Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) įgaliotam atstovui vyriausiajam darbo inspektoriui J. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ direktoriumi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 43 straipsnio 1 dalies, 42 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nes esant darbo sutarties požymiams neužtikrino, kad įmonėje, adresu (duomenys neskelbtini), T. M., nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d., o G. B., nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbtų tik sudarius rašytinę darbo sutartį ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. teismo posėdyje parodė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo pripažįsta. Nuo (duomenys neskelbtini) d. tarp jo ir akcininkės buvo žodinis susitarimas, kad ji perims Vilniaus padalinį. Protokole nurodytu laikotarpiu jis buvo visos įmonės direktorius. Dirbo toje įmonėje nuo (duomenys neskelbtini) metų. Vadovavo visai įmonei iki (duomenys neskelbtini) d. Su T. M. susipažino vėliau, o G. B. – pagrindinė akcininkė. Jis turėjo (duomenys neskelbtini) proc. akcijų, jas pardavė kitai įmonei. Tuo laikotarpiu tikrai nebuvo įdarbinęs tų dviejų asmenų. Jis turėjo teisę juos įdarbinti. Jam buvo pareikštas akcininkės nepasitikėjimas ir tai, kad ji pilnai perima Vilniaus padalinio valdymą. Dirba pagal darbo sutartį, sutartyje nurodytos jo atsakomybės. Įdarbinimas turėjo būti tik per jį. Galėjo būti, kad tie asmenys dirbo. G. B. perėmė Vilniaus padalinio valdymą nuo (duomenys neskelbtini). Iki 2019 m. spalio 18 d. tikrai nebuvo jokio T. M.. Jis pradėjo dirbti nuo (duomenys neskelbtini). Tarp akcininkės ir buvusio Vilniaus padalinio vadovo įvyko nesusipratimas, dėl to susidarė ši situacija. Nuo (duomenys neskelbtini) d. Vilniaus padalinio vadovas išėjo iš darbo. Vilniaus padaliniui vadovavo akcininkė. Tik nuo 2020 m. birželio 01 d. sužinojo apie tai, kad T. M. atlieka darbines funkcijas. Padalinio vadovas daro darbuotojų atrankas, bet neturi teisės įdarbinti, tik jis turi tokią teisę. Jam nebuvo žinoma, kad T. M. būdavo ofise iki padalinio vadovo atleidimo. Ten užeina daug žmonių. Kai įdarbino T. M., jis oficialiai dirbo (duomenys neskelbtini) vadovu, kokios jo pareigos šiuo metu atsakyti negalėjo. Pripažino, kad T. M. tuo momentu galėjo dirbti neįformintas. Vertino susidariusią situaciją labai blogai (b. l. ...).

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš vaizdo įrašo matyti, kad T. M. ateidavo į ofisą su kompiuteriu, darbo priemonėmis. Kiti darbuotojai patvirtino, kad jis ten dirbo, atliko vadybininko funkcijas, bendravo su klientais. Patikrinimo metu T. M. buvo užfiksuotas darbo ofise su įmonės nupirktu darbo kompiuteriu, tai leidžia teigti, kad jis atlikinėjo vadybininko darbo funkcijas įmonės naudai, jam priklausė darbo užmokestis. G B. yra (duomenys neskelbtini), tačiau ji atliko darbines funkcijas nesudariusi darbo sutarties ir nepranešus SODRAI. Ji buvo projektų vadovė, pati nurodė, kad perėmusi (duomenys neskelbtini) padalinio funkcijas, ji ieškojo naujų darbuotojų ir kontroliavo esamus, tai patvirtina, kad ji dirbo nelegaliai ir atliko darbo funkcijas įmonės naudai. Dėl A. B. nekilo jokių sunkumų, jis bendravo su institucija, teikė paaiškinimus, dokumentus, problemų nekilo. Prašė atsižvelgti į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad asmuo turi vaikų, kuriuos reikia išlaikyti ir skirti jam minimalią baudą vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais (b. l. ...).

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, todėl vertintinos Užimtumo įstatymo ir DK nuostatos.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

A. B. kaltę padarius minėtą administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys įrodymai:

- 2020 m. rugsėjo 08 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad asmenų, dirbusių nesudarius darbo sutarties arba nepranešus VSDFV, arba nustatyta tvarka neįregistravus individualios veiklos, skaičius – 2 (b. l. 3–8).

