- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-09-15
- Bylos Nr.
- 1-2862-1130/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46012-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Kaltinamasis
- A. L.
- Advokatai
- Ana Ustinovič
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį - 50 MGL (2 500 Eur) bauda;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį - 60 MGL (3 000 Eur) bauda;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį – 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausme, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartimi pakeista į 90 parų arešto, ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirta 60 MGL (3 000 Eur) bauda ir galutinė A. L. paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda (2023 m. rugpjūčio 1 d. lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikęs 1 mėnesio); taip pat jam paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 6 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 13 d.;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 60 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės visa neatlikta dalimi (60 MGL dydžio (3 000 Eur) bauda), ir A. L. skirta galutinė 60 parų arešto bausmė ir 60 MGL dydžio (3 000 Eur) bauda, įsiteisėjo 2024 m. spalio 24 d.;
6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi ir 4 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2024 m. spalio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir A. L. paskirta galutinė bausmė – 5 mėn. laisvės atėmimo ir 60 MGL (3000 eurų) piniginė bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, A. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 7 metams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; 2) turto konfiskavimas, iš jo išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 540 Eur į valstybės biudžetą. A. L. pripažintas recidyvistu;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. L. 2024 m. lapkričio 24 d. apie 00:04 val., adresu Stepono Batoro g., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,BMW X5 XDRIVE 30D“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2024 m. lapkričio 24 d. 00:14 val. tik vienu patikrinimu, alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ (patikros sertifikato Nr. 219472) buvo nustatytas 3. 33 promilių girtumas.
Šiais savo veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Parodė, kad to vakaro pusės įvykių nepamena. Nemano, kad jis galėjo vairuoti. Yra sau pasižadėjęs nesėsti už vairo būdamas neblaivus. Nuo 2019 metų neblaivus vairavęs 3 kartus. Nuomojosi garažą ir taisė automobilius. Tos dienos ryte priėmė remontuoti automobilį. Vienas negalėjo susitvarkyti, paprašė E. Č. pagalbos. E. Č. sutiko jam padėti, tačiau paprašė atvykti jį pasiimti iš namų, nuvyko pas jį blaivus su minėtu „BMW“, dirbo kartu. Darbai sklandžiai nevyko, E. Č. pasiūlė išgerti. Garaže ėmė išgėrinėti, nuėjo į pirtį. Vėliau buvo atėjęs dar vienas asmuo. Buvo taręsi, kad kai baigsis pirtis, ateis vairuotojas ir juos parveš namo. Tikriausiai į pirtį tą vairuotoją pakvietė E. Č., nes jis turėjo vykti namo. Klausė E. Č. kas tas asmuo, jam sakė, kad vairuotojas bus kaimynas, viskas bus gerai, parveš namo. Kaip jis suprato, vairuotojas turėjo atvykti su automobiliu pasiimti E. Č.. Automobilio raktus buvo palikęs garaže, garažas buvo užrakintas. Išgėrinėjo, po pirties buvo nuėjęs į garažą, vėliau vėl grįžo į pirtį ir toliau iš to vakaro įvykių daugiau nepamena, atsibudo jau areštinėje, nes buvo šalta ir akyse buvo pripurkšta dujų. Su E. Č. bendravo tik kitą dieną, po areštinės. Jam E. Č. sakė, kad vis dėlto buvo vairuotojas, jis atvažiavo, tačiau jam nieko nepapasakojo, kaip tas žmogus vairavo automobilį. E. Č. teigė, kad kaltinamasis sėdėjo gale ir tas vairuotojas kažką padarė, lyg įvažiavo į duobę, ir kaltinamasis ėmė jį mušti. Kadangi jis vairuotoją mušė, jis pasišalino. Vairuotojas pabėgo, kad jis jo nemuštų, dėl to buvo sustota toje vietoje, buvo lauke, o ne automobilio viduje. Vairuotojo jis nepamena, lyg pamena, kad dar kažkoks asmuo buvo atėjęs į pirtį, bet kaip jis atrodo, nepamena. Kad sumušė žmogų, to nepamena. Kiek jam pasakojo E. Č., kaltinamasis pradėjo tą žmogų mušti, nes jis važinėjo per duobes, tačiau jis pats to nepamena. Gėrė