Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. F. ir jo atstovo advokato Algimanto Pileckio apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutarimo, kuriuo J. F. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir jam skirta administracinė nuobauda – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. F. nubaustas už tai, kad 2013 m. liepos 25 d., 9.33 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,51 (±5%) promilių girtumas, vairavo transporto priemonę „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis apeliacinį skundą, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad nėra pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apeliantų prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra netenkinamas.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus duomenis, patikrinęs juos įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, duomenis vertindamas atskirai ir siedamas į visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad J. F. padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą yra teisėta ir pagrįsta.

Iš bylos duomenų matyti, kad J. F. 2013 m. liepos 25 d. 11 val. kreipėsi į VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę su prašymu ištirti jo kraujyje esančio etilo alkoholio kiekį. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. F. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 80TPK-G-91/2013 nustatyta, kad remtis specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) negalima ir konstatuota, kad 2013 m. liepos 25 d. 9.33 val. J. F. vairavo neblaivus.

Teismas pažymi, kad pagal Metodikos 2 punktą medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų, medžiagų ištyrimas, išvados formulavimas. Metodikos 6 punkte nurodyta, kad gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ patvirtintą formą Nr. 155-1/1 „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“ (toliau–medicininės apžiūros aktas), išskyrus skiltis „Tyrimo rezultatas“, „Išvada“ ir „Tiriamojo įrašas ranka apie susipažinimą su išvada, sutikimas/nesutikimas su išvada“. Vertinant sistemiškai medicininė apžiūra yra veiksmų, kuriuos turi atlikti gydytojas, visuma ir tos visumos vertinimas. Metodikos punktų nuostatos suponuoja, kad visapusiška medicininė apžiūra negali būti suprantama tik kaip vieno iš nurodytų veiksmų, sudarančių medicininę apžiūrą, atlikimas. Medicininės apžiūros tikslą reiktų vertinti plačiau, tai yra ne vieno rodmens nustatymas, bet nustatytų duomenų visumos vertinimas. Būtent ištyrus tiek bendrą asmens būklę, tiek tiriamąją medžiagą (kraują arba šlapimą), reiktų įvertinti visus šiuos duomenis ir tik tada tikslinga formuluoti medicininės apžiūros akto išvadą dėl asmens blaivumo (neblaivumo). Pabrėžtina, kad medicininės apžiūros tikslas – gauti kuo tikslesnius duomenis dėl asmens organizme esančio alkoholio ar kitų medžiagų koncentracijos. Nagrinėjamu atveju J. F. medicininė apžiūra nebuvo atlikta, todėl vien tik specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta aplinkybė, kad J. F. kraujyje etilo alkoholio nerasta, nelaikytina visiškai objektyvia ir neginčytina.

Apeliantai teigia, kad ne J. F. kaltė, jog medicinos darbuotojai nesurašė reikiamo patikrinimo akto, kad gal ir taip matėsi, jog asmuo nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl gydytojas gal dėl to ir nesurašė reikiamo patikrinimo akto. Tačiau ta aplinkybė, kad gydytojas uždėjo savo spaudą ir pasirašė po kraujo paėmimo tyrimui aktu, duoda pagrindo neabejoti tuo, kad J. F. patikrinimo metu buvo blaivus. Teismo vertinimu tokie argumentai yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje užfiksuotoms aplinkybėms.

Taigi iš minėtos liudytojos parodymų matyti, kad J. F. neprašė atlikti jo medicininės apžiūros. Teismas pažymi, kad medicininės apžiūros akte yra užfiksuojami objektyvūs asmens medicininiai būklės požymiai ir jų preziumuoti negalima.

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresniojo patrulio V. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad sustabdžius J. F. ir bendraujant su juo, iš J. F. burnos sklido alkoholio kvapas, todėl J. F. buvo paprašytas pasitikrinti girtumą alkoholio kiekio matuokliu. Nustačius 0,51 promilių neblaivumą, J. F. su parodymais nesutiko, nors ir neneigė, jog vakarykščiai buvo vartojęs alkoholį. Atsisakė pasirašyti neblaivumo testo šaknelėje, motyvuodamas tuo, kad vakarykščiai buvo vartojęs alkoholį ir tiek daug įpūsti negalėjo.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, tai, kad J. F. neneigė vartojęs alkoholį prieš vairuodamas transporto priemonę, kad policijos pareigūnas bendraudamas su J. F. užuodė alkoholio kvapą, kad J. F. alkoholio kiekio matuokliu „Lion Alcometer 500“ Nr. 19017 (patikros sertifikatas Nr. 1239640) buvo nustatytas 0,51 prom. neblaivumo laipsnis, konstatuoja, kad byloje neabejotinai įrodyta, jog J. F. 2013 m. liepos 25 d., 9.33 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,51 (±5%) promilių girtumas, vairavo transporto priemonę „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas vertindamas įrodymus nesiremia specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ši išvada yra tik dalis medicininės apžiūros, be to šia specialisto išvada nesirėmė ekspertizės aktą surašiusi teismo psichiatrijos ekspertė. Teismas neturi pagrindo abejoti alkoholio kiekio matuoklio „Lion Alcometer 500“ Nr. 19017 (patikros sertifikatas Nr. 1239640) rodmenimis, kadangi alkoholio kiekio matuoklis „Lion Alcometer 500“ Nr. 19017 tiriamo įvykio metu turėjo galiojantį patikros sertifikatą (iki 2013-11-02), šio matuoklio duomenis iš dalies patvirtino policijos pareigūno V. P. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės apie alkoholio kvapą iš J. F. burnos, taip pat iš dalies patvirtino ir paties J. F. nurodytos aplinkybės, kad prieš vairuodamas automobilį išgėrė butelį nestipraus alaus. Teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma leidžia neabejotinai teigti, kad vairavimo metu J. F. buvo neblaivus.

