Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2014-06-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-53-902/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-53-902/2014Nutartis · 2014-06-18Panevėžio apylinkės teismas
  2. ATP-328-366/2014Nutarimas · 2014-08-20Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-18
Bylos Nr.
II-53-902/2014
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-01489-2014-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
A. B.
Administracinės bylos Nr. II-53-902/2014(S)
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-01489-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos : 45.4.2.; 63.
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. birželio 18 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kirsnytė,sekretoriaujant Dainorai Sruogienei,

dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau - Panevėžio AVPK KPB) atstovui Arnoldui Glodeniui,

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. B.,jo atstovui advokatui Z. J.,nukentėjusiojo įstatyminiam atstovui M. K.,

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. B. skundą dėl 2014-05-08 Panevėžio AVPK KPB nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio AVPK KPB 2014-05-08 nutarimu (toliau - nutarimas) nubaudė A. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 1 d., ir paskyrė jam nuobaudą – 750 Lt baudą.

A. B. surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas ir priimtas nutarimas jį nubausti už tai, kad jis 2014-04-02 16.10 val. vairuodamas automobilį ,,VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas Panevėžyje, Dariaus ir Girėno gatve, ties namu Nr. 3, nepraleido nereguliuojama pėsčiųjų perėja jam iš kairės pusės išbėgusio pėsčiojo D. K. ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo D. K., kuriam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog pėsčiojo partrenkimas įvyko pėsčiųjų perėjos ribose. Tuo A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 37 p. ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 1 d.

Šalies argumentai

Skunde A. B. ginčija nutarimą bei nurodo, kad 2014-05-08 nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl yra naikintinas, mano, kad KET 37 p. jis nepažeidė, nes D. K. išbėgo prieš jo automobilį už perėjos. Skundžiamas nutarimas grindžiamas liudytojų I. P. ir V. K. parodymais, tačiau šių asmenų įvykio vietoje jis nematė. Šių liudytojų parodymams prieštarauja ir įvykio vietos plano duomenys, kur nurodyta, jog po susidūrimo D. K. nukrito už kelių metrų nuo perėjos. Jeigu jo automobilis D. K. ten būtų ,,nutrenkęs“, jam turėjo būti padaryti žymiai sunkesni sužalojimai.

Teismo posėdyje A. B. ir jo atstovas palaikė skundą, prašė skundą patenkinti. Apeliantas paaiškino, jog važiavo Dariaus ir Girėno gatve, matė per perėją ėjusius pėsčiuosius Kitoje gatvės pusėje, jam iš kairės stovėjo autobusas. Už perėjos, iš po autobuso galo išbėgo vaikas ir atsitrenkė į jo automobilio šoną, vaikui užvažiavo ant kojos, jis nugriuvo po ratais, sustojo, iškvietė greitąją pagalbą. Jo vairuojamo autmobilio greitis įvykio metu buvo 10-15-20 km/h, nes jis dar praleido perėjoje žmones. Vaiką pamatė nedideliu, apie 1 metro atstumu. Vaikas greitai bėgo. Eismas gatvėje tuo metu buvo intensyvus. Jam nebuvo galimybės matyti, kas ,,dėjosi priekyje“. Įvykus kontaktui, automobilis šiek tiek pavažiavo į priekį, galimai kokį sprindį, ir sustojo. Visos automobilio padangos naujos, neliko žymių. Partrenkimo momentu autobuso galas stovėjo ant perėjos. Ties autobuso galu buvo jo (apelianto) automobilio priekinės durelės.

Nukentėjusiojo atstovas M. K. paaiškino, jog sūnus Domantas bėgo pro autobuso galą, mašinai stabtelėjus, nepažiūrėjo į dešinę ir taip atsitrenkė į autobusiuko galą. Galinis ratas jam pervažiavo koją. Sūnus buvo nuvežtas į ligoninę, buvo langetėje, jam buvo suspausta kojos pėda. Pagal sūnaus Vytauto paaiškinimą, Domanto broliai ėjo pirmi ir laukė jo už perėjos. Domantas yra mažesnis ir eina iš paskos. Jis eina ristele - greitu ėjimu. Sakė, kad jis takart įbėgo nepažiūrėjęs paskui brolius.