degtinę, ją atsinešė E. Č., vėliau dar kartą buvo važiavęs į parduotuvę ir dar prašė pažįstamo, kad pavežtų iki parduotuvės. Su nustatytu neblaivumo kiekiu sutiko. Pareigūnų įvykio vietoje nepamena. Pamena, kai uždarinėjo pirtį, ėjo uždaryti garažo ir nuo to momento nieko nepamena. Atsibudo Vilniaus VPK. Kada atsirado automobilio sugadinimai, jis nežino, nematė to automobilio. E. galėtų jį apkalbėti, nes nuo po to įvykio nustojo bendrauti su E., prieš tai buvo apsipykę. Kad E. Č. nurodo, kad kaltinamasis vairavo automobilį, to nežino, pats to nepamena. Jis pagalvojo, kad E. Č. vairavo, nes kai gėrė 3 butelį, jis klausinėjo ar kas gali nuvažiuoti iki parduotuvės. Pasakė, kad niekas nebevažiuos, šiam vakarui gėrimų pakaks. Jo garaže yra mini baras, būna alkoholio. Kad automobilio salone buvo rastas butelis su alkoholiniu gėrimu, greičiausiai jis buvo paimtas iš jo garažo baro. Kaip atsirado buteliukai automobilio salone, negali paaiškinti, jam buvo dingusi atmintis.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. K. parodė, kad galima vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nurodė, jog gavo pranešimą, kad galimai girtas vairuotojas automobiliu „BMW“ važiavo Pramonės gatve, vėliau kiti liudytojai ar buvo du pranešimai vieno to paties liudytojo, nepamena, kad automobilis „BMW X5“ vyksta nuo Stepono Batoro g. link Rudens gatvės, kur ir aptiko minėtą „BMW“. Buvo du asmenys, iš kurių kaltinamasis buvo pasakęs į pareigūno „body“ kamerą, kad jis vairavo, jam buvo patikrintas girtumas. Kad kaltinamasis vairavo, tai pasakė jo kolegai, todėl buvo sulaikytas, kitas su juo buvęs asmuo neigė vairavęs. Prašė kolegų pagalbos, kad atvyktų pritaikytu automobiliu paimti asmenų. Asmuo buvo prie automobilio. Buvo pažeista priekinė automobilio dalis, lūžęs bamperis. Buvo paklausta budėtojo ar „BMW“ automobilis kitų transporto priemonių neapgadino, pasakė, kad ne. Kai jie buvo atvykę ir apžiūrinėjo automobilį, tuo metu automobilis jau buvo apgadintas. Kaltinamasis prisipažindamas daugiau nieko nesakė, jie su juo bendravo dėl vairavimo. Jis jam buvo pasakęs, kad „taip, aš vairavau“. Pasitikrino blaivumą. Atvyko kolegos ir kaltinamasis persėdo į pritaikytą automobilį, kolegoms atsisakė pasitikrinti blaivumą. Su juo bendravo normaliai, tačiau tarp kaltinamojo ir jo kolegos kilo konfliktas. Jo būklė atsakinėjant į klausimus, negali pasakyti ar orientavosi, ar ne, tačiau kaltinamasis nekoordinavo savo judesių, tačiau į klausimus atsakinėjo.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. J. parodė, kad galima vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nurodė, jog atidavė automobilį į servisą patikrai prieš techninę apžiūrą, o atgavo visą sudraskytą. Automobilis buvo perduotas A. L.. Automobilis registruotas įmonės vardu, nieko nežino apie civilinę bylą dėl civilinio ieškinio. Yra byloje ekspertizės aktas, kur nurodyta, kas padaryta automobiliui – priekinis kapotas, bamperis, visas šonas. Atiduodant automobilis neturėjo jokių išorinių trūkumų. Nežino, kas vairavo automobilį. Kai atidavė automobilį, šalia kaltinamojo buvo kitų asmenų, bet jis nekreipė dėmesio, nes jų nepažįsta. Perduodant automobilį A. L. ryte, jis dar buvo blaivus. Po įvykio kalbėjo su A. L., kažką tokio aiškino, kažkas, kažkam, kažkas į „snukį“. Jis nesuprato. Sakė, kad lyg ne jis vairavo, kažkas kažkam į „snukį davė“.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. Č. parodė, kad kaltinamasis buvo atvažiavęs jį paimti, jis pats jau buvo išgėręs. Nežino, ar kaltinamasis pas jį atvažiavo išgėręs ar blaivas. Tada nuvažiavo kartu į garažą, ten pasėdėjo, išgėrė alkoholinius gėrimus. Kiek išgėrė, nepamena. Galimai po vieną litrą degtinės išgėrė pirtyje, nepamena. Vairavo A., sugalvojo nuvažiuoti, toli nenuvažiavo, sustojo, atsirado policija. Sugalvojo parūkyti, todėl toli nenuvažiavo. Jis pasakė jam sustoti, nes pradėjo manevruoti. Nežino, kaip tie sugadinimai atsirado ant automobilio, nepamena. A., kai vairavo automobilį, jau buvo išgėręs. Nežino, kodėl kaltinamasis neigia, kad jis vairavo išgėręs. Nuvažiavo nuo garažo iki stotelės atstumą iki 10 km. Visą tą atstumą vairavo A.. Kai važiavo iki stotelės, jis pats sėdėjo keleivio vietoje priekyje. Jis nežinojo, kad A. neturi vairuotojo pažymėjimo.
