- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-06
- Bylos Nr.
- II-678-1202/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00670-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Pareiškėjas
- M. R., (duomenys neskelbtini)
(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotam atstovui G. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs M. R. skundą dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio 2024 m. kovo 12 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio (toliau – ir Institucija) 2024 m. kovo 12 d. nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 28 d., apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), apgadintas pranešėjo automobilis „Toyota“, v. n. (duomenys neskelbtini) Atvykus į įvykio vietą, į pareigūnus kreipėsi automobilio „Toyota“, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. R., kuris paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 28 d. apie 17.00 val. eidamas prie savo automobilio „Toyota“, v. n. (duomenys neskelbtini) būnant namo laiptinėje pamatė vyrą, automobilio „Škoda“, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotoją, kuris apžiūrėjo automobilį „Toyota“, v. n. (duomenys neskelbtini) atlenkė galinio vaizdo veidrodėlį. M. R. išbėgo iš namo laiptinės, tačiau atbėgęs prie automobilio, vyriškis jau išvažiavo iš įvykio vietos ir pasuko link (duomenys neskelbtini) g. M. R. skubiai įsėdo į automobilį ir bandė vytis pažeidėją, turėdamas tikslą įsidėmėti automobilio valstybinius numerius, tačiau pažeidėjas dingo iš akiračio, galimai pasuko į (duomenys neskelbtini) g. Apgadintas automobilio „Toyota“, v. n. (duomenys neskelbtini) galinio vaizdo veidrodėlis, keliose vietose įbrėžtos galinės keleivio pusės durelės, įlenktas galinis sparnas prie rato. Įvykio vietoje liudininkų nebuvo, vaizdo kamerų nėra.
Institucija nutraukė administracinio nusižengimo teiseną padarytai veikai neturint administracinio nusižengimo sudėties požymių. Nutarime nurodyta, kad Policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime nustatė, tas pačias įvykio aplinkybes, kaip ir M. R. Automobilio „Toyota“, v n. (duomenys neskelbtini) apgadinimai – dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinis dešinės pusės sparnas. Eismo įvykio liudininkų, vaizdo stebėjimo kamerų, kurios galėjo užfiksuoti eismo įvykį, nėra. Transporto priemonių, nuolaužų, šukių taip pat nėra. Eismo įvykio tyrimo metu automobilių „Škoda“, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. T. paaiškino, kad dėl 2023 m. rugsėjo 28 d. apie 17 val. kaip ir kiekvieną dieną važiuoja pasiimti dukros iš darželio, eismo įvykio nebuvo. Transporto priemonė „Škoda“, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadinta nebuvo, dėl kitos transporto priemonės nieko paaiškinti negali. Norint konstatuoti administracinio nusižengimo faktą būtina nustatyti tiek objektyviuosius administracinio nusižengimo, tiek subjektyviuosius požymius – subjektą, jo kaltę, administracinio nusižengimo padarymo tikslus bei motyvus. M. R. ir R. T. parodymai yra prieštaringi. R. T. neigia faktą, kad vairuodamas automobilį „Škoda“, v. n. (duomenys neskelbtini) kliudė ir apgadino automobilį „Toyota“, v. n. (duomenys neskelbtini) Nutarime nurodyta, kad nepavyko nustatyti neginčijamų įrodymų, kad automobilis „Toyota“, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas automobiliu „Škoda“, v. n. (duomenys neskelbtini) Nesant eismo įvykio ir administracinio nusižengimo sudėties, administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta.
II. Pagrindiniai skundo argumentai
Pareiškėjas M. R. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Pareiškėjas skunde pažymi, jog nesutinka su nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Mano, kad nutarimas priimtas neteisėtai ir nepagristai. Susipažinus su bylos medžiaga, tapo akivaizdu, kad tyrimas buvo atliekamas itin vangiai ir neobjektyviai, kadangi pradinius veiksmus 2023 m. rugsėjo 28 d. atliko atvykęs į įvykio vietą policijos ekipažas (Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus pareigūnai), o Kelių policijos pareigūnai atliko vienintelį veiksmą – po dviejų su puse mėnesių paėmė paaiškinimą iš „Škoda“ vairuotojo, kurio paaiškinimas neišsamus ir nesuprantamas, nėra atsakymų į klausimus.