- 2020 m. rugsėjo 08 d. Patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad 2020 m. sausio 29 d. apie 13.40 val. VDI vyr. darbo inspektoriai J. V. ir G. K. nuvyko adresu, (duomenys neskelbtini), kur atliktas patikrinimas UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ (toliau – Įmonė) patalpose. Patalpose užfiksuoti: M. B., E. P., G. Š., D. S. ir T. M.. Patikrinus Sodros duomenis T. M. įmonės apdraustųjų sąraše nebuvo. Asmuo užfiksuotas Įmonės administracinėse patalpose. Inspektoriui pasisveikinus, būtent T. M. pasakė: „klausom“ (vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini 1) JI“ 00:41 sek.). Prisistačius inspektoriui J. V. ir pasiteiravus kokios įmonės darbuotojai yra, pastarasis nurodė, kad yra „(duomenys neskelbtini 1)“ darbuotojai, o pats „(duomenys neskelbtini 3)“ darbuotojas. Pasiteiravus T. M., ką bendro jis turi su „(duomenys neskelbtini 1)“, ar yra kokie darbiniai santykiai su šia įmone, asmuo atsakė, kad nuomojasi įrankius, jokių darbinių santykių neturintis (vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini 1) JI“ 02:22 min). Iš T. M. paimtas paaiškinimas raštu. Vadovaujantis tyrimo metu surinkta medžiaga nustatyta, kad esant darbo sutarties požymiams T. M. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), o G. B. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), dirbo įmonės naudai, atitinkamai ėjo vadybininko ir projektų vadovės pareigas, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą (b. l. 9–17).

- T. M. 2020 m. sausio 29 d. paaiškinime nurodė, kad atvyko išsinuomoti technikos savo gyvenamajam namui statyti į UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ ((duomenys neskelbtini)). Bendravo su įmonės darbuotojais „(duomenys neskelbtini 1)“ patalpose. Atvyko automobiliu (Škoda Octavia), jo subjektyviu manymu, automobilis priklauso jo įmonei BUAB „(duomenys neskelbtini 3)“, raktelius davė direktorius. Darbiniai santykiai nesieja su įmone „(duomenys neskelbtini 1)“, turi tik nuomos bendradarbiavimo sutartį pagal kurią nuomojosi įrankius. „(duomenys neskelbtini 1)“ automobiliais nesinaudoja. Jo asmeniniai daiktai ofise gulėjo, darėsi kavos, paliko ant stalo (b. l. 18).

- G. Š. 2020 m. sausio 29 d. paaiškinime nurodė, kad įmonėje dirba nuo (duomenys neskelbtini). Jų ofise T. lankėsi kelis kartus savaitėje, ne visuomet dėl įrankių nuomos. T. jų įmonėje padeda išrinkti parduodamų priedų ((duomenys neskelbtini)) pardavėjus, bendrauja su sandėliu, kitais darbuotojais; bendrauja dėl reklaminių lipdukų. Jos žiniomis kompiuteris gulintis tolimiausiame kambarėlyje (Apple) yra ne D. „(duomenys neskelbtini)“ elektroninis paštas priklauso T. M.. Su minėtu el. paštu bendravo įmonių klausimu (b. l. 19).

- A. Š. 2020 m. sausio 31 d. paaiškinime nurodė, kad buvo UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ darbuotojas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Dirbo įmonės padalinyje Vilniuje. T. M. jam yra žinomas. Jį į įmonę asmeniškai atvedė įmonės akcininkė G. B. apie (duomenys neskelbtini) mėn. vidurį ir paaiškino, kad tai yra būsimas „(duomenys neskelbtini 1)“ darbuotojas, užims pardavimo vadybininko pareigas. Jis pradėjo dirbti nuo (duomenys neskelbtini) mėn. pradžios. G. B. nurodė paruošti T. darbo vietą ofise, (duomenys neskelbtini). Kiek žinojo oficialiai jis nebuvo įmonėje įdarbintas, nes prieš tai dirbo „(duomenys neskelbtini 2)“ ir buvo pasirašęs sutartį, kad (duomenys neskelbtini). Tai sužinojo asmeniškai iš G. B.. Tuo metu kai dirbo T. skambindavo klientams, važinėdavo pas klientus. T. klientams išrašydavo išdavimo – priėmimo, grąžinimo – priėmimo aktus G. B. vardu (b. l. 20).