2024 m. lapkričio 24 d. Vilniaus aps. VPK Reagavimo valdyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-46012-24 pagal BK 281¹ str. 1 d. dėl to, kad 2024 m. lapkričio 24 d., 00:04 val., Vilniuje, S. Batoro gatvėje pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo A. L., gim. (duomenys neskelbtini) automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3.33 promilės etilo alkoholio koncentracija.
2024 m. lapkričio 24 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „BMWX5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo rasti ir paimti 0,2 l. Talpos degtinės „Bajorų“ buteliukas (iš vairuotojo durų kišenės) ir 0,5 l. Talpos alaus butelis „Koronet“ (iš vairuotojo sėdinės galinės kišenės) (t. 1, b. l. 12-14).
2024 m. lapkričio 24 d. neblaivumo nustatymo aktu A. L. pirmuoju pūtimu nustatytas 3,33 promilių girtumas, nuo antro putimo atsisakė (t. 1, b. l. 18).
2024 m. gruodžio 31 d. apžiūros metu buvo apžiūrėti policijos kūno kameros vaizdo įrašai. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20241124-001012UTC+0200“. Vaizdo įrašas spalvotas, neryškus, tamsus paros metas. Vaizdo įrašo trukmė-00:08:57 min. Vaizdo įrašė matome važiuojamąją kelio dalį. Prie kelio stovi automobilis, netoliese matome autobusų sustojimo stotelę. Iš tarnybinio automobilio išeina pareigūnai ir prieina prie asmens, stovinčio prie minėto automobilio. Tamsiaplaukis jaunas vyras, vilkintis tamsios spalvos, su baltu ženklu priekyje, trumpą striukę su gobtuvų (Nr. 1). Stovinčio automobilio variklis įjungtas. O automobilyje sėdi dar kitas asmuo su barzda (Nr. 2). Vienas iš pareigūnų paklausė jo: „Ir tu dar vairavai?“ Barzduotas asmuo pasakė, kad nevairavo, o paprašė stovinčio šalia vyro-draugo (Nr. 1), o jis tik prisėdo. Pareigūnas paklausė vyro Nr. 1: „Tai jus draugeliai?“ Vyras Nr. 1 atsakė teigiamai, dar pridūrė, kad vyras Nr. 2 sėdėjo automobilyje šalia. Pareigūnas paklausė vyro Nr. 1 ar jis išgėrė? Vyras Nr. 1 atsakė: „Nu jo, blet ,bet beveik blaivus, po darbo.“ Pareigūnas dar karta pasitikslino: „Tai kas iš jūsų vairavo? Kas vairavo iki stotelės mašiną?“-klausė vyrų vienas iš pareigūnų –„Tai tu toks gatavas vairavai automobilį? Vyras Nr. 1 atsakė, kad vairavo vyras su barzda Nr. 2, o tik tada, kai sustojo stotelėje vyras Nr. 1 sugalvojo vairuoti. Pareigūnas klausė vyrų, kam mašina priklauso? Vyras Nr.1 atsakė,kad nežino,o vyras Nr.2 murmančiai atsakė,kad automobilis jo. Pareigūnas pakartojo klausimą pora kartų: „Kas vairavo mašiną?“ Vaizdo įrašo kameroje matome vyrą Nr. 2,kuris kalba neaiškiai, murma kažką, galimai girtas. Pareigūnas klausia dar kartą, kas vairavo automobilį ir prašo vyro Nr. 2 pateikti asmens dokumentus. Vyras atsako: „Ir kur?“ Vyras Nr. 2 neaiškiai kažką sako, bet pasakė, kad dokumentai namuose. Tada pareigūnas paklausė kur jo namai ir iš kur vyras važiuoją? Vyras Nr. 2 žvengdamas ir pašaipiai pasakė, kad iš (duomenys neskelbtini). Pareigūnas paklausė: „Ar tu supranti su kuo kalbi?“ Vyras Nr. 2 atsakė: „O kas jūs?“, Pareigūnas atsakė, kad policijos pareigūnas. Vyras žvengdamas ir šaipydamasis atsako: „Laba diena“. Pareigūnas paklausė jo, ar jis A.? Vyras Nr. 2 prisistatė, kad taip A.. „Tai gal nori būti sulaikytas 48 val. pas mus?