Paaiškinime galimai administracinį nusižengimą padaręs asmuo, vardu R. nurodo, kad dažnai išlipa iš automobilio, kadangi pasodinęs sūnų į kėdutę, turi pataisyti diržą. Tyrėjai, atlikę tyrimą, nepasidomėjo, kokia tai kėdutė ir kokio ūgio vaikai joje yra vežami, kadangi įprastai kiti vairuotojai, vežantys vaikus kėdutėse, neturi daryti tiek sustojimų. Jeigu, vis dėl to, kėdutė atitinka įstatyminius reikalavimus, tokį asmens paaiškinimą galima vertinti kaip palankios sau versijos susigalvojimą ir siekį išvengti administracinės atsakomybės. Buvo nustatyta, kad kelių policijos tyrėjai neatliko logiško ir skubaus veiksmo – neapžiūrėjo galimo kaltininko automobilio, t. y. netikrino, ar ant jo nėra apgadinimo žymių, kas leistų patvirtinti, kad būtent jis apgadino jo automobilį, o dar po 3 mėnesių atsiuntė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, t. y. per 6 tyrimo mėnesius kelių policijos pareigūnai atliko tik vieną procesinį veiksmą, t. y. paėmė paaiškinimą ir nutarime konstatavo, kad ne tik kad nėra objektyvių asmens kaltę įrodančių duomenų, bet ir pačios administracinio nusižengimo sudėties, nors akivaizdu ir 2023 m. rugsėjo 28 d. užfiksuota, kad jo automobilis apgadintas eismo įvykio metu, apgadinimai nėra menki.
Per 6 mėnesius kaltininkas galėjo susitvarkyti automobilį, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad Kelių policijos pareigūnai nesiaiškino, kokios spalvos yra jo vairuojamas „Škoda“ automobilis, nes ant jo automobilio likę juodos spalvos dažai, šios aplinkybės policijos pareigūnai nevertino. Taip pat nebuvo vertinamos jo atsiųstos nuotraukos, kurią jis padarė įvykio metu, t. y. nepasidomėta, kodėl „Škoda“ vairuotojas taisydamas vaiko kėdutės diržą atsistojęs šalia automobilio „Toyota“.
Šiuo atveju pareigūnai, atlikdami administracinio nusižengimo tyrimą, nesiėmė praktiškai jokių priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per kuo trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Akivaizdu, kad nebuvo įdėta jokių pastangų surinkti įrodymus ir ištirti galimas versijas, kurie leistų tinkamai vertinti faktus ir suformuotų teisingą vidinį įsitikinimą.
III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai
Pareiškėjas M. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo skundą. 2023 m. rugsėjo 28 d. buvo atvažiavęs su močiutės automobiliu „Toyota“, į kiemą adresu (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), kuriame pastatė automobilį. Kai atvažiavo į kiemą mašina stovėjo apie valandą. Jis visą laiką automobilio nestebėjo. Kai išėjo į laiptinę pamatė žmogų prie mašinos, kuris lenkė „Toyota“ veidrodėlį. Jis stovėjo prie pat mašinos, stengėsi nufotografuoti, nors nuotrauka neryški, matosi, jog žmogus stovi prie tų mašinų. Pagalvojo, jog reikia greitai bėgti į kiemą ir