- V. K. 2020 m. vasario 04 d. paaiškinime nurodė, kad dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ projektų vadovu. Dėl T. M. paaiškino, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) mėn. pradžios dirbo „(duomenys neskelbtini 1)“ kaip vadybininkas. Pirmosiomis dienomis stebėjo jo darbą, kaip bendraujama su klientais ir pan. Tada pradėjo įmonės patalpose organizuoti remonto darbus, įrenginėjo stebėjimo kameras. Po padalinio vadovo A. Š. išėjimo iš darbo, jo numeris buvo peradresuojamas T. M. ir nuo tada jis tiesiogiai bendravo su klientais ir kuravo jų užsakymus. Dažniausiai dirbdavo nuo 8-5 val. būdavo (duomenys neskelbtini 5) patalpose. Jam nebūnant dažnai T. priimdavo klientus ir išrašydavo išdavimo/priėmimo aktus, netgi vienas aktas buvo pasirašytas jo vardu ir pavarde (tą aktą pasirašė T. M.). Jo žiniomis T. su (duomenys neskelbtini 5) vadybininku G. gavo dvi naujas Škoda markės mašinas (T. buvo skirta pilka Škoda Octavia universalas). Jo elektroninis paštas „(duomenys neskelbtini)“ ir jam buvo išduotas Apple pilkas kompiuteris. Dar galiu pridurti, kad akcininkė G. B. užsiminė, kad apie T. niekam neprasitarti. Pridėjo „(duomenys neskelbtini 1)“ A. B. pranešimą, kuriame T. M. nurodomas kaip įgaliotas asmuo (b. l. 21).

- 2020 m. vasario 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ vadovas A. B. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad iki (duomenys neskelbtini) mėn. Vilniaus padaliniui vadovavo A. Š., o nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio šias pareigas perėmė akcininke G. B.. Susitarimas buvo žodinis. T. M. vadovui yra žinomas kaip UAB „(duomenys neskelbtini 3)“ darbuotojas ir kaip Įmonės privatus klientas (b. l. 22).

- 2020 m. vasario 20 d. G. B. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) mėn. ji yra perėmusi UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ (duomenys neskelbtini) skyriaus padalinio kontrolę, ji atsakinga už veiklos organizavimą, įrankių nuomą, detalių užpirkimą, naujų darbuotojų paiešką. Taip pat nurodyta, kad T. M. dirba UAB „(duomenys neskelbtini 3)“. „(duomenys neskelbtini 3)“ remontuoja (duomenys neskelbtini) pagal sutartį tarp „(duomenys neskelbtini 3)“ ir „(duomenys neskelbtini 1)“, o T. atvyksta kaip „(duomenys neskelbtini 3)“ atstovas įvertinti (duomenys neskelbtini) būklės. „(duomenys neskelbtini)“ paštas sukurtas T. M. dėl atsiradusių vagystės įtarimų, kad galėtų atsiųsti įrodomus prieš buvusius darbuotojus. Elektroninis paštas sukurtas pačios G. B. prašymu. Taip pat nurodė, kad T. M. Įmonėje nedirba, jokių funkcijų neatlieka, darbo užmokesčio negauna. Apie tyrimo veiksmus vadovas ne viską žinojo, o dėl suteikto el. pašto T. M. vadovas nežinojo (b. l. 23).

- M. B. savo paaiškinime nurodė, kad dirbo įmonėje nuo (duomenys neskelbtini). iki (duomenys neskelbtini). Asmuo inspektoriaus nuotraukose Nr. 1 ir Nr. 2 parodytą T. M. atpažino kaip klientą, kuris nuomojosi įrankius, lankydavosi 1-2 kartus per savaitę. Jo žiniomis ofiso gale patalpa skirta būsimam vadovui. M. B. įmonė nebuvo išdavusi nei telefono, nei kompiuterio. Klientai už įrankius atsiskaitydavo po prekės grąžinimo, jo žiniomis atsiskaitymas su atidėjimu buvo galimas tik juridiniams asmenims (b. l. 24).