“-klausė vyro pareigūnas. Vyras žvengė ir sako: „Laba diena, galima važiuoti“. Vaizdo įrašė matome, kad pareigūnas tikrina blaivumą pas minėtą vyrą pirmą kartą (3,33 prom.).Po to pareigūnas paklausė, kur vyro vairavimo teisės? Vyras atsakė, kad niekada neturėjo. Vaizdo įraše girdime, kad pareigūnas daro pranešimą į centrą, kad BMW vairuotojas prisipažino, kad vairavo ir pripūtė pirmą kartą 3.33 prom. 00:07:09 min. vaizdo įrašo kameros laiku, matome, kad sulaikytas įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą pareigūnams, (tyčiodamasis, plojo rankomis pareigūno kryptimi, kažką mėmė į jo pusę). Todėl buvo paguldytas ant žemės ir surakintas antrankiais. Daugiau reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše ikiteisminiam tyrimui nėra.
Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20241124-002818UTC+0200“. Vaizdo įrašas neryškus, tamsus paros metas. Vaizdo įrašo trukmė 00:06:25 min. Vaizdo kameros įraše matome važiuojamąją kelio dalį. Kelio pusėje prie autobusų sustojimo stotelės stovi automobilis su atidarytomis keleivio durelėmis. Iš vienos ir iš kitos pusės automobilio stovi du tarnybiniai automobiliai. Vaizdo įraše matome, kad sulaikytas sėdi tarnybinėje kolboje. Vienas iš pareigūnų priėjo prie vyro Nr. 2 ir paprašė papūsti antrą kartą. Sulaikytas rėkia, priešinasi, prašo „atrišk man rankas“. Pareigūnas bando paaiškinti jam, kad jis sulaikytas ir atrišti rankų negalima. Vyras Nr. 2 užsispyrė ir kartoja tą patį: „Atrišk rankas, atrišk rankas“. Vaizdo įraše matome, kad pareigūnai pakvietė vyrą Nr. 1 pagelbėjimui. Vyras Nr. 1 pradėjo sakyti sulaikytajam: „T., pusk, tau geriau bus“. Pareigūnas paklausė sulaikytojo: „Dar kartą klausiu, pūsi į alkotesterį?“ Vyras Nr. 2 atsisakė pūsti į alkotesterį antrą kartą. Girdime, kad pareigūnas praneša į centrą, kad sulaikytas vairuotojas antro pūtimo atsisakė. Kiti pokalbiai arba negirdimi, arba neturi reikšmės ikiteisminiam tyrimui (t. 1, b. l. 26-28).
2025 m. sausio 8 d. apžiūros metu buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro garso įrašai. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92325141432, skambu io prad ia_ 2024-11-24 00_04_55“. Įraše kalba BPC operatorius (BPC), vyras (V) ir policijos darbuotojas (P): BPC: Vienas vienas du. V: Laba diena. Čia BMW 5 klasės X5, girtas važiuoja po kelio visas, pirmyn atgal, va tai vat, tai į kairę tai į dešinę. BPC: Kokia gatvė, link kur? V: Naujoji Vilnia. Iš St. Batoro gatvės iš Naujosios Vilnios link miesto. BPC: O spalvos automobilio? V: Įjungė avarinę, numerių nesimato, purvina labai. BPC: O spalva kokia būtų? V: Tamsi. BPC: O jūs iš paskos važiuojate šiuo metu? V: Jo, jo. BPC: Minutėlę, tuoj su policija įjungsiu iškart. P: Alio. V: Sveiki. (duomenys neskelbtini)X5 džipas. Jis girtas, į dešinę važiuoja nuo St. Batoro iš Naujos Vilnios link miesto. Dabar jis ten maždaug, kur prezidento toje vietoje į stotelę užsuko. P: Sustojo stotelėje dabar? V: Dabar įvažiavo į stotelę, o aš pravažiavau. Ten net mašinos negali jo aplenkti, tai į kairę, tai į dešinę. P: Nebematote jau jo. V: Nu stovi dar stotelėje. Toj vietoje maždaug kur prezidentas. Kiti pokalbiai arba negirdimi arba neturi reikšmės ikiteisminiam tyrimui.
