Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Valiulutė, viešame teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjo V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2015-11-17 apie 10 val. 34 min. būdama neblaivi (pasitikrinti blaivumą atsisakė), paskambinusi bendrajam pagalbos centrui, žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, pranešusi, kad sugyventinis I. M., gyv. (duomenys neskelbtini), iš jos tyčiojasi, užgaulioja, tačiau jokio konflikto nebuvo ir policijos pagalbos nereikėjo. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta atsakomybė LR ATPK 186 str.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Administracinio teisės pažeidimo protokole skiltyje „Asmens pasiaiškinimas ir pastabos“ nurodyta, jog su pažeidimu nesutinka.

Į bylą yra pateiktas policijos pareigūnų prašymas atlyginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą žalą, o būtent: kelionės išlaidas, kurios sudaro 1,34 Eur, pareigūnų dirbo darbo laiko – 7,03 Eur darbo užmokesčio ir 1,22 Eur soc. draudimo išlaidų.

Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). LR ATPK 186 str. dispozicijoje esantis terminas “žinomai melagingas” apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba nereikalinga. Šiuo atveju iš patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad V. G. buvo neblaivi, nuo girtumo patikrinimo atsisakė, jos sugyventinis I. M. su ja nekonfliktavo, sugyventinio teigimu, V. G. pati kėlė konfliktą ir be reikalo iškvietė policiją. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, kad V. G. kaltė yra įrodyta visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į tai, kad asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad pažeidimą padarė būdama neblaivi, į tai, kad pažeidimą padarė būdama 2015-03-24 bausta už nepagrįstą skambinimą pagalbos telefono numeriais. Įvertinus nurodytas aplinkybes jai skirtina bauda didesnė negu įstatymo sankcijoje numatytos baudos vidurkis.

ATPK 273 str. numato, kad: „nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 str., kur numatyta, kad: ,Jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas - nepriklausomai nuo nuostolio dydžio“. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos CK, kurio 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-566-290/2015)

Pažymėtina, kad nepagrįsti piliečių iškvietimai iškraipo normalų specialiųjų tarnybų darbą, dėl to kyla grėsmė, kad nebus tinkamai sureaguota į įvykį, kur tikrai bus reikalinga policijos pagalba arba nevykdomi kiti šiai institucijai priskirti uždaviniai. Nagrinėjamu atveju iš PK pateiktų apskaičiavimų matyti, kad turtine žala Vilniaus apsk. VPK Trakų rajono PK patyrė nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras bei sutrukdytas pareigūnų darbo laikas.

Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tarp jų ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 str. 1 d.). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (28 str. 1 d.), kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tarp jų ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kt. atlikti lėšas skiria valstybė. (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-566-290/2015)

Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas. Policijos pareigūnams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į V. G. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei jis būtų išmokėtas, jeigu šio pranešimo nebūtų buvę ir policijos pareigūnai į jį nebūtų reagavę, todėl Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Trakų rajono PK dėl V. G. padaryto administracinio teisės pažeidimo šiuo atveju jokių nuostolių nepatyrė ir reikalavimas išieškoti iš V. G. pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas. (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-566-290/2015)

Tačiau neginčytina, kad V. G. melagingai pranešus, kad sugyventinis iš jos tyčiojasi ir užgaulioja ir policijos pareigūnams į pranešimą reaguojant, buvo vykta į pranešėjos nurodytą įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų, jeigu asmuo nebūtų melagingai paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu ir pranešęs apie nesamą įvykį. Dėl to darytina išvada, kad dėl žinomai melagingo V. G. pranešimo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Trakų r. PK patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, kurie buvo sunaudoti tarnybiniu automobiliu reaguojant bei vykstant į melagingą pranešimą, šių išlaidų suma pagal pateiktą pažymą yra 1,34 Eur ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo – V. G.. (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-566-290/2015)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 20 str., 31 str., 32 str., 37 str., 186 str., 273 str., teismas

nutarė:

pripažinti V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta atsakomybė LR ATPK 186 str. ir skirti 140 Eur baudą.

Priteisti iš V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 1,34 Eur žalos atlyginimą Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK naudai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.