Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2018-10-04 · Civilinė byla Nr. e2-4480-547/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-04
Bylos Nr.
e2-4480-547/2018
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00350-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvana Girdenienė
Ieškovas
J. L.
Atsakovas
D. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4480-547/2018Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00350-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.2.6.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 4 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei, Jolanta Ivančikienei,dalyvaujant ieškovei J. L.,atsakovui D. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui D. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė pateiktu civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo D. P. 964,94 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas 150 Eur už advokato pagalbą.

Ieškovė nurodė, kad D. P. sugadino svetimą turtą, t. y. 2017-10-24 apie 21 val. Varėnos r., kelyje Varėna - Nedzingė - Merkinė 11 km, tyčia, būdamas neblaivus, metaliniu raktu sudavė smūgius į jai, J. L., priklausantį automobilį „Mazda XEDOS 6“, v/n (duomenys neskelbtini), taip apgadino minėto automobilio variklio dangtį - 100 eurų vertės, priekinį kairės pusės sparną - 50 eurų vertės, priekines kairės pusės dureles -75 eurų vertės, bagažinės dangtį – 60 eurų vertės, išdaužė galinį stiklą - 120 eurų vertės, išdaužė automobilio kairės pusės priekinių durelių stiklą -50 eurų vertės, išdaužė galinių durelių stiklą - 50 eurų vertės, išdaužė automobilio du posūkio žibintus bendros 40 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. L. bendrą 545 eurų turtinę žalą.

Ieškovė nurodė, kad automobilį ji pirko 2017 m. spalio 22 d. Alytuje iš nepažįstamo asmens už 300 Eur. Automobilį įregistravo savo vardu bei apdraudė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Ieškinyje nurodoma, kad 2017-10-24 atsakovas atvyko į ieškovės namus pasikalbėti su jos sūnumi V. L.. Jie kartu išgerdinėjo, diskutavo, vėliau atsakovas norėjo pats vairuoti automobilį, bet ieškovė jam neleido to daryti. Vėliau atsakovas pasidarė agresyvus ir liepė duoti raktelius, po ko jis išvažiavo. Po kurio laiko ieškovė nurodė, kad jos sūnus išvyko su sugyventine Inga, paskui Donatą. Šis pamatęs, kad jie atvažiavo, suirzo ir automobiliniu raktu apdaužė jos automobilį. Ieškovė nurodė, kad apžiūrėjusi automobilį ji pamatė, kad įlenktas variklio dangtis, suskaldytas kairės pusės priekinis žibintas, įlenktas kairės pusės priekinis sparnas, įlenktos kairės pusės priekinės durelės, įlenktas bagažinės dangtis, išdaužti kairės pusės abiejų durelių stiklai, išdaužtas galinis stiklas. Ieškovė nurodė, kad kai D. P. daužė automobilį, jos sūnus iškvietė policiją.

Šalies argumentai

Ieškovė paaiškino, kadangi ji automobilį ką tik buvo įsigijusi, tai po įvykio iškarto pradėjo ieškoti galimybės sutaisyti automobilį. Internete pagal vidutines detalių kainas, susirado detales ir suskaičiavo, kiek galėtų kainuoti remontas. Atsakovas neskambino ir nesiūlė jokio žalos atlyginimo varianto. Ji kreipėsi į policiją, parašė pareiškimą ir nurodė, jog jos preliminariais skaičiavimais yra padaryta 525 Eur žala.

Baudžiamoji byla jau yra išnagrinėta ir 2018-04-24 buvo priimtas nuosprendis byloje, kuriuo D. P. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams trims mėnesiams, su įpareigojimais.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, jog automobilis MAZDA dar iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo buvo suremontuotas už jos asmenines lėšas ir tai vienintelė transporto priemonė, kuri yra reikalinga kasdieniams poreikiams. Automobilį remontavo fizinis asmuo, kuris negalėjo duoti jokių dokumentų už pirktas detales.