- V. K. paaiškino, kad nuotraukose Nr. 1 Nr. 2 asmuo yra žinomas, bendravo iškart UAB „(duomenys neskelbtini 2)“, vėliau matytas UAB „(duomenys neskelbtini 1)“. Nuotraukose Nr. 1 Nr. 2 prisistatęs asmuo „(duomenys neskelbtini )“ pasakė, kad bus jų naujas vadybininkas, vardu T. Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo derinta keliais klausimais dėl įrankių nuomos, viskas buvo išnuomota <neįskaitoma>, vėliau įrankių būtinybės nebuvo tai ir nesusisiekė. Buvo paskambinta asmuo atsiliepė ir maloniai bendravo (b. l. 25).

- UAB „(duomenys neskelbtini 18)“ vadovas V. A. paaiškino, kad T. M. yra žinomas ir atpažįstamas iš nuotraukų Nr. 1 ir Nr. 2. Jis yra jų vadybininkas UAB „(duomenys neskelbtini 1)“. Jų įmonė nuomojosi įrankius iš šios įmonės. Kažkada paskambino ir pasisakė, kad išeina iš „(duomenys neskelbtini 2)“ ir planuoja eiti į kitą kompaniją, kuri nuomos įrankius, bei paklausė ar domintų bendradarbiavimas (b. l. 26).

- Įmonės vadovas A. B. pateikė papildomą paaiškinimą. Nurodė, kad įmonė G. B. prašymu pirko 2 „Apple Mac book“ kompiuterius, kurie kartu su mobiliais telefonais (nurodyti sąskaitoje) skirti Vilniaus padaliniui, kam jie buvo skirti, nežinojo. Elektroniniai paštai suteikiami tik įmonės darbuotojams, nurodymo suteikti pašo adresą „(duomenys neskelbtini)“, niekam nedavė, jo žiniomis šį pašto adresą T. M. suteikė G. B.. Taip pat nurodė, kad už išnuomotą įrangą T. M. atsiskaitymų nebuvo ir čekių nėra, jam taip pat nebuvo Įmonės vardu išduoti jokie įgaliojimai. Vadovas nurodė, kad dėl darbo vietos UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ patalpose UAB „(duomenys neskelbtini 3)“ darbuotojams su juo derinta nebuvo. Žodiniu susitarimu nuo (duomenys neskelbtini) Vilniaus padalinio vadove yra G. B., o nuo (duomenys neskelbtini) oficialiai įforminta kaip padalinio vadove. Vadovas pateikė dvi PVM sąskaitas faktūras, kur Įmonė perka du „Apple MacBook Air“ nešiojamus kompiuterius, du telefono aparatus „Iphone 8“ ir kitą įrangą (b. l. 27).

- T. M. parodė, kad pagrindinė jo darbo vieta yra UAB „(duomenys neskelbtini 3)“ ofisas (duomenys neskelbtini), tačiau adreso nurodyti negalėjo. Kitų įmonių, su kuriomis dar asmuo dirbo kaip UAB „(duomenys neskelbtini 3)“ darbuotojas, T. M. nurodyti negalėjo. Nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini 3)“ darbui išdavė automobilį Škoda Octavia, telefoną „Iphone 7“ ar „8“, numerio neprisiminė. Kurą už automobilį dalinai apmokėdavo įmonė, dalį jis pats, plovimo ir techninės apžiūros neapmokėdavo. „(duomenys neskelbtini 1)“ nėra jam išdavęs „Statoil“ ar „Švaros“ brolių kortelių, tačiau jomis naudojosi 1-2 kartus per mėnesį kai pavogdavo jas nuo stalo. Yra naudojęsis Įmonės kompiuteriu, tačiau tiesioginio leidimo nebuvo gavęs, kompiuterio slaptažodį gavo iš G. Elektroninis pašto adresas „(duomenys neskelbtini)“ yra sukurtas bendrauti tarp „(duomenys neskelbtini 3)“, „(duomenys neskelbtini 5)“ ir „(duomenys neskelbtini 1)“ įmonių. Asmuo nurodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini 7)“ derino kamerų tobulinimo darbus. Asmuo neprisiminė ar teikė kokias paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ ar turėjo joje Įmonės įgaliojimą. Altruistinių paskatų vedamas pravedė vagystės tyrimą, iš G. ir su jos žinia gavo prisijungimus patikrinti išdavimo aktus. T. M. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) d. Įmonės patalpose niekam nežinant darė tvarką altruistiniais sumėtimais, kadangi niekas to neprašė daryti, kas mokėjo už medžiagas, neprisiminė. Kodus patekti į Įmonės patalpas davė G.. Darbo užmokesčio iš (duomenys neskelbtini 1) nėra gavęs (b. l. 28–29).