Liudytojas V. K. parodė, kad jie su broliais ėjo iš mokyklos nuo Statybininkų gatvės, jis su Mindaugu ėjo pirmi, o Domantas atsiliko. Autobusas juos praleido ant perėjos, bet Domantas tada nespėjo. Jis ėjo už autobuso galo, ėjo greitesniu žingsniu ir tada važiavo kitas automobilis. Jam iš dešinės buvo autobuso galas, o iš kairės pusės buvo juodas automobilis. Autobusas judėjo po truputį per perėjos vidurį. Autobusiukas važiavo, staigiai stabdė ant perėjos. Broliui atsitrenkus į mašinos šoną, mašina sustojo ant perėjos. Susidūrimas įvyko perėjoje. Autobuso galiniai ratai buvo apie perėjos vidurį. Įvykio metu autobusiuko greitis galimai buvo 20-30 km/h. Jie Domanto laukė kitoje gatvės pusėje.

Liudytoja B. B. parodė, kad ji kartu su sūnumi Arūnu automobiliu važiavo Dariaus ir Girėno gatve. Privažiavus sankryžą, perėjoje praleido paauglius ir iš kairės pusės į automobilį atsitrenkė kitas vaikas. Iš kairės pusės dar važiavo autobusas. Vaikas išbėgo iš po autobuso ir tada atsitrenkė į automobilį. Gatvėje tuo metu buvo intensyvus judėjimas. Sūnus važiavo labai lėtai. Vaikas atsitrenkė, nedaug pajudėjus nuo perėjos. Viskas vyko Dariaus ir Girėno gatvėje, ties posūkiu už pėsčiųjų perėjos. Perėja jau buvo pravažiuota. Autobusas tuo metu irgi judėjo, daug vietos užėmė. Iš paskos jo dar kažkas važiavo. Tik šmėstelėjo vaikas ir atsitrenkė į mašiną iš po autobuso. Kur stovėjo autobusas tiksliai negali nepasakyti, tik pamena, kad jis judėjo. Niekas nepagalvojo, kad vaikas išbėgs.

Liudytoja I. P. parodė, kad eismo įvykis vyko prie “Žaros“ perėjoje po 16 val. Nuo “Maximos“ važiavo autobusas. Autobusas sustojo ant pusės perėjos. Ji pati sustojo prieš perėją. Vaikinukas pradėjo bėgti ir atsitrenkė į autobusiuką, nubėgo ant šaligatvio. Ties ja sustojo mikroautobusiukas. Vairuotojas to vaiko negalėjo pamatyti, nes autobusas stovėjo galu ant perėjos, jo (automobilio) greitis nebuvo didelis. Vaikas bėgo bėgte per perėją. Ji dar bandė mojuoti, kad bėga vaikas, norėjo, kad vairuotojas, kuris važiavo priešais, stotų. Kontaktas jų vyko šalia jos, perėjoje. Autobusas stovėjo prieš ją, buvo užėmęs mažiau negu pusę perėjos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą, institucija, priėmusi nutarimą nurodo, kad su A. B. skunde nurodytais motyvais nesutinka. 2014-05-08 priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes. Panevėžio AVPK KPB atstovas Arnoldas Glodenis skundo nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją ir nurodė, kad ištyrus visus įrodymus byloje, mano, kad A. B. buvo nubaustas pagrįstai. Esmė buvo nustatyti pačią susidūrimo vietą ir tai, ar vairuotojas turėjo galimybę išvengti susidūrimo. Įrodymai byloje prieštaringi. Institucijos požiūriu, liudytojos Pulokaitės parodymai yra reikšmingiausi, nes jai eismo įvykis ,,buvo prieš akis“, ji matė, kaip pravažiavus autobusui, vaikas judėjo ir buvo partrenktas perėjoje. Kiti liudytojai nurodė, kad įvykis įvyko perėjoje. Butėnienė nematė, kur vaikas bėgo, jai tik vaikas ,,šmėstelėjo“. Visi įrodymai patvirtina, kad įvykis įvyko pėsčiųjų perėjoje. Mano, kad vairuotojas galėjo išvengti susidūrimo, jis artėdamas prie nereguliuojamos sankryžos, turėjo sulėtinti važiavimo greitį, sustoti, praleisti pėsčiuosius. Sunkino padėtį ir autobusas, matomumas buvo apsunkintas, vaikai bėgo iš mokyklos, todėl vairuotojas turėjo sustoti ir gerai įsitikinti. ir vairuotojas. Prašė palikti galioti priimtą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).