Atsakovo padarytą žalą patvirtina ne tik jo kalti veiksmai, priežastinis ryšys dėl žalos atsiradimo, kurios buvo nustatytos baudžiamojoje byloje, bet ir pridedamos fotonuotraukos.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad atsakovas jai padarytos žalos neatlygino, nesitaikė ir nesiūlė jokių variantų, todėl ji kreipėsi į teismą. Ji nurodė, kad po automobilio sugadinimo ji tą automobilį kiek įmanoma suremontavo, pakeitė tas detales, kurias keisti būtinai reikėjo, nes į automobilį būtų lijęs lietus ir jis būtų visai sugadintas. Šiuo metu automobiliu naudojasi. Nurodė, kad ji neturėjo pakankamai pinigų detalėms nusipirkti, todėl 2017-11-28 paėmė kreditą 520 Eur. Bendra paimto vartojimo kredito suma (sumokant sutarties sudarymo mokestį, palūkanas ir kt.) yra 964,94 Eur, sutartis sudaryta iki 2023-03-20. Kreditą imti ji buvo priversta tik dėl atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų, sudaužyto automobilio, kad galėtų jį skubiai sutvarkyti, todėl kredito suma priteistina kaip tiesioginiai nuostoliai atsiradę dėl atsakovo padarytos žalos. Ieškovė nurodė, kad ji neturi dokumentų, patvirtinančių jai priklausančio automobilio remontą, tačiau žala buvo padaryta atsakovo neteisėtais veiksmais, todėl turi būti atlyginti jos patirti nuostoliai – kompensacija pinigais – 964,94 Eur. Taip pat atsakovas turi atlyginti ieškovės patirtas išlaidas dėl važinėjimo į policiją ir teismą Varėnos mieste, kai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme. Iš viso ieškovė važiavo 8 kartus dėl kelionių ji patyrė 80 Eur išlaidų.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad po įvykio ji patyrė didelį stresą, dėl to labai išgyveno, jai buvo sukeltas stresas, nervinė įtampa. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis – piniginė išraiška, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį sukrėtimą, fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus. Dėl savo patirtų išgyvenimų, prašo priteisti jai iš atsakovo 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ji visiškai palaiko savo reikalavimus ir prašo ieškinį tenkinti. Ji paaiškino, kad dėl automobilio sugadinimo ji turėjo gerti raminamuosius vaistu, sutriko sveikata. Atsakovas be jokios priežasties sudaužė jos automobilio detales, kurias, norint automobilį eksploatuoti, reikia pakeisti. Detales ji įsigijo iš internete rasto asmens, kurio nepažįsta, jam sumokėjo 545 Eur. Dalį automobilio detalių pakeitė jos sūnus. Šiuo metu likę nekeisti: bagažinės dangtis, sparnas ir durelės, nes jie nenudažyti ir ,,margos“ mašinos ji negalėtų eksploatuoti. Ieškovė nurodė, kad kitų darbų ji neatliko, nes trūksta pinigų. Ji gauna tik 128 Eur neįgalumo ir našlės pensijas, kitokių pajamų neturi. Ieškovė nurodė, kad automobilių detalių įsigijimui ji paėmė paskolą, kurią visą ir panaudojo detalėms pirkti. Šią paskolą ji turės mokėti iki 2023 metų kovo mėnesio, per mėnesį moka 16 Eur. Ieškovė pripažino, kad atsakovas siūlė jai kitą automobilį, tačiau ji atsisakė.

Atsiliepimas

Atsakovas D. P. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, jog ieškovė automobilį pirko prieš keletą dienų iki jo apgadinimo už 300 Eur Alytuje. Ieškovės nurodyta detalių pirkimo kaina viršija 254 Eur paties automobilio vertę ir tai neatitinka jokių kriterijų ir logiškų paaiškinimų. Atsakovas nurodė, kad jis surado internete sugadintų automobilio detalių kainas pagal tikras rinkos vertes ir jų bendra vertė sudaro 150 Eur, būtent tokią sumą atsakovas sutinka atlyginti ieškovei. Atsakovas nurodė, kad jis visiškai nesutinka su ieškovės reikalavimu atlyginti visą jos paskolos kainą, kadangi jis iš ieškovės pinigų nesiskolino ir jokios finansinės paramos pas ją neprašė. Ieškovė pasiėmėm paskolą savo naudai ir savo rizika ir pati įsipareigojo prieš kredito įstaigą ją grąžinti su sulygtomis sąlygomis. Atsakovas nurodė, kad jis nesutinka su ieškovės nurodytomis detalių kainomis, nes jos nepatvirtintos dokumentais, nesutinka ir su reikalavimu apmokėti 80 Eur kelionės išlaidų, nes tokios išlaidos taip pat nepatvirtintos jokiais dokumentais. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jis visiškai nesutinka su neturtinės žalos atlyginimu. Jis nurodė, kad pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose yra priteisiama apie 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tad visai neaišku, kodėl ieškovė prašo net 10 kartų didesnio neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovas prašė nustatant atlygintinos žalos dydį įvertinti ir jo turtinę padėtį bei sveikatos būklę. Atsakovas nurodė, jog jis yra netekęs 45 procentų darbingumo, nedirbantis, besireabilituojantis asmuo. Jo pajamos per mėnesį yra 54,46 Eur. Be ieškovės reikalavimų, jis turi dar 5 išieškojimus, vykdomus antstolių. Bendra išieškojimų suma sudaro 4300,79 Eur.

Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad iš dalies pripažįsta ieškinį, o baigiamųjų pasisakymų metu nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimu dalyje, kiek jį patvirtina L. B. IĮ pateikta pažyma. Atsakovas nurodė, kad ieškovės pirktos detalės yra aiškiai per brangios, jas buvo galima įsigyti pigiau. Automobilį perdažyti galima už 600 Eur. Atsakovas tvirtino, kad jis siūlė paimti ieškovės mašiną ir duoti jai kitą, tačiau ieškovės sūnus nesutiko su tokiu siūlymu. Atsakovas patvirtino, kad pripažįsta, jog ieškovės nurodytas detales reikėjo keisti, tačiau nesutinka su nurodyta jų verte. Atsakovas patvirtino, kad šiuo metu jis pradėjo dirbti servise. Jis nurodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki, sveikata bloga, pajamos labai nedidelės.

Liudytojas V. L. paaiškino, kad jis mamos prašymu ieškojo detalių ir autogide rado žmogų, kuris ardė tokį automobilį. Detalių spalvos buvo visos skirtingos, tiko tik kapotas. Pats žmogus ir atvežė visas detales, mama sumokėjo virš 500 Eur. Liudytojas nurodė, kad jis pats pakeitė kapotą, 2 šoninius stiklus ir galinį. Kitos detalės skirtingos spalvos, todėl jų nekeitė, nes negalėtų mama važinėti. Liudytojas nurodė, kad dėl dažymo teiravosi Senojoje Varėnoje ir sakė, kad kainuotų apie 600 Eur. Liudytojas patvirtino, kad atsakovas siūlė paimti automobilį AUDI B4, bet šį siūlymą vertina kaip nepakankamai realų, nes jis neatvažiavo, neparodė automobilio ir daugiau nesitarė. Liudytojas paaiškino, kad jis pats pasiūlė atsakovui paimti ir suremontuoti automobilį, bet jis atsisakė. Liudytojas nurodė, kad jis gyvena su mama ir patvirtino, kad šis įvykis paveikė mamą, ji buvo ir yra dar labai nervinga, jautri, jai teko važinėti į ikiteisminį tyrimą ir teismą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018-04-24 nuosprendžiu buvo konstatuota, kad D. P. sugadino svetimą turtą, būdamas neblaivus, metaliniu raktu sudavė smūgius į J. L. priklausantį automobilį ,,Mazda Xedos 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino automobilio variklio dangtį, priekinį kairės pusės sparną, priekines kairės pusės dureles, bagažinės dangtį, išdaužė galinį stiklą, išdaužė automobilio kairės pusės priekinių durelių stiklą, išdaužė galinių durelių stiklą, išdaužė automobilio du posūkio žibintus ir padarė bendrą 545 Eur turtinę žalą. Minėtu nuosprendžiu D. P. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 187 str. 1 dalyje, paskiriant jam laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams ir paskiriant įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant ir alkoholį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Taigi, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą – konstitucinis principas. Vienas iš neturtinės žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumų yra padarytos žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymas. Atlyginant turtinę žalą, visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško žalos atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali būti atlyginama pinigais. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis).

Šiuo atveju atsakovui D. P. kyla deliktinė atsakomybė ir reikalingas visetas nurodytų sąlygų: žalos, kaltės, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsakovo neteisėti veiksmai yra patvirtinami jau priimtu ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuriuo atsakovas yra pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad sugadino svetimą turtą. CK 6.263 str. 1 d. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1d.). Baudžiamosios ir šios civilinės bylos medžiaga patirtinama, kad ieškovei priklausantis automobilis buvo sugadintas, apdaužant jo detales ir tokiu būdu jas sugadinant.

Atsakovas neginčijo, kad tokius veiksmus atliko jis ir tai neginčijamai nustatyta teismo nuosprendžiu, kuris jau yra įsiteisėjęs. Tad teismas laiko, kad atsakovo kalti veiksmai ir atsiradusi žala bei priežastinis ryšys tarp kaltų veiksmų ir žalos yra neginčijamai įrodyti. Iš esmės šių aplinkybių atsakovas ir neginčijo, jis nesutiko tik su prašomu žalos dydžiu.