pagauti, kadangi gyvena 5 aukšte lipimas užtruko kažkiek laiko. Kai išėjo iš laiptinės pamatė, jog automobilis tiesiog nusuka iš kiemo ir išvažiavo. Atstumas nuo 5 aukšto laiptinės ir įvykio vietos 100 m. Pagalvojo, jog reikia šokti į automobilį ir bandyti pasivyti, nes tas žmogus iš esmės, kaip ir pabėgo iš įvykio vietos. Įsėdo į automobilį, išvažiavo iš kiemo, bet jis važiavo gatve, nepamatė kur jis nusuko ir pametė jį. Apsisuko, grįžo į kiemą ir automobilį pastatė į lygiai tą pačią vietą. Sugadintas automobilis priklausė močiutei, prieš įvykį automobilis nebuvo apgadintas. Po to iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvyko ir užfiksavo visą įvykį, žalą. Jiems papasakojo, kaip viskas nutiko, surašė visus reikalingus dokumentus. Policijos pareigūnai jam pasakė, jog asmuo jiems yra žinomas pagal valstybinius numerius, pareigūnams nusiuntė nuotrauką, kuri yra vienintelė tokia įrodomoji ir tuomet laukė kažkokių žinių dėl bylos nagrinėjimo eigos. 2024 m. kovo 12 d. po 6 mėn. gavo el. laišką su dokumentais, kuriuose buvo parašyta, kad byla nutraukiama. „Škoda“ automobilis buvo patikrintas tik gruodžio mėn., nuotraukos padarytos gruodžio 13 d., tai yra pakankamas laiko tarpas per kurį galima būtų mašiną susiremontuoti ar sutvarkyti įlenkimus. Nuotraukoje matosi, jog žmogus stovi tarp mašinų ir tai tarsi įrodo, kad jis negalėjo atsitrenkti, bet jis tiesiog galėjo atsitrenkti ir patraukti automobilį. Visos ant automobilio esančios dažų liekanos nebuvo prieš jam pastatant automobilį kieme. Policijos paaiškinimai yra visiškai nepagrįsti ir visa byla buvo nagrinėjama neobjektyviai, labai lėtai. Pačio automobilių kontakto nematė, matė, kaip asmuo stovėjęs prie jo automobilio atlenkė veidrodėlį, padarė nuotrauką ir pasileido bėgti, nes galvojo, jog pasišalins. Atitinka automobilio „Škoda“ ir padarytų apgadinimų spalva – juoda. Atsitrenkęs asmuo gyvena tame pačiame kieme, kur gyvena jis ir kur įvykio įvykis. Tikriausiai asmuo jo nematė, nes „Škoda“ vairuotojas tuo metu, kai jis išėjo į kiemą, jau išsukinėjo iš jo. Atvykę pareigūnai jam liepė parašyti paaiškinimą, kaip viskas vyko, tuomet nufotografavo mašiną. Kai pasakė, kad turi nuotrauką, jie paprašė, kad ją jiems atsiųstų, kai supildė visus dokumentus tiesiog pasakė, jog reikia laukti skambučio. Kieme važinėja ne viena mašina, negali įvardyti, kiek yra juodų automobilių kieme, kieme įvykio metu buvo kitų juodų automobilių. Nuotraukos atmestinai padarytos, nėra padaryti jokie išmatavimai. Institucijos padarytos per vėlai ir jos nieko neįrodančios. Jos labai nekokybiškos, fotografuotos ne tos vietos, kurios turėjo būti fotografuotos. Nemano, jog gali būti toks sutapimas, kad žmogus yra tiesiog sustojęs prie jo automobilio ir tvarko vaiko kėdutę, kai buvo padaryti apgadinimai automobiliui.
