Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-10-10 · Civilinė byla Nr. 2A-1261-460/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-10
Bylos Nr.
2A-1261-460/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09315-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė (pirm.), Irma Čuchraj, Albina Pupeikienė
Ieškovas
V. C.
Atsakovas
J. R.
Trečiasis asmuo
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1261-460/2013

Teisėja Dalė Žukauskienė (Proceso Nr. 2-06-3-09315-2012-4)
Procesinio sprendimo kategorijos
(S) 76.4; 78.2.1; 122.4KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. spalio 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. N2-1334-328/2013 pagal ieškovės V. C. ieškinį atsakovui J. R., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo bei vaikų išlaikymo priteisimo, atsakovo priešieškinį ieškovei V. C., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir pavardės vaikams suteikimo bei ieškovės V. C. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė 2012-08-06 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašė nustatyti tėvystę ir pripažinti, kad atsakovas J. R. yra sūnaus E. C., dukters E. C. tėvas, sūnui E. C. ir dukrai E. C. palikti vaikų motinos C. pavardę, nustačius tėvystę iš atsakovo J. R. priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. ir dukrai E. kas mėnesį mokėti po 520 Lt kiekvienam periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, pervedant išlaikymą iki einamojo mėnesio 10 dienos į ieškovės sąskaitą, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš tėvo atsakovo J. R. išlaikymo įsiskolinimą sūnui E. nuo 2010-02-05 iki ieškinio pareiškimo dienos – 15 080 Lt, dukrai E. nuo 2011-07-03 iki ieškinio pareiškimo dienos – 6 240 Lt bei visas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2–6). Ieškovė nurodė, kad su atsakovu draugavo, kai dar mokėsi mokykloje. 2009 m. pastojo, nėštumą slėpė. Atsakovas pripažino būsimą vaiką, gimus sūnui su vaiku apsigyveno atsakovo tėvų bute. Žadėjo tuoktis, bet tam neturėjo lėšų. 2011 m. gegužės mėnesį su atsakovu susipyko ir išėjo gyventi pas savo tėvus. Po dukros gimimo atsakovas ją lankė 2 kartus jos tėvų bute, jis bendravo su vaikais, pripažino abiejų vaikų tėvystę, tačiau noro gyventi kartu ir rūpintis vaikais neišreiškė. Du kartus atsakovas vaikų išlaikymui pervedė 300 Lt ir 600 Lt, toliau išlaikymo vaikams nebeteikė, todėl ieškovė prašė priteisti vaikų išlaikymui po 520 Lt ir 15 080 Lt sūnaus E. išlaikymo įsiskolinimą, 6 240 Lt dukros E. išlaikymo įsiskolinimą bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, priešieškiniu prašė nustatyti su vaikais bendravimo tvarką, suteikti vaikams E. ir E. tėvo pavardėm R., R. Nurodė, kad teismo paskirta ir atlikta DNR ekspertizė nustatė, kad atsakovas yra vaikų E. ir E. tėvas. Ieškovė kliudo bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, todėl prašė nustatyti bendravimo su vaikais tvarką – paimti vaikus šeštadienį arba sekmadienį iš gyvenamosios vietos 10 val. ir juos sugrąžinti 19 val., atsakovo atostogų metu pirmą savaitę paimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 9 val. ir juos sugrąžinti 19 val., antrą savaitę paimti vaikus pirmadienį iš jų gyvenamosios vietos nuo 9 val. ir juos sugrąžinti sekmadienį iki 19 val., taip pat leisti pasiimti sūnų E. ir dukrą E. antrą Kalėdų ir Velykų dieną ir gimtadienio dieną nuo 11 val. iki 19 val.

Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius sutiko, kad atsakovas būtų pripažintas vaikų E. ir E. tėvu, sutiko, kad vaikų išlaikymui būtų priteista po 520 Lt kiekvienam periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės bei 15 080 Lt sūnaus E. išlaikymo įsiskolinimas, 6 240 Lt dukros E. išlaikymo įsiskolinimas (b. l. 89–90).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-18 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies; nusprendė priteisti iš J. R. sūnaus E. C. išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, t. y. nuo 2012-08-09, iki vaiko pilnametystės pervedant išlaikymą iki einamojo mėnesio 10 dienos į ieškovės sąskaitą, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš J. R. dukters E. C. išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, t. y. nuo 2012-08-09, iki vaiko pilnametystės, pervedant išlaikymą iki einamojo mėnesio 10 dienos į ieškovės sąskaitą, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskirti E. C. ir E. C. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise V. C.; nustatyti vaikų E. C. ir E. C. gyvenamąją vietą su motina V. C.; palikti vaikams E. C. ir E. C. vaikų motinos – C. pavardę; priteisti iš atsakovo J. R. 6 000 Lt vaikų išlaikymo įsiskolinimą; priteisti iš atsakovo J. R. 396 Lt žyminio mokesčio valstybei; grąžinti atsakovui J. R. 600 Lt, sumokėtų už ekspertizę; priteisti iš atsakovo J. R. ieškovei V. C. 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; įsiteisėjus sprendimui, panaikinti 2012-08-09 nutartį dėl laikino nepilnamečiams vaikams materialinio išlaikymo priteisimo; nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: atsakovas J. R. turi teisę kas antrą šeštadienį nuo 11 val. iki 15 val. bendrauti su vaikais jų gyvenamojoje vietoje; nurodė sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai. Nurodė, jog atsakovas yra vaikų tėvas, tą patvirtino DNR ekspertizė. Pažymėjo, kad suskaičiuotos būtinos išlaidos laikytinos nepagrįstai didelėmis, todėl vertino kritiškai, kadangi jos nepagrįstos jokiais objektyviais paaiškinimais ar faktinėmis aplinkybėmis. Padarė išvadą, kad šalių turtinė padėtis traktuojama kaip vienoda, taip pat ir lėšos, tėvų skiriamos vaikų išlaikymui, gali būti skiriamos pakankamos nepažeidžiant jų interesų. Pripažino, kad atsakovas yra pajėgus teikti vaikams po 300 Lt dydžio išlaikymo. Įvertino aplinkybes, kad ieškovė gavo vaikų išlaikymui pašalpas, priteisė iš tėvo atsakovo J. R. išlaikymo įsiskolinimą sūnui E. nuo 2011-03-05 iki ieškinio pareiškimo dienos, dukrai E. nuo 2011-07-03 iki ieškinio pareiškimo dienos – 6 000 Lt sumą. Įvertino vaikų amžių ir tėvų patirtį juos auklėjant, nustatė minimalią bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas turi teisę kas antrą šeštadienį vaikų gyvenamojoje vietoje susitikti su jais nuo 11 val. iki 15 val. Konstatavo, kad byla dėl ieškovės kaltės ne kartą buvo atidėta, nes šalys ginčą tarėsi spręsti taikiai, tačiau prieš kiekvieną posėdį ieškovė atsisakydavo savo įsipareigojimų, todėl bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 1 000 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovė (apeliantė) teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-18 sprendimo. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir jo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo: nustatyti, kad atsakovas yra sūnaus E. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukters E. C., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o sūnus E. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir duktė E. C., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo vaikai; priteisti iš atsakovo sūnui E. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai E. C., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 520 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaikų pilnametystės, pervedant išlaikymą iki einamojo mėnesio 10 dienos į ieškovės asmeninę sąskaitą bei išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikams įsiskolinimą po 520 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui: sūnui E. nuo 2010-02-05 iki ieškinio pareiškimo dienos – 15 080 Lt, dukrai E. nuo 2011-07-03 iki ieškinio pareiškimo dienos – 6 240 Lt; nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: atsakovas J. R. turi teisę kas antrą šeštadienį nuo 11 iki 13 val. bendrauti su vaikais jų gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo ieškovei 2 030 Lt advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir 331,06 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu; priteisti iš atsakovo ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas nustatė tik kokio dydžio išlaikymą, koki teismo nuomone, atsakovas pajėgus teikti, tačiau teismas nenustatė, kokie yra vaikų poreikiai. Taip pat teismas nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kuria yra konstatuota, kad nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą. Mano, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas yra pajėgus teikti vaikams tik po 300 Lt dydžio išlaikymo. Tikina, kad net pats atsakovas pripažino, kad yra pajėgus teikti po 350 Lt išlaikymo kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinių išmokų, tačiau teismas dėl nesuprantamų priežasčių savo iniciatyva šią sumą sumažino iki 300 Lt. Mano, kad teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo teiktu išlaikymu vaikams iki ieškinio pareiškimo dienos bei su ieškovės gautomis pašalpomis. Teigia, kad teismas, priteisdamas 6 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą abiem vaikams, prieštarauja savo paties sprendime padarytoms išvadoms, kadangi teismas sprendime nustatė, kad atsakovo vaikams teiktinas išlaikymas yra po 300 Lt kiekvienam vaikui kasmėnesinėmis išmokomis, todėl ir teismo priteistinas išlaikymo vaikams įsiskolinimas turėjo būti apskaičiuotas kasmėnesinėmis išmokomis kiekvienam vaikui atskirai nuo kiekvieno iš jų gimimo dienos. Mano, kad nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka pažeidžia vaikų interesus, nes vaikai dar yra mažamečiai ir turi atitinkamą dienos ir nakties režimą. Vaikams nuo 13 val. iki 15 val. kasdien yra pietų miego metas. Mano, kad teismas neteisingai konstatavo faktines bylos aplinkybes, susijusias su šalių procesiniu elgesiu, todėl ieškovei atlygintinas bylinėjimosi išlaidas sumažino nepagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė yra nepilnamečių vaikų E. C., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. C., gimusios (duomenys neskelbtini) motina, atsakovas – nepilnamečių vaikų tėvas, tą patvirtino DNR ekspertizė. Ieškovė gavo valstybės jai ir vaikams teikiamą išmoką ir socialinę pašalpą – apie 583 Lt (b. l. 14). Ieškovė mokosi trečiame kurse Klaipėdos universitete (b. l. 15). Bylos duomenimis, ieškovė minėtą universitetą turėjo baigti 2013-06-30 (b. l. 15). Atsakovas nuo 2012-09-01 mokosi Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykloje dieniniame skyriuje (b. l. 57), registruojasi darbo biržoje, gauna socialinį draudimą (b. l. 57, 55–56). Abi šalis išlaiko jų tėvai. Atsakovas, bylos duomenimis, neturi nekilnojamojo turto, yra materialiai išlaikomas tėvų (b. l. 55–56, 57). Ieškovė į bylą pateikė duomenis, kad ji neturi jokio turto, gyvena pas tėvus, negauna pajamų.