Apeliacinio skundo argumentai, kad alkoholio kiekio matuoklio „Lion Alcometer 500“ Nr. 19017 patikros sertifikate Nr. 1239640 nurodyta aplinkybė, kad jis priklauso Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui, nepaneigia Patikros sertifikate Nr. 1239640 užfiksuotų aplinkybių ir tai laikytina technine (rašymo) klaida, kadangi asmens neblaivumą užfiksavo (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnas, kurio komisariatui ir priklauso minėtas alkoholio kiekio matuoklis.

Patikros sertifikate Nr. 1239640 yra nurodytas alkoholio kiekio matuoklio Nr. 19017, blaivumo testo šaknelėje yra nurodoma, kad testas atliktas alkoholio kiekio matuokliu „Lion Alcometer 500“, kurio serijos Nr. 19017, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad pažeidimui išaiškinti panaudota techninė priemonė – alkoholio kiekio matuoklis (alkotesteris) „Lion alcometer 500 Nr. 19017“ 1239640, dėl šių aplinkybių teismas neturi pagrindo abejoti, kad J. F. neblaivumas buvo užfiksuotas alkoholio kiekio matuokliu „Lion Alcometer 500“, kurio Nr. 19017. Skunde nurodoma aplinkybė, kad šio tipo alkoholio kiekio matuokliai nėra patikimi, šiuo atveju nepaneigia J. F. kaltės, kurią patvirtina pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma.

Apeliantai nurodo, kad J. F. vairavo transporto priemonę neseniai išgėręs alaus, nes buvo susiklosčiusios tokios aplinkybės, kad skubiai buvo iškilęs reikalas nuvažiuoti pas tėvus, padėti pašalinti pas juos įvykusią avariją. Mano, kad ta aplinkybė galėtų būti pripažinta kaip būtinasis reikalingumas.

ATPK 17 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai 1) gręsiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gręsiantis pavojus turi būti realus; 3) gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2211/2010, Nr⁴⁴⁴651/2011,N441-627/2011,N5752088/2011 ).

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir apeliacinio skundo argumentus, kad J. F. vairavo vedamas būtinojo reikalingumo, tokius argumentus atmeta, nes byloje nėra jokių tokius argumentus patvirtinančių duomenų, o šią versiją J. F. pateikė tik apeliaciniame skunde.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylų praktikoje (administracinės bylos Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, 2AT-11/2014, 2AT-10-2014 ir kt.) laikosi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad šioje byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri sudarytų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas.

Byloje nenustatyta J. F. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Tai, kad J. F. reikalinga teisė vairuoti transporto priemones dėl šeimyninių aplinkybių (vaikų ir tėvų priežiūros), kad dukrą reikia vežioti į gydymo įstaigas, kad J. F. tėvai yra silpnokos sveikatos, pensininkai, gyvena kaime, todėl jiems reikalinga pagalba ne tik dirbant ūkio darbus, be to, reikia jiems atvežti vaistų, kitų būtinų reikmenų, kad J. F. darbas susijęs su važinėjimais į kitus rajonus ir jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, kad J. F. atlyginimas yra vienintelis pragyvenimo šaltinis tiek jam, tiek dukroms – nelaikytinomis ypatingomis ar išskirtinėmis aplinkybėmis, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmeninės, šeiminės aplinkybės bei darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (žr., pvz., administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N1–1378/2007, Nr. N63?940/2010). Byloje nėra duomenų apie tai, kad J. F. netekus teisės vairuoti V. F. negalės kitaip nuvykti į gydymo įstaigas, o J. F. tėvais nepasirūpins kiti fiziniai ar juridiniai (socialinę pagalbą) teikiantys asmenys. Teismas taip pat įvertina ir tai, kad J. F. praeityje būdamas baustu už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, žinodamas galinčias kilti teisines pasekmes, suvokdamas jų poveikį jam ir jo šeimai, pavartojęs alkoholio lengvabūdiškai sėdo už transporto priemonės vairo ir vairavo būdamas neblaivus. Nors J. F. darbovietės charakterizuojamas teigiamai, tačiau teismo vertinimu minėta aplinkybė J. F. charakterizuoja kaip lengvabūdišką ir neatsakingą. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Akmenės rajono apylinkės teismas priimdamas 2014 m. balandžio 10 d. nutarimą J. F. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, paskyrė administracinę nuobaudą, kuri atitinka administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamo nutarimo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. F. ir jo atstovo advokato Algimanto Pileckio apeliacinio skundo netenkinti.

Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.