ir R. R. paaiškinimai patvirtina, jog procesas ir procesinės teisės apeliantui buvo išaiškintos. Pažymima, kad O. S. Institucijos nutarime nurodė, jog nesutinka su nurodytomis aplinkybėms, kas, Institucijos nuomone, tik įrodo, kad apeliantas suprato administracinio nusižengimo padarymo esmę, tik su ja nesutiko, kadangi priešingu atveju būtų įrašęs žodį „nesuprantu“. Institucijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas ne pirmą kartą yra baudžiamas už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą, tik įrodo, jog jis suprato administracinio nusižengimo padarymo esmę.
4.2. Priešingai negu skunde teigia administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie jo šeimos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Federacijoje nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, jog nuo (duomenys neskelbtini) metų apeliantas yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, ypač atsižvelgiant į tai, jog apylinkės teismui adresuotame skunde jis savo gyvenamąją vietą nurodo Lietuvos Respublikoje. Taip pat nesutinkama ir su apeliacinio skundo argumentais, jog Institucijos nutarimą priimant tą pačią dieną buvo pažeistos ANK XXXI – XXXIII skyriuose nurodytos normos. Argumentuojama, jog iki nutarimo priėmimo buvo tikrinami visi reikalingi registrai, o be to, atsižvelgus į bylos apimtį, sudėtingumą, vietą, technines priemones, Institucijos pareigūno kompetenciją bei patirtį, apylinkės teismui leido pagrįstai spręsti, jog Institucijos pareigūnas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą.
4.3. Taip pat nesutinkama ir su skundo argumentais, jog prieš apeliantą buvo užvesta nauja administracinio nusižengimo byla. Argumentuojama, jog skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo nutartį įkėlus į Administracinių nusižengimų registrą, pastarajam buvo suteikti šie duomenys: 2025 m. sausio 25 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
O. S. skundas tenkinamas iš dalies.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Institucija tiek 2024 m. spalio 15 d. protokole (b. l. 23), tiek 2024 m. spalio 15 d. nutarime (b. l. 24) nurodė, jog O. S. padarė KET sankcijoje nenumatytą administracinį nusižengimą, o būtent O. S. buvo pripažintas pažeidęs KET 13 straipsnio 9 dalį, nors turėjo būti pripažintas pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 punktą, tačiau bylą išnagrinėjęs Marijampolės apylinkės teismas neįvertino šių aplinkybių. Visų pirma pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018).
7. Be to, protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinė teisė – ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019).
8. ANK 635 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ANK straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Taigi, ANK 635 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta galimybė pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, pakeisti nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskirti administracinę nuobaudą tik tuo atveju, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ANK straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, bet ne atvirkščiai. ANK įtvirtintos teisės normos (ANK 635 straipsnio 3 dalis) nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį.
9. ANK 617 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo nuostatos taip pat nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis nusižengimo aplinkybėmis, pripažinti asmenį padariusiu administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto nusižengimo aprašymo turinį, be kita ko, ir nuorodas į blanketines normas, kurių nuostatų pažeidimas suponuoja administracinės atsakomybės kilimą. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama tik pagal tokį administracinio nusižengimo aprašymą, pagal kurį jam perduota medžiaga (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-322-493/2019).
10. Taigi, apygardos teismas, įvertinęs tai kas išdėstyta, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Institucija tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime nurodė netinkamą teisės aktą, kurio reikalavimai pažeisti, neleistinai išplėtė administracinio nusižengimo protokole apibrėžtas kaltinimo ribas. Pabrėžtina, jog kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, KET 13 straipsnis numato pareigą vairuotojams netrukdyti specialioms transporto priemonėms su įjungtais oranžiniais švyturėliais atlikti jiems pavestų pareigų, atitinkamai už šio KET straipsnio nesilaikymą yra numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5, 9 dalyse numatyta pareiga vairuotojui kartu su savimi turėti ir Institucijos pareigūnui pareikalavus pateikti galiojantį Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, arba 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos pagrindu išduotą tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, kuris vairuotojui tapus Lietuvos Respublikos nuolatiniu gyventoju galioja ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo nuolatinio gyventojo statuso įgijimo. Būtent už šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalies pažeidimą yra numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.
11. Tai, kad pareigūno A. S. 2024 m. spalio 15 d. tarnybiniame pranešime nurodyta teisinga nuoroda dėl O. S. 2000-10-12 Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 punkto pažeidimo, nesuteikia pagrindo daryti išvadai, jog Institucijos surašytas protokolas ir Nutarimas suteikė teisę administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui žinoti kuo jis yra kaltinamas.
12. Nors, iš tiesų apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog pažeistas anksčiau paminėtas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, įvardijo jo straipsnį ir punktą, tačiau spręsti, jog teismas pagrįstai pasinaudojo ANK 635 straipsnio 3 dalyje numatyta nuostata, pagrindo nėra. Minėtas ANK straipsnis numato, jog, jeigu suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį. Kaip matyti iš administracinio pažeidimo bylos medžiagos, tiek Institucijos surašytame protokole, tiek Nutarime nuoroda į ANK straipsnį buvo teisinga, tačiau įvertinus tai, jog neteisingai nurodytas įstatymas, dėl kurio nesilaikymo kyla atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui buvo užkirsta galimybė žinoti kuo jis yra kaltinamas ir už ką nubaustas.
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Akivaizdu, jog apylinkės teismas neturėjo teisės patikslinti Institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodytų esminių nusižengimo aplinkybių, juolab neturėjo pagrindo užkirsti kelio apeliantui gintis nuo naujo kaltinimo, todėl privalėjo administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai nustatytiems trūkumams pašalinti.
14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis kiekvienam asmeniui garantuoja jo teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą. Kadangi nagrinėjamu atveju buvo pažeista O. S. teisė į gynybą, tai konstatuotina, jog apylinkės teismas neįgyvendino Konstitucijoje įtvirtintos teisingumo vykdymo funkcijos.
15. Esant išdėstytų duomenų visumai, Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartis ir Institucijos 2024 m. spalio 15 d. nutarimas naikinami bei priimamas naujas sprendimas, kuriuo O. S. administracinio nusižengimo byla grąžinama Institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Grąžinus bylą Institucijai, kiti klausimai keliami apeliaciniame skunde, šiame proceso etape nenagrinėtini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. sausio 27 d. nutartį, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos 2024 m. spalio 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl skundo priimti naują sprendimą – administracinio nusižengimo bylą O. S. atžvilgiu grąžinti iš naujo nagrinėti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.