Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje L. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), iki bausmės atlikimo pastovios gyvenamosios vietos neturėjo, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, iki bausmės atlikimo nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 16 kartų, paskutinius iš jų:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, paskirta 45 parų arešto bausmė;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį 1 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, 2025 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu bei 2025 m. birželio 12 d. nutartimi paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, 2024 m. spalio 7 d., apie 1.10 val., bare (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuo baro kėdės pagrobė N. A. A. priklausančią 60 Eur vertės rankinę su joje buvusiais raktais ir pinigine, kurioje buvo N. A. A. vardu išduoti dokumentai – leidimas nuolat gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), darbo kortelė, N. A. A. vardu išduota (duomenys neskelbtini) banko kortelė ir 480 Eur grynųjų pinigų, tokiais savo veiksmais jis pagrobė svetimą 540 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais L. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis L. M. nurodė, kad kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažįsta ir paaiškino, jog kuprinę tiesiog rado numestą prie baro (duomenys neskelbtini) įėjimo. Tai buvo 2024 m. spalio 7 d. Jis pažiūrėjo tą kuprinę, bet nepamena, ar iš jos kažką pasiėmė. Galėjo ir pasiimti. Būdamas bare, jis nieko neėmė. Peržiūrėjęs teismo posėdžio metu į bylą pateiktus vaizdo įrašus, nurodė, kad juose užfiksuotas panašus asmuo į jį, tačiau tai ne jis ir tame vaizdo įraše savęs neatpažįsta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis L. M. nurodė, kad 2024 m. spalio 7 d., apie 1.10 val. nebuvo bare (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Nieko nevogė, nei jokios rankinės, nei jokių pinigų. Asmens, užsienio piliečio (vardu, kuris nurodytas įtarime) nepažįsta. Pirmą kartą dabar girdi jo vardą ir apie įvykį su juo. Išsamesnius parodymus duos teisme. Daugiau nieko nenori pasakyti (t. 1, b. l. 71,91).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis N. A. A. nurodė, jog jis buvo bare (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Bare pamiršo savo kuprinę, po kurio laiko sugrįžęs, kuprinės ten, kur ją paliko – neberado. Kuprinėje buvo kortelė, raktai, grynieji pinigai, dokumentai. Grynųjų pinigų buvo apie 500 Eur, su savimi turėjo tiek grynųjų pinigų, kadangi tai buvo jo uždirbti pinigai, dalis klientų moka grynaisiais, o jis tuos pinigus tiesiog po darbo pamiršo palikti namuose. Nukentėjusysis nurodė, kad palaiko byloje pareikštą civilinį ieškinį.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis N. A. A. nurodė, kad 2024 m. spalio 6 d., apie 23.30 val., jis atvyko į gastrobarą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Su savimi turėjo vyrišką rankinę per petį, juodos spalvos, kurią vertina apie 60 Eur, įsigijimo dokumentų neturi. Rankinėje buvo piniginė, rudos spalvos, kurios materialiai nevertina. Piniginėje buvo leidimas gyventi Lietuvoje, išduotas jo vardu, (duomenys neskelbtini) kortelė, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), grynieji pinigai apie 480 Eur, darbo kortelė. Taip pat buvo raktai. Atėjęs į barą, atsisėdo ir rankinę pasidėjo ant kėdės. 2024 m. spalio 7 d., apie 00.20 val. išėjo iš baro. Rankinės pasigedo apie 3 val., kai grįžo namo. Pasigedęs, iškart grįžo į barą, tačiau jo rankinės nebebuvo. Dieną dar kartą kreipėsi į barą, tačiau jie nurodė, kad be pareigūnų kamerų nerodys. Tuomet jis kreipėsi į policiją, su pareigūnais nuvyko peržiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų ir pamatė, kad 2024 m. spalio 7 d., apie 01.10 val., jam nepažįstamas asmuo, kuris sėdėjo prie gretimo staliuko, išsineša jam priklausančią rankinę. Bendrai patyrė 540 Eur turtinį nuostolį (t. 1, b. l. 32).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis N. A. A. nurodė, jog rankinė, kuri buvo pavogta, gulėjo ant kėdės prie stalo, prie kurio jis sėdėjo. Jis išėjo iš baro (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), o rankinę paliko prie stalo, ant kėdės, jis ją tiesiog pamiršo. O jam grįžus, maždaug praėjus valandai, rankinės jau nebuvo. Dėl žalos, tai savo vyrišką rankinę per petį, juodos spalvos, vertina 60 Eur, rudos spalvos odinę piniginę vertina 50 eurų. Piniginėje taip pat buvo leidimas gyventi Lietuvoje, išduotas jo vardu, (duomenys neskelbtini) kortelė, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), grynieji pinigai 480 Eur, darbo kortelė. Taip pat buvo raktai. Dokumentai iki šios dienos neatsirado, niekas jų nerado ir jam negrąžino. Šiuo metu tvarkosi viską, kad gautų naujus dokumentus. Jo (duomenys neskelbtini) kortele pasinaudota nebuvo, jis iš karto ją užblokavo, tą pačią dieną. Jam padaryta turtinė 590 eurų žala (t. 1, b. l. 36-37).