(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotas atstovas G. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad gali atsakyti tik iš turimos medžiagos, kaip vyko tyrimas. Atvažiavo reagavimo padalinys, t. y. pareigūnai, kurie reaguoja į įvykius, surinko pirminę informaciją, bendravo su pareiškėju, paėmė jo paaiškinimą. Viską suformavo, paėmė nuotraukas ir pradėjo administracinę teiseną, tyrimas buvo perduotas Kelių policijos skyriaus sprendimą priėmusias pareigūnui. Jie atlieka tyrimus dėl KET pažeidimų ir dėl galimų auto įvykių. „Škoda“ automobilio vairuotojas buvo apklaustas gruodžio 13 d., nes jam lapkričio 23 d. tikriausiai iki to laiko atėjo šaukimas ir po mėnesio jis turėjo atvykti, atvykus jis buvo apklaustas. Tikriausiai gruodžio 13 d. buvo, taip pat patikrintas ir „Škoda“ automobilis. Negali atsakyti, kodėl praėjo toks ilgas laiko tarp įvykio ir „Škoda“ automobilio vairuotojo apklausos ir automobilio apžiūrėjimo. Galėjo taip nutikti dėl užimtumo, sunku buvo surasti asmenį pagal turimus duomenis. Toks tyrimas gali tęstis iki 2 metų. Negali atsakyti, kodėl žinant „Škoda“ automobilio numerius įvykio dieną, pareigūnai nebandė susiekti su automobilio vairuotoju. Tokiose bylose surenkama medžiaga ir ji perduodama atsakingam darbuotojui. Reagavimo padalinys surenka informaciją ir staigiai išvažiuoja. Tie vadinami ABC įvykiai, A, B susiję su gyvybe su turtu, kurie turi didesnį prioritetą, galimai informacija buvo perduota iki vakaro ir po to nukeliavo skyriui, kuris tiria šiuos įvykius. Jeigu nuotraukų nėra, reiškia aukščių matavimai su „Škoda“ automobiliu nebuvo atlikti. Pareigūnas tikriausiai nematė tikslo. Gali daryti tik prielaidą, kadangi nerado kontakto požymių, todėl pareigūnas nematavo „Škoda“ automobilio aukščių. Prašo palikti nutarimą nepakeistą, kadangi tyrimas negali būti begalinis, nemato galimybės dabar atlikti, jokių naujų aplinkybių nustatyti neįmanoma, nes vienas automobilis pasitraukė, pačio kontakto fakto niekas nematė, atskirų liudytojų nenustatyta, pareiškimas vieno žmogaus. Pareiškėjas nematė automobilių kontakto tik daro prielaidą, kadangi žmogus stovėjo šalia jo automobilio veidrodėlio.
IV. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados
Motyvuojamoji dalis
M. R. skundas tenkinamas
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe ar jos nebuvimu. Bylos nutraukimas turi būti grindžiamas ANK 565¹ straipsnyje numatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio nusižengimo teiseną negalimą.
ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad nėra eismo įvykio ir administracinio nusižengimo sudėties. Iš ginčijamo nutarimo turinio nėra aišku, kokio konkretaus administracinio nusižengimo požymių nėra įžvelgiama „Škoda“ automobilio vairuotojo veiksmuose.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju policija tiesiog konstatavo, jog abiejų galimo eismo įvykio dalyvių versijos dėl jo aplinkybių skiriasi ir nepavyko nustatyti neginčijamų įrodymų, kad automobilis „Toyota“ buvo apgadintas automobiliu „Škoda“. Bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija turi ne tik pateikti atskirų pavienių įvykio dalyvių parodymų, paaiškinimų bei jų pateiktų dokumentų nominalų vertinimą, bet ir imtis visų būtinų priemonių patikrinti šių proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip pagrįstus.
Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.
ANK 593 straipsnis reglamentuoja administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas didelis skaičius tyrimo veiksmų, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai.
Aptartų ANK normų analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi pareigą būti aktyvus, kad būtų ištirtos galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Todėl ANK 593 straipsnis įtvirtina tokiam pareigūnui plačius įgaliojimus. Ir priešingai, nepateisinama, jei administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas daro atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo įvertinęs aplinkybes formaliai, nesiimdamas priemonių išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes. Toks pareigūno elgesys ne tik prieštarauja ANK 567 straipsnio 1 daliai, bet ir administracinių nusižengimų teisenos paskirčiai, įtvirtintai ANK 1 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, patikrinęs ir įvertinęs skundžiamą Nutarimą, Pareiškėjo skundo argumentus, kitą bylos medžiagą, Pareiškėjo ir Institucijos atstovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, o pats tyrimas buvo formalus, neišsamus ir uždelstas.
Iš pateiktų duomenų matyti, kad pats nagrinėjamas įvykis nutiko 2023 m. rugsėjo 28 d. ir dėl pareiškėjo padarytos nuotraukos jau tą pačią dieną buvo žinomas galimai eismo įvykį sukėlusio automobilio „Škoda“ valstybinis numeris. Visgi tyrimą atlikusių institucijų veiksmų pasyvumas lėmė, kad automobilis „Škoda“ patikrintas ir jo savininkas apklaustas tik po maždaug trijų mėnesių (šaukimas išsiųstas 2023 m. lapkričio 23 d. atvykti protokolui surašyti 2023 m. gruodžio 13 d.). Institucijos atstovas teisme negalėjo paaiškinti, kodėl taip ilgai užtruko pats tyrimas, nurodė manantis, jog tam galėjo turėti įtakos didelis darbo krūvis.
