Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-477-372/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-08-09
Bylos Nr.: e2S-477-372/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-02663-2023-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Birutė Simonaitienė
Atsakovas: A. U.
Ieškovas: J. U.

Kategorijos

3.1.18.2.11Laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas

Civilinė byla Nr. e2S-477-372/2023Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02663-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.11.; 3.1.18.2.13.; 3.1.18.8.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. U. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8370-1051/2023 pagal ieškovės J. U. ieškinį atsakovui A. U., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir susijusių klausimų išsprendimo, ir atsakovo A. U. priešieškinį ieškovei J. U., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl apskaitos įrašo panaikinimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su jais tarp ginčo šalių nustatymo, turto pasidalinimo ir kitų klausimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. J. U. pareiškė ieškinį atsakovui A. U. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir susijusių klausimų išsprendimo. Ieškovė ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų A. U. ir A. U. gyvenamąją vietą su ieškove (vaikų motina) iki sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos; 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 250,00 Eur mėnesinių periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo priėmimo; 3) nustatyti laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią tėvas A. U. su vaikais bendrauja poriniais mėnesio savaitgaliais; A. U. jam priklausančio savaitgalio ketvirtadienį pasiima vaikus iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui ir grąžina pirmadienį ryte į berniukų ugdymo įstaigą; tuo atveju, jei ugdymo procesas nevyksta (atostogos ir pan.), tėvas A. U. jam priklausančio savaitgalio ketvirtadienį pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžina į vaikų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki pirmadienio 10.00 val.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas dažnai piktnaudžiauja savo teisėmis, pasiima ir negrąžina vaikų ieškovei, sūnūs patiria emocinį stresą. Ieškovės vertinimu, egzistuoja reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, nepilnamečių vaikų interesai nukentės; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 8 d. nutartimi nutarta ieškovės prašymą tenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovo A. U. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. U. ir A. U. kiekvienam vaikui po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. birželio 8 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; įpareigoti ieškovę J. U. vaikų išlaikymui mokamas lėšas tvarkyti uzufrukto teise; taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su motina J. U.; taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią tėvas A. U. su vaikais bendrauja poriniais mėnesio savaitgaliais; A. U. jam priklausančio savaitgalio ketvirtadienį pasiima vaikus iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui ir grąžina pirmadienį ryte į berniukų ugdymo įstaigą; tuo atveju, jei ugdymo procesas nevyksta (atostogos ir pan.), tėvas A. U. jam priklausančio savaitgalio ketvirtadienį pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžina į vaikų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki pirmadienio 10.00 val.

4. Teismas nurodė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, siekiant patenkinti jų būtinuosius poreikius, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas neturi tikslių, visapusiškų duomenų, kokia yra reali ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis, atsakovo pozicija dėl vaikams teiktino išlaikymo dydžio, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, iš atsakovo nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2023 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteistinas laikinasis išlaikymas nepilnamečiams vaikams kiekvienam vaikui po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

5. Teismas sprendė, kad šioje proceso stadijoje prieinamais duomenimis nėra pagrindo išvadai, jog vaikams gyvenant su ieškove, yra pažeidžiamos jų teisės, sukuriama netinkama aplinka jų fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, taip pat nėra duomenų, kad ieškovė negalėtų pasirūpinti šalių nepilnamečiais vaikais. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškove.

6. Atsižvelgdamas į prioritetinius šalių vaikų interesus – būtinybę užtikrinti saugią aplinką, įprastą maitinimo ir poilsio režimą, psichinę ir fizinę sveikatą bei gerovę, taip pat į šalių įtemptus tarpusavio santykius, teismas darė išvadą, jog yra tikslinga iki bylos išnagrinėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsakovas (apeliantas) A. U. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu A. U.; 2) priteisti iš ieškovės J. U. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam vaikui po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. birželio 8 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; įpareigoti atsakovą A. U. vaikų išlaikymui mokamas lėšas tvarkyti uzufrukto teise; 3) nustatyti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią motina J. U. su vaikais bendrauja visais mėnesio savaitgaliais; J. U. kiekvieno savaitgalio ketvirtadienį pasiima vaikus iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui ir grąžina pirmadienį ryte į berniukų ugdymo įstaigą; tuo atveju, jei ugdymo procesas nevyksta (atostogos ir pan.), motina J. U. kiekvieno savaitgalio ketvirtadienį pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžina į vaikų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki pirmadienio 10.00 val. Tuo atveju, jeigu teismas netenkintų pareikšto prašymo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 8 d. nutartį ir nustatyti nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismo prašoma pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 8 d. nutartį dalyje dėl atsakovo A. U. bendravimo su vaikais tvarkos ir nustatyti tokią laikiną bendravimo tvarką – tėvas A. U. su vaikais bendrauja visais mėnesio savaitgaliais; A. U. kiekvieno savaitgalio ketvirtadienį pasiima vaikus iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui ir grąžina pirmadienį ryte į berniukų ugdymo įstaigą; tuo atveju, jei ugdymo procesas nevyksta (atostogos ir pan.), tėvas A. U. kiekvieno savaitgalio ketvirtadienį pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžina į vaikų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki pirmadienio 10.00 val. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. Šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta laikinai turėtų būti nustatyta su atsakovu, kadangi tai kur kas labiau atitinka jų poreikius bei interesus, jiems būtų užtikrintos geresnės gyvenimo sąlygos.

