- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-08-20
- Bylos Nr.
- ATP-328-366/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-01489-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Pažeidėjas
- A. B.
- Advokatai
- Zenonas Juknevičius
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Ingrida Kirsnytė Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-328-366/2013
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
2014 m. rugpjūčio 20 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Zenono Juknevičiaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-18 nutarties, kuria paliktas nepakeistas Panevėžio apskrities VPK 2014-05-08 nutarimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio AVPK KPB 2014-05-08 nutarimu nubaudė A. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 1 d., ir paskyrė jam nuobaudą – 750 Lt baudą.
A. B. surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas ir priimtas nutarimas jį nubausti už tai, kad jis 2014-04-02 16.10 val., vairuodamas automobilį ,,VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas Panevėžyje, Dariaus ir Girėno gatve, ties namu Nr. 3, nepraleido nereguliuojama pėsčiųjų perėja jam iš kairės pusės išbėgusio pėsčiojo D. K. ir su juo susidūrė. D. K. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tuo A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 37 p.
Panevėžio AVPK KPB 2014-05-08 nutarimą A. B. apskundė Panevėžio miesto apylinkės teismui, tačiau skundžiama 2014-06-18 nutartimi Panevėžio apskrities VPK 2014-05-08 nutarimas paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
A. B. atstovas advokatas Zenonas Juknevičius pateikė skundą Panevėžio apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-18 nutartį ir priimti naują nutartį panaikinti Panevėžio apskrities VPK 2014-05-08 nutarimą, kuriuo A. B. pagal ATPK 127 str. 1 d. paskirta 750 Lt bauda.
Atstovas tvirtina, kad A. B. Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 37 p. nepažeidė, nes D. K. kliudė už perėjos. Teismas rėmėsi V. K. ir I. P. parodymais, kurie, jo manymu, nėra įtikinantys.
Tikint V. K. parodymais, D. K. per perėją bėgo vinguriuodamas tarp autobuso ir A. B. vairuojamo automobilio, nes autobuso galas nebuvo pravažiavęs perėjos, t.y. perėja buvo užimta. Liudytoja I. P. parodė, kad berniukai (V. K. ir jo draugas M.) apžiūrinėjo kioskelį ir buvo nusisukę nugara į gatvę. I. P. teigė, kad susidūrimas įvyko perėjoje, nes vaikas bėgte išbėgo iš už autobuso galo ir atsitrenkė į autobusiuką, kurio vairuotojas neturėjo galimybės sustoti.
Šalies argumentai
Advokatas skunde nurodo, kad liudytojos I. P. parodymus paneigia policijos pareigūnų J. Barausko ir M. Brtašiūtės 2014-04-02 pranešimai bei eismo įvykio schemos duomenys, kurie objektyviai atspindi situaciją po eismo įvykio. Byloje nėra įrodymų, kad po eismo įvykio A. B. būtų patraukęs mikroautobusą į priekį, tačiau teismas policijos darbuotojų pranešimų ir eismo įvykio vietos schemos nevertino.
A. B. atstovo advokato Zenono Juknevičiaus manymu, visos šios jo skunde paminėtos aplinkybės neduoda pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad D. K. bėgo per perėją ir perėjoje atsitrenkė į A. B. vairuojamą mikroautobusą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusi institucija nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-18 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas byloje esančias aplinkybes, todėl prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
A. B. atstovas advokatas Zenonas Juknevičius prašo skundžiamą apylinkės teismo nutartį panaikinti, nesant byloje pakankamai įrodymų, kad nukentėjusysis D. K. bėgo būtent per perėją ir perėjoje atsitrenkė į A. B. vairuojamą mikroautobusą.
Pareiškėjui inkriminuotas KET 37 p. pažeidimas. Minėtame punkte nustatyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Minėtas KET reikalavimas įpareigoja vairuotoją būti pasirengusį pėsčiųjų išėjimui į gatvę, ypač artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ir sekti situaciją tiek savo, tiek priešpriešinėje kelio važiuojamoje dalyje. Nors pėstieji, kirsdami nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, privalo įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei pradėti eiti perėja tik įsitikinę, kad tai daryti yra saugu, tačiau pėsčiųjų perėjoje pirmenybė teikiama pėstiesiems. Todėl, vykdydami minėtų KET punktų reikalavimus, vairuotojai, matydami, kad artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalo būti itin atidūs ir sutelkti ypatingą dėmesį į tai, ar pėsčiųjų perėjos nekerta pėstieji, sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.
Teigti, kad A. B. pažeidė KET 37 p. reikalavimus galima tik nustačius faktą, kad D. K. gatvę kirto per pėsčiųjų perėją. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas ir liudytoja apklausta jo motina B. B. kategoriškai tvirtina, kad D. K. per gatvę bėgo ne per pėsčiųjų perėją. Jų žodžiais tariant, vaikas išbėgo iš už autobuso ir atsitrenkė į mikroautobusą, nedaug pajudėjus nuo perėjos. Tačiau šiuos A. B. ir B. B. parodymus paneigia byloje esantys įrodymai. Tiesioginė įvykio liudytoja I. P., kurios parodymai buvo nuoseklūs ir nesikeičiantys viso proceso metu, tyrėjai (liudytojo apklausos 2014-04-09 protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje, registro kodas 07-14-8416847) ir pirmosios instancijos teismui parodė, kad 2014-04-02, apie 16.15 val. vairavo automobilį „Renault Megane Scenic“ Dariaus ir Girėno gatve nuo Klaipėdos gatvės link Statybininkų gatvės. Prieš ją važiavo maršrutinis autobusas, kuris sustojo sankryžoje praleisti pagrindine gatve važiuojančių automobilių. Sustojęs autobusas buvo užėmęs mažiau nei pusę perėjos. I. P. teigė sustojusi 1 metras iki perėjos, kad netrukdytų pėstiesiems. Jai bestovint, nuo Statybininkų gatvės pusės į pėsčiųjų perėją už autobuso galo išbėgo vaikas. Tuo pat metu pamatė, kad iš Dariaus ir Girėno gatvės atvažiuoja mikroautobusas ir sankryžoje suka Klaipėdos gatvės link. Prieš posūkį jis sumažino greitį ir sukosi nedideliu greičiu, tačiau vaiko iš už autobuso jis negalėjo matyti. Gestais rodė šio mikroautobuso vairuotojui, kad perėjoje yra vaikas, bet vairuotojas jos nematė. Vaikui išbėgus į mikroautobuso eismo juostą, jis kliudė vaiką perėjoje. Atsitrenkęs į automobilį, vaikas griuvo ir automobilis galiniais ratais matyt kliudė jam koją. Taigi, iš šios liudytojos parodymų matyti, kad vaikas išbėgo į gatvę per tarpą, esantį tarp jos vairuojamo automobilio ir autobuso. Automobilį ji sustabdė 1 metras iki perėjos, o autobusas sustojo prieš sankryžą su pagrindiniu keliu taip, kad jis užėmė mažiau nei pusę perėjos. Todėl vaikas turėjo kirsti gatvės važiuojamąją dalį tik perėjoje arba ant jos ribos. Netikėti liudytojos I. P. parodymais, kuri pilnai matė visą įvykį, pagrindo nėra: ji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingus parodymus, pažeidėjo ji nepažinojo, todėl nebuvo suinteresuota jo apšnekėti. Be to šios liudytojos parodymus, kad vaikas buvo kliudytas būtent perėjoje, o ne už jos ribų, patvirtina liudytoju apklaustas nukentėjusiojo brolis V. K., kurio parodymai buvo taip pat nuoseklūs viso proceso metu. V. K. parodė, kad jis su broliais ėjo iš mokyklos nuo Statybininkų gatvės. Jis ir Mindaugas ėjo pirmi, autobusas juodu praleido ant perėjos. Domantas atsiliko, pereiti gatvės su jais kartu nespėjo. J. D. laukė kitoje gatvės pusėje. Domantas ėjo paskui juos per gatvę, pravažiavus autobusui. Einant Domantui per gatvę, jam iš dešinės pusės buvo autobuso galas, o iš kairės pusės buvo juodas automobilis. Broliui atsitrenkus į mašinos šoną, mašina sustojo ant perėjos. Susidūrimas įvyko perėjoje, autobuso galiniai ratai buvo apie perėjos vidurį. Brolis atšoko nuo autobusiuko ir šlubuodamas grįžo atgal ant šaligatvio. Pribėgęs prie brolio, nuvedė prie parduotuvės „Rombas“ atsisėsti ant ten esančio atitvaro. Tuo metu automobilis pavažiavo už pėsčiųjų perėjos maždaug 1 ar 1,5 metro atstumu. Nukentėjusiojo tėvas M. K., kuriam apie įvykio aplinkybes žinoma iš sūnų pasakojimo, tvirtino, kad vaikai eismo įvykio metu ėjo per perėją. Teismo posėdžio metu M. K. paaiškino, kad pretenzijų A. B. neturi, todėl nėra pagrindo manyti, jog jis siektų sunkinti vairuotojo teisinę padėtį.
Šalies argumentai
A. B. atstovas skunde nurodo, kad liudytojos I. P. parodymus paneigia policijos pareigūnų J. Barausko ir M. Brtašiūtės 2014-04-02 pranešimai bei eismo įvykio schemos duomenys, kurie objektyviai atspindi situaciją po eismo įvykio. Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad A. B. automobilis stovi 4,20 m nuo perėjos, o tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad pirminiais duomenimis nustatyta, kad automobilis „VW Caravelle“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Dariaus ir Girėno gatve link Dariaus ir Girėno bei Klaipėdos gatvių sankryžos, pravažiavęs Dariaus ir Girėno gatvėje esančią perėją, nuo jos 4 metrų atstumu automobilio kairės pusės sparnu kliudė iš priešpriešinėje eismo juostoje sustojusio autobuso galinės dalies išbėgusį pėsčiąjį. Tačiau šiuos byloje esančius duomenis pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai, pateikdamas išsamius tokio vertinimo motyvus. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad tiek tarnybiniuose pareigūnų J. Barausko, M. Bertašiūtės 2014-04-02 pranešimuose, tiek eismo įvykio vietos schemoje nurodytos kitokios įvykio aplinkybės – susidūrimo vieta už pėsčiųjų perėjos, vaiko judėjimo kryptis atvaizduota taip pat už pėsčiųjų perėjos, tačiau tai savaime neduoda pagrindo manyti, jog vaikas buvo kliudytas už pėsčiųjų perėjos maždaug 4 metrų atstumu, nes kaip matyti, eismo įvykio vietos schema buvo pasirašyta tik eismo įvykyje dalyvavusio A. B. (nei nukentėjusiojo atstovo, nei liudytojų parašų nėra), todėl akivaizdu, jog pagal šio asmens paaiškinimą buvo užfiksuotos įvykio aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad I. P. kaip liudytoja buvo apklausta tik 2014-04-09, M. K. ir V. K. – 2014-04-04, o tiesiogiai nukentėjęs eismo įvykio metu – D. K. iš viso nebuvo apklaustas, kas rodo, jog tyrimas buvo tęsiamas ir vėliau, buvo tikslinamos įvykio aplinkybės. Procesinis sprendimas A. B. pripažinti kaltu dėl eismo įvykio sukėlimo, kurio metu nukentėjo mažametis buvo priimtas tik 2014-05-08. Aplinkybė, kad A. B. vairuojamas automobilis sustojo apie 4 metrus už pėsčiųjų perėjos, patvirtina, jog kontaktas su D. K. įvyko automobiliui judant, todėl visai tikėtina, jog būtent tokį atstumą automobilis dar galėjo pajudėti į priekį iki jo faktinio sustabdymo. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais dėl minėtų įrodymų vertinimo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
Žemesnės instancijos teismas
Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, pagal kurias būtent automobilio ,,VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo nepakankamas atidumas ir nerūpestingumas judant per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, buvo tiesiogine priežastimi eismo įvykiui kilti. Apylinkės teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-18 nutartį palikti nepakeistą, administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. atstovo advokato Zenono Juknevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.