Dėl tėvystės nustatymo

Pirmosios instancijos teismas aprašomojoje savo sprendimo dalyje konstatavo, jog visiškai įrodyta, kad atsakovas J. R. yra sūnaus E. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukters E. C., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje nenurodė savo išvados dėl šios ieškinio dalies tenkinimo ar netenkinimo, t. y. dėl šio ieškovės ieškinio reikalavimo nepasisakė. Iš kitų teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismo išdėstytų išvadų (išlaikymo vaikams priteisimas, jų pavardės nustatymas bei bendravimo tvarkos su vaikais nustatymas) darytina išvada, kad, teismo nuomone, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo turėjo būti patenkintas, tačiau dėl nežinomų priežasčių rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje teismas šios išvados neišdėstė ir todėl pažeidė CPK 270 straipsnį. Esant nurodytoms aplinkybėms skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis papildytina nustatant, jog atsakovas J. R. yra sūnaus E. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukters E. C., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o sūnus E. C., gim. (duomenys neskelbtini) ir duktė E. C., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo vaikai.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Apylinkės teismas priteisė iš atsakovo abiejų vaikų išlaikymui po 300 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, t. y. nuo 2012-08-09, iki vaikų pilnametystės. Teismas tenkino šį ieškovės prašymą iš dalies ir priteisė vaikų išlaikymui mažesnes sumas, negu ji prašė savo ieškinyje. Sprendime apylinkės teismas konstatavo, kad ieškovės byloje pateiktas būtinų 1 040 Lt išlaidų vaikams apskaičiavimas laikytinas nepagrįstai dideliu, todėl vertino kritiškai, be to, nurodė, kad jis nepagrįstas jokiais objektyviais paaiškinimais ar faktinėmis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada, priešingai negu apeliantė, sutinka. Apeliantė tik pateikia išlaidų, skirtų vaikams, lentelę, tačiau įrodymų, kad ji realiai minėtoje lentelėje nurodytas sumas ar bent dalį jų išleidžia, nepateikia (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Dėl šių priežasčių apylinkės teismas pagrįstai ieškovės pateiktus duomenis vertino kritiškai (CPK 185 straipsnis).