ATPK 127 str. 1 d. nustatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų litų iki vieno tūkstančio litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, - baudą nuo dviejų iki trijų tūkstančių litų.

Įvertinus administracinėje byloje surinktų įrodymų visumą, nagrinėjant skundą teisme išklausius apelianto A. B. paaiškinimą, nukentėjusiojo D. K. įstatyminio atstovo M. K. paaiškinimą, Panevėžio AVPK KPB atstovo paaiškinimą, įvertinus liudytojų V. K., B. B., I. P. teisme duotus parodymus, teismas daro išvadą, jog apelianto A. B. veika pagal ATPK 127 str. 1 d. buvo kvalifikuota teisingai ir jis visiškai pagrįstai buvo nubaustas. A. B. kaltę padarius minėtą administracinį teisės pažeidimą, t.y. sukėlus eismo įvykį, kurio metu nukentėjo mažametis D. K., jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. V. K. ir I. P. teisme nurodė, jog susidūrimas įvyko pėsčiųjų perėjoje, jie matė, kaip berniukas bėgo (ėjo bėgimo žingsniu) per pėsčiųjų perėją. Tokius paaiškinimus šie liudytojai davė ir tyrimo metu, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais abejoti, juo labiau, kai tiek V. K., tiek I. P. buvo tiesiogiai įvykį geriausiai matę liudytojai, nes V. K. pirmas pėsčiųjų perėjoje buvo perėjęs gatvę ir laukė kitą pus gatvės savo brolio Domanto, kuris ėjo jam iš paskos, o I. P. automobilio susidūrimas su pėsčiuoju (Domantu) vyko tiesiogiai prieš akis, jai sustojus prie pėsčiųjų perėjos, nes ji važiavo iš galo autobuso, kuris tuo metu beveik buvo jau pravažiavęs pėsčiųjų perėją ties sankryža ir stovėjo posūkiui. Tai, kad tiek tarnybiniuose pareigūnų J. B., M. B. 2014-04-02 pranešimuose, tiek eismo įvykio vietos schemoje nurodytos kitokios įvykio aplinkybės – susidūrimo vieta už pėsčiųjų perėjos, vaiko judėjimo kryptis atvaizduota taip pat už pėsčiųjų perėjos, savaime neduoda pagrindo manyti, jog vaikas buvo kliudytas už pėsčiųjų perėjos, maždaug 4 metrų atstumu, nes kaip matyti, eismo įvykio vietos schema buvo pasirašyta tik eismo įvykyje dalyvavusio A. B. (nei nukentėjusiojo atstovo, nei liudytojų parašų nematyti), todėl akivaizdu, jog pagal šio asmens paaiškinimą buvo užfiksuotos įvykio aplinkybės. Pažymėtina, jog I. P. kaip liudytoja buvo apklausta tik 2014-04-09, M. K. ir V. K. – 2014-04-04, o tiesiogiai nukentėjęs eismo įvykio metu – D. K. iš viso nebuvo apklaustas, kas rodo, jog tyrimas buvo tęsiamas ir vėliau, buvo tikslinamos įvykio aplinkybės ir tik tada, 2014-05-08 buvo priimtas procesinis sprendimas būtent apeliantą A. B. pripažinti kaltu dėl eismo įvykio sukėlimo, kurio metu nukentėjo mažametis. Ta aplinkybė, jog tyrimo metu neginčijamai buvo nustatyta, jog A. B. vairuojamas automobilis sustojo už pėsčiųjų perėjos (maždaug už 4 metrų), patvirtina, jog kontaktas su Domantu įvyko automobiliui judant, todėl visai tikėtina, jog būtent tokį atstumą (apie 4 metrus) automobilis dar galėjo pajudėti į priekį iki jo faktinio sustabdymo. Šiuo atveju vertinamas ir apelianto paaiškinimas, jog jis bėgantį vaiką