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir 2024 m. spalio 7 d. N. A. A. protokole – pareiškime (t. 1, b. l. 8-10).

Iš 2024 m. spalio 7 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta baro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Patalpos. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 12-19).

Iš 2024 m. spalio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai iš baro (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 22-28 b. l. 51-56).

Iš Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos T. G. 2024 m. spalio 14 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu išėmus ir apžiūrėjus vaizdo įrašus, nustatyta, kad vagystę galimai įvykdė L. M., asmuo atpažintas iš veido bruožų, kūno sudėjimo, su juo ne kartą teko bendrauti dėl kitų ikiteisminių tyrimų (t. 1, b. l. 58).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2026 m. sausio 8 d. Ekspertizės akte Nr. 11-1703(25) nurodoma, kad didelė tikimybė, kad tiriamojoje medžiagoje (kompaktinis diskas, supakuotas į voką Nr. 1, prisegtas prie bylos 1 tomo galinio viršelio, 2024 m. spalio 14 d. Kitų objektų apžiūros protokole, nurodytas asmuo, vilkintis prasegtą šviesų džemperį su gobtuvu ir šviesos spalvos drabužį po juo, dalyje atvaizdų ant viršaus apsivilkęs prasegtą juodą striukę) ir lyginamojoje medžiagoje (nuotraukos, įrašytos į kompaktinį diską, supakuotą į voką Nr. 2, prisegtą prie bylos 2 tomo galinio viršelio (past. – tai teismo surinktos L. M. nuotraukos iš Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato, Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo bei VĮ Registrų centro)) yra užfiksuotas tas pats asmuo (t. 2, b. l. 101-106).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą (vagystę). Vagystė pagal minėto straipsnio dispoziciją – tai svetimo turto pagrobimas, kuris suprantamas kaip neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui nepriklausančio turto užvaldymas (pasisavinimas), atimantis iš jo savininko galimybę valdyti, naudotis, kitaip disponuoti jam priklausančiu turtu, tuo tarpu kaltininkas turi realią galimybę (atsiradusią jo veiksmų rezultate) tuo turtu disponuoti pagal savo nuožiūrą.

Nors nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje L. M. kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino, tačiau teismo įsitikinimu, byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, L. M. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra pilnai įrodyta.