Apžiūros objektas yra BPC garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92325141432, skambu io prad ia_ 2024-11-24 00_08_12“. Įraše kalba BPC operatorius (BPC) ir vyras (V): BPC: Vienas vienas du. V: Labas vakaras. Noriu pranešti apie chuliganišką vairavimą. Galima sujungti su kelių policija? BPC: Sakykite man adresą, kur? V: Batoro gatvė važiuojant link centro, BMW X5 trukdo visą eismą. Automobiliai su avarine važinėja, mėto į šoną. BPC: Valstybinius galite nurodyti? V: Nematau. BPC: O važiuojate paskui? V: Ne, ne paskui, jis dabar iš galo važiuoja. BPC: Sakykite link kur dabar automobilis važiuoja? V: Link centro nuo Naujos Vilnios. Batoro gatvė link centro. BPC: Gerai. Nedėkite ragelio, su policija kalbėsite. Jau kažkas paskambino. Policija bendrauja jau. V: Supratau. Gerai tvarkoj. Kiti pokalbiai arba negirdimi arba neturi reikšmės ikiteisminiam tyrimui. (t. 1, b. l. 29-32).
2024 m. lapkričio 29 d. liudytoju apklaustas A. J. parodė, kad jų įmonė turi lizinguojamą automobilį „BMW X5“, valst Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. lapkričio 23 d. apie 11:00 val. jis šį automobilį atidavė remontuoti į autoservisą (duomenys neskelbtini). Automobilį priėmė darbuotojas A. L., kuris parašė automobilio priėmimo aktą. 2024 m. lapkričio 24 d. apie 01:00 val. jam paskambino policijos pareigūnai, kurie pranešė, kad jų įmonės automobilis buvo sustabdytas S. Batoro g. Vilniuje, ir už vairo buvo asmuo, kuris buvo neblaivus, kuris pripūtė virš 3 promilių. Daigiau nieko neaiškino. Dabar žino, kad už vairo ir buvo tas pats asmuo iš serviso A. L.. Jis kalbėjo su A. L. 2024 m. lapkričio 27 d., kuris nieko paaiškinti negalėjo, kad buvo pirtyje, kažkur paliko raktus, iš kažkur tai atsirado jų įmonės automobilis, kad nieko po pirties neatsimena ir t. t. (t. 1, b. l. 35-37).
2024 m. lapkričio 29 d. savanoriško dokumentų pateikimo metu liudytojas A. J. pateikė įmonės įgaliojimą ir automobilio priėmimo į autoservisą aktą (t. 1, b. l. 38-43).
Tyrimo metu UAB „B“ pateikė 14 496. 55 eurų civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 68-69).
Tyrimo metu Vilniaus apskr. Vyriausiasis policijos komisariatas pateikė dokumentus dėl 82,26 eurų išlaidų už automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimą, saugomų automobilių aikštelėje (t. 1, b. l. 147).