- Pridėtos foto nuotraukos (b. l. 32–46).

- Įmonė pateikė steigimo dokumentus ir 2019 m. gruodžio – 2020 m. sausio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Vaizdo įrašai pateikti nebuvo. 2020 m. vasario 07 d. buvo pakartotinai teiktas VDI nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) su prašymu pateikti vaizdo įrašus. Įmonė atsakė, kad nurodytose patalpose vaizdo įrašai saugomi tik 24 valandas, dėl ko negali jų pateikti VDI (b. l. 47–56).

- UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ pateikė paaiškinimą į VDI nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini). Dokumentai pridėti nebuvo. El. paštu pateikti dokumentai: T. M. 2019 m. spalio 10 d. inventoriaus nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), T. M. įrankių nuomos priėmimo/perdavimo aktai (15 vnt.), mokėjimo dokumentus susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini 3)“, priedas prie (duomenys neskelbtini) gamybos, remonto ir priežiūros paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 57–77).

- VDI teikė papildomus prašymus ir nurodymus UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ (b. l. 78–80).

- Įmonės pateiktos sąskaitos faktūros, darbo sutartis (b. l. 81–83).

- VSDFV informacinės sistemos užklausos rezultatai (b. l. 85–89).

- UAB „(duomenys neskelbtini 11)“, kuriai priklauso automobilis Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė dokumentus ir atsakymą į VDI paklausimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pateikta automobilio nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kur UAB „(duomenys neskelbtini 11)“ minėtą automobilį išnuomojo UAB „(duomenys neskelbtini 3)“. Pažymėtina, kad už 2020 m. sausio ir vasario mėn. apmokėjimas atliktas tik 2020 m. kovo 20 d., kur prie mokėjimo paskirties nurodyta „už prekes“. 2020 m. vasario 06 d. BĮ Lietuvos – (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini 3)“ pateikė dokumentus ir paaiškinimą į VDI paklausimą. Nurodyta, kad T. M. dirba įmonėje pagal darbo sutartį, eina vadybininko pareigas, konkreti darbo vieta T. nėra apibrėžta, jo būvimo vieta keičiasi, jis atlieka darbus tiek UAB „(duomenys neskelbtini 3)“ patalpose, tiek pas klientus, su kuriais bendradarbiaujame. Pateikta (duomenys neskelbtini) darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio priskaitymai. 2020 m. vasario 07 d. „(duomenys neskelbtini 30)“ vyresnioji teisininkė R. G., pateikė sudarytas sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini 5)“ ir „(duomenys neskelbtini 3)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ ir „(duomenys neskelbtini 33)“. Paminėtina, kad prie (duomenys neskelbtini) gamybos, remonto ir priežiūros paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini 5)“ ir „(duomenys neskelbtini 3)“ nepridėtas Priedas Nr. 1, kuris pridėtas tik 2020 m. kovo 19 d. 2020 m. balandžio 02 d. gautas atsakymas iš UAB „(duomenys neskelbtini 2)“ į VDI 2020-02-24 paklausimą Nr. (duomenys neskelbtini). VDI duomenimis T. M. iki (duomenys neskelbtini) dirbo šioje įmonėje ir turėjo pasirašęs nekonkuravimo sutartį dėl ko T. M. ir negalėjo oficialiai įsidarbinti konkuruojančiose įmonėse. UAB „(duomenys neskelbtini 2)“ užsiima analogiška ekonomine veikla kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini 1)“. UAB „(duomenys neskelbtini 2)“ paaiškino, kad T. ėjo (duomenys neskelbtini) projektų vadovo pareigas. Jis neturėjo teisės dirbti kitose panašias veiklas vykdančiose ar konkuruojančiose įmonėse pagal nekonkuravimo sutartį (duomenys neskelbtini) mėnesius, įmonė jam moka (duomenys neskelbtini) kompensaciją. Taip pat nurodė, kad T. M. buvo atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją sidabriniu Škoda markės automobiliu, kuris, jų žiniomis, priklausė (duomenys neskelbtini 5). Pateikta 2019 m. lapkričio 08 d. 14.44 val. daryta nuotrauka, kur matyti einantis T. M. nuo sidabrinės spalvos Škodos (b. l. 90–115).

- Apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini 7)“ direktorius A. S. parodė, kad ši įmonė atliko vaizdo stebėjimo įrengimo darbus UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ patalpose, (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad iš pateiktų nuotraukų Nr. 1 ir Nr. 2 atpažįsta asmenį vardu T., su kuriuo buvo derinamas kamerų išdėstymas patalpose, su juo bendrauta kelis kartus, esant T. ant lapo buvo surašyti prisijungimo prie įrašymo įrenginių kodai. A. S. taip pat VDI pateikė 2019 metų gruodžio mėn. pabaigos susirašinėjamus elektroniniu paštu, kur laiškai siunčiami ir „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 117).

- 2020 m. balandžio 20 d. gautas UAB „Circle K Lietuva“ atsakymas į VDI paklausimą Nr. (duomenys neskelbtini). Paklausimas pateiktas kadangi automobilis Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas Savanorių pr. 118, Vilniuje, esančioje degalinėje 2020 m. vasario 13 d. UAB „Circle K Lietuva“ patvirtino, kad su UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ yra sudaryta sutartis ir 2020 m. vasario 13 d., 16.01 val. buvo atsiskaityta Įmonei išduota kortele Nr. (duomenys neskelbtini). „Circle K“ pateikė ir daugiau atsiskaitymų šia kortele (b. l. 116–131).

- Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 132–138).

Šiuo atveju darbuotojų T. M. ir G. B. atliekamų pareigų vykdymas be sudarytos darbo sutarties ir nepranešus VSDFV apie priėmimą į darbą, yra nelegalus darbas. Darbo sutartis turi būti sudaroma prieš pradedant dirbti. Todėl, teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog A. B. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą visiškai įrodyta.

A. B. UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ direktoriaus pareigose buvo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 141). Šį faktą patvirtina ne tik VĮ „Registrų centro“ išrašas, bet ir viešai prieinama informacija internete ((duomenys neskelbtini )). Teismo posėdžio metu A. B. patvirtino, kad padalinio vadovas daro darbuotojų atrankas, bet neturi teisės įdarbinti, tik jis, kaip įmonės direktorius, turi tokią teisę (b. l. 166). Darytina išvada, jog A. B. kaip įmonės vadovas buvo atsakingas ne tik už T. M. ir G. B. įdarbinimą, rašytinės darbo sutarties sudarymą, bet ir tinkamą pranešimą apie minėtų asmenų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad A. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ direktoriumi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 43 straipsnio 1 dalies, 42 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nes neužtikrino, kad su darbuotojais T. M. ir G. B. būtų sudarytos rašytinės darbo sutartys ir teisės aktų nustatyta tvarka būtų pateiktas pranešimas apie dirbančių asmenų socialinio draudimo pradžią.

Dėl nuobaudos skyrimo

ANK 22 straipsnis reglamentuoja, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims siekiant nubausti, atgrasyti nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

Byloje nustatyta, kad A. B. yra darbingo amžiaus, turi vaikų, per 3 metus baustas už administracinių nusižengimų, susijusių su KET nesilaikymu, padarymą, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 142–143), teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, pateikė teismui turimus finansinius įsipareigojimus patvirtinančius dokumentus (automobilio lizingo sutartis, kredito sutartis) (b. l. 148–154). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. B. dirba, anksčiau nebuvo baudžiamas už nelegalų darbą ir nėra pagrindo laikyti, kad jis būtų linkęs daryti tokio pobūdžio nusižengimus, veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio nei sąmoningo priešingo teisei elgesio pasekmė. Teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs administracinį nusižengimą), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu susidariusią situaciją A. B. vertino kritiškai.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad dėl A. B. nekilo jokių sunkumų, jis bendravo su institucija, teikė paaiškinimus, dokumentus. Prašė skirti jam minimalią baudą.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, t. y. skiriant mažesnę baudą negu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda – 500 eurų baudą (ANK 34 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis to paties Kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, paskirti jam 500 RUR (penki šimtai eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20122358169.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.