Baudžiamojoje byloje Nr. 1-366-547/2018 yra kopija iš internetinio puslapio ,,Autoplius.lt“, kur skelbiama, jog automobilį MAZDA Xedos 6, sedaną Lietuvoje galima įsigyti už 550 Eurų (b. l. 38).

VĮ ,,Regitra“ pažyma patvirtinama, kad automobilis yra registruotas J. L. vardu nuo 2017-10-24 (baudž. byla, b. l. 55-56).

Ieškovė prašė priteisti jai jos paimto kredito vertę 964,94 Eur, nes kreditą 520 Eur sumai ji ėmė detalių pirkimui. Paskaičiavus procentus, kuriuos ji turės sumokėti kredito bendrovei per visą paskolos laiką, jos kredito kaina yra 964,94 Eur. Kadangi kreditas paimtas suremontuoti atsakovo sudaužytą automobilį, tai ieškovė mano, kad atsakovas turi pareigą atlyginti šiuos nuostolius. Ieškovė nurodė, kad už detales, kurias reikėjo keisti, ji sumokėjo 545 Eur. Ji tvirtina, kad detales už tokias kainas, kurias surašė ant lapelio, ji įsigijo iš vieno žmogaus, kuris ir atvežė jai detales.

Iš esmės ieškovė neįrodė, jog paimtą kreditą ji panaudojo automobilio remontui. Byloje yra kredito sutartis, kuri tik patvirtina, kad 2017-11-28 ji sudarė vartojimo kredito sutartį ir jai buvo suteiktas kreditas (b. l. 24). Tačiau nei pačioje sutartyje, nei kitokiais įrodymais nėra įrodyta, jog šie pinigai buvo panaudoti automobilio remontui. Šias aplinkybes nurodė tik liudytojas V. L., kuris paaiškino, kad gal už detales mama sumokėjo paėmusi kreditą. Teismas ieškovės sūnaus liudijimą laiko, kaip suinteresuoto asmens parodymus. Kitokių įrodymų, kurie neabejotinai ir bešališkai patvirtintų ieškovės teiginius – nėra. Neįrodžius, jog paimta paskola panaudota automobilio remontui, negali kilti pareiga atsakovui atlyginti paimtą paskolą ir paskolos palūkanas.

Nors ieškovė tvirtina, kad detales įgijo už 545 Eur, tačiau teismo posėdžio metu šių aplinkybių, t. y. tokių detalės kainų nepatvirtino jokie liudytojai, byloje nėra ir dokumentų, kurie patvirtintų, tokias ieškovės išlaidas ir nėra įrodymų, kad tokiomis kainomis tokios konkrečios detalės parduodamos. Pateikdama ieškinį, ieškovė pateikė ant kalendoriaus lapelio surašytas kainas (b. l. 17), nurodydama, kad jas išrinko iš internetinio puslapio ,,Autogidas“. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokias ieškovės išlaidas. Teismui nepateikta nei informacija iš internetinio puslapio apie detalių kainas, nei nurodytas asmuo, kuris pristatė detales, jis neapklaustas teisme. Ieškovė nurodė, kad jos automobilį tvarkė sūnus, pats pakeitė stiklus ir kapotą, tad šie darbai ieškovei nekainavo, o kitų detalių ji dar nekeitė, nes negalėtų eksploatuoti tokio ,,margo“ automobilio. Ieškovė nurodė, jog ji teiravosi dėl automobilio dažymo ir sužinojo, kad jos automobilio dažymas kainuotų 625 Eur. Tokias išlaidas patvirtina L. B., užsiimančio individualia veikla, parengta remonto sąmata (b. l. 91).

Atsakovas gi, nesutikdamas su ieškovės nurodytomis kainomis, iš interneto pateikė informaciją apie detalių, kurias reikėjo keisti ieškovės automobiliui kainas ir nurodo, kad tokias detales buvo galima įsigyti už ženkliai mažesnę kainą ir tai patvirtinant pateikė informaciją iš internetinio puslapio (b. l. 48-57). Atsakovas kategoriškai nesutiko su ieškovės reikalavimu atlyginti jos paimtą kreditą. Atsakovas, baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad jis sutinka atlyginti žalą, pagal pateiktą sąmatą. Jis nurodė, kad pats šiuo metu pradėjo dirbti autoremonto dirbtuvėse.

