Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei, dalyvaujant R. M., advokatui Vytautui Kelpšai, išnagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarimo, kuriuo R. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² str. 1 d. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2015-10-15 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 163² str. 1 d. už tai, kad jis 2015-08-11, apie 9.20 val., (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pardavė R. S. 2,38 Eur vertės 1 pakelį po 20 cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderole, t. y. nepaženklintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu ženklu – banderole, už tai gaudamas 1,75 Eur pajamų, tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (aktuali redakcija 2013-07-23 Nr. I-1143) 14 str. 1 p. reikalavimus.

Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo. Nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą nutarimą rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. M. ir jo žmonos parodymais, kurie, pasak apelianto, turėtų būti vertinami kaip abejotini, kadangi R. M. žmona yra suinteresuotas asmuo byloje. Pažymi, kad teismo posėdžio metu buvo apklaustas kaip liudytojas R. M. kaimynas T. B., kuris parodė, kad 2015-08-11, apie 8.00 val., vežė R. M. ir jo žmoną į jų sodybą, todėl R. M. teigia, kad jis cigarečių parduoti negalėjo, nes jo tuo metu nebuvo namuose. R. S., nusipirkusi cigarečių, sulaikyta 9.20 val., todėl per daugiau kaip valandą R. M. galėjo būti grįžęs atgal į namus, ir teigti, kad jo nebuvo namie, negalima. Apeliantas akcentuoja, kad teismas neatsižvelgė į pareigūnų parodymus. Pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose paaiškino, kad R. S. buvo sulaikyta su cigaretėmis išėjusi iš R. M., ir faktas, kad pareigūnams bandant patekti pas R. M., jiems niekas nedarė durų, tai nereiškia, kad R. M. nebuvo namuose. Institucija skunde taip pat pažymi, kad R. S., kai pas ją buvo rastas ir paimtas cigarečių pakelis, teisės pažeidimą pripažino ir nurodė, kad cigaretes įsigijo iš R. M., kurį pažįsta. Apelianto manymu, R. S. būtų buvę daug paprasčiau paaiškinti, kad cigarečių pakelį įsigijo iš nepažįstamo asmens, o ne nurodyti R. M.. Mano, kad teismas turėtų vadovautis pirminiais R. S. parodymais, o ne teismo posėdžio metu pakeistais parodymais. Institucija neatmeta galimybės, kad R. S. parodymus pakeitė paveikta R. M.. Akcentuoja, kad teismas turėtų įvertinti R. S. veiksmus, keičiant parodymus administracinės bylos nagrinėjimo metu, nes ją apklausiant ji buvo įspėta dėl administracinės atsakomybės pagal ATPK 187² str. už melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Institucijos apeliacinio skundo argumentais ir su skundžiamu apylinkės teismo nutarimu, bylos medžiaga, sutinka su tuo, kad byloje nėra surinkta patikimų, nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² str. 1 d.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Nagrinėjamu atveju Institucija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarime padarytomis išvadomis, savo nesutikimą iš esmės grindžia tik savo subjektyviu byloje surinktų įrodymų interpretavimu ir vertinimu, nenurodydama jokių esminių faktinių duomenų, kurių pagrindu apygardos teismas galėtų padaryti priešingas, negu padarė pirmosios instancijos teismas, išvadas.

Iš apeliacinio skundo argumentų galima suprasti, kad Institucija nesutinka su teismo įrodymų vertinimu ir skunde dėsto savo samprotavimus apie įvykio aplinkybes ir asmenų duotus parodymus. Tačiau pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, todėl ta aplinkybė, kad bylos įrodymai buvo vertinami nepalankiai, nepatvirtina pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.

Apeliantas teigia, kad teismas priimdamas skundžiamą nutarimą rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. M. ir jo žmonos parodymais, kurie, pasak apelianto, turėtų būti vertinami kaip abejotini, kadangi R. M. žmona yra suinteresuotas asmuo byloje. Pažymi, kad teismo posėdžio metu buvo apklaustas kaip liudytojas R. M. kaimynas T. B., kuris parodė, kad 2015-08-11, apie 8.00 val., vežė R. M. ir jo žmoną į jų sodybą, todėl R. M. teigia, kad jis cigarečių parduoti negalėjo, nes jo tuo metu nebuvo namuose. R. S., nusipirkusi cigarečių, sulaikyta 9.20 val., todėl, apelianto manymu, per daugiau kaip valandą R. M. galėjo būti grįžęs atgal į namus ir teigti, kad jo nebuvo namie, negalima.