Apeliantė mano, kad apylinkės teismas nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kuria yra konstatuota, kad nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010 nurodė, kad argumentai, kad išlaikymo dydis negali būti mažesnis kaip viena minimali mėnesinė alga pagal CK 6.461 straipsnio 2 dalį ir kad ši norma taikytina vaiko išlaikymo institutui, nepagrįsti. Visų pirma, minimalaus išlaikymo vaikui dydžio nenustatymas nelaikytinas įstatymo spraga. Taigi įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Minėtas reglamentavimas reiškia, kad gali būti priteistas ir mažesnis išlaikymo dydis, negu teismo nustatytas orientacinis kriterijus. Bylos duomenimis, atsakovas nuo 2012-09-01 mokosi Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykloje dieniniame skyriuje (b. l. 57), registruojasi darbo biržoje, gauna socialinį draudimą (b. l. 57, 55–56), atsakovą išlaiko tėvai. Atsakovas, bylos duomenimis, jokio nekilnojamojo turto neturi (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad atsakovas yra dieninio skyriaus studentas (priešingų duomenų byloje nėra), todėl nors ir yra darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti paskaitas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti mokyklos išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio išsilavinimo ir kartu realizuoti save darbo rinkoje. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad atsakovas objektyviai negali teikti vaikui didesnį išlaikymą, nes teikiant didesnį išlaikymą, ateityje nebeturės pajamų šaltinio išsilaikyti pats. Įvertinusi bylos duomenis apie atsakovo turtinę padėtį kolegija mano, jog apylinkės teismas teisingai priteisė iš atsakovo po 300 Lt per mėnesį išlaikymo kiekvienam vaikui.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Apylinkės teismas priteisė iš atsakovo 6 000 Lt vaikų išlaikymo įsiskolinimą. Savo sprendime teismas konstatavo, kad atsakovas metus laiko gimus sūnui gyveno kartu su ieškove, vaiko materialiniu išlaikymu rūpinosi iki 2011 m. kovo mėnesio. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia apylinkės teismo išvada ir šiuo klausimu atmeta apeliantės argumentus. Pagrįstai manytina, kad nėra pagrindo nurodyto laikotarpio vertinti kaip įsiskolinimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 6 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą abiem vaikams, prieštarauja savo paties sprendime padarytoms išvadoms, kadangi teismas savo sprendime nustatė, kad atsakovo vaikams teiktinas išlaikymas yra po 300 Lt kiekvienam vaikui. Tai reiškia, kad apylinkės teismas, teisingai vertindamas įsiskolinimo institutą, suklydo skaičiuodamas jo sumą, ši klaida ištaisytina nustatant, jog priteistinas iš tėvo – atsakovo J. R. išlaikymo įsiskolinimas sūnui E. nuo 2011-03-05 iki ieškinio pareiškimo dienos yra 5 100 Lt, dukrai E. nuo 2011-07-03 iki ieškinio pareiškimo dienos yra 3 900 Lt, iš viso 9 000 Lt (CK 3.200 straipsnis, CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Apylinkės teismas savo sprendimu nustatė šią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: atsakovas J. R. turi teisę kas antrą šeštadienį nuo 11 iki 15 val. bendrauti su vaikais jų gyvenamojoje vietoje. Išanalizavusi apeliantės pateiktus duomenis teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad tokia atsakovo bendravimo su vaikais tvarka pažeidžia vaikų interesus, nes vaikai dar yra maži ir turi atitinkamą dienos ir nakties režimą. Vaikams nuo 13 val. iki 15 val. kasdien yra pietų miego metas, todėl atsakovo bendravimas su vaikais tokiu laiku nėra įmanomas nepažeidžiant jų dienos režimo ir kartu vaikų interesų. Sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), todėl ir atsakovo bendravimo su vaikais tvarka turėjo būti teismo nustatyta pirmiausia atsižvelgiant į vaikų interesus. Kolegija mano, kad teismas netinkamai įsigilino į bylos aplinkybes ir nustatė netinkamą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, todėl bendravimo su vaikais tvarka keistina nustatant, jog atsakovas J. R. turi teisę kas antrą šeštadienį nuo 11 iki 13 val. bendrauti su vaikais jų gyvenamojoje vietoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

Apylinkės teismas sprendime konstatavo, kad byla dėl ieškovės kaltės ne kartą buvo atidėta, nes šalys ginčą tarėsi spręsti taikiai, tačiau prieš kiekvieną posėdį ieškovė atsisakydavo savo įsipareigojimų, todėl bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 1 000 Lt.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, mano, kad apylinkės teismas neteisingai konstatavo faktines bylos aplinkybes, susijusias su šalių procesiniu elgesiu, todėl ieškovei atlygintinas bylinėjimosi išlaidas sumažino nepagrįstai. Aktualu pažymėti, jog visi parengiamieji ir teismo posėdžiai šioje byloje buvo atidėti dėl atsakovo kaltės (po DNR ekspertizės atlikimo atsakovas įsipareigojo tėvystės faktą įregistruoti CMS gera valia, bet to nepadarė) arba jo iniciatyva (prašė atlikti DNR ekspertizę; pareiškė priešieškinį; siūlė derėtis dėl taikos sutarties sąlygų), taip pat teismo iniciatyva (įpareigojant instituciją, teikiančią išvadą byloje, pateikti išvadą apie atsakovo gyvenimo sąlygas, siekiant įgyvendinti šalių teisę sudaryti taikos sutartį). Priešingai negu konstatuoja teismas savo sprendime, nė vienas posėdis nebuvo atidėtas ieškovės prašymu ar jos iniciatyva. Taip pat ieškovė nė karto savo paaiškinimais nepatvirtino, kad ginčo taikiai šalims nepavyko išspręsti dėl jos kaltės, atvirkščiai, savo paaiškinimais ieškovė nurodė, kad taikos sutarties nepavyko sudaryti, nes atsakovas pakeitė savo nuomonę dėl taikos sutarties sąlygų.