Tokią išvadą teismas daro įvertinęs, jog į bylą pateiktuose vaizdo įrašuose iš baro (duomenys neskelbtini) matyti, jog kaltinime nurodytu laiku asmuo, kuris šio vaizdo įrašo apžiūros protokole įvardintas „Vyras Nr. 1“, paima prie stalo ant kėdės paliktą juodą kuprinę ir su ja pasišalina iš baro patalpos. Byloje esančiame ekspertizės akte nurodoma, jog didelė tikimybė, kad minėtame vaizdo įraše ir teismo pateiktoje lyginamojoje medžiagoje, t. y. L. M. nuotraukos, gautos iš Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato, Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo bei VĮ Registrų centro, yra tas pats asmuo. Čia taip pat pažymėtina, jog ir pats kaltinamasis nebuvo visiškai nuoseklus dėl jam pareikšto kaltinimo. Apklausiamas teisme, jis kaltę, nors ir neigė, tačiau nurodė, kad jis kuprinę rado prie baro ir galimai iš tos kuprinės kažką pasiėmė. Tuo tarpu nukentėjusysis gi viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad jis paliko bare kuprinę, kurioje buvo jo asmeniniai daiktai, dokumentai bei pinigai. Teismas pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, juolab, kad juos patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai, neturi pagrindo. Pažymėtina, jog vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad po to, kai nukentėjusysis paliko savo kuprinę bare prie stalo, dar kas nors be kaltinamojo būtų prie tos kuprinės priėjęs ar ją apieškojęs.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje įrodyta, kad L. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pasisavino be priežiūros paliktą nukentėjusiojo kuprinę su ten buvusiais daiktais bei grynaisiais pinigais, kurių bendra vertė viršija 5 MGL sumą, todėl tokie L. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas kaltinamajam L. M. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, praeityje taip pat buvo teistas už turtines nusikalstamas veikas bei baustas administracine tvarka, įskaitant ir už smulkias vagystes, paskirtos baudos nėra sumokėtos(t. 1, b. l. 93-162), kas rodo, jog kaltinamasis nėra linkęs atsakyti už savo neteisėtas veikas, nagrinėjama nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, nedaro išvadų dėl savo elgesio, o valstybės taikomos prievartos priemonės jam nedaro įtakos, nekeičia jo požiūrio į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kadangi kaltinamasis L. M. anksčiau ne sykį buvo teistas, įskaitant ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, nusikalstamas veikas jis vykdo sistemingai, nagrinėjamą tyčinę nusikalstamą veiką jis įvykdė neišnykus ankstesniam teistumui, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, L. M. pripažintinas recidyvistu.

Teismas pažymi, kad, nors teismas tik šiuo nuosprendžiu L. M. pripažįsta recidyvistu, tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog reikalavimas teismui, esant įstatyme numatytiems pagrindams, asmenį pripažinti recidyvistu ir apie tai nurodyti teismo nuosprendyje, įsigaliojo tik 2025 m. vasario 1 d., įsigaliojus BK pakeitimams (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), o L. M. de facto recidyvistu buvo pripažintas ir ankstesniu jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu – kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendyje, kuriuo L. M. buvo nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, skirdamas bausmę L. M., jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė tai, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog ir šiuo nuosprendžiu skiriant bausmę L. M., jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta L. M. paskyrus BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalos dydį, tai, kad nustatyta tik kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nustatytinas artimas sankcijos vidurkiui.

Šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintina dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutartimi nustatyta bausme, prie minėta nutartimi nustatytos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės. Pridėtinos bausmės dalis, nustatytina, įvertinus šiame nuosprendyje jau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu L. M. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, atsižvelgiant į tai, kad L. M. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis N. A. A. pateikė civilinį ieškinį dėl 590 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 41-42).

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis N. A. A. nurodė, jog pareikštą ieškinį palaiko. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis dėl jo patirtų nuostolių, atsiradusių dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiojo patirta žala yra tiesioginis kaltinamojo nusikalstamų veikų rezultatas, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas pilnai ir turtinė žala jo naudai priteistina iš kaltinamojo L. M.

Dėl kitų klausimų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2026 m. vasario 23 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo L. M. priteistinos 375 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos už advokato P. R. darbą.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Darytina išvada, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Kaltinamajam privalomas gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Kadangi kaltinamajam gynėjas privalomai paskirtas neatsižvelgiant į kaltinamojo valią, kaltinamasis yra nedirbantis, šiuo nuosprendžiu yra priteistina suma atlyginti pareikštą civilinį ieškinį, todėl įvertinus visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktiniai diskai supakuoti į vokus (prisegti prie pirmojo ir antrojo tomo galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

L. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis. L. M. skirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutartimi nustatyta subendrinta bausme ir paskirti L. M. galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų 1 (mėnesio) laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą L. M. bausmę įskaičiuoti bausmės laiką atliktą ir įskaičiuotą, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutartį.

L. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi L. M. pripažinti recidyvistu.

Nukentėjusiojo N. A. A. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir jo naudai iš kaltinamojo L. M. priteisti 590 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt eurų) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus (supakuoti į atskirus vokus, kurių vienas prisegtas prie bylos 1 tomo galinio viršelio, kitas – prie bylos antro tomo galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.