Apeliancinės instancijos teismas ištyręs byloje esančią medžiagą atkreipia dėmesį į tai, kad skunde remiamasi duomenimis, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas priimdamas nutarimą rėmėsi R. M. nurodytomis aplinkybėmis, kad jį ir jo žmoną kaimynas T. B. tą rytą vežė į jų sodybą. Taip pat nutarime teismas pažymėjo, kad liudytojas T. B. šias nurodytas R. M. aplinkybes patvirtino. Tačiau pastebėtina, kad teismo posėdžio metu apylinkės teisme būtent šioje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-43-351/2016 nei R. M. žmona, nei kaimynas T. B. apklausti nebuvo. Siekiant pašalinti neaiškumus nuspręsta atlikti įrodymų tyrimą šioje byloje ir apklausti liudytojus T. B. ir S. M., kurie minimi procesiniuose dokumentuose, tačiau teismo posėdžio metu apklausti nebuvo.

Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme kaip liudytoja apklausta S. M. parodė, kad įvykio dieną jų namuose nebuvo. Po 8.00 val. išėjo, nes vyras su kaimynu buvo susitaręs, kad kaimynas juos nuveš į miestą, mieste turi sodybą. Kai grįžo namo, buvo jau po pietų, gal apie 15–17 val. Kai grįžo į namus, kaimynai pradėjo pasakoti, kad buvo policija. Suprato, kad kažkas čia įvyko, nes sakė, kad jų mašiną ir vartus policija paveikslavo. Anksčiau policija nėra buvusi, įgaliotinio nepažįsta. Jų automobilis buvo likęs prie namo, kieme, nes tą dieną jie ne savo automobiliu važiavo. Jos vyras važiavo pasiremontuoti sunkvežimį. Vėliau atvažiavo sūnus, nes važiavo į polikliniką, ir ją paėmė. Turi taloną, kuris buvo registruotas 12.45 val., ir tuo metu buvo poliklinikoje. Ryte, kai išvažiavo, sūnus buvo namuose. O kai policija apžiūrinėjo kiemą, nieko namuose neturėjo būti. Sūnus turi savo mašiną ir bet kuriuo momentu galėjo išvažiuoti. Su moterimi, kuri buvo sulaikyta, nėra draugės. Ji gyvena kitame kaime. Pas juos nesilanko, nieko bendro neturi. Apklaustas kaip liudytojas teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme T. B. parodė, kad pažįsta M., mes yra kaimynai. Ryte važiavo į Šilutę ir paėmė R. su S., kad nuvežtų į sodybą, norėjo sunkvežimį parsivaryti. Tą dieną jis įsiminė todėl, kad po kelių dienų visi pradėjo domėtis, ar jis vežė M. tą rytą. Paaiškėjo, kad iškilo problemų. Policija važinėjo pas juos, tačiau jis neklausė, kodėl. Nuo M. gyvena 300 metrų atstumu. Nežino, ar anksčiau policija yra važiavusi pas M..

Nors apeliantas teigia, kad R. M. ir jo žmonos parodymai turėtų būti vertinami kaip abejotini, nes žmona yra suinteresuotas asmuo byloje, tačiau skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad patikimų ir neginčijamų įrodymų, paneigiančių paties R. M. ir jo žmonos parodymus, byloje nėra surinkta, jų nenurodė ir Institucija savo apeliaciniame skunde. Vien tai, kad R. S. sulaikymo metu paaiškino, kad cigaretes pirko iš R. M., nepatvirtina R. M. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą. Byloje nėra duomenų, kad jis anksčiau būtų baustas administracine tvarka už akcizinių prekių laikymą ir pardavimą. Apeliaciniame skunde nepagrįstai keliamos abejonės dėl R. M. žmonos parodymų patikimumo vien dėl to, kad ji yra R. M. sutuoktinė, nes tai savaime nėra pagrindas konstatuoti liudytojos parodymus esant nepatikimus, nes jokių prieštaravimų tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir minėtos liudytojos parodymų bei byloje esančių duomenų nenustatyta.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog R. M. teigia, kad jis cigarečių parduoti negalėjo, jo tuo metu nebuvo namuose, nes kaimynas T. B. 2015-08-11, apie 8.00 val., vežė jį ir jo žmoną į jų sodybą. Pažymi, kad R. S., nusipirkusi cigarečių, sulaikyta 9.20 val., todėl, apelianto manymu, per daugiau kaip valandą R. M. galėjo būti grįžęs atgal į namus ir teigti, kad jo nebuvo namie, negalima. Mano, kad teismas turėtų vadovautis pirminiais R. S. parodymais, o ne teismo posėdžio metu pakeistais parodymais. Institucija neatmeta galimybės, kad R. S. parodymus pakeitė paveikta R. M.. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra surinkta neabejotinų duomenų, kad įvykio dieną R. M. buvo namuose ir R. S. cigaretes įsigijo būtent iš R. M.. Remtis vien E. S. pirminiais parodymais, kurių pagrįstumo nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys, nėra jokio pagrindo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Šiuo atveju apelianto kaltė dėl ATPK 163² str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo nėra įrodyta neginčijamais įrodymais.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. M. nutraukta pagrįstai, todėl keisti ar naikinti teismo procesinį sprendimą Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarimą ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.