ne iš karto pastebėjo, todėl ne iš karto į tai sureagavęs, pradėjo stabdyti automobilį, be to, teisme apeliantas pripažino, jog po susidūrimo jo vairuojamas automobilis dar šiek tiek pajudėjo į priekį. Nors teisme tiek A. B., tiek kiti apklausti asmenys – kartu su juo važiavusi mama B. B., liudytoja I. P. tvirtino, jog apeliantas negalėjo matyti bėgančio vaiko ir laiku sustoti, nes autobusas stovėjo galu ant perėjos, t.y. buvo užėmęs dalį perėjos, tačiau teismo nuomone, aukščiau nurodyta aplinkybė nešalina A. B. kaltės dėl eismo įvykio sukėlimo. Kelių eismo taisyklių 37 punktas aiškiai nurodo, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje ėjusį pėsčiąjį. Įvertinus visą bylos medžiagą, matyti, jog A. B. važiuodamas Dariaus ir Girėno gatve (ties namu Nr. 3) per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nesulėtino greičio, neįsitikino, jog jo vairuojamo automobilio judėjimas per pėsčiųjų perėja yra saugus ir nesustojo prie pėsčiųjų perėjos praleisti pėsčiųjų, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Juo labiau, kaip matyti, iš apelianto paaiškinimo teisme, eismas gatvėje buvo intensyvus ir jam sunku buvo matyti, kas ,,dedasi priekyje“, todėl jis privalėjo sustoti prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėja ir įsitikinti, ar nėra pėsčiųjų. Pažymėtina ir tai, kad kitoje gatvės pusėje nukentėjusio berniuko laukė jo broliai, kurie pirmi perėjo pėsčiųjų perėją, todėl A. B. turėjo įvertinti ir šią aplinkybę ir imtis ypatingų atsargumo priemonių judant automobiliu per perėją. Dėl visų aukščiau jau nurodytų byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog būtent automobilio ,,VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai – nepakankamas atidumas ir nerūpestingumas judant per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, buvo tiesiogine priežastimi eismo įvykiui kilti, todėl A. B. baustinas už eismo įvykio sukėlimą.

Įvertinant esamus byloje duomenis darytina išvada, jog skiriant nuobaudą A. B. už ATPK 127 str. 1 d. pažeidimą, buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidimo metu nukentėjo mažametis (7 m. vaikas), A. B. asmenybę, į tai, kad nėra nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, anksčiau buvo baustas už KET pažeidimus – šešis kartus, įskaitant eismo įvykio sukėlimą – pagal ATPK 127 str. 2 d. Paskirta nuobauda – vidutinio dydžio sankcijoje numatyta bauda, atitinka administracinių nuobaudų skyrimo tikslus (ATPK 20, 30, 30² str.), individualios atsakomybės principą ir turi auklėjamąjį poveikį, todėl dėl visų aukščiau išdėstytų teismo argumentų, nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą ar nutarimą pakeisti, todėl A. B. skundas netenkintinas, atmestinas kaip nepagrįstas (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str., teismas

nutaria:

Palikti nepakeistą 2014-05-08 Panevėžio AVPK KPB AVEĮTS tyrėjos I. J. nutarimą Nr. 50N-11884358-14 ir A. B. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

T. I. Kirsnytė