Pabrėžtina ir tai, kad teismas savo sprendime padarė neteisingą išvadą, kad sudaryti taikos sutartį yra ieškovės įsipareigojimas, kurio ji prieš kiekvieną posėdį atsisakydavo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė priėmė atsakovo bei teismo pasiūlymus derėtis dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau teismas neteisingai savo sprendime nustatė, kad sudaryti taikos sutartį buvo ieškovės įsipareigojimas. Vadovaujantis CPK 42 straipsnio 1 dalimi, šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Tačiau ši įstatymo nuostata suponuoja tik šalių teisę, bet ne pareigą sudaryti taikos sutartį. Sutiktina su apeliante, kad apylinkės teismas sprendime nepagrindė savo nustatytų faktinių aplinkybių, kad yra ieškovės kaltė dėl bylos atidėjinėjimo. Kadangi ieškovė sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, jos procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamas. Taigi apylinkės teismas neteisingai įvertino ieškovės procesinį elgesį ir nepagrįstai nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ( CPK 93 straipsnis).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismas priteisė ieškovei tik išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau neišsprendė klausimo dėl kitų ieškovės patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnis) priteisimo. Į bylą buvo pateikti ieškovės 198,19 Lt ir 117,87 Lt mokėjimo kvitai (b. l. 129), kurias ji patyrė dėl kelionės su vaikais į Vilnių ir atgal DNR ekspertizei atlikti, taip pat pateiktas 15 Lt išlaidų, kurias ji patyrė gaudama byloje pateiktus įrodymus – vaikų medicininius dokumentus iš Sveikatos priežiūros centro, kvitas. Šios išlaidos yra priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio l dalies 9 punktas), o kadangi ieškinio dalį dėl tėvystės nustatymo atsakovas pripažino, o teismas savo sprendime padarė išvadą, kad atsakovo tėvystė nustatyta, teismas turėjo priteisti ieškovei šias būtinas ir pagrįstas jos išlaidas (CPK 93 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms ši apylinkės teismo sprendimo dalis keistina iš atsakovo priteisiant ieškovei 2 030 Lt advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir 331, 06 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, iš viso 2 361,06 Lt.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau yra pagrindas jį pakeisti, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl tėvystės nustatymo, įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies ir 98 straipsnio nuostatas, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Apeliantė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jos sumokėti advokatui 980 Lt (b. l. 147) už apeliacinio skundo surašymą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.10 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio, todėl įvertinus tai, jog tenkinta 58 procentai dėl išlaikymo ir 73 procentai dėl įsiskolinimo priteisimo, iš viso tenkinta 65 procentai apeliantės apeliacinio skundo, ieškovei iš atsakovo priteistina 637 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, 32 Lt žyminio mokesčio, iš viso 669 Lt išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo dalį dėl tėvystės nustatymo, įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir išdėstyti taip:

nustatyti, kad atsakovas J. R. yra sūnaus E. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukters E. C., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o sūnus E. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir duktė E. C., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo J. R. vaikai;

priteisti iš atsakovo sūnui E. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai E. C., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo ieškinio pareiškimo dienos (2012-08-06) iki vaikų pilnametystės, pervedant išlaikymą iki einamojo mėnesio 10 dienos į ieškoves asmeninę sąskaitą bei išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

priteisti iš atsakovo J. R. išlaikymo vaikams įsiskolinimą po 300 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui: sūnui E. nuo 2011-03-05 iki ieškinio pareiškimo dienos 5 100 Lt, dukrai E. nuo 2011-07-03 iki ieškinio pareiškimo dienos 3 900 Lt, iš viso 9 000 Lt;

nustatyti tokią atsakovo J. R. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: atsakovas J. R. turi teisę kas antrą šeštadienį nuo 11 iki 13 val. bendrauti su vaikais jų gyvenamojoje vietoje;

priteisti iš atsakovo ieškovei 2 030 Lt advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir 331,06 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, iš viso 2 361,06 Lt.

Priteisti apeliantei V. C. iš atsakovo J. R. 669 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjos Irma ČuchrajAlbina Pupeikienė