Byloje yra pateiktos automobilių nuotraukos. „Toyota“ automobilio nuotraukos darytos netrukus po įvykio ir jose matyti padaryti apgadinimai – juodos spalvos įbrėžimai ant automobilio dešinės pusės. Nuotraukose atlikti aukščio matavimai. „Škoda“ automobilis fotografuotas 2023 m. gruodžio mėnesį, nuotraukų kokybė yra prasta, pats automobilis nešvarus, todėl nėra galimybės nustatyti apgadinimų ant automobilio. Antai byloje pateiktoje „Škoda“ automobilio veidrodėlio nuotraukoje (b. l. 54) negalima nustatyti ar veidrodėlio apdaila virš posūkio indikatoriaus yra apgadinta ar tiesiog nešvari. Nuotraukas padarę ir tyrimą atlikę pareigūnai neatliko jokių minėto automobilio aukščio matavimų, nelygino turimų duomenų dėl „Toyota“ automobilio apgadinimų ir nenustatinėjo, kuria „Škoda“ automobilio dalimi galėjo būti apgadintas „Toyota“ automobilis. Tai, kad ant „Škoda“ automobilio nėra apgadinimų nesudaro pagrindo pareigūnui subjektyviai spręsti dėl įrodymų rinkimo pagrįstumo ir tikslingumo. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu Institucijos pareigūno vertinimu, administracinio nusižengimo byloje yra surinkta nepakankamai įrodymų, kad būtų galima priimti atitinkamą sprendimą, jis, prireikus, turi teisę skirti ekspertizę, reikalauti specialisto išvados (ANK 569 straipsnio 2 dalis), imtis kitų veiksmų. Automobilių aukščio matavimas turėjo būti atliekamas ir tik tada nustačius neatitikimus ar sutapimus tarp „Toyota“ automobilio apgadinimų ir „Škoda“ automobilio dalių su kuriomis galėjo būti kontaktuota priimamos atitinkamos išvados, bet nagrinėjamu atveju tokie veiksmai neatlikti. Atsiliepime Institucija dėsto argumentus apie galimus apgadinimų padarymo modelius, atmeta automobilių kontakto bei susiglaudymo galimybę, tačiau šie argumentai paremti prielaidomis ir subjektyviu vertinimu, nes jokio tyrimo, dėl apgadinimų lokalizacijos ir atitikimo tarp automobilių konstrukcijos, Institucija neatliko. Atliekant tyrimą nebuvo apklausti į iškvietimą vykę pareigūnai. Jiems neužduoti klausimai, kodėl žinant automobilio valstybinį numerį nebuvo bandoma susisiekti su „Škoda“ automobilio vairuotoju dar įvykio dieną.
Teisenos nutraukimą Institucija grindė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ar paneigiančių „Škoda“ vairuotojo kaltę, pažeidus Kelių eismo taisyklių nuostatas, nebuvimu, tačiau iš esmės šių įrodymų ir nerinko, nors tokią galimybę turėjo. Taip pat priimdama ginčijamą nutarimą ji rėmėsi in dubio pro reo principu, tačiau teismas pažymi, kad šiuo principu priimant procesinius sprendimus galima vadovautis tik tuomet, kai abejonės ir neaiškumai objektyviai negali būti pašalinti. O nagrinėjamu atveju taip nėra.
Nagrinėjamu atveju išvada, kad nėra padarytas administracinis nusižengimas, padaryta skubotai ir neatlikus papildomo tyrimo. Visapusiškam aplinkybių ištyrimui reikalinga atlikti išsamų bylos duomenų tyrimą, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, teismas sprendžia, jog skundžiamas Nutarimas, kuris buvo priimtas neištyrus visų aptariamo įvykio reikšmingų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl jis naikintinas, o byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
M. R. skundą tenkinti.
Panaikinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniojo tyrėjo 2024 m. kovo 12 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.