CK 6.263 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tad teismas daro išvadą, kad neabejotinai nustatyta, jog žalą ieškovės turtui padarė atsakovas neteisėtais veiksmais, kurie jau buvo nustatyti baudžiamojoje byloje. Nagrinėjant ieškovės ieškinį dėl žalos dydžio, konstatuotina, jog ieškovė tik iš dalies įrodė jos automobilio sugadinimu jai padarytą žalą. Ieškovės pateikta remonto sąmata patvirtina būtinus remonto darbus ir jų kainą, tad šioje dalyje ir tenkintinas ieškovės reikalavimas, kitoje dalyje dėl kompensavimo paskolos sutarties kainos ribose, detalių įsigijimo kainos ribose, atmestinas, kaip neįrodytas.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis pagrindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), tos aplinkybės įrodomos remiantis CPK 177 straipsnyje išvardytais leistinais įrodymais. Teismas ne kartą šalims siūlė teikti papildomus įrodymus, tačiau šalys nurodė, kad jokių įrodymų daugiau pateikti negali ir sutiko užbaigti bylos nagrinėjimą (b. l. 93).

Ieškovė taip pat nurodė, kad ji turėjo 8 kartus vykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir teismą. Ji neturėjo galimybių vykti autobusu, nes iš kaimo autobusas išvyksta 7:45 val., o iš Varėnos į kaimą tik 15 val. tad ji turėtų visą dieną būti Varėnoje, nors atvykdavo tik 10-15 minučių. Savo automobiliu negalėjo naudotis, todėl samdydavo kaimyną, kad jis nuvežtų ir tam išleido 80 Eur. Baudžiamojoje byloje yra dokumentai, iš kurių matyti, kad ieškovė buvo atvykusi į ikiteisminio tyrimo įstaigą vieną kartą, t. y. 2017-10-26. Ji turėjo atvykti pas advokatę dėl ieškinio parengimo, ir vyko teisme posėdžiai: 2018-04-10 (posėdis baudžiamojoje byloje), 2018-07-10, 2018-08-23 ir 2018-09-20 (posėdžiai civilinėje byloje). Teismas laiko, kad bylų dokumentais patvirtinama, kad ieškovė buvo atvykusi 6 kartus į Varėną dėl patirtos žalos, nors ir nepatvirtintos kelionės išlaidos dokumentais, tačiau ieškovės prašoma už vieną kelionę 10 Eur suma yra reali. Tokių išlaidų ieškovė nebūtų patyrusi, jeigu atsakovas nebūtų neteisėtais veiksmais padaręs jai žalos, todėl ši žala priteistina, tenkinant už 6 važiavimus, t. y. 60 Eur.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis; 4) jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis, moters nėštumas ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan.

Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Priteistinas žalos atlyginimo dydis nustatomas įvertinus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų visumą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Neturtinės žalos turinį apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl D. P. nusikalstamų veiksmų buvo apgadintas ieškovei priklausantis turtas. Akivaizdu, kad dėl turto apgadinimo nukentėjusiajai teko sugaišti laiko ieškant detalių, ieškant, kas suremontuos automobilį, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nukentėjo gyvenimo kokybė. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, taip pat į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti jai iš kaltinamojo 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas vertina ir baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovui D. P. būnant ieškovės sodyboje, jis pradėjo triukšmauti, konfliktuoti, ieškovė neleido jam išvažiuoti, tačiau jis išvažiavo. D. P. jau buvo išvažiavęs iš ieškovės J. L. sodybos ir, tik dėl jų smalsumo, noro pažiūrėti, ar viskas D. P. gerai, įvyko įvykis. Tad teismas laiko, kad dėl atsiradusios žalos yra ir J. L. neatsargumas, neapdairumas.

Iš dalies tenkinamas yra ir ieškovės reikalavimas dėl advokato pagalbos išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra tenkinamas iš dalies, tai proporcingai tenkinamos ir bylinėjimosi išlaidų reikalavimas. Ieškovės reikalavimas yra patenkintas 40 procentų, tad šioje dalyje priteistina ir advokatui turėtos išlaidos – 60 Eur.

Šis ieškinys yra iš baudžiamosios bylos, tad žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 straipsniais

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 625 Eur (šešis šimtus dvidešimt penkis eurus) turtinės žalos atlyginimo, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 60 Eur (šešiasdešimt eurų) kelionės išlaidų ir 60 Eur (šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, iš viso 845 Eur.

Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėja Silvana Girdenienė