2025 m. sausio 27 d. liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. K. parodė, kad 2024 m. lapkričio 24 d. apie 00:04 val. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad „pranešėjas važiuoja paskui BMW X5, (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra galimai neblaivus“. Važiuojant pastebėjo šalikelėje Vilniuje, S. Batoro gatvėje, stovintį, kaip pranešime nurodyta, automobilį „BMW X5 XDRIVE30D“, valst. Nr (duomenys neskelbtini). Šalia automobilio stovėjo, iš dešinės pusės, prie keleivio priekinių durelių, neblaivus asmuo, kuris nerišliai kalbėjo, nekoordinavo savo judesių ir kaip vėliau paaiškėjo, kad tai A. L.. Taip pat su pastaruoju buvo kitas vaikinas, tačiau šiuo metu duomenų negali pasakyti, tas vaikinas buvo patikrintas, pastarasis buvo nepaieškomas, pasakė, kad automobilį vairavo A. L., po ko tas vaikinas buvo paleistas. Bendravimo metų pas A. L. buvo paklausta ar vairavo automobilį, į ką atsakė, kad taip, vairavo automobilį „BMW x5“, tokiu būdu patvirtino automobilio vairavimą. Buvo paklaustas, kam tas automobilis priklauso, į ką atsakė, kad nežino ir nepamena iš kur paėmė šį automobilį. Bendrauti A. L. nelabai norėjo su juo ir į klausimus nenorėjo atsakinėti, tai pat pastarasis buvo sulaikytas už viešos tvarkos pažeidimą ir policijos įžeidinėjamą ir pristatytas į OVS. Patikrinus A. L. blaivumą pirmu pūtimu pastarasis įpūtė 3.33 prom., antro pūtimo atsisakė, nes nenorėjo pūsti, pastarojo buvo dar paklausta kelis kartus ar tikrai nepūs antrą kartą, į ką atsakė, kad nepūs. Apie tai, kad su A. L. ir kitu vaikinu būtų dar kažkoks trečias vaikinas niekas nekalbėjo. Taip pat pas A. L. buvo paklausta kur pastarojo asmens dokumentai, tada pats A. L. nuėjo prie vairuotojo durelių bei iš durelių išėmė savo piniginę, po ko jis perėmė piniginę, ten buvo A. L. asmens tapatybės kortelė. Vėliau apžiūrint automobilį, vairuotojo durelėse buvo rastas pradėtas buteliukas su 0,2 l talpos degtinės, o už vairuotojo sėdynės, pačioje sėdynės kišenėje buvo rastas alaus butelis (t. 1, b. l. 175-178).
2025 m. kovo 18 d. liudytoju apklaustas E. Č. parodė, kad pažįsta A. L., kuriam apie (duomenys neskelbtini) metai. Pastarąjį pažįsta apie 2 metus, kartu dirbo autoservise (duomenys neskelbtini). Pastarasis naudoja telefono numerį, kuris yra pažymoje jau senai. Nuo 2024 m. gruodžio mėn. pradžios su A. L. nebendrauja, kur pastarasis yra nežino. Paskutinis A. L. telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Kažkur tai 2024 m. lapkričio mėn. pabaigoje, tai buvo šeštadienis, gal tai buvo 23 d. jam pats paskambino A. L., paprašė pastarajam autoservise padėti ir jis sutiko. Už kiek laiko atvažiavo A. L. su visureigiu „BMWX5“, juodos spalvos, valstybinio numerio nežino, ar pastarasis buvo tuo metu neblaivus negali pasakyti, gal tai buvo 18 ar 19 val. Po to abu su A. L. atvyko į autoservisą (duomenys neskelbtini), kur atrodo taisė kažkokį automobilį. Po to vėliau nuėjo į pirtį, kuri yra tuo pačiu adresu. Pirtyje neilgai dar buvo kažkoks vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, daugiau nei požymių, nei duomenų nežino. Matė pirmą kartą. Pirtyje su A. L. abu prabuvo apie 2 val., kur vartojo alkoholį - degtinę. Su jais trumpai vartojo alkoholį tas pagyvenęs vyras, po to išėjo. Tuo metu visureigis visą laiką buvo (duomenys neskelbtini) namo kieme. Pirtyje abu išgėrė po 1 litrą degtinės. Apie gal 23:30 val. su A. L. nusprendė vykti į naktinę parduotuvę dar nusipirkti alkoholio. Už automobilio vairo atsisėdo A. L. ir abu pradėjo važiuoti iš (duomenys neskelbtini), pasuko ir važiavo Pramonės g., Vilniuje, po to tiesiai pradėjo važiuoti link miesto S. Batoro g., kur A. L. pradėjo labai blogai važiuoti, vingiuoti, todėl jis pasakė pastarajam sustoti ir pastarasis sustojo autobusų sustojime, priešais įvažiavimą į Belmonto g., Vilniuje. Abu išlipo iš automobilio ir stovėjo stotelėje. Abu pastovėjo 10 min. ir tuo metu atvyko policija. Ar automobilyje „BMWX5“ buvo alkoholio, nežino. Vėliau policija rado vairuotojo durelėse A. L. piniginę su dokumentais, bei buteliuką su degtine. Po to A. L. pradėjo agresyviai elgtis su policijos pareigūnais, buvo sulaikytas ir išvežtas. Vėliau jis dar matė, kad automobilio kėbulas yra apdaužytas, bet tai tikrai buvo ne tuo metu, kai jis važiavo su A. L., avarijų kokių nematė. Kaip sakė, A. L. keturis mėnesius nematė, kur yra nežino. Dar su A. L. iki naktinės parduotuvės Kalvarijų turguje važiavo dviese, jokio trečio asmens nebuvo (t. 1, b. l. 199-205).
2025 m. balandžio 1 d. apžiūros metu buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš policijos automobilio. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašas iš policijos tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini) dėl 2024 m. lapkričio 24 d. įvykio. Įrašo pavadinimas: (duomenys neskelbtini)_ch2_20241124000359_20241124005402. Įrašas be garso. Įrašo pradžia 2024 m. lapkričio 24 d., 00:03:59 val. 00:06:40 val. automobilis pradeda važiuoti. 00:10:11 val. tarnybinis automobilis privažiuoja prie autobusų stotelėje stovinčio visureigio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). „BMW“ vairuotojo ir keleivio priekinės durelės yra praviros. Šalia keleivio priekinių durelių stovi du vyrai, prie jų prieina policijos pareigūnai. 00:20:40 val. prie automobilio vairuotojo durelių prieina asmuo su šviesios sp. kelnėmis ir tamsios sp. striuke, atidaro duris, apžiūri saloną, po ko uždaro duris ir nueina. Visą laiką pareigūnai apžiūri stovinti automobilį „BMW“. 00:48:24 val. automobilis „BMW“ nuvaromas į priekį ant pervežimo vežimėlio (t. 2, b. l. 1-6).
2024 m. gruodžio 11 d. apklaustas A. L. parodė, kad dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltės nepripažįsta. Jis tris mėnesius dirbo autoservise, kuris yra (duomenys neskelbtini). Jis yra auto šaltkalvis. 2024 m. lapkričio 23 d. į jų servisą buvo atiduotas automobilis „BMW X5“, (duomenys neskelbtini) tai buvo šeštadienis, apie 13:00 val. Jis išrašė savininkui automobilio priėmimo aktą, kur nurodė, kad automobilis tvarkingas ir pasakė, kad, kai automobilį apžiūrės, tai susiskambins. Autoservisas tuo metu dar kaip mažoji bendrija registruotas nebuvo, tik dabar ruošiami dokumentai. Vakare, apie 18:00 val. kartu su savo draugu E., pradėjo vartoti alkoholį pirtyje. Automobilio BMW X5, raktą paliko servise, spintelėje, pats automobilis stovėjo kieme. Atsimena, kad apie 23:30 val. jis rakino pirtį, raktą paliko pastate prie serviso. Po to jau atsimena, kad yra policijos areštinėje sulaikytas, po to ten tikrino jo blaivumą. Koks buvo jo kelias nuo serviso iki areštinės, nieko neatsimena. Vėliau jam E. sakė, kad pas juos atvažiavo pastarojo kaimynas, kurio duomenų nežino, po to sakė, kad kažkokiu būdu visi trise jau važiavo automobiliu „BMW X5“. Po to sakė, kad S. Batoro g. E. draugas atsitrenkė su automobiliu į bordiūrą, apgadino automobilį, po to sustojo ir pabėgo, o jis ir E. liko prie automobilio, kur atvyko ir policija. Gali pasakyti, kad jis tikrai neturėjo vairuoti automobilio, vairavo pagal E. žodžius pastarojo draugas, kaimynas (t. 2, b. l. 14-17).
2025 m. balandžio 10 d. atlikus biologinį tyrimą (2025 m. balandžio 10 d. išvada Nr. IBPS-V-100017-25) nustatyta, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant butelio, paimto 2024 m. lapkričio 24 d. apžiūrint automobilį „BMWX5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dominuojantis genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: A. L., gim. (duomenys neskelbtini) m. (t. 2, b. l. 63-71).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. L. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, A. L. savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad jis automobilio „BMW X5“ nevairavo, neva automobilį vairavo E. Č. draugas, kurio jis nepažįsta. Didžiosios dalies aplinkybių neprisimena, nes buvo girtas.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad A. L. buvo sulaikytas įvykio vietoje, iš karto po įvykio, jo automobilis jau buvo sustojęs, jis išlipęs ir tada pareigūnai patikrino jo neblaivumą. A. L. pirmo pūtimo metu nustatytas 3,33 prom. neblaivumas, antro pūtimo jis atsisakė. Jau įvykio vietoje pareigūnai nustatė, kad automobilį vairavo A. L.. Automobilį A. L. perdavė A. J., su tikslu paruošti jį techninei apžiūrai. Automobilis buvo perduotas techniškai tvarkingas, o stotelėje jis jau buvo atsitrenkęs ir jam buvo padaryti ženklūs apgadinimai.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme liudytojas E. Č. parodė, kad įvykio dieną vartojo alkoholį, tą pripažino ir pats A. L.. Liudytojas nurodė, kad alkoholio vartojo daug, vartojo degtinę. Nors E. Č. nurodė, kad nelabai atsimena visų įvykio aplinkybių, tačiau atsimena, kad automobilį nuo garažo iki stotelės vairavo A. L.. Teismo vertinimu, liudytojo E. Č. parodymai yra nuoseklūs ir jais nėra pagrindo abejoti.
Be kita ko, A. L. kaltę taip pat įrodo ir patvirtina kita, byloje esanti medžiaga, t. y. apžiūros protokolai, liudytojų parodymai, vaizdo įrašai, biologiniai pėdsakai, rasti ant butelio, paimto iš automobilio „BMW X5“.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog A. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. A. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.
IV. Bausmės skyrimo klausimai
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Spręsdamas dėl A. L. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Kadangi A. L. anksčiau ne sykį buvo teistas ir už nusikalstamas veikas susijusias su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, nagrinėjamą tyčinę nusikalstamą veiką jis įvykdė neišnykus ankstesniam teistumui, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, A. L. pripažintinas recidyvistu. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryta nesunki nusikalstama veika), padaryta veika yra baigta, įvykdyta veikiant tiesiogine tyčia, kaltinamojo vairavimas kėlė realų pavojų eismo dalyviams, neblaivumas viršijo 3 promiles bei A. L. asmenybę – net 4 kartus teistas už analogiškas veikas, baustas administracine tvarka. Apibendrinant visumą kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, yra laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis dėl savo neteisėto elgesio išvadų nepadarė, toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas – vairuoja automobilį būdamas neblaivus, todėl teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas skirti jam griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalyje bausmės rūšį. Taigi, už padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą A. L. skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Akivaizdu, kad kaltinamasis turi alkoholio vartojimo problemą, todėl teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas, vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti A. L. sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje per 1 metus 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-168-511/2020).
Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 7 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (kadangi kaltinamasis vairavo itin pavojingai, kėlė realų pavojų sau ir aplinkiniams, jam nustatytas sunkus, net 3,33 promilių neblaivumas, jis praeityje net 4 kartus teistas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam), šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuoja asmuo būdamas neblaivus, kai jam nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengia neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, yra nusikaltimo padarymo priemonė ir turi būti konfiskuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020). Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis ,,BMW X5 XDRIVE 30D“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto A. L. padaryto nusikaltimo priemonė. Iš VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų apie automobilio savininką matyti, jog šios transporto priemonės savininkas yra AB „A“, t. y. minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui. Todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Bylos duomenimis, „BMW X5 XDRIVE 30D“ kaina Lietuvoje su PVM yra 25 400 Eur, todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad šis automobilis priklauso trečiajam asmeniui, yra tikslinga iš kaltinamojo valstybės naudai konfiskuoti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 25 400 Eur (t. 1, b. l. 72).
VI. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).
UAB „B“ pateikė 14 496,55 eurų civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 68-69).
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.
Teismas konstatuoja, kad UAB „B“ pareikštas civilinis ieškinys nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl automobilio sugadinimo turėtų būti keliama kita baudžiamoji, administracinė byla, kurioje būtų galima reikšti civilinį ieškinį arba UAB „B“ turi teisę kreiptis bendra civiline tvarka. Teismas sprendžia palikti UAB „B“ civilinį ieškinį nenagrinėtą.
Nutartimi perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje buvo nutarta kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl gynėjo parinkimo kaltinamajam A. L. BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis buvo kalėjime, todėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas. Taigi šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami, vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiu atveju gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteistinos. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (paskirtas konfiskuotino turto vertės išieškojimas, nuosprendžiu paskirtas realus laisvės atėmimas) teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl šios išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – biologinius pavyzdžius bei du butelius nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, kompaktinį diską palikti saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
A. L. (A. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės pradėjimo vykdyti pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti, kad A. L. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, skirti A. L. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti jį sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje per 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Paskirti A. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 7 (septynis) metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. L. valstybės naudai konfiskuoti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 25 400 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius keturis šimtus eurų).
UAB „B“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
A. L. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų advokatui apmokėti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, biologinius pavyzdžius bei du butelius nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, kompaktinį diską palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.