7.2. Abu šalių nepilnamečiai vaikai yra berniukai, todėl vien tai lemia didesnį ryšį tarp vaikų ir atsakovo, kadangi su atsakovu vaikai turi daugiau vienodos veiklos ir panašesnių užsiėmimų, patys vaikai natūraliai labiau domisi veiklomis, būdingomis atsakovui, o ne ieškovei.

7.3. Vaikai visą gyvenimą gyveno namuose, kuriuose toliau tebegyvena atsakovas, vaikų gyvenimas pas ieškovę jiems yra pasikeitimas. Toks pasikeitimas pasireiškia ir gyvenamosios vietos bei aplinkos pasikeitimu, gyvenamojo būsto pasikeitimu, be to, kelionė iki vaikų lankomo darželio ženkliai pailgėja.

7.4. Tikslių duomenų apie ieškovės gyvenamąjį būstą atsakovas teismui pateikti negali dėl to, kad ieškovė jo savo vardu neturi, tačiau faktiškai žinoma, kad tai – 2 kambarių butas, o atsakovas gyvena ~180 m2 dydžio atskirame (vienbučiame) gyvenamajame name, kuriame kiekvienas šalių vaikas gali turėti visiškai atskirą kambarį, gali leisti laiką lauke.

7.5. Ieškovė yra dirbanti, veiklą vykdo įsteigusi mažąją bendriją, tačiau veiklos apimtys yra labai mažos, mažoji bendrija negauna iš esmės jokio pelno, dėl to ir ieškovės pajamos yra nedidelės. Tą patvirtina ir aplinkybė, kad jai paskirta nemokama teisinė pagalba. Ieškovė turi nemažai įvairių įsipareigojimų vartojimo kreditų ir (ar) lizingo forma. Ieškovė viena pati išlaiko dar vieną savo sūnų, o atsakovas gauna stabilias pajamas, jokių įsipareigojimų neturi. Atsakovas taip pat turi dar vieną sūnų, tačiau jis išlaikomas abiejų tėvų, todėl atsakovo finansinė našta yra mažesnė.

7.6. Vaikams gyvenant su ieškove, jie dažnai nenuvedami į darželį be pateisinamos priežasties, o vaikams būnant su atsakovu, vaikai į darželį vedami reguliariai. Teismo nurodyti argumentai, jog nėra duomenų, kad ieškovė negalėtų pasirūpinti šalių nepilnamečiais vaikais, yra netikslūs ir iš dalies be pagrindo.

7.7. Ieškovė reguliariai vyksta į užsienį, nors būti su nepilnamečiais vaikais savavališkai atsakovui yra uždraudusi. Vaikai, gyvendami su ieškove, faktiškai nebūna nei su ieškove, nei su atsakovu. Tai neabejotinai prieštarauja šalių nepilnamečių vaikų interesams būti kuo daugiau su savo tėvais ar bent vienu iš jų. Patys vaikai noriai būna su atsakovu, tarp jų yra susiklostę artimi ir šilti tėviški santykiai, savo vaikais atsakovas rūpinasi nuo mažumės, neretai su jais pasilikdavo vienas pats kelias paras iš eilės, kai ieškovė išvykdavo į užsienį studijuoti.

7.8. Tiek ieškinyje, tiek skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės apie tariamai netinkamą atsakovo elgesį su vaikais, apie smurtą ieškovės atžvilgiu yra niekuo nepagrįstos. Ieškovės nurodytas ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, neaišku, ar jis nebus nutrauktas, be to, jis niekaip nesusijęs su atsakovo ir vaikų bendravimu, auklėjimu, taip pat su tuo, ar atsakovas netinkamai elgiasi su savo nepilnamečiais vaikais. Pati ieškovė piktnaudžiauja vaikais, būtent ji savavališkai pasiima vaikus ir praneša atsakovui, kad jeigu jis nori matytis su jais, turi kreiptis į teismą.

7.9. Spręsdamas dėl bendravimo tvarkos, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kadangi leido su vaikais bendrauti tik kas antrą savaitgalį, nuo ketvirtadienio vakaro iki pirmadienio ryto, t. y. per dvi savaites (14 dienų) atsakovas su savo sūnumis gali matytis tik „nepilnas“ 4 dienas. Tokia laikina bendravimo tvarka visiškai prieštarauja principui, kad tėvų teisės bendraujant su vaikais yra lygios. Ieškovė be savo deklaratyvių teiginių į nagrinėjamą bylą iš esmės nepateikė nieko, kas pagrįstų jos nurodytas faktines aplinkybes dėl atsakovo naudojamo fizinio ir psichologinio smurto, netinkamo elgesio, priklausomybių. Byloje nėra jokių duomenų, kurie įgalintų teismą riboti atsakovo teisę bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais mažiau, nei tą gali daryti ieškovė.

7.10. Jeigu apeliacinės instancijos teismas tenkintų atsakovo prašymą nustatyti ginčo šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, atsakovui iš ieškovės turėtų būti priteistas laikinas ginčo šalių nepilnamečių vaikų išlaikymas – po 190,00 Eur kiekvienam.

Atsiliepimas

2. Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė J. U. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagristą ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, sprendžiant ginčą. Ta aplinkybė, kad šalių nepilnamečiai vaikai yra berniukai, savaime nereiškia, kad jų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su tėvu.

8.2. Šalių nepilnamečiai vaikai jau nuo 2022 m. gruodžio mėnesio faktiškai gyvena su mama adresu (duomenys neskelbtini), t. y. nuo tada, kada atsakovas išvijo ieškovę iš namų. Vaikai per ilgesnį nei pusės metų laikotarpį naujoje gyvenamoje vietoje apsiprato, adaptavosi, puikiai jaučiasi. Duomenų, kad gyvenimas mamos gyvenamojoje vietoje vaikams yra nesaugus ar netinkamas, byloje nėra, tokių įrodymų nepateikė ir atsakovas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė negalėtų ar nesugebėtų pasirūpinti šalių nepilnamečiais vaikais.

8.3. Iš į bylą pateikto darželio lankymo grafiko matyti, kad šalių nepilnamečiai vaikai darželio nelanko daug mažiau dienų nei kiti grupės vaikai. Net ir tomis dienomis, kada vaikai dėl ligos ar kt. panašių priežasčių nenuvyksta į darželį, ieškovė jais pasirūpina.

8.4. Net tada, kai buvo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, atsakovas su vaikais jam priklausantį savaitgalį nebendravo. Kai šalys gyveno kartu, atsakovas, likęs su vaikais, dažnai girtaudavo jų akivaizdoje ir pan. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas negali užtikrinti saugios ir tinkamos aplinkos savo nepilnamečiams vaikams, todėl nėra pagrindo tenkinti jo atskirąjį skundą ir nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo.

8.5. Teismas, atsižvelgęs į prioritetinius šalių vaikų interesus, taip pat šalių įtemptus tarpusavio santykius, padarė išvadą, kad yra tikslinga iki bylos išnagrinėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.

8.6. Atmetus atskirojo skundo argumentus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, netenka prasmės atskirojo skundo argumentai dėl išlaikymo priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

22. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Atsakovo (apelianto) atskirasis skundas netenkintinas.

23. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškovės prašymą tenkinti iš dalies ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nustatyti nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove (motina) bei nustatyti laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

24. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

25. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.

26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms.

27. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali taikyti kitas, teismo manymu, reikalingas priemones (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

28. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nustatė nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove (vaikų motina) bei nustatė laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką.

29. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl nepilnamečių vaikų laikinosios gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo, atsakovas atskirajame skunde akcentuoja, jog šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta laikinai turėtų būti nustatyta su atsakovu, kadangi tai kur kas labiau atitinka jų poreikius bei interesus, tokiu atveju vaikams būtų užtikrintos geresnės gyvenimo sąlygos.

30. Teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas). CK 6.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas – visų pirma skirta užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą, iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą.

31. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir, kad jų nepritaikius, bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinių interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006).

32. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalių bendravimas niekada nebuvo darnus, ilgainiui prie nesutarimų ir barnių prisidėjo atsakovo naudojamas tiek fizinis, tiek psichologinis smurtas ieškovės atžvilgiu. Atsakovas ne kartą manipuliavo tuo, kad ieškovei niekas nepriklauso ir ji ne kartą su mažamečiais vaikais buvo vejama iš namų, atsakovas atimdavo iš ieškovės raktus ir pan. Ieškovės vertinimu, santuokos iširimui didelę įtaką turėjo ir atsakovo nesaikingai vartojamas alkoholis, priklausomybė lošimams bei neištikimybė. Ieškovė taip pat nurodė, kad vaikai prie jos labai prisirišę, su ja faktiškai ir gyvena. Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė akcentavo, kad šalių nepilnamečiai vaikai jau nuo 2022 m. gruodžio mėnesio faktiškai gyvena su mama adresu (duomenys neskelbtini), t. y. nuo tada, kada atsakovas išvijo ieškovę iš namų. Vaikai per ilgesnį nei pusės metų laikotarpį naujoje gyvenamoje vietoje apsiprato, adaptavosi, puikiai jaučiasi.

33. Iš į nagrinėjamą bylą pateiktų 2023-06-20 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketų nustatytos šios aplinkybės: faktinė A. U. ir A. U. gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini); galimai A. U. smurtavo prieš sūnų A., apie galimą sutuoktinio smurtą prieš vaiką papasakojo vaiko mama šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžio metu; A. U. nedrąsus, nekalbėjo su VTAS specialistėmis, nuvykus mama pakvietė vaiką, jis visą laiką buvo nusisukęs ir apsikabinęs mamą, bandė ir mama pakalbinti, visiškai nekalbėjo; A. U. drąsiai pasakojo apie įvykį, prisiminė, kaip buvo; namuose tvarkinga, švaru, jauku, vaikai turi savo atskirą kambarį; šeimai taikoma atvejo vadyba nuo 2023-01-31.

34. Į bylą pateiktas 2023-03-29 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

35. Iš 2023-06-22 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, kad antstoliui atvykus į (duomenys neskelbtini) kiemą, automobilyje buvo du mažamečiai vaikai – A. ir A. U.. Susisiekus telefonu su paslaugos užsakove, ji pasakė, kad pati negali paimti vaikų iš darželio, nes yra po operacijos gydymo įstaigoje. Paslaugos užsakovė paaiškino, kad ji informavo vaikų tėvą ir jo advokatą, kad vaikus paimtų iš darželio tėvas, tačiau jam atsisakius tai padaryti, vaikus iš darželio paėmė jos draugė. Apie tai, kad vaikus paims draugė, paslaugos užsakovė informavo darželio darbuotojas ir Vaikų teisių specialistus.

36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie aplinkos, kurioje vaikai gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jų fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, šalių išdėstytas pozicijas, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, kad dabartinė gyvenamoji vieta nepilnamečiams vaikams yra nesaugi, kad vaikų gyvenimas su ieškove neatitiktų vaikų interesų, o vaikų gyvenamosios vietos su atsakovu nustatymas iki teismo sprendimo geriausiai atitiktų vaikų interesus (CPK 178 straipsnis).

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikai jau nuo 2022 m. gruodžio gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Šalių vaikai su motina gyvena nuo gimimo; tikėtina, jog vaikams gyvenant su motina, yra nusistovėjusi tam tikra vaikų dienotvarkė, įprasta aplinka, kurios pasikeitimas gali turėti įtakos vaikų emociniams išgyvenimams ir sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl šioje proceso stadijoje nėra tikslinga keisti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos.

38. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovo nurodyti atskirojo skundo argumentai (ieškovės vykdomos veiklos apimtys mažos; ieškovės vystoma veikla negauna iš esmės jokio pelno; ieškovės pajamos mažos; ieškovė turi nemažai įvairių įsipareigojimų; ieškovė viena pati išlaiko dar vieną savo sūnų; vaikai dažnai nenuvedami į darželį be pateisinamos priežasties; ieškovė reguliariai vyksta į užsienį; ieškovė neturi nuosavo būsto) bei pateikti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo teismui vertinti, kad gyvenimas mamos gyvenamojoje vietoje vaikams yra nesaugus ar netinkamas. Taip pat akcentuotina, kad teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, sprendžiant šalių ginčą, todėl ta aplinkybė, kad šalių nepilnamečiai vaikai yra berniukai, savaime nereiškia išvados, kad jų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su tėvu.

39. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje proceso stacijoje prieinamais duomenimis byloje nėra duomenų, kad ieškovė negalėtų ar nesugebėtų pasirūpinti šalių nepilnamečiais vaikais, kad aplinka (nustatyta vaikų laikinoji gyvenamoji vieta su ieškove) yra netinkama jų fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, todėl nėra pagrindo spręsti, kad šiuo atveju yra būtinas vaikų interesams šios aplinkos keitimas, kadangi gyvenamosios aplinkos pakeitimas, iki byloje bus nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, šiuo atveju galimai padarytų vaikams tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukeltų emocinių išgyvenimų.

40. Atmetus atskirojo skundo argumentus dėl nepilnamečių vaikų laikinosios gyvenamosios vietos pakeitimo, netenkintinas atsakovo reikalavimas dėl laikino šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo.

41. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl laikinos atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos, atsakovas atskirajame skunde nurodo, jog spręsdamas dėl bendravimo tvarkos, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kadangi leido su vaikais bendrauti tik kas antrą savaitgalį. Atsakovo vertinimu, tokia laikina bendravimo tvarka visiškai prieštarauja principui, kad tėvų teisės bendraujant su vaikais yra lygios, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kurie įgalintų teismą riboti atsakovo teisę bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais mažiau, nei tą gali daryti ieškovė.

42. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CPK 3.175 straipsnio 2 dalis).

43. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.

44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

45. Pirmosios instancijos teismas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatė tokią laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią tėvas A. U. su vaikais bendrauja poriniais mėnesio savaitgaliais; A. U. jam priklausančio savaitgalio ketvirtadienį pasiima vaikus iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui ir grąžina pirmadienį ryte į berniukų ugdymo įstaigą; tuo atveju, jei ugdymo procesas nevyksta (atostogos ir pan.), tėvas A. U. jam priklausančio savaitgalio ketvirtadienį pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžina į vaikų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki pirmadienio 10.00 val.

46. Atsakovas atskirajame skunde nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas netenkintų pareikšto prašymo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 8 d. nutartį ir nustatyti nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 8 d. nutartis dalyje dėl atsakovo A. U. bendravimo su vaikais tvarkos keistina ir nustatytina tokia laikina bendravimo tvarka – tėvas A. U. su vaikais bendrauja visais mėnesio savaitgaliais; A. U. kiekvieno savaitgalio ketvirtadienį pasiima vaikus iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui ir grąžina pirmadienį ryte į berniukų ugdymo įstaigą; tuo atveju, jei ugdymo procesas nevyksta (atostogos ir pan.), tėvas A. U. kiekvieno savaitgalio ketvirtadienį pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžina į vaikų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki pirmadienio 10.00 val.

47. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka šioje bylos nagrinėjimo stadijoje geriausiai atitinka šalių nepilnamečių vaikų interesus. Pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka šiuo metu yra pakankama, nėra pernelyg intensyvi, pernelyg varginanti vaikus, taip pat išlaikyta ginčo šalių teisių ir interesų pusiausvyrą, nei atsakovo, nei nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai pažinoti savo tėvą, augti mylimiems ir globojamiems nėra pažeidžiami. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, kreipė dėmesį į tai, kad būtų užtikrinta vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais, kad tėvo ir vaikų bendravimo būdas būtų parinktas kuo paprastesnis, kad ginčo šalims būtų nesudėtinga jo laikytis ir tinkamai jį vykdyti, kad būtų rastas balansas ne tik tarp abiejų tėvų interesų, bet ir tarp vaikų interesų – turėti stabilią namų aplinką bei maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka jokiomis aplinkybėmis nedarytų neigiamos įtakos vaikų įprastiniam gyvenimo ritmui, režimui, nedarytų neigiamos įtakos jų vystymuisi, sveikatos būklei ir pan.

48. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą. Taigi vaikų gyvenamosios vietos ir kiti šalių keliami klausimai (reikalavimai) bus išspręsti tik įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir išnagrinėjus ginčą iš esmės.

49. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi ir